16.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 309/119

1.1

Europos socialinis modelis yra tikrovė, grindžiama svarbiausių tikslų vienove ir taikymo tvarkos įvairove. Jau paaiškėjo, kad modelis yra svarbus ir įkvepia Europos šalis kurti sanglaudos, solidarumo ir konkurencingumo visuomenes. Ateityje, taikant modelį, bus susidurta su nemenkais naujais sunkumais. Šiandien yra iškilusi užduotis sukonkretinti socialinio modelio turinį ir pasirengti ateičiai.

1.2

Europos socialinio modelio tvirtumą lėmė konkurencingumo, solidarumo ir abipusio pasitikėjimo sąveikos būdas. Taip šis modelis tapo ir tikrove, ir ateities vizija. Tačiau jokiu aspektu jo negalima laikyti „galutiniu“. Jis turi būti dinamiškas ir reaguoti į naujus iššūkius.

1.3

Dabartinėje analizėje Europos socialinis modelis neapsiriboja tradicine sąvokos „socialinis“ reikšme. Kadangi tarp įvairių sektorių atsirado sąsajos, sąvoka „socialinis“ turi susieti ir ekonomikos, ir aplinkos klausimus. Tik pripažinus šią plačią sąvokos apibrėžtį, socialinis modelis gali įkvėpti šalis pasitikti būsimus sunkumus. Aiškinant modelio sąvoką taip plačiai, jis galėtų būti pavadintas Europos visuomenės modeliu, kuriame socialinis aspektas yra viena iš sudedamųjų dalių. Tačiau šioje analizėje vartojama sąvoka „socialinis“.

1.4

ES visoms nacionalinėms sistemoms yra būdinga ekonominio veiksmingumo ir socialinės pažangos darna. Tinkamai sukurta socialinė ir darbo rinkos politika gali būti teigiama jėga didinant ir socialinį teisingumą, ir ekonominį veiksmingumą bei našumą. Socialinė politika yra naudingas veiksnys.

1.5

EESRK nurodo nemažai esminių Europos socialinio modelio elementų — pradedant valstybės kaip garanto vaidmeniu; be to, valstybė dažnai būna subjektas, kuris imasi veiksmų socialinei sanglaudai ir teisingumui skatinti, kad užimtumas taptų didesnis ir būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos. Kiti esminiai elementai yra, be kita ko, ir priemonės, susijusios su našumu ir konkurencingumu, aplinkosaugos tikslų siekimu, moksliniais tyrimais ir švietimu.

1.6

Labai svarbūs yra Europos socialinio modelio, kuris formavosi dešimtmečiais, laimėjimai ekonomikos, socialinėje ir aplinkos srityse. Pats akivaizdžiausias rezultatas — atsirandanti Europos gerovės erdvė. Tačiau tokia padėtis negali nustelbti modelio trūkumų — besitęsiančios socialinės segregacijos, iš skurdo neišbrendančios vietovės ir nuolatinis didelis nedarbas, pirmiausia jaunimo tarpe.

1.7

Europos ir Europos socialinio modelio ateityje dar laukia nemaži išbandymai. Tai sunkumai, susiję su konkurencingumu ir užimtumu, socialine integracija ir kova su skurdu bei globalizacijos poveikiu. Kiti sunkumai laukia lyčių lygybės, migracijos ir demografinės raidos srityse.

1.8

Jei norime, kad Europos socialinis modelis padėtų kurti Europos rytdienos visuomenę, jis turi būti dinamiškas, atviras išbandymams, permainoms ir reformoms.

1.9

Europos socialinis modelis bus svarbus tik tol, kol jį rems ir vertins Europos piliečiai. Europos socialinio modelio analizė ir pagrindiniai elementai turėtų būti pagrindas diskusijoms ir dialogui valstybėse narėse, suteikiant piliečiams naują būdą išdėstyti savo nuomonę apie tai, kokios Europos ir kokio socialinio modelio jie nori.

1.10

Trumpai tariant, šios nuomonės hipotezė yra ta, kad Europos socialinis modelis turėtų pateikti demokratinės, ekologiškos, konkurencingos, solidarios ir socialiai integruotos gerovės erdvės visiems Europos piliečiams idėją.

