14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/79

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas daugelį kartų aiškiai pritarė Europos Sąjungos „ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“ politikai, kaip apibrėžta Sutartyje dėl Konstitucijos Europai. Savo nuomonėje dėl 2007-2013 metų finansinių perspektyvų (1) EESRK dar kartą pakartojo pritariąs minėtai politikai ir prašė skirti didesnį finansavimą struktūrinei politikai ir Sanglaudos fondui, ypač atsižvelgiant į naujųjų ir būsimųjų valstybių narių poveikį ir siekiant išvengti neigiamų pasekmių 15 narių ES mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir regionuose.

1.2

Svarstomame pasiūlyme numatomos 2007-2013 m. laikotarpio galimos programavimo veiklos bendrosios kryptys ir pagrindas. Šis pasiūlymas buvo pateiktas įpusėjus dabartiniam struktūrinių fondų programavimo ciklui, kuris dar nėra visapusiai išanalizuotas ir įvertintas, ypač naujose valstybėse narėse vykdomų struktūrinių priemonių srityje.

1.2.1

Tokiomis aplinkybėmis šis pasiūlymas sudaro bendrąjį finansinį ir metodinį pagrindą, pagal kurį nustatomi esminiai principai, tačiau jame nėra numatytos nei konkrečios taikymo nuostatos, nei biudžetinės pasekmės, kurias dar turi išsamiai apsvarstyti valstybės narės. Be to, reikia pabrėžti, kad per 2007-2013 m. laikotarpį Sąjunga dar labiau išsiplės, ypač 2007 m. įstojus dviems valstybėms, Bulgarijai ir Rumunijai, kurios turėtų gauti visokeriopos naudos iš sanglaudos politikos, turint omeny jų ekonominę ir socialinę situaciją.

1.3

Savo pasiūlyme Komisija teigia, kad ji siekia išlaikyti pagrindinius socialinės politikos principus, t.y. programavimą, partnerystę, bendrą finansavimą ir vertinimą, tačiau siūlo pavesti daugiau įsipareigojimų valstybėms narėms ir jų vietos valdžios institucijoms, supaprastinti sistemą ir įdiegti „aiškius ir tikslesnius“ monitoringo mechanizmus.

1.4

Per pastaruosius ketverius metus konkrečiu sanglaudos politikos ateities klausimu EESRK parengė virš 70 pasiūlymų, kurie buvo pateikti ne mažiau nei 12 nuomonių (2). Buvo gautas Komisijos prašymas parengti tiriamąją nuomonę dėl partnerystės įgyvendinimo (3), o 2003 m., besirengiant neformaliam Ministrų Tarybos susitikimui, į kurį 2003 m. spalio 20 d. Romoje buvo susirinkę už sanglaudos politiką atsakingi ministrai, Tarybai pirmininkaujanti šalis taip pat kreipėsi į Komitetą dėl nuomonės4 parengimo. Daugelyje EESRK nuomonių šiuo kausimu Komitetas dažnai pateikė ir novatoriškų pasiūlymų, skirtų sanglaudos politikos funkcionavimui gerinti.

1.5

Apskritai, EESRK pasiūlymų, į kuriuos Komisija atsižvelgė, balansas yra teigiamas, išskyrus tuos pasiūlymus, kurie yra susiję su esminiu partnerystės klausimu. Komisija atkreipė dėmesį į daugumą EESRK pasiūlymų (į 39 iš 70 visų konkrečių pasiūlymų) ir atitinkamai pakeitė sanglaudos politikos taisykles pagal EESRK pasiūlymų esmę (8 atvejais). Taigi, Komisija sureagavo į didžiąją daugumą (47 atvejais iš 72) EESRK pasiūlymų.

2.1.1

Prisijungus 10 naujų valstybių, Sąjunga, kurioje dabar gyvena 455 milijonai gyventojų, tapo trečiu daugiausiai gyventojų turinčiu geopolitiniu vienetu pasaulyje. Pagal šį rodiklį ES labai atsilieka nuo Kinijos ir Indijos, tačiau pirmauja prieš JAV (300 milijonų gyventojų) ar Rusiją (140 milijonų gyventojų). Sukurdama 10 milijardų eurų vertės BVP, ES disponuoja trečdaliu pasaulio turto ir kontroliuoja penktadalį pasaulinės prekybos, taigi turi potencialo būti galingu geopolitiniu veikėju dabartinėje pasaulinėje arenoje.

2.1.2

Nors naujosios valstybės narės yra mažiau išsivysčiusios nei buvusios narės, jos suteikia Sąjungai ekonominės dinamikos (10 naujų valstybių vidutinis augimo lygis sudaro 3,6 % palyginus su 0,4 % 15 narių ES 2003 m.), kuri turės didelio teigiamo poveikio bendrai ES ekonominei konjunktūrai ir dinamikai.

2.2.1

Kaip ir kiekvieno svarbaus pasikeitimo atveju, institucijos, politikos kryptys ir biudžetai turės neišvengiamai prisitaikyti prie naujos Europos Sąjungos dimensijos. Per keturias buvusias ES plėtras — 1973 m. (Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija), 1981/1986 m. (Graikija, Ispanija ir Portugalija), 1989 m. (Vokietijos susivienijimas) ir 1995 m. (Švedija, Suomija ir Austrija) — jau buvo būtina prisitaikyti prie didelių pokyčių.

