EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006XG0725(01)

Tarybos išvados dėl Europos kalbinės kompetencijos rodiklio

OJ C 172, 25.7.2006, p. 1–3 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

25.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/1


Tarybos išvados dėl Europos kalbinės kompetencijos rodiklio

(2006/C 172/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į:

2000 m. kovo 23 — 24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytą ir 2001 m. kovo 23 — 24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos dar kartą patvirtintą Europos Sąjungos strateginį tikslą žiniomis grindžiamą ekonomiką padaryti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, pajėgia tvariai augti, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą;

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Švietimo tarybai bendrai apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, daugiausia dėmesio skiriant bendriems reikalams ir prioritetams bei gerbiant nacionalinę įvairovę  (1);

2002 m. vasario 14 d. Tarybos rezoliucijoje dėl kalbinės įvairovės ir kalbų mokymosi skatinimo (2), kurioje, be kita ko, pabrėžiama, kad

kalbų mokėjimas yra vienas iš pagrindinių gebėjimų, kurį reikia įgyti kiekvienam piliečiui, kad galėtų veiksmingai dalyvauti Europos žinių visuomenėje, ir todėl šis gebėjimas sudaro sąlygas integracijai į visuomenę ir socialinei sanglaudai; ir kad

visos Europos kalbos yra vienodai vertingos ir garbingos kultūriniu požiūriu ir sudaro neatsiejamą Europos kultūros ir civilizacijos dalį,

ir kurioje valstybių narių prašoma parengti kompetencijos pripažinimo kalbų mokėjimo srityje sistemas, pagrįstas Europos Tarybos sukurta Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema;

2002 m. kovo 15 — 16 d. Barselonos Europos Vadovų Tarybos išvadas (3), kuriose

patvirtinama išsami darbo programa dėl tolesnės veiklos siekiant švietimo ir mokymo sistemų tikslų (4),

raginama imtis tolesnių veiksmų pagrindinių gebėjimų įgijimui gerinti, visų pirma anksti pradedant vaikus mokyti bent dviejų užsienio kalbų; ir

raginama 2003 m. sukurti kalbinės kompetencijos rodiklį;

2005 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas dėl naujų rodiklių švietimo ir mokymo srityje (5);

Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos kalbinės kompetencijos rodiklis (6);

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl esminių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų projektą (7), kuriame bendravimas užsienio kalba apibrėžiamas kaip esminė kompetencija;

Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“   (8),

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad

užsienio kalbų gebėjimai ne tik padeda skatinti tautų tarpusavio supratimą, bet ir yra būtina darbuotojų mobilumo sąlyga bei prisideda prie Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumo;

periodiška atliekamos veiklos stebėsena naudojant rodiklius ir gaires yra Lisabonos proceso esminė dalis, kuri padeda nustatyti geriausią praktiką siekiant nubrėžti strategines gaires ir vadovauti įgyvendinant darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ trumpalaikes ir ilgalaikes priemones;

PRIPAŽĮSTA, kad

reikia priemonių, kad būtų išspręsta dabartinė patikimų lyginamųjų duomenų apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi rezultatus nebuvimo problema;

tokios priemonės turi būti grindžiamos duomenų rinkimu atliekant objektyvius testus kalbiniams gebėjimams patikrinti, kurie parengiami ir atliekami taip, kad būtų užtikrintas tų duomenų patikimumas, tikslumas ir tikrumas;

tokie duomenys gali padėti nustatyti geriausią praktiką kalbų mokymo politikos ir metodų srityje bei keistis šia praktika stiprinant keitimąsi informacija ir patirtimi;

valstybėms narėms reikia susidaryti aiškesnį praktinių ir finansinių priemonių, kurių jos turės imtis siekdamos įgyvendinti Europos kalbinės kompetencijos rodiklį, vaizdą;

PABRĖŽIA, kad

rengiant rodiklį turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad už savo švietimo sistemų organizavimą atsako valstybės narės, ir atitinkamoms organizacijoms ar institucijoms neturėtų būti užkraunama perdėta administracinė ar finansinė našta;

rengiant duomenų rinkimo metodą turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu, Sąjungos ir valstybių narių lygiu šioje srityje anksčiau atliktą darbą, ir šis metodas turėtų būti parengtas bei įgyvendinamas ekonomiškai efektyviu būdu;