2.1.1.1

Europos socialinis modelis ir jo ypatumai tapo gyvos diskusijos tema. Tai nenuostabu, nes diskusijas pakurstė keletas pastarojo meto įvykių. Sutarties dėl Konstitucijos projektas nesulaukė visuomenės paramos ir jame numatytų vizijų įgyvendinti nepavyko. Kitos aplinkybės ir įvykiai taip pat paskatino diskusiją dėl Europos socialinio modelio: menki Europos ekonominės veiklos rezultatai ir nesugebėjimas padidinti užimtumo, demografinės tendencijos, toliau vykstanti globalizacija ir jos padariniai, bei intensyvios diskusijos dėl paslaugų direktyvos projekto. Naujų valstybių narių integracija toliau skatina diskusijas apie ES ateitį.

2.1.1.2

Šia nuomone EESRK prisideda prie vykstančios diskusijos. Nuomonė bus pagrindas tolesniam dialogui su socialiniais partneriais ir organizuota pilietine visuomene.

2.1.1.3

Pradinis nuomonės taškas yra pripažinimas, kad egzistuoja nemažai vertybių ir vizijų, bet kartu ir socialinė tikrovė, ir visa tai kartu galima vadinti Europos socialiniu modeliu. Siekiama ištirti šio modelio turinį ir išdėstyti mintis dėl jo tolesnio vystymo ir jį laukiančių išbandymų.

2.1.1.4

Socialinis modelis, būdamas viena iš Europos vizijų, turi būti vystomas su kitomis Europos vizijomis, visų pirma su darnaus vystymosi ir Europos tapsmo konkurencingiausia, žiniomis grindžiama visuomene pasaulyje, teikiančia daugiau ir geresnių darbo vietų ir socialinę sanglaudą, vizija.

2.1.2.1

Europos socialinio modelio analizė turi prasidėti nuo Europos šalyse išvystytų vertybių sistemų. Vertybių sistemos taps pagrindu pradėti diskusijas dėl socialinio modelio bendrų ypatumų. Europos Sąjunga yra grindžiama tam tikromis bendromis vertybėmis: laisve, demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir orumui, lygybe, solidarumu, dialogu ir socialiniu teisingumu. Nuostata, kad modelis yra iš dalies pagrįstas teisėmis, kaip akivaizdžiai byloja Socialinė chartija, pabrėžiama, jog modelis yra pagrįstas vertybėmis.

2.1.2.2

Šioje analizėje Europos socialinis modelis suvokiamas plačiai. Socialinis modelis negali apsiriboti tradicine sąvokos „socialinis“ reikšme. Ekonomikos, socialinių ir aplinkosaugos klausimų sąsajoms būtinas platesnis socialinio modelio aiškinimas.

2.1.2.3

Be to, Europos socialinio modelio analizei buvo pasirinktas dvejopas metodas: dėmesys vertybėms ir vizijoms, kartu su pagrindinėmis politikos priemonėmis toms vizijoms pasiekti. Socialinis modelis — tai ne vien vizijų kūrimas; jis didele dalimi yra ir vizijos pavertimas politine tikrove. Šio modelio vaidmuo — paskatinti ir padėti pagrindą imtis spręsti naujus klausimus.

2.1.2.4

Šios analizės hipotezė — dabartinis Europos socialinis modelis iš esmės sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių tikslų. Konkretus socialinio modelio vystymas vyksta šioms dalims tarpusavyje sąveikaujant, atsižvelgiant į tokias tendencijas kaip globalizacija. Europos socialinio modelio tvirtumą lėmė konkurencingumo, solidarumo ir abipusio pasitikėjimo sąveikos būdas. Europos socialinio modelio jokiu aspektu negalima laikyti „galutiniu“. Jis turi būti dinamiškas ir reaguoti į vidaus ir išorės problemas.

2.1.2.5

Šią viziją būtų galima apibendrinti taip: Europos socialinis modelis pateikia demokratinės, ekologiškos, konkurencingos ir socialiai integruotos gerovės visiems Europos piliečiams erdvės idėją.