2.2.2

Dabartinė plėtra, kuri yra išskirtinė pagal prisijungusių šalių skaičių ir jų žemą ekonominio išsivystymo lygį, sukelia ES daug specifinių problemų.

2.4.1

2004 metais į ES įstojusių valstybių narių vidutinės pajamos vienam gyventojui, apskaičiuotos perkamosios galios paritetais, yra mažesnės nei 76 % 15 narių ES vidurkio. Dviejų, kaip numatyta, 2007 m. įstosiančių šalių (Bulgarijos ir Rumunijos) dabartinis atsilikimo lygis yra dar didesnis, nes jose pajamos vienam gyventojui sudaro mažiau nei 30 % Bendrijos vidurkio. Dėl to būtina, kad Europos Sąjunga priimtų sprendimus dėl tokios situacijos poveikio biudžetui, ypač svarstydama 2007-2013 m. finansinių perspektyvų priėmimą.

2.4.2

Naujai formuojant Fondus reikia atsižvelgti į minėtus veiksnius, kad Komisija turėtų išteklių remti tvarią finansų politiką ES ir valstybėse narėse. 4 % BVP maksimali riba, kuri apriboja galimybę pasinaudoti Bendrijos fondais, tokiomis aplinkybėmis yra teisingumo ir ekonominio veiksmingumo sąlygą. Vis dėlto, skirtumai tarp išsivystymo lygių, kurie jau egzistavo ir 15 narių ES, neišnyks integravus naujas valstybes nares. Atsižvelgiant į tai, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politika turi būti skirta visai Europos Sąjungai ir paremta reikalingomis finansinėmis lėšomis.

2.5.1

Europos asignavimai turėjo neginčijamos reikšmės mažinant skirtumus tarp valstybių narių. Vis dėlto, šis iš esmės teigiamas poveikis neturėtų užgožti fakto, jog yra daug trūkumų. Būtinybė radikaliai reformuoti sanglaudos politiką yra pagrįsta jos įgyvendinimo sąlygų analize:

2.6.1

Struktūrinių fondų bendro ekonominio poveikio analizė rodo, kad priemonių lygyje egzistuoja didelių skirtumų. Vis dėlto, aišku, kad šie fondai nėra stebuklinga formulė regionų ekonominiam vystymuisi. Struktūriniai fondai savaime neatveria kelio ūkio augimo link nei valstybėse narėse, nei finansuotinuose regionuose. Jie remia regionų ir mažiausiai išsivysčiusių šalių veikėjų pastangas, tačiau egzistuoja rizika, kad fondai turės tik riboto poveikio šalinant gamtinius ir struktūrinius trūkumus, jeigu nebus tinkamai nenustatyti prioritetai su visais vietos veikėjais. Galimybė pasinaudoti fondais turi būti laikoma priemone plėtros veikėjų sukurtai strategijai įgyvendinti, kiek galima aktyviau dalyvaujant atitinkamai pilietinei visuomenei. Dėl to didelė Europos finansinės pagalbos dalis turėtų būti skirta novatoriškoms priemonėms, remiančios vietos gebėjimų ugdymą, kad nepakankamai išsivystę regionai taptų patrauklesni ir konkurencingesni. ES vaidmuo šioje srityje — skatinti pasikeitimus geriausia praktika tarp atitinkamų veikėjų — yra itin svarbus.

2.6.2

Sanglaudos politikos reformos turėtų siekti geresnės pusiausvyros tarp investicijų į būtiną infrastruktūrą ir investicijų į žmogiškuosius išteklius, kuriems šiuo metu skiriama pagalba nėra pakankama, ir kurie turi lemiamos reikšmės stiprinant nepakankamai išsivysčiusių regionų potencialą.

2.6.3

Būtina siekti geresnio veiksmingumo ir aukštesnių standartų, kad Europos visuomenė pripažintų ir paremtų sanglaudos politiką, kuri būtų reiklesnę ir labiau suderinta su vietos ir regionų reikalais.

2.7.1

Tokiomis sąlygomis Komisijos pasiūlymas dėl sanglaudos politikos turėtų visų pirma pateikti sprendimus tenkinant iki 25 narių išsiplėtusios Sąjungos poreikius bei, antra, įnešti savo indėlį siekiant didžiųjų Sąjungos tikslų, t.y. konkurencingumo žiniomis paremtoje ekonomikoje, siekiančioje visiško užimtumo ir darnaus vystymosi.

3.1.1

Naujas pirmas tikslas — „konvergencijos“ tikslas — sujungia struktūrinių fondų dabartinį pirmą tikslą ir Sanglaudos fondą. Asignavimai, susiję su finansavimo mažinimu dėl statistinio poveikio, taip pat priklauso šiam tikslui.

3.1.1.1

Reikalavimus atitinkančios teritorijos: regionai, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % Bendrijos vidurkio, taip vadinamosios „sanglaudos“ valstybės, t.y. valstybės, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Bendrijos vidurkio, regionai, kurie atitinka reikalavimus pagal dabartinį pirmą tikslą, tačiau nustos juos atitikti dėl statistinio plėtros poveikio, ir atokiausi regionai, gaunantys papildomus asignavimus.