Europos kalbinės kompetencijos rodiklis turėtų būti parengtas kuo greičiau, atsižvelgiant į šiuos įgaliojimus:

turėtų būti renkami duomenys apie pirmos ir antros užsienio kalbos kompetencijas:

pateikiant vienodą testų rinkinį kiekvienai tiriamų gyventojų reprezentatyviai grupei kiekvienoje valstybėje narėje;

iš reprezentatyvios mokinių grupės švietimo ir mokymo sistemos ISCED 2 lygio pabaigoje;

jei antros užsienio kalbos nemokoma iki ISCED 2 lygio pabaigos, pirmame duomenų rinkimo etape valstybės narės gali rinkti ISCED 3 lygio mokinių duomenis;

tų kalbų, kurias mokosi tinkama reprezentatyvi grupe atitinkamoje valstybėje narėje;

vertinant testus turėtų būti remiamasi Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos (9) skalėmis;

kadangi pagarba kalbų įvairovei yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių, rodiklis turėtų būti pagrįstas visų oficialių Europos Sąjungos kalbų, kurių Sąjungoje mokoma kaip užsienio kalbų, mokėjimo duomenimis, tačiau praktiniais sumetimais patartina pirmajame duomenų rinkimo etape parengti testus penkiomis plačiausiai Europos Sąjungoje dėstomomis kalbomis, kadangi taip galima surinkti pakankamai didelę egzaminuojamų asmenų grupę;

valstybės narės pačios nustato, kurias iš tų oficialų kalbų tikrinti;

rodikliu turėtų būti vertinami keturių rūšių kalbos vartojimo ir supratimo gebėjimai, tačiau praktiniais sumetimais patartina pirmajame duomenų rinkimo etape apsiriboti trijų rūšių kalbiniais gebėjimais, kuriuos lengviausia įvertinti (supratimu iš klausos, rašytinio teksto supratimu ir rašymu);

testų rengimo metodika turėtų galėti pasinaudoti tos valstybės narės, kurios pageidauja ją naudoti pačios rengdamos kitų kalbų testus;

taip pat turėtų būti renkama tinkama kontekstinė informacija, kuri padėtų įvertinti pagrindinius veiksnius;

PRAŠO Komisijos:

kuo greičiau sudaryti patariamąją tarybą (EKKR patariamąją tarybą), kurią sudarytų po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Europos Tarybos atstovas, įgalioti patarti Komisijai šiais techniniais klausimais:

rengiant tikrinimo priemonių kūrimo konkurso konkrečius reikalavimus;

vertinant rangovo darbą;

rengiant tinkamą duomenų rinkimo valstybėse narėse tvarką, standartus ir techninius protokolus, atsižvelgiant į poreikį išvengti valstybėms narėms tenkančios bereikalingos administracinės ir finansinės naštos;

siekiant padėti valstybėms narėms nustatyti poveikį joms organizaciniu ir išteklių požiūriu, pavesti šiai tarybai pirmiausia pateikti darbų tvarkaraštį bei išsamesnį testų sudarymo ir atlikimo aprašymą, įskaitant:

imties dydį;

naudotiną tikrinimo metodą, ir

naudotiną testų atlikimo tvarką, atsižvelgiant į tikrinimo elektroniniu būdu galimybes;

mažiausią imties dydį, pagal kurį būtų nustatoma, ar valstybės narės gali pasinaudoti tam tikros kalbos testu;

iki 2006 m. pabaigos raštu pateikti Tarybai ataskaitą apie darbo pažangą ir, prireikus, neišspręstas problemas;

PRAŠO valstybių narių:

imtis visų veiksmų, kurių reikia EKKR kūrimo procesui vykdyti.


(1)  Dok. SN 100/1/00 REV 1, 27 punktas.

(2)  OL C 50, 2002 2 23, p. 1.

(3)  SN 100/1/02 REV 1.

(4)  2002 m. vasario 14 d. priimta Švietimo tarybos (OL C 142, 2002 6 14, p. 1).

(5)  OL C 141, 2005 6 10, p. 7.

(6)  dok. 11704/05 – COM (2005) 356 galutinis.

(7)  dok. 13425/05 – COM (2005) 548 galutinis.

(8)  dok. 14908/05 – COM (2005) 596 galutinis.

(9)  „Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment“, parengta Europos Tarybos.


Top