2.1.2.6

Šiuo požiūriu reikia pabrėžti ekonominio veiksmingumo, socialinio teisingumo ir sanglaudos ryšį. Europos socialinis modelis grindžiamas abiem šiais aspektais. Nepaisant nacionalinių sistemų įvairovės, egzistuoja atskiras Europos socialinis modelis, kuriam būdingi visų ES šalių nacionalinių sistemų ypatumai — ekonominio veiksmingumo ir socialinės pažangos tarpusavio darna. Kartu, socialinė dimensija yra naudingas veiksnys. Pavyzdžiui, gera sveikata ir tinkami darbo teisės aktai lemia gerus ekonominės veiklos rezultatus. Tinkamai parengtos socialinės ir darbo rinkos politikos kryptys, kurias paremia socialiniai partneriai, gali būti reali jėga socialiniam teisingumui ir sanglaudai bei ekonominiam efektyvumui ir našumui didinti. Nedarbo išmokomis bei aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis stabilizuojama ekonomika ir skatinamas aktyvus prisitaikymas prie permainų, lavinant įgūdžius ir užtikrinant veiksmingą darbo paiešką bei perkvalifikavimą. Tikslingos valdžios sektoriaus investicijos į fizinę infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą gali padėti siekti ekonominių ir socialinių tikslų. Abu aspektai gali ir turėtų padėti įtvirtinti vienas kitą. Aktyvus socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas gali sustiprinti sanglaudą, didindamas ekonominį veiksmingumą.

2.1.2.7

Kitaip žvelgiant į šį klausimą, galima pastebėti, kad socialinės Europos nebuvimas kainuoja ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu. Atlikus Komisijos užsakytą ne socialinės politikos sąnaudų tyrimą, paaiškėjo, kad socialinė politika teikia didelę ekonominę naudą lėšų paskirstymo, darbo našumo ir ekonominio stabilizavimo požiūriu. Tyrime buvo padaryta išvada, kad socialinės politikos priemonės, grindžiamos investicijomis į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, padeda siekti didesnio ekonominio veiksmingumo, nes gerina našumą ir darbo jėgos kokybę. Todėl socialinė politika yra naudingas veiksnys, nors jos sąnaudos paprastai būna matomos neužilgo, o nauda dažnai tampa matoma praėjus ilgesniam laikotarpiui (1).

2.1.2.8

Kita vertus, Europos šalys, o kai kada net ir regionai, būna sukaupę unikalią istorinę patirtį, susidūrę su konfliktais ir jų sprendimo būdais. Socialinis sutarimas dėl teisingos vertybių „pusiausvyros“ taip pat šiek tiek skiriasi, nors ir ne iš esmės. Tai suformavo daugybę institucinių formų, kuriomis įgyvendinama šalių „socialinė konstitucija“, t. y. vertybės, kurias žmonės pavertė teisėmis, ir kuriose įtvirtinta rinkos ekonomika, taip pat teisinė ir konstitucinė sistemos bei vyriausybės aparatas. Europos sutartyse pabrėžiamos bendros vertybės, kuriomis grindžiamas socialinis modelis, ir primygtinai kalbama apie nacionalinės įvairovės svarbą.

2.1.2.9

Greta šių aspektų taip pat paminėtini aplinkosaugos klausimai. Sparčiai didėjančios energijos kainos, nemažėjantis atmosferos užterštumas ir su tuo susijęs poveikis aprūpinimui būstu, transportui ir darbinei veiklai, tik blogins ekonominio veiksmingumo bei našumo ir socialinio teisingumo bei sanglaudos pusiausvyrą. Nepaisant to, ir šioje srityje yra pavyzdžių, kai tvarumą skatinančios politikos priemonės gali būti įgyvendinamos siekiant ekonominių ir socialinių tikslų. Tokia nuostata taikoma ir tokiems klausimams kaip visuomenės sveikata ir saugumas. Aplinkos blogėjimas lemia naujas sveikatos problemas ir jaunimui, ir suaugusiems. Atsižvelgiant į šį pavyzdį, aiškėja būtinybė geriau integruoti aplinkosaugos klausimus į Europos socialinį modelį.