3.1.1.2

Finansiniai aspektai: bendras finansinis paketas — 78 % sanglaudos politikai skirto biudžeto (kuris yra numatytas 2007-2013 m. finansinėse perspektyvose); parama programoms, priklausančioms naujam pirmam tikslui, iš ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo.

3.1.1.3

Pagrindinės finansuojamos sritys:

3.1.2

Naujas antras tikslas — „regionų konkurencingumas ir užimtumas“ — apimantis dabartinius antrą (regionai, susiduriantys su struktūriniais sunkumais) ir trečią (užimtumas ir mokymai) tikslus.

3.1.2.1

Du finansinės pagalbos prioritetai:

Šis tikslas ir toliau atitinka Lisabonos Europos Vadovų Tarybos paskelbtą strategiją: skatinti užimtumą, ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą kuriant žiniomis paremtą ekonomiką ir atsižvelgiant į darnų vystymąsi.

3.1.2.2

Reikalavimus atitinkančios teritorijos: apskritai, visi regionai, nepriklausantys naujam pirmam tikslui.

3.1.2.3

Finansiniai aspektai: bendras finansinis paketas — 18 % sanglaudos politikai skirto biudžeto (kuris yra numatytas 2007-2013 m. finansinėse perspektyvose). Šis paketas padalijamas per pusę dviems finansinės pagalbos prioritetams.

3.1.2.4

Pagrindinės finansuojamos sritys:

3.1.3

Naujas trečias tikslas „Europos teritorinis bendradarbiavimas“ yra skirtas tarpregioniniam ir europiniam bendradarbiavimui ir pakeičia dabartinę Bendrijos iniciatyvos INTERREG programą.

3.1.3.1

Reikalavimus atitinkančios teritorijos: valstybės narės ir regionai pasiūlys tarpvalstybinio bendradarbiavimo zonas pagal 13 esamų zonų, nurodytų INTERREG III B programoje. Po to Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir regionais priims sprendimą dėl bendradarbiavimo zonų. Reikalavimus atitinkanti veikla: tokia pati, kaip ir numatyta INTERREG III B programoje, pabrėžianti Lisabonos ir Geteborgo prioritetus. Parama tarpregioninio bendradarbiavimo tinklams. Taikoma visoje ES teritorijoje.

3.1.3.2

Finansiniai aspektai: bendras finansinis paketas — 4 % sanglaudos politikai skirto biudžeto (kuris yra numatytas 2007-2013 m. finansinėse perspektyvose). Finansuojantis fondas — ERPF.

3.1.3.3

Pagrindinės finansuojamos sritys: Šis tikslas yra susijęs su 3 teritorinio bendradarbiavimo rūšimis:

3.2.1

Kadangi sanglaudos politika iš esmės yra susijusi su paramos teikimu skatinant „visuotinį darnų vystymąsi visoje Bendrijos teritorijoje“, ypač siekiant „sumažinti skirtumus tarp įvairių regionų išsivystymo lygių“, ji turi išskirtinių savybių, dėl kurių tampa derybiniu prioritetu, ypač derybose dėl naujo biudžeto.

3.2.2

Šiame kontekste sanglaudos politikos vaidmuo bus esminis naujoms ir būsimoms valstybėms narėms. Jų ekonominis atsilikimas ir senstanti infrastruktūra šiandien yra gerai žinoma realybė, kuri visiškai pateisina sanglaudos politikos taikymą šioms valstybėms įstojus į ES.

3.2.3

Tačiau nereikėtų užmiršti, kad dabartinėms valstybėms narėms sanglaudos politika vis tebėra itin svarbi. Visų pirma, pirmo tikslo regionų įsipareigojimai sanglaudos politikos atžvilgiu yra svarbus politinis veiksnys. Be to, tam tikri regionai, kurie šiuo metu gauna paramos pagal sanglaudos politiką, tačiau kurie gali šios paramos netekti ateityje, vis dar susiduria su dideliais vidiniais sunkumais teritorinės sanglaudos srityje.

3.2.3.1

Kaip buvo teisingai pažymėta Trečiojoje sanglaudos ataskaitoje, jeigu skirtumai tarp valstybių buvo iš dalies pašalinti, skirtumai tarp regionų toje pačioje valstybėje ir toliau egzistuoja ar net paaštrėjo tam tikrose šalyse, ir taip išaiškėjo tikrasis gamtinių ir struktūrinių trūkumų pobūdis. Šie skirtumai būtų buvę dar didesni be sanglaudos ir struktūrinių politikų įsikišimo, kadangi egzistuoja stipri tendencija sutelkti ekonominį vystymą turtingiausiuose regionuose.

3.2.4

Galiausiai, būtų tinkama į šį procesą įtraukti visų valstybių narių regionus, atsižvelgiant į siekį, kad piliečiai labiau palaikytų Europos integraciją. Nevertėtų užmiršti tokių asignavimų, kurie padeda užpildyti komunikacijos trūkumą tarp ES ir jos eilinių piliečių, politinės reikšmės. Daugelis analitikų pastebėjo, kad ES yra dažnai laikoma tolima ir varžančia, tačiau Europos finansinė parama atvirkščiai galėtų priartinti Europą prie piliečių.