2.1.2.10

Atsižvelgdami į šią institucinę įvairovę, kai kas padarė išvadas, kad toks dalykas kaip Europos socialinis modelis neegzistuoja. Arba (blogiausiu atveju) modelių yra tiek pat, kiek ir šalių, arba (geriausiu atveju) juos galima suskirstyti į grupes.

2.1.2.11

EESRK, jokiu būdu nenorėdamas sumenkinti šios įvairovės, atkreipia dėmesį į šias priežastis, dėl kurių verta kalbėti apie bendrą Europos socialinį modelį:

2.1.2.12

EESRK norėtų pasiūlyti, kad toliau nurodyti ypatumai — ne tik vertybės, bet ir socialinė tikrovė, nors ir skirtingai įtvirtinta — taptų pagrindiniais Europos socialinio modelio elementais, kurie jau įtvirtinti ES šalyse arba turėtų būti įtvirtinti remiantis politine valia.

2.2.1

Europos Sąjungos sukūrimas ir sėkminga jos plėtra yra istorinio masto įvykis. Karo ir konfliktų draskomas žemynas sugebėjo atversti naują puslapį ir atsisakyti agresyvaus nacionalizmo. Europos socialinis modelis turi būti svarstomas atsižvelgiant į šias sąlygas.

2.2.2

Europa gali pagrįstai didžiuotis socialiniais rezultatais, kuriuos ji pasiekė pasitelkdama daugybę savo institucijų ir politikos priemonių nacionaliniu ir iš dalies Europos lygmeniu. Europos šalys pagrindinių gerovės rodiklių srityje, tarp jų skurdo ir nelygybės, gyvenimo trukmės ir sveikatos, užima aukščiausią vietą pasaulyje.

2.2.3

Daugelis Europos šalių tarptautiniu mastu užima pirmąsias vietas pagal našumą ir konkurencingumą, nors šioje srityje tarp ES valstybių narių yra daug skirtumų. Nemenkas laimėjimas, kad nemažai ES šalių pasaulyje pirmauja pagal konkurencingumą ir investicijas į mokslinius tyrimus. Žinių visuomenės vizija, kurios pagrindinės sudedamosios dalys yra moksliniai tyrimai ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis, tapo tvirtai remiama Europos modelio dalimi.

2.2.4

Europa daugiausia pasiekė įgyvendindama ir Kioto protokolą, nors bendri rezultatai ir nuviliantys. Europa tapo vienas iš pirmaujančių pasaulio regionų pagal investicijas į ekologiškas technologijas ir naujų energetinių šildymo bei transporto sprendimų vystymą.

2.2.5

Palyginus EBPO šalių socialinės sanglaudos ir saugumo rodiklius bei užimtumo (nedarbo) lygį tampa aišku, kad šalių, teikiančių savo piliečiams ir darbuotojams aukštą apsaugos lygį, užimtumas būna didesnis; tokią nuostatą patvirtina Šiaurės šalių pavyzdys.

2.2.6

Vis dažniau tampa akivaizdu, kad politinė parama tolesnei Europos integracijai priklauso nuo supratimo, kad integracija nėra tik rinkų integracija. Pašalinus ekonomines sienas, valstybių narių vyriausybės ir Europos institucijos kartu su nacionalinio ir Europos lygmens socialiniais partneriais kuria tinkamas priemones, užtikrinančias socialinę sanglaudą ir teisingumą naujomis aplinkybėmis, o svarbiausia užkertančias kelią Europoje konkuruoti kainomis, nes tai labai sumažintų socialinius standartus.

2.2.7

ES plėtra labai konstruktyviai prisidėjo prie tokio Europos socialinio modelio atsiradimo. Plėtra praturtino Sąjungą didele šalių, turinčių ilgą kultūrinių, socialinių, ekonominių ir pramonės laimėjimų istoriją, grupe. Ji įtvirtino kultūrinę socialinio modelio dimensiją. Kultūrinė dimensija bus vienas svarbiausių būdų ES sanglaudai skatinti.

2.2.8

Socialinis dialogas visais lygmenimis tapo gyvybiškai svarbi Europos socialinio modelio išraiška. Socialinis dialogas lėmė sutarimą, kad plataus užmojo Lisabonos strategiją ir tokį socialinį modelį bus itin sunku įgyvendinti nedalyvaujant socialiniams partneriams. Europinis būdas spręsti darbuotojų dalyvavimo klausimą užtikrina, kad nuolatinės struktūrinės įmonių permainos bus sėkmingos visoms suinteresuotoms šalims.

2.2.9

Socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant ES politikos priemones buvo lemiamas. Šis vaidmuo pasaulyje yra unikalus. Netgi buvo pasiūlyta, kad ES lygmens socialiniai partneriai turėtų prisiimti atsakomybę už visą reglamentavimo darbą, susijusį su darbinės veiklos klausimais.

2.2.9.1

Kalbant apie bazinę Europos socialinio modelio struktūrą, neįmanoma pakankamai įvertinti pagrindinio socialinių partnerių vaidmens ekonominės ir socialinės politikos srityje svarbos. Esant tokioms sąlygoms, dėmesys turėtų būti skirtas itin didelės svarbos reguliavimo vaidmeniui, kurį atlieka darbdavių ir darbuotojų asociacijos kolektyvinių sutarčių ir susitarimų dėl algų srityje. Gerai įtvirtinta bendrų sprendimų teisė, kuria naudojasi gamyklų ir įmonių darbuotojų atstovai, yra viena iš svarbiausių Europos socialinio modelio elementų.

2.2.10

Labai svarbu, kad piliečiai ir jų organizacijos dalyvautų formuojant Europos socialinį modelį. Pilietinės visuomenės organizacijos ne tik išreiškia savo narių pageidavimus, bet dažnai yra svarbios socialinių paslaugų teikėjos. Europos socialinio modelio ateitis ir jo dinamiškumas priklausys nuo to, kaip aktyviai jo kūrimo procese dalyvaus organizuota pilietinė visuomenė, kaip bus plėtojamas pilietinis dialogas ir toliau stiprinama dalyvaujamoji demokratija.

2.2.11

Kokybiškos valstybinio sektoriaus paslaugos yra kitas svarbus klausimas socialiniam modeliui apibūdinti. Bendra padėtis ES yra tokia — valstybinis sektorius kaip garantas ir (arba) vienodai paskirstytų būtinųjų paslaugų teikėjas, yra labiau remiamas ir svarbesnis ES nei bet kur kitur. Visų valstybių narių valstybiniams sektoriams švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros srityse, tenka lemiamas vaidmuo. Tačiau vis dažniau diskutuojama dėl valstybinio sektoriaus kaip konkrečių paslaugų garanto arba kaip ir garanto, ir teikėjo besikeičiančio vaidmens.

2.2.12

Socialinės ekonomikos subjektų steigimas daugelyje ES šalių yra glaudžiai susijęs su valstybiniu sektoriumi. Socialinė ekonomika yra svarbi dvejopai: jai priklauso svarbiausi uždaviniai, pirmiausia priežiūros sektoriuje, o kartu darbo vietų piliečiams, kuriems nelengva prisitaikyti prie įprastinio užimtumo sąlygų, pvz., neįgaliesiems, užtikrinimas. Socialinė ekonomika iš esmės plečiasi visose ES šalyse, iš dalies dėl demografinės raidos ir būtinybės pasirūpinti pagyvenusiais žmonėmis. Socialinė ekonomika yra gyvybiškai svarbi kovojant su skurdu. Socialinė ekonomika pasižymi įvairiais aspektais ir įvairiausiomis organizacinėmis formomis ir nebūtinai privalo dalyvauti konkurencinėje sistemoje.

2.3.1

Nors ir teisinga pabrėžti Europos socialinio modelio laimėjimus, tačiau būtų neteisinga nepripažinti jo trūkumų ir sunkumų, su kuriais jis susiduria kintančioje aplinkoje. Pasididžiavimas socialiniu modeliu neturi būti painiojamas su nusiraminimu.