3.2.5

Be to, kaip numatyta Sutartyje dėl Konstitucijos Europai, sanglaudos politika yra vienas pagrindinių Sąjungos veiklos principų. Dėl to struktūrinių priemonių, kuriomis disponuoja ši politika, paskirtis — teikti finansinę pagalbą Sąjungos vardu ir vienu ar kitu būdu mobilizuoti visų Sąjungos šalių išteklius, tiek finansiškai — kad atspindėtų Bendrijos solidarumą, tiek ir idėjų, praktinės patirties ir projektų prasme. Struktūrinių fondų priemonės ne tik pagerina ES įvaizdį, jos taip pat suteikia europinės pridėtinės vertės bet kuriam projektui ir ne tiek finansiškai, kiek ES vykdomų bendrų strategijų, mainų, bendradarbiavimo ir pasikeitimo praktine patirtimi srityje.

3.3.1

Komisija neatsižvelgė į EESRK tiriamojoje nuomonėje (4) pateiktas rekomendacijas ekonominių ir socialinių partnerių vaidmeniui sustiprinti, suteikiant jiems balsavimo teisę už parengimą ir stebėjimą atsakingose institucijose, techninę paramą, įvedant griežtas partnerių atrankos procedūras ir išsamiai apibrėžiant tolesnio darbo komitetų vaidmenį. EESRK yra nustebintas Europos Komisijos pasiūlymo trūkumais, kadangi jis neatitinka politinių įsipareigojimų, prisiimtų, siekiant stiprinti partnerystę. EESRK apgailestauja, kad Europos Komisijai šiuo atžvilgiu pritrūko politinės drąsos, tuo tarpu kai sanglaudos politikos efektyvumas itin priklauso nuo aktyvaus ekonominių ir socialinių veikėjų dalyvavimo, taip pat kitų su tuo susijusių pilietinės visuomenės organizacijų. EESRK manymu, ši spraga prieštarauja dalyvaujamosios demokratijos principams, nustatytiems Sutartyje dėl Konstitucijos. Esant atotrūkiui tarp institucijų ir piliečių, tai yra akivaizdi proga geriau atitikti pilietinės visuomenės poreikius. Tikro konsultavimosi su ekonominėmis ir socialinėmis jėgomis patirtis (pvz., Šiaurės Airijoje) pademonstravo, kiek galima laimėti kokybės ir efektyvumo prasme; taigi, Komisija turėtų aktyviau skatinti efektyvias partnerystės formas.

3.3.1.1

Vis dažniau susiduriame su nusiskundimais dėl nepakankamo dalyvavimo struktūrinėje politikoje, kas neigiamai veikia sanglaudos politikos aiškumą, skaidrumą ir efektyvumą. EESRK kelia susirūpinimą augantis nusiskundimų skaičius, ypač iš naujųjų valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų, dėl tokio partnerystės trūkumo. Šiuo atžvilgiu EESRK rekomenduoja įsteigti nacionalinius ir regionų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybas ar atitinkamas institucijas, kurios savarankiškai galėtų užtikrinti skaidrų ir atvirą konsultacijų ir stebėsenos procesą.

3.3.1.2

Tenka pastebėti, kad Europos Komisija neįvertino ir nekomentavo pagrindinį ekonominių ir socialinių partnerių įtraukimo principą. Dėl apibrėžtų taisyklių ir normų stokos kiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu, socialinių partnerių, taip pat kitų, su tuo susijusių pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimas nėra užtikrintas visose struktūrinių fondų įgyvendinimo stadijose.

3.3.1.3

Europos Komisija turėtų remti vietos ir regionų veikėjų, valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės veikėjų stiprinimą. Stebėtina, kad reglamentai dėl ERPF ir EŽŪKPF nemini administracinio pajėgumo didinimo svarbos geram valdymui užtikrinti, tuo tarpu kai Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos valdymo  (5) pabrėžiama, kad pilietinė visuomenė šiuo atžvilgiu atlieka pagrindinį vaidmenį. Konkrečiai, EESRK reikalauja, kad vietos ir regionų ekonominių ir socialinių veikėjų gebėjimų stiprinimas būtų numatytas kiekvienoje programoje (kaip pasiūlymo priimti reglamentą dėl ESF atveju, tam tikslui numatyti 2 procentai lėšų), bent 5 procentai kiekvienai programai, ir kad ekonominėms ir socialinėms organizacijoms būtų taikomos techninės pagalbos priemonės (43 straipsnis).

3.3.1.4

EESRK vertinimu, partnerystės kokybė yra esminis kriterijus sanglaudos politikai įgyvendinti ir įvertinti. Todėl EESRK prašo Komisijos parengti ataskaitą dėl partnerystės įgyvendinimo ir siūlo savo paramą, rengiant pilietinės visuomenės organizacijų apklausą. EESRK prašo Europos Parlamento vertinti pasiūlymus priimti reglamentus tuo atžvilgiu, kaip jie atitinka būtinybę kurti partnerystę; tokio požiūrio stoka parodo Bendrijos valdžios institucijų nesuinteresuotumą.

3.4.1

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui suderinti sanglaudos politiką su svarbiausiais Europos Sąjungos strateginiais tikslais, tokiais kaip Kardifo, Liuksemburgo, Lisabonos ir Geteborgo procesais. Diskusijos dėl prioritetų turi taip pat apimti Europos mažųjų įmonių chartijos įsipareigojimus bei klausimus, susijusius su viešųjų paslaugų kokybe, dar kartą akcentuotus Barselonoje. EESRK pritaria privalomosioms gairėms, apibrėžiančioms Europos Sąjungos politinius prioritetus, bendrai parengtas valstybių narių, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto.

3.4.2

EESRK norėtų, kad šios gairės būtų labiau patikslintos reglamento projekte. Iš tiesų, būtina kryptingai pasirinkti švietimą, mokymą, žinių visuomenės ir darnaus vystymosi priemones kaip esminius prioritetus.

3.4.3

Mažiau pažengusiems regionams jų nepalankiai padėčiai kompensuoti būtini pagrindiniai infrastruktūros projektai; turimas omenyje tiek transportas, tiek švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigos bei infrastruktūra, susijusi su aplinkos apsaugos gerinimu.

3.4.4

Kalbant apie regionus su gamtinėmis kliūtimis, būtina užtikrinti nuolatinę pagalbą lygioms galimybėms ir Europos teritorijos nuoseklumui užtikrinti.

3.4.5

Kalbant apie pagalbą įmonėms, EESRK mano, kad būtina vengti konkurencijos iškraipymo ir teigia, kad ši pagalba retai būna efektyvi dėl labai ilgų suteikimo terminų. EESRK manymu, šios pastangos turėtų remtis įmonių kūrimui ir plėtrai palankia atmosfera (mokymas, infrastruktūra, bendra veikla). Kalbant apie pagalba, karu su aukščiau pateiktomis pastabomis, EESRK pritaria tam, kad mažųjų ir vidutinių įmonių vystymas yra prioritetinis, ir tam, kad įmonei, gavusiai pagalbą, yra nustatomas septynerių metų laikotarpis, kurio metu ji įsipareigoja nekeisti savo vietos.

3.4.6

EESRK pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti mokslo tiriamąją veiklą ir inovacijų diegimą, kaip vietos vystymosi svertus, atitinkančius Lisabonos tikslus, kaip ir švietimas bei mokymas. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadose numatomas švietimo gebėjimų stiprinimas ir pradiniam lavinimui, ir visą gyvenimą trunkančiam mokymui.

3.4.7

Sanglaudos politika taip pat turėtų remtis sveikatos apsaugos infrastruktūros stiprinimu labiausiai atsilikusiuose regionuose bei padėti kovoti su atskirties priežastimis. Šiuo atžvilgiu informacijos apie sėkmingas pastangas skleidimas visoje Europos Sąjungoje galėtų atnešti realios naudos. Šiomis sąlygomis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, kaip migrantai ar etninės mažumos, neturinčios darbo ir galimybės mokytis. Vietoj subsidijų, kurios nedažnai būna efektyvios, reikėtų vystyti pasikeitimą patirtimi, remiantis metodais, kurie pasitvirtino esą efektyvūs ir skatinti sėkmingos patirties pavyzdžių sklaidą.

3.4.8

Socialinės įtraukties problemų atžvilgiu, EESRK mano, kad svarbu, kad nediskriminavimas būtų horizontaliai pripažintas, kaip viena iš struktūrinių fondų finansuojamų veiklos rūšių, ir kad struktūriniai fondai nesudarytų papildomų kliūčių neįgaliesiems. Kadangi struktūriniai fondai yra esminis įrankis socialiniai atskirčiai sumažinti ir kovoti su neįgaliųjų diskriminacija, valstybės narės ir Komisija turi siekti, kad struktūriniai fondai būtų naudojami kaip ekonominis įrankis, siekiant:

3.4.8.1

Šiuometiniuose Komisijos pasiūlymuose nėra pakankamai atsižvelgiama į socialinius aspektus. Struktūriniai fondai ir, konkrečiai, Europos socialinis fondas, turi būti įrankiu ne tik užimtumui, bet ir Europos socialinės įtraukties strategijai, skatindamas darbo rinkos, orientuotos į šį tikslą, plėtrą.

3.4.9

Prie prioritetų reikėtų priskirti vietos vystymosi koncepciją, pagrįstą išsamiomis žiniomis apie teritoriją, kas numato stebėjimo įrankius, apjungiančius veikėjus vietos partnerystės struktūroje. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas padėčiai didžiuosiuose miestuose, kaip tai yra teigiama EESRK neseniai priimtoje nuomonėje savo iniciatyva (6).

3.4.10

Svarbu, kad reglamentas numatytų procedūras naujovių diegimui paremti tiek metodų, tiek veiksmų rūšių lygmeniu. Šiuo atžvilgiu ES turi atlikti esminį vaidmenį, remdama ir skleisdama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos srities naujoves, suteikdama tikros europinės pridedamosios vertės priemonėms, planuojamoms ir įgyvendinamoms vietos, regionų, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

3.5.1

Per daugelį metų vyravo tendencija komplikuoti Europos procedūras, kas lėmė jų sudėtingumą ir pakeikė jų skaidrumui ir prieinamumui. Jau galima teigti, kad pasirengimui stojimui pagalbos teikime šalims kandidatėms yra būdingi tokie patys trūkumai. Yra būtina, kad struktūrinių fondų pristatymui, įgyvendinimui ir valdymo procedūroms būtų būdingas paprastumas, trumpesni ciklai ir projektų nagrinėjimo terminai, kurie atitiktų pastarųjų reikalavimus.