2.3.2

Dažnai sakoma, kad modelio negalima vadinti socialiniu, jei jis dešimtadalį ar dvyliktąją dalį darbo jėgos pasmerkia nedarbui. Viena vertus, tai teisinga: didelėje Europos Sąjungos dalyje nedarbas yra nepageidautinai didelis, kyla socialiniai ir ekonominiai sunkumai, atsiranda pavojus socialinei sanglaudai ir švaistomi gamybos ištekliai. Tačiau, kalbant apie šiuos sunkumus, dažnai sakoma, jog Europa, pasirinkdama socialinį modelį, kartu pasirenka didelį nedarbą, esą nedarbas yra kaina, kurią reikia mokėti už socialinę sanglaudą. EESRK šį požiūrį atmeta. Europa neturi rinktis tarp socialinės sanglaudos ir didelio užimtumo.

2.3.3

Nedarbas išlieka didžiausia grėsme Europos socialiniam modeliui, didindamas sąnaudas, mažindamas finansavimo galimybes ir kurdamas nelygybę bei socialinę įtampą. Didžiausias prioritetas turi būti teikiamas nedarbo lygiui sumažinti. Tai ypač svarbu kalbant apie jaunimo nedarbą, kuris daugelyje šalių yra kur kas didesnis nei vidutinis nedarbas, ir, kadangi egzistuoja didelis pavojus būti išstumtiems iš darbo rinkos ilgam bei apskritai iš visuomenės, ši nedarbo rūšis daro itin didelę ir socialinę, ir ekonominę žalą. Kad būtų galima išspręsti šią problemą, reikalinga patvirtinti nemažą pasiūlos priemonių paketą, kartu parengiant paklausa paremtą politiką, siekiant kuo didesnių gamybos pajėgumų.

2.3.4

Geografinė nelygybė ir skurdas (apskaičiuota, kad skursta 70 milijonų piliečių) ir toliau yra labai akivaizdūs visoje Europos Sąjungoje, o po plėtros — net padidėjo. Net ir turtingose Europos šalyse skursta pernelyg daug žmonių (santykinai). Vaikų skurdas yra ypač gėdingas reiškinys, griauna gyvenimo galimybes ir trunka kartų kartas. Net ir užsibrėžus dabartinius aukštus tikslus, socialinės sanglaudos politikos priemonėmis ES valstybėse narėse skurdo ir nedarbo sustabdyti nepavyko. Tai didelis ateities uždavinys.

2.3.5

Šiuos ir kitus Europos ekonomikos ir visuomenės, mūsų socialinio modelio trūkumus, kaip manoma, dar labiau gilina nauji išbandymai, kuriuos lemia ekonomikos globalizacija, naujų technologijų atsiradimas ir demografinis senėjimas. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo sunkiau finansuoti socialinės apsaugos sistemas — pensijų sistemos yra tipiškiausias pavyzdys. EESRK įspėja nedaryti pernelyg supaprastintų politinių išvadų remiantis populiariomis nuomonėmis:

2.4.1

Jei norime, kad Europos socialinis modelis išliktų ir darytų įtaką ateities politikai, jis turi būti dinamiškas, atviras diskusijoms ir reformoms. Istorijos raidoje galima rasti nemažai iššūkių, su kuriais susidūrė modelis, bet kurių nebuvo galima numatyti: grėsmingos gamtos katastrofos, itin dideli demografiniai ir šeimos struktūros pokyčiai, energijos tiekimo krizės, žinių revoliucija, naujos galingos informacijos ir ryšių technologijos, kintantys gamybos ir darbinės veiklos modeliai.

2.4.2

Žiūrint į ateitį, pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidurs Europos socialinis modelis, yra gebėjimas nustatyti modelio aspektus, kurie skatintų sprendimus, leidžiančius laimėti abiem arba visoms trims pusėms. Kitaip tariant, daugiausia dėmesio reikėtų skirti esamoms ir naujos politikos priemonėms, skatinančioms socialinę sanglaudą ir ekonominės veiklos rezultatus bei darnų vystymąsi, nustatyti.