3.5.2

Todėl procedūroms supaprastinti būtini radikalūs pokyčiai. Dažnai nacionaliniams teisės aktams yra suteikiama pirmenybė Bendrijos teisės aktų atžvilgiu, kas lemia sunkiai įveikiamų sunkumų tarpvalstybinės veiklos srityje. Esant šioms sąlygoms, EESRK kelia nerimą Komisijos pasiūlymas deleguoti kriterijų pagalbai gauti pasirinkimą nacionaliniam lygmeniui, išskyrus III tikslą, ir su sąlygą, kad valstybė narė pateiks tokio pobūdžio prašymą, ir jam nėra aišku, kokios priežastys galėjo lemti tokį sprendimą. Kad sanglaudos politika būtų nuoseklesnė, EESRK ragina sukurti bendrą pagrindą teisės paramos gavimo kriterijams nustatyti.

3.5.3

Regionų, turinčių teisę gauti paramą, pasirinkimas: EESRK kategoriškai nesutinka su Komisijos ketinimu deleguoti valstybėms narėms teisę gauti struktūrinių fondų paramą. EESRK manymu, regionus turi pasirinkti Komisija kartu su valstybe nare. Šiomis sąlygomis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas regionams su struktūrinėmis ir gamtinėmis kliūtimis; tokiems regionams būtų itin naudinga, kad Komisija aktyviai dalyvautų pasirinkimo procedūroje, užtikrindama vienodą vertinimą Europos mastu. Pavyzdžiui, būtų neteisinga, kad sala, priklausanti vienai valstybei, turėtų teisę gauti paramą, o gretima kitos valstybės sala, su tokiomis pat sąlygomis, neturėtų teisės gauti paramą. Tokio sprendimo atveju visuomenė galėtų iškelti klausimą dėl Europos dimensijos ir nuoseklumo.

3.5.4

Prioritetų nustatymas: Taip pat yra svarbu, kad Europos Sąjungos vaidmuo šioje srityje būtų sustiprintas, kad įgalintų naudoti struktūrinius fondus kaip katalizatorių ES prioritetinei veiklai pagreitinti, įskaitant Lisabonos strategiją ir pagrindinius Europos tinklus.

3.5.4.1

Visais atvejais reikalingas budrumas, kadangi išlieka struktūrinių fondų politikos „renacionalizavimo“ rizika. Įgyvendinimo metodai turi stiprinti Europos dimensiją, o ne silpninti ją.

3.5.4.2

Bendrai tariant, Komisijos dokumentas dėl trijų fondų bendrųjų nuostatų yra labai ambicingas. Kai yra bendrai svarstomi mokslinių tyrimų, inovacijų, investavimo į švietimą, informacijos visuomenės, investicijų į transportą, aplinkos aspektai, neapibrėžiant prioritetų, egzistuoja rizika, kad programa nebus įgyvendinta dėl galimo lėšų stygiaus, kurių suma gali neatitikti reikalavimų.

3.5.4.3

EESRK manymu, yra būtina, kad tekste būtų nurodomi prioritetai tiek argumentavimo, tiek turinio prasme. Ši rekomendacija bus išplėtota atskirose nuomonėse, skirtose kiekvienam iš fondų.

3.5.5

Bendradarbiavimas tarp valstybių narių, regionų ir pilietinės visuomenės veikėjų: EESRK apgailestauja, kad naujos priemonės perdavė atsakomybę už strategijas ir veiklos metodus valstybėms narėms. Galimybės užmegzti bendradarbiavimą tarp valstybių narių nebuvo pakankamai akcentuotos, nors šis aspektas yra esminė Lisabonos strategijos dalis (inovacijos, švietimas, pagrindiniai tinklai, žinių skleidimas). Todėl svarbu skleisti (ir padaryti lankstesnėmis) sąlygas gauti lėšas, reikalingas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui tarp valstybių narių vystyti.

3.5.5.1

Kadangi yra skubu ir būtina sukurti vieningą Europos priemonę bendradarbiavimui tarp regionų ir valstybių narių, EESRK ypatingai pritaria Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo susivienijimų įsteigimui.

3.5.5.2

Tačiau galima suabejoti, ar ši priemonė, numatyta vien tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, neturėtų būti tiksliau apibrėžta pagal kiekvienos bendradarbiavimo rūšies projektų valdymo reikalavimus. Šie argumentai yra išplėtoti atskiroje nuomonėje dėl GEST.

3.5.6

Viešos-privačios partnerystės: savo tiriamojoje nuomonėje dėl partnerystės struktūrinių fondų įgyvendinimui, Komitetas rekomenduoja sustiprinti viešas-privačias partnerystes kaip projektų veiksmingumo veiksnį, kurios būtų naudingos, skatindamos legitimumą, koordinavimą, efektyvumą ir skaidrumą. Šiuo atžvilgiu Komitetui kelia nerimą Europos Komisijų įvestų permainų poveikis dėl to, kad bendras finansavimas galės remtis vien valstybės išlaidomis. Šis reikalavimas gali lemti privačios sudėtinės dalies mažėjimą ar pilną jos eliminavimą iš partnerysčių, kas nėra suderinama su siekiu skatinti privataus sektoriaus indelį. EESRK prašo, kad Europos Komisija parengtų šios naujos priemonės išankstinę poveikio analizę. EESRK taip pat prašo, kad šitą taisyklė nebūtų taikoma techninės paramos priemonėms, teikiamoms ekonominiams ir socialiniams veikėjams, kad ES parama nebūtų siejama su nacionalinių valdžios institucijų parama. Pačių organizacijų fondai turi būti pagrindu paramai iš Europos struktūrinių fondų gauti.

3.5.7

Vienas bendras fondas: pasiūlymo priimti reglamentą 35 „kadangi“ punkte yra patikslinama, kad „struktūrinių fondų programavimas ir valdymas turi būti supaprastintas, teikiant finansavimą veiklos programos iš ERPF arba iš ESF“. Nors šita naujovė supaprastina programų veikimą, dar nėra aišku, ar ji pagerins fondų koordinavimą ir aiškumą regionų lygmenyje. EESRK pasisakytų už vieną bendrą fondą visai sanglaudos politikai, tačiau Komisija pasirinko kitą variantą.

3.5.8

Nacionalinė strateginė struktūra: Komisija siūlo, kad Taryba, po Parlamento nuomonės, priimtų bendrą strateginį dokumentą prieš naujo programavimo laikotarpio pradžią. Taigi, kiekviena valstybė narė turės parengti politinį dokumentą dėl savo vystymosi strategijos, dėl kurio bus deramasi su Komisija. EESRK norėtų, kad Europos Komisija užtikrintų koordinavimą, kad valstybės susitartų tarpusavyje dėl šių strateginių dokumentų tikslų realiam nuoseklumui užtikrinti. Turi būti skatinamas Europos lygmens mastymas ir strategijų (ypač tarpvalstybinio pobūdžio) įtraukimas į šias nacionalines strategines struktūras.

3.5.9

Tolesnio darbo komitetas: šiuo atžvilgiu EESRK neigiamai vertina pasiūlymą dėl Europos Komisijos neprivalomo dalyvavimo tolesnio darbo komitetų posėdžiuose; jis mano, kad reikia, kad ES veikla būtų skaidresne piliečiams, o tolesnio darbo komitetų vaidmuo turi būti stiprinamas, o ne silpninamas, įvedant papildomą procedūrą. Komisijai nedalyvaujant, ekonominiai ir socialiniai partneriai, taip pat kitos su tuo susiję pilietinės visuomenės organizacijos, turės pasikliauti vien savo jėgomis, derėdamiesi su administracija, tuo tarpu kai jie tikisi, kad Komisija bus partnerystės principo sergėtoja.

3.5.10

Papildomumas: EESRK pritaria papildomumo principui su sąlyga, kad jis bus taikomas lanksčiai, t.y., tikslų ir programų, o ne atskirų projektų kontekste.

3.5.11

Dalyvavimo lygio pritaikymas: EESRK remia pasiūlymus, kuriais siekiama pritaikyti ES dalyvavimo lygį pagal regionų geografines kliūtis. Jis siūlo leisti gauti kelias pagalbos rūšis, jei regione yra daugiau kaip viena kliūtis (pvz., retai apgyvendintos salos su kaimo ir (arba) kalnuotomis vietovėmis). Komitetas mano, kad svarbu pabrėžti, kad struktūrinės politikos prioritetiniai tikslai visada yra taikomi regionams, kurie pasižymi mažu gyventojų tankiu, dėl jų pastovių gamtinių kliūčių. „Regionų politika, kaip ir kaimo plėtros politika, turi būti įgyvendinamos, turint omenyje šį aspektą, taip pat ir siūlant aukštesnį bendro finansavimo lygį, kad atsižvelgtų į šias ribotas galimybes“ (7).

3.5.12

Pagerinti decentralizuoto valdymo efektyvumą: EESRK mano, kad nuolat deleguoti atsakomybę valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms yra, viena vertus, pernelyg rizikinga ir, kita vertus, dėl to ES veiksmams trūksta aiškumo. Todėl jis siūlo numatyti laikinų įgyvendinimo agentūrų įsteigimą, ypač šalyse kandidatėse. Vienas tokių agentūrų uždavinių galėtų būti registruoti geriausios praktikos ir pasiekimų pavyzdžius, kad skatintų pastarųjų skleidimą. Visais atvejais, ES veikla turi būti aiškiau matoma ir atpažįstama piliečių. Vietoj plakatų, vaizduojančių Europos priemonių simbolius ar sutrumpinimus, dažniausiai sunkiai iššifruojamus, ES atstovų, ar jų vardu veikiančių vietos valdžios institucijų dalyvavimas būtų geriausia tokio matomumo apraiška.

3.5.13

Visuotinių dotacijų metodo skatinimas: EESRK su pasitenkinimu pažymi, kad reglamento projekte yra patvirtinama visuotinių dotacijų suteikimo vietos organizacijoms procedūra. Šis metodas ypatingai gerai tinka mikroįmonių skatinimo veiksmams. Šis metodas ypač gerai tinka veiksmams, skatinantiems mikroįmones. Jis džiaugiasi, kad Komisija atsižvelgė į jo prašymą padaryti visuotinių dotacijų suteikimo taisykles lankstesnes. Tačiau jis apgailestauja, kad į jo pasiūlymą nustatyti minimalią penkiolikos procentų ribą tokia forma suteikiamoms lėšoms nebuvo atsižvelgta, nors jo efektyvumas buvo įrodytas. Todėl jis pakartoja savo prašymą.