2.4.3

Kartu reikia stabilių ir apgalvotų reformų institucijoms, apie kurias žinoma, jog jos daro neigiamą ekonominį, socialinį poveikį arba poveikį aplinkai. Šioje srityje gali praversti politikos priemonių poveikio vertinimai, kad vietoj reglamentavimo panaikinimo būtų sukurtas geresnis.

2.4.4

Kur dar galima rasti naujų Europos socialinio modelio problemų? Pirmiausia trijuose sektoriuose: konkurencingumo ir užimtumo, socialinės integracijos ir kovos su skurdu bei globalizacijos poveikio. Ilgesniu laikotarpiu aplinkos pokyčiai gali lemti didelius gamybos ir darbo vietų perkėlimus. Be šios problemos, yra dar migracijos (vidaus ir išorės) ir lyčių lygybės problemos; abi jos turės nemažą įtaką Europos socialinio modelio perspektyvai ateityje.

2.4.5

Bus itin svarbu toliau kurti žiniomis grindžiamą visuomenę ir mokslinių tyrimų, ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityse. Žinios taps būtinu veiksniu siekiant konkurencingumo ir sukuriant išteklius socialinės politikos priemonėms. Šiame kontekste bus svarbu toliau remti verslumą ir mažų įmonių augimą. Socialinis žinių revoliucijos poveikis gali būti naudinga socialinio dialogo tema. Vyriausybės ir socialiniai partneriai gali susidurti su konkrečia problema kuriant naujas ir veiksmingas visą gyvenimą trunkančio mokymosi sistemas.

2.4.6

Kaip neseniai savo bendro darbo programoje pabrėžė socialiniai partneriai, yra svarbu ieškoti naujos lankstumo ir saugumo pusiausvyros, kuri skatintų užimtumą ir naujoves (3). Ypač svarbu, kad socialiniai partneriai galėtų susitarti dėl priemonių jaunimo nedarbui mažinti. Jau pats nedarbas yra tragedija; jaunosios kartos nedarbas kelia grėsmę pačiai demokratinės Europos visuomenės struktūrai.

2.4.7

Atsižvelgiantį aplinkos problemas, reikės daugiau investuoti į transportą ir aprūpinimą būstu bei į bendruomenės planavimą ir reformas. Energijos kainų kilimas turės labai didelį poveikį socialinei sanglaudai ir struktūrinei politikai. Tai sritis, kurioje bus būtini sprendimai, leidžiantys laimėti visiems.

2.4.8

Makroekonominio valdymo sistema turi būti palankesnė siekiant Lisabonos tikslų. Ilgesniu laikotarpiu, po Lisabonos, bus gyvybiškai svarbu rasti į ekonomikos augimą orientuotą ekonominės pasiūlos ir paklausos politikos pusiausvyrą.

2.4.9

Globalizacija yra iššūkis ne tik prekybos ir kainų sričiai. Globalizacija yra ir galimybė, pvz., atverti naujas rinkas aplinkai palankioms technologijoms. Europa turi kur kas daugiau investuoti į modernias technologijas, ypač aplinkosaugos srityje, nes kitos šalys, pvz., JAV, greitai pastebi šias galimybes. Su globalizacija reikia ne vien tik kovoti; su ja susidūrus būtina imtis aktyvių veiksmų ir nustatyti galimybes.

2.4.10

Pats didžiausias pavojus ateityje gali būti Europos grįžimas prie dažnesnio nacionalinių valstybių politikos priemonių taikymo, protekcionizmo ir rinkų uždarymo. Tai padarytų didelę ir ekonominę, ir socialinę žalą.

2.4.11

Nė vienas socialinis modelis dar nepasiekė savo galutinės stadijos, ir nė vienas niekada nepasieks. Pagrindinė socialinio modelio idėja yra ta, kad jis evoliucionuodamas kuria idėjas ir įžvalgas. Socialinis modelis turi būti dinamiškas arba jis sustabarės ir išnyks. Socialinis modelis turi būti bandomas ir aptariamas nuolatinio demokratinio proceso metu. Reikia atlikti vertinimus ir sukurti bei patobulinti tinkamas valdymo priemones.

2.5.1

Europos socialinis modelis gali būti laikomas bandymu parengti planą, pagal kurį bus formuojama darni gerovės Sąjunga ateityje, kuriai bus būdinga labai konkurencinga pramonė, labai dideli socialiniai tikslai ir aukšto lygio atsakomybė už aplinką. Taip apibūdintas Europos socialinis modelis, pabrėžiant jo demokratines funkcijas, gali būti idėjų ir patirties šaltinis kitoms šalims arba šalių grupėms.

2.5.2

Ar Europos socialinis modelis gali tapti visuotinio modelio pavyzdžiu? Kiekviena šalis ir kiekviena šalių grupė turi sukurti savo socialinį modelį ir jo taikymo būdus. Kas pasirodė esą vertinga Europoje, nebūtinai yra vertinga kitose šalyse, esant kitoms problemoms. Bet net ir tuomet Europos socialinis modelis galėtų paskatinti veikti, be kita ko, todėl, kad juo bandoma integruoti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus ir sukurti „demokratinės, ekologiškos, konkurencingos, solidarios ir socialiai integruotos gerovės erdvės visiems Europos piliečiams idėją“. Kitos šalys apie jį spręs pagal tai, kiek jis padės pasiekti šiuos tikslus.

2.5.3

ES partneriai vis dažniau susidomi metodu, kuris stipriau sujungia ekonominius, užimtumo, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Europos ekonominis ir socialinis modelis regionų integracijos srityje gali būti mūsų regionų ir šalių partnerių įkvėpimo šaltinis. Jau paaiškėjo, kad trijų ramsčių metodas ES yra veiksmingas.

2.5.4

Globalizacijos socialinės dimensijos tyrime TDO aiškiai nurodė Europos socialinį modelį, kuris galėtų teikti idėjų naujai besivystančios pramonės šalims (4). Vienu iš pavyzdžių galėtų būti Kinija, kuri pasiekė tvarų greitą ekonomikos augimą, tačiau vis labiau pastebi socialinę įtampą ir aplinkosaugos problemas.

2.6.1

Europos socialinis modelis gyvuos ir išliks tol, kol jį rems Sąjungos piliečiai. Kad modelis išliktų veiksmingas, jis, pasitelkiant diskusijas ir dialogą, turi būti artimas piliečiams. Tai suteiktų piliečiams itin svarbią galimybę tarti savo žodį svarbioje diskusijoje dėl Europos visuomenės ateities.

2.6.2

Šioje nuomonėje EESRK pateikė pradinę Europos socialinio modelio analizę. Ši analizė turėtų būti toliau vystoma. Koncepciją būtina susieti su tikrove. Tokiu būdu šis modelis galėtų tapti pagrindu tolesnėms diskusijoms apie tai, kokios Europos visuomenės nori piliečiai. Naujosios ES informacijos ir ryšių strategijos pagrindu turėtų būti įmanoma panaudoti socialinį modelį kaip pagrindą dialogui.

2.6.3

Galiausiai, remdamiesi diskusijomis, dialogu ir didėjančiu supratimu, Europos piliečiai pasiryš ginti Europos socialinį modelį ir paskatins toliau vystyti jį.

2.7.1

EESRK nariai yra svarbūs rinkėjams, kuriems jie atstovauja. EESRK reguliariai organizuoja suinteresuotų subjektų forumus įvairiomis temomis, siekdamas keistis nuomonėmis ir požiūriais.

2.7.2

EESRK apsvarstys, kaip pasiremti Europos socialiniu modeliu platesnėse Sąjungoje vykstančiose diskusijose. Esant tokioms sąlygoms, EESRK gali konkrečiai prisidėti prie diskusijų, kokios Europos ir kokio socialinio modelio norės Europos tautos ateityje. Bus pakviesti dalyvauti socialiniai partneriai, organizuota pilietinė visuomenė ir nacionalinės ekonominės ir socialinės tarybos.