3.5.14

ES, visur, kur tik įmanoma, turi stiprinti savo dalyvavimą, kad užtikrintų, kad jo parama turi Europos dimensiją. Efektyvumui padidinti, reikia, kad prioritetai ir metodai būtų išvystyti Europos partnerystėse. Sanglaudos politikos sėkmė priklauso ne tiek nuo pervedamų lėšų, kiek nuo prioritetų apibrėžimo ir darbo metodų kokybės. Solidarumas netenka prasmės be bendradarbiavimo.

3.5.15

Vertinimas: programų vertinimo srityje EESRK pakartoja savo teiginį, kad visų pirma turi būti vertinama programų poveikio kokybė, o ne finansinis ir administracinis aspektai kaip tai yra dažniausiai daroma šiuo metu. Ypatingai svarbus yra pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimas šioje procedūroje.

3.5.16

Reglamento projekte atsakomybė už „žmogiškųjų ir finansinių išteklių, būtinų vertinimui atlikti“ užtikrinimą tenka valstybėms narėms; be to, jos turi parengti „kaip konvergencijos tikslo dalį, įvertinimo planą veiklos programų valdymui ir jų vertinimo gebėjimams pagerinti“ (46 straipsnio 1 dalis). Komisijai yra patogu suteikti valstybėms narėms atsakomybę už programų įgyvendinimo stebėseną. Tačiau tuo pat metu Komisija turėtų tvirtai laikytis savo teisės nuolat kontroliuoti struktūrinių ir sanglaudos fondų panaudojimą valstybėse narėse. Atsižvelgdamas į dažnai kylančias problemas, EESRK mano, kad Komisijos nedalyvavimas vertinimo procedūrose lems tik tokią situaciją, kai bus pakenkta visų šalių interesams.

3.5.17

Nepanaudotų asignavimų panaikinimas: EESRK kelia abejonių „Nr.+2“ taisyklė, kuri reiškia asignavimų, nepanaudotų per du metus po numatyto programavimo laikotarpio. Patirtis parodo, kad valstybės valdžios institucijos, kad išvengtų šios taisyklės, yra linkusios priimti skubius sprendimus dėl abejotinos vertės projektų, kartais su tyliu Komisijos pritarimu. EESRK mano, kad griežtas projektų vertinimas ES pagal nustatytus tikslus turi tapti įprasta procedūra ir vienintele nuolatine taisykle. EESRK patvirtina būtinybę stebėti, kad nepanaudotos sumos būtų pritaikytos kitiems tikslams, vietoj to, kad būtų panaudotos skubotai ir paviršutiniškai, siekiant išvengti automatiško panaikinimo.

3.5.18

Be to, kelios Audito rūmų ataskaitos parodo, kad valstybės narės nesugeba panaudoti joms suteiktų lėšų. Ateityje ypatingas dėmesys bus skiriamas naujosioms valstybėms narėms. Taigi reikia atsižvelgti į šią padėti ir imtis atitinkamų priemonių.

3.5.19

Naujoji audito institucija: naują audito instituciją numatoma sukurti kontrolės jau esančioms struktūroms, valdymo institucijai (59 str.) ir tvirtinimo institucijai (60 str.), sustiprinti. Reglamento projekte įvedamas reikalavimas pateikti audito strategiją (61.1 c straipsnis): „ji (audito institucija) per šešių mėnesių laikotarpį nuo veiklos programos patvirtinimo turi pateikti Komisijai audito strategiją, apibūdinančią auditą vykdysiančias institucijas (…), darbo metodus, atsitiktinio audito metodą (…)“ . Be to, audito institucija kasmet ir kiekvienai programai turi pateikti nuomonę, kurios turinys yra parengtas pagal galutinę atitikimo deklaraciją. Be to, pagal 61.1 straipsnį, „veiklos programai pasibaigus, ji (audito institucija) pateikia deklaraciją, įvertinančią prašymo tinkamumą išmokėti galutinį likutį, paremtą galutine kontrolės ataskaita“. EESRK pakartoja savo rekomendacijas, kad programų įgyvendinimo audito ir kontrolės procedūros orientuotųsi ne vien į kiekybinius aspektus, bet ir į kokybės klausimus. Be to, EESRK vėl kelia nusivylimą tai, kad atsakomybė atlikti auditą buvo perleista nacionaliniam lygmeniui, kas dar kartą demonstruoja Europos Sąjungos nenorą prisiimti savo atsakomybę. EESRK laukia Europos Audito rūmų nuomonės dėl šio pasiūlymo; nepriklausomai nuo jos pobūdžio, Komitetas norėtų dalyvauti visose audito struktūrose.

4.1

EESRK pakartoja savo pasiūlymus, pateiktus tiriamojoje nuomonėje dėl „Ekonominės ir socialinės sanglaudos: regionų konkurencingumas, valdymas ir bendradarbiavimas“ (8). EESRK mano, kad šios nuostatos turi būti geriau apibrėžtos ir suderintos su jo ankščiau pateiktais pasiūlymais, t.y.: