(1)

Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 (2) (toliau – pradinis reglamentas) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1932 (3), Taryba importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatė galutinį antidempingo muitą. Buvo nustatyti 13,1–23,4 % individualūs antidempingo muitai. Visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, išvardytiems to reglamento priede, buvo nustatytas 17,9 % muitas, o visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams –36,1 % kitiems eksportuotojams taikomas muitas. Šios priemonės toliau vadinamos pradinėmis priemonėmis, o tyrimas, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 803/2014 (4) keturiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams skirtas 17,9 % muitas ir jie buvo įtraukti į Kinijos eksportuojančių gamintojų sąrašą, pateiktą pradinio reglamento priede.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2207 (5) dar keturiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams skirtas 17,9 % muitas ir jie buvo įtraukti į Kinijos eksportuojančių gamintojų sąrašą, pateiktą pradinio reglamento priede.

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1198 (6) Komisija paliko galioti pradines priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Toliau šios priemonės vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas – paskutiniu tyrimu.

(5)

2019 m. pradžioje Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus dėl keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pardavimo pobūdžio ir kanalų po pradinių priemonių nustatymo. Palyginus 2014 ir 2018 m. eksporto duomenis paaiškėjo, kad tam tikrų eksportuojančių gamintojų eksportuojamas kiekis staigiai padidėjo arba sumažėjo, ir tai yra eksporto nukreipimo požymis. Be to, kai kuriais atvejais tam tikrų eksportuojančių gamintojų faktinis eksportas buvo didesnis už jų deklaruojamą produkciją. Taip pat kilo problemų dėl netinkamo konkrečioms bendrovėms suteiktų papildomų TARIC kodų panaudojimo.

(6)

Iš tų rodiklių matyti, kad tam tikri eksportuojantys gamintojai, kuriems šiuo metu taikomas 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomas muitas, ir eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas individualus muitas, prekiavo keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis per kitus eksportuojančius gamintojus, kuriems buvo nustatytas mažesnis muitas.

(7)

Prekybos iš Kinijos eksportuojamais keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis pobūdis nustačius pradines priemones pasikeitė, nors to negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą, ir tai, atrodo, sietina su pirmiau minėtu eksporto nukreipimu. Be to, Komisija turi įrodymų, kad nagrinėjamajam produktui nustatytų galiojančių antidempingo priemonių taisomasis poveikis mažinamas ir kiekio, ir kainų požiūriu. Iš tikrųjų 15 konstatuojamojoje dalyje apibrėžto tiriamojo produkto importo apimtis kai kurių eksportuojančių gamintojų atveju 2014–2018 m. gerokai padidėjo. Be to, kai kuriais atvejais tam tikrų eksportuojančių gamintojų faktinis eksportas yra didesnis už jų deklaruojamą produkciją. Be to, buvo pakankamai įrodymų, kad tiriamasis produktas importuotas mažesne nei nežalinga kaina, nustatyta atlikus tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės.

(8)

Galiausiai, Komisija turėjo pakankamai įrodymų, kad buvo vykdomas eksportuojamo tiriamojo produkto dempingas, palyginti su anksčiau nustatyta normaliąja verte.

(9)

Taigi, informavusi valstybes nares, Komisija nustatė, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti tyrimą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 13 straipsnyje. Todėl Komisija priėmė Reglamentą (ES) 2019/464 (7) (toliau – inicijavimo reglamentas), kuriuo savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, kuriems priskirti 50 papildomų TARIC kodų ir kurie yra išvardyti inicijavimo reglamento priede, vengimo. Tie papildomi TARIC kodai buvo priskirti 50 eksportuojančių gamintojų, kurie yra KLR bendrovių grupės arba pavienės bendrovės (toliau – bendrovės).

(10)

Komisija taip pat nurodė muitinėms registruoti keraminius stalo ir virtuvės reikmenis, importuojamus pagal 50 papildomų TARIC kodų, išvardytų inicijavimo reglamento priede.

(11)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, 50 eksportuojančių gamintojų, išvardytų inicijavimo reglamento priede, ir Sąjungos pramonei. Ji taip pat išsiuntė klausimynus 50 eksportuojančių gamintojų, išvardytų šiame priede, prašydama jų, be kita ko, pateikti informaciją apie visas Kinijos Liaudies Respublikoje esančias susijusias bendroves. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytos.

(12)

Pirmiau minėtiems 50 eksportuojančių gamintojų, išvardytų inicijavimo reglamento priede, buvo nustatyti šie antidempingo muitai:

(13)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – TL). TL duomenys buvo surinkti siekiant, inter alia, ištirti tariamą prekybos pobūdžio pasikeitimą ir su tuo susijusią praktiką, procesą ar veiklą. Surinkta išsamesnių 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. (ataskaitinio laikotarpio, toliau – AL) duomenų, siekiant išnagrinėti, ar galiojančių priemonių taisomasis poveikis sumažėjo ir ar būta dempingo.

(14)

Remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi Komisija išnagrinėjo, ar pasikeitė tam tikrų KLR eksportuojančių gamintojų prekybos pobūdis, ar tas pokytis sietinas su praktika, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus siekį išvengti muito nustatymo, ar esama įrodymų, kad daroma žala arba kad tiriamajam produktui nustatyto muito taisomasis poveikis mažinamas kainų ir (arba) kiekio požiūriu, ir ar esama įrodymų, kad dempingas tęsiasi.

(15)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 21, ex 6912 00 23, ex 6912 00 25 ir ex 6912 00 29 (TARIC kodai 6911100090, 6912002111, 6912002191, 6912002310, 6912002510 ir 6912002910) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

Reglamentas netaikomas šiems produktams:

(16)

Tiriamasis produktas yra toks pat kaip nagrinėjamasis produktas, apibrėžtas pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje; jis importuojamas pagal tuos pačius KN ir TARIC kodus, kaip nagrinėjamasis produktas, ir pagal papildomus TARIC kodus, nurodytus inicijavimo reglamento priede (toliau – tiriamasis produktas).

(17)

13 iš 50 eksportuojančių gamintojų nepateikė klausimyno atsakymų.

(18)

Komisija pripažino tuos 13 eksportuojančių gamintojų nebendradarbiaujančiais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį ir pagrindė dėl jų padarytas išvadas turimais faktais, kaip paaiškinta kitoje konstatuojamojoje dalyje.

(19)

2014–2018 m. visų 13 eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo nustatyta 17,9 % muito norma, eksportas staigiai padidėjo arba jie vykdė eksportą viršydami savo pajėgumus, kaip buvo konstatuota atliekant atranką per paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Nesant jokių pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus siekį išvengti priemonių, Komisija padarė išvadą, kad tie eksportuojantys gamintojai dalyvauja nukreipiant eksportą. Taigi tikslinga toms konkrečioms bendrovėms suteiktus papildomus TARIC kodus panaikinti ir tiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomą muito normą.

(20)

Be to, trys iš 13 eksportuojančių gamintojų buvo susiję su trimis kitais eksportuojančiais gamintojais, kuriems pagal jų individualius papildomus TARIC kodus buvo nustatyta neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams skirta 17,9 % muito norma.

(21)

Taigi, siekiant išvengti eksporto nukreipimo per tas susijusias bendroves rizikos, prieš atskleisdama faktus, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad toms konkrečioms bendrovėms suteiktus papildomus TARIC kodus reikėtų panaikinti. Tiems trims susijusiems eksportuojantiems gamintojams taip pat reikėtų taikyti 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomą muito normą.

(22)

Atskleidus faktus viena iš trijų bendrovių pranešė apie save ir teigė, kad ji nėra susijusi su viena iš bendrovių, kurios nepateikė klausimyno atsakymų. Per 2019 m. spalio 10 d. klausymą ir 2019 m. spalio 21 d. rašte ji paaiškino, kad jos priemonių galiojimo termino peržiūros atrankos atsakyme buvo neteisingai nurodyta, kad abi bendrovės yra susijusios, nors iš tikrųjų jos yra tik verslo partneriai. Komisijai paprašius bendrovė pateikė dokumentus apie savo struktūrą ir akcininkus, o tai rodo, kad tokių ryšių iš tiesų nėra. Nesant ryšio ir atsižvelgiant į tai, kad bendrovė įrodė, kad jos padidėjusi eksporto veikla atitiko jos gamybos pajėgumų padidėjimą 2016 m., Komisija padarė išvadą, kad nėra būtina panaikinti šiai konkrečiai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą.

(23)

Todėl po faktų atskleidimo Komisija galiausiai padarė išvadą, kad 36,1 % muito norma kitiems eksportuotojams turėtų būti taikoma:

(24)

Nagrinėdama 37 eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė atsakymus, klausimyno atsakymus Komisija nustatė, kad 18 iš jų pateikė labai neišsamius atsakymus, kaip paaiškinama kitose konstatuojamosiose dalyse.

(25)

Vienas eksportuojantis gamintojas pateikė dalinę informaciją ir 2019 m. balandžio 28 d. paskelbė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. nutraukė nagrinėjamojo produkto gamybą. 2019 m. birželio 3 d. Komisija pranešė bendrovei, kad tik eksportuojantys gamintojai turi teisę gauti individualų TARIC papildomą kodą. Todėl ji ketina panaikinti jos papildomą TARIC kodą ir ateityje vertinti bendrovę kaip bet kokią kitą bendrovę, kuriai taikomas papildomas TARIC kodas B999. Papildomų pastabų bendrovė nepateikė.

(26)

Antras eksportuojantis gamintojas, kuriam taip pat buvo nustatytas 17,9 % antidempingo muitas, 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. kelis kartus pateikė klausimyno atsakymus. Iš atsakymų matyti, kad šis eksportuojantis gamintojas turėjo tik vieną susijusią bendrovę. Komisija tą atsakymą patikrino kituose viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Ji nustatė, kad šioje grupėje yra kitų susijusių bendrovių, kurių bendrovė savo klausimyno atsakymuose neatskleidė. Eksportuojančiam gamintojui buvo apie tai pranešta 2019 m. birželio 24 d. raštu dėl informacijos neišsamumo. 2019 m. birželio 28 d. eksportuojantis gamintojas pripažino, kad taip pat buvo susijęs su kita bendrove. Tačiau eksportuojančių gamintojų grupė iki nustatyto termino neužpildė prašomo klausimyno atsakymo dėl pastarosios bendrovės. Taigi 2019 m. liepos 8 d. Komisija pranešė eksportuojančiam gamintojui, kad darys išvadas remdamasi turimais faktais (8) ir kad bendrovė turi teisę prašyti būti išklausyta dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Papildomų pastabų eksportuojantis gamintojas nepateikė.

(27)

Trečias eksportuojantis gamintojas 2019 m. liepos 5 d. Komisijai pranešė, kad negalėjo atsakyti į Komisijos raštą dėl informacijos neišsamumo ir kad jam buvo žinomi neigiami atsakymo nepateikimo padariniai. Taigi 2019 m. liepos 9 d. Komisija pranešė eksportuojančiam gamintojui, kad darys išvadas remdamasi turimais faktais (9) ir kad bendrovė turi teisę prašyti būti išklausyta dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Papildomų pastabų eksportuojantis gamintojas nepateikė.

(28)

Dar 15 eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę labai neišsamius atsakymus, 2019 m. gegužės 27 d. – liepos 18 d. gavo po raštą, kuriame paaiškinta, kodėl Komisija padarė preliminarią išvadą, jog jų atsakymai labai neišsamūs. Pasikartojančios problemos, dėl kurių Komisija padarė preliminarią išvadą, jog tie 15 atsakymų labai neišsamūs, be kita ko, yra šios:

(29)

Tuo pačiu raštu kiekvienam iš tų 15 eksportuojančių gamintojų buvo pranešta, kad:

(30)

Vėliau iš tų 15 eksportuojančių gamintojų:

(31)

Dar du (iš tų 15) eksportuojantys gamintojai vėliau pateikė papildomų dokumentų, nors jų atsakymų vis tiek negalima laikyti visiškai išsamiais. Komisija vis dėlto nusprendė atlikti tikrinamuosius vizitus šių dviejų eksportuojančių gamintojų patalpose. Tų tikrinamųjų vizitų metu Komisija pastebėjo, kad abu eksportuojantys gamintojai turi tam tikrų problemų: atitinkamai tai, kad nebuvo atskleista informacija apie susijusias bendroves, ir neteisingai deklaruotas tam tikrų rūšių nagrinėjamojo produkto transformavimas. Taigi 2019 m. rugpjūčio 7 d. Komisija abiem eksportuojantiems gamintojams pranešė, kad vis dėlto ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija pažymėjo, kad eksportuojantys gamintojai negalėjo pateikti įrodymų, kad ekonomiškai pagrįstų savo 2018 m. eksportą kokiais nors kitais motyvais, išskyrus kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų produkcijos eksporto nukreipimą. Tuo pačiu raštu Komisija abiem eksportuojantiems gamintojams taip pat pranešė, kad vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. jie turi teisę prašyti būti išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Abi bendrovės iki nustatyto termino nepateikė prašymo, kad jas išklausytų.

(32)

2019 m. rugpjūčio 1 d. kitas eksportuojantis gamintojas, atsiliepdamas į Komisijos išankstinį vertinimą, kad jo klausimyno atsakymas buvo nepakankamas, pateikė papildomą informaciją. Komisija išnagrinėjo tą papildomą informaciją. Tačiau kai kurios problemos, pavyzdžiui, tai, kad gamintojas nepateikė išsamios informacijos apie visas savo susijusias bendroves, išliko. Taigi 2019 m. rugpjūčio 13 d. Komisija eksportuojančiam gamintojui pranešė, kad vis dėlto ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo požiūriu Komisija pažymėjo, kad eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų dėl savo 2018 m. eksporto, kurio apimtis buvo daugiau nei keturis kartus didesnė už kiekį tonomis, kurį eksportuojantis gamintojas faktiškai pagamino per tą patį laikotarpį. Tuo pačiu raštu Komisija eksportuojančiam gamintojui taip pat pranešė, kad vėliausiai iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis turi teisę prašyti būti išklausytas dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Eksportuojantis gamintojas iki nustatyto termino neatsakė.

(33)

2019 m. gegužės 18 d. ir birželio 26 d. raštais Komisija kitam eksportuojančiam gamintojui pranešė apie jo atsakymų trūkumus, susijusius su reikiamais dokumentais, ir apie savo ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. 2019 m. liepos 2 d. eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad pateikė visą reikiamą informaciją ir dar kartą pateikė savo 2015–2018 m. finansines ataskaitas, bet neužpildė klausimyno dėl susijusios bendrovės. 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 22 d. jis kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną. 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Komisija eksportuojančiam gamintojui pranešė, kodėl liepos 2 d. pateikta informacija vis dėlto labai neišsami, ir apie tai, kad dėl to Komisija vis tiek ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija pažymėjo, kad tas eksportuojantis gamintojas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad ekonomiškai pagrįstų savo 2018 m. eksportą kokiais nors kitais motyvais, išskyrus kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų produkcijos eksporto nukreipimą. Tuo pačiu raštu Komisija eksportuojančiam gamintojui pranešė apie galimybę vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo 2 d. imtis tolesnių veiksmų dėl prašymo būti išklausytam. Eksportuojantis gamintojas iki nustatyto termino neatsakė. 2019 m. rugsėjo 10 d. jis išsiuntė Komisijai e. laišką su priedu dėl jo susijusios bendrovės panaikinimo. 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija pakartojo, kad vis dėlto ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, nes paskutiniame atsakyme nebuvo jokios naujos informacijos ir atsakymas vis tiek buvo labai neišsamus. Todėl buvo padaryta išvada, kad šis eksportuojantis gamintojas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad ekonomiškai pagrįstų savo 2018 m. eksportą kokiais nors kitais motyvais, išskyrus eksporto nukreipimą.

(34)

Galiausiai vienas eksportuojantis gamintojas paprašė būti išklausytas dalyvaujant Komisijos tarnyboms; klausymas buvo surengtas 2019 m. liepos 18 d. Klausymo metu eksportuojantis gamintojas pateikė savo Honkongo prekiautojo klausimyno atsakymą ir papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Po klausymo Komisijai konkrečiai paprašius tas eksportuojantis gamintojas pateikė visus reikiamus dokumentus, iš kurių matyti, kad jis nedalyvavo nukreipiant eksportą ir neprekiavo kitų nesusijusių eksportuojančių gamintojų pagamintu nagrinėjamuoju produktu, naudodamas savo papildomą TARIC kodą. Todėl Komisija atsisakė ketinimo šiam eksportuojančiam gamintojui taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(35)

Apibendrinant, 17 iš 18 eksportuojančių gamintojų buvo tinkamai informuoti apie padarinius, jeigu jie bendradarbiautų iš dalies arba visai nebendradarbiautų, kaip numatyta inicijavimo reglamento 21–23 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, kalbant apie šias 17 bendrovių, Komisija padarė išvadas remdamasi turimais faktais, inter alia, eksporto į Sąjungą tendencijų duomenimis (išsamiau žr. 36 konstatuojamojoje dalyje) ir savo vertinimu dėl klausimyno atsakymų neišsamumo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje.

(36)

Iš tų 17 eksportuojančių gamintojų:

Nesant jokių pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus siekį išvengti priemonių, Komisija padarė išvadą, kad tie eksportuojantys gamintojai nukreipia eksportą.

(37)

Taigi 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomą muitą reikėtų taikyti tiems 17 eksportuojančių gamintojų, kuriems iš pradžių buvo nustatytas mažesnis muitas, kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, o šioms konkrečioms bendrovėms suteiktus papildomus TARIC kodus reikėtų panaikinti. Nustatyta, kad tik vienas eksportuojantis gamintojas nedalyvavo vengiant priemonių, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, tad jam reikėtų palikti galioti jo individualų papildomą TARIC kodą ir 17,9 % muito normą.

(38)

Atskleidus faktus trys iš šių 17 bendrovių pateikė pastabų, kurių Komisija nepriėmė dėl 39–41 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių.

(39)

Viena bendrovė teigė, kad klausimyno atsakymai nebuvo tinkamai užpildyti, nes „klausimynas nebuvo visiškai aiškus“ ir „nebuvo aišku, kaip veikia bendrovės gamybos padalinys“. Todėl ji paprašė leisti iš naujo pateikti klausimyno atsakymus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad per tyrimą bendrovė turėjo pakankamai galimybių pranešti apie save. 2019 m. birželio 3 d. Komisija, atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, pranešė jai apie savo ketinimą panaikinti jai suteiktą papildomą TARIC kodą. Komisija informavo bendrovę, kad ji turi teisę pateikti papildomus paaiškinimus. Negavusi atsakymo, 2019 m. birželio 26 d. Komisija pranešė, kad: „iki nustatyto termino jūsų bendrovė nepateikė reikiamos informacijos klausimyno atsakyme, inter alia, dėl finansinių ir gamybos duomenų.“ Atskleidus faktus, bendrovė turėjo dar tris savaites pateikti reikiamus duomenis ir pastabas. Per šiuos terminus papildomos informacijos negauta. Todėl tikslinga panaikinti šiai konkrečiai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą, kaip jai pranešta 2019 m. birželio 3 d. ir 26 d.

(40)

Atskleidus faktus antra bendrovė 2019 m. spalio 11 d. e. laiške teigė, kad ji visapusiškai bendradarbiavo ir nurodė 2019 m. balandžio 28 d. ir birželio 6 d. savo ankstesnius pareiškimus šiuo klausimu. Be to, šiame e. laiške patvirtinta, kad bendrovė yra prekybos bendrovė, kaip nurodyta jos verslo licencijoje, ir kad ji nevykdė eksporto nukreipimo. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad konkrečioms bendrovėms skirtą papildomą TARIC kodą gali gauti tik eksportuojantys gamintojai. Kadangi ši bendrovė pati pripažino esanti prekiautoja, tikslinga panaikinti šiai konkrečiai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą, kaip jai pranešta 2019 m. birželio 3 d. ir 26 d.

(41)

Galiausiai trečia bendrovė teigė, kad ji visapusiškai bendradarbiavo ir nėra susijusi su eksporto nukreipimu. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad 2019 m. gegužės 28 d. ir birželio 26 d. Komisija jau buvo informavusi bendrovę apie trūkumus, susijusius su klausimyno atsakymais. Be to, 2019 m. rugpjūčio 27 d. Komisija dar kartą paaiškino bendrovei, kad nebuvo atsakyta į daugelį kitų klausimų, kaip nurodyta pirmajame gegužės 28 d. rašte. Pasibaigus paskutiniam terminui, 2019 m. rugsėjo 13 d. Komisija informavo bendrovę, kad ji nepateikė prašomų dokumentų. Taigi bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad ekonomiškai pagrįstų savo eksporto į Sąjungą padidėjimą 2018 m. kuriais nors kitais motyvais, išskyrus kitų Kinijos stalo reikmenų gamintojų produkcijos eksporto nukreipimą. Todėl tikslinga panaikinti šiai konkrečiai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą, kaip jai pranešta 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d.

(42)

Be to, prieš atskleisdama faktus, Komisija pažymėjo, kad trys iš 17 eksportuojančių gamintojų yra susiję su kitomis keturiomis bendrovėmis, kiekviena iš kurių turi savo individualų papildomą TARIC kodą; taigi joms taikomas neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams nustatytas 17,9 % muitas.

(43)

Taigi, siekiant išvengti eksporto nukreipimo per šias susijusias bendroves rizikos, tuo etapu Komisija padarė išvadą, kad tikslinga panaikinti šioms konkrečioms bendrovėms skirtus papildomus TARIC kodus. 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomą muitą taip pat reikėtų taikyti keturioms susijusioms bendrovėms, kurioms iš pradžių buvo taikoma mažesnė neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams skirta 17,9 % muito norma.

(44)

Atskleidus faktus visos keturios susijusios bendrovės pateikė pastabų dėl Komisijos pirminio vertinimo, kad jos buvo susijusios su bendrovėmis, kurios pateikė labai neišsamius klausimyno atsakymus, kaip nurodyta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

(45)

Trys iš šių keturių bendrovių pateikė įrodymų, kad jos nebuvo susijusios su bendrovėmis, kurios pateikė labai neišsamius atsakymus. Komisija išnagrinėjo dokumentus ir padarė išvadą, kad trys bendrovės iš tiesų nėra susijusios. Todėl tikslinga nepanaikinti šioms trims konkrečioms bendrovėms suteiktų papildomų TARIC kodų.

(46)

Apie save taip pat pranešė likusi ketvirta bendrovė (bendrovė A). Per 2019 m. spalio 10 d. klausymą ir 2019 m. spalio 18 d. rašte ji tvirtino, kad jai suteikto papildomo TARIC kodo panaikinimas nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįstas. Ji taip pat teigė, kad nėra eksporto nukreipimo tarp bendrovių, t. y. per jos bendrovę ar per jos susijusias bendroves (be kita ko, bendroves B ir C (10)) rizikos. Be to, ji pasiteiravo dėl papildomų garantijų ir įsipareigojimų, kuriais remdamasi Komisija galėtų stebėti bendrovės gaminamus ir pagal šiai konkrečiai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą importuojamus keraminius stalo reikmenis.

(47)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Remiantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (11) 127 straipsnyje pateikta susijusių bendrovių apibrėžtimi, ketvirta bendrovė (bendrovė A) yra susijusi su ta bendrove, kuri pateikė labai neišsamius klausimyno atsakymus (bendrovė B). Tyrimo inicijavimo metu jas siejo tvirtas finansinis ryšys, o po to, kai akcijų paketas netrukus bus perduotas, santykiai buvo toliau plėtojami remiantis giminystės ryšiais. Be to, bendrovė A savo 2019 m. spalio 18 d. rašte teigė, kad vieną iš dabartinių tos bendrovės akcininkų ir vieną iš dabartinių kitų bendrovių akcininkų „vis dar sieja giminystės ryšys (t. y. vyro ir žmonos)“ , taip patvirtindama, kad šios bendrovės yra susijusios. Tuo remiantis darytina išvada, kad tai, kad bendrovė B nepateikė informacijos apie visas susijusias bendroves klausimyno atsakymuose, gali būti priskirta ir bendrovei A. Kartu jos praleido galimybę Komisijai pateikti svarbius faktus, nors 2019 m. gegužės 28 d. rašte bendrovei B buvo raginama tai padaryti. Be to, iš ankstesnio bendrovės A elgesio matyti, kad esama didelės eksporto nukreipimo tarp susijusių bendrovių rizikos. Minėta bendrovė padidino savo eksportą nuo 1 657 tonų 2014 m. iki 3 929 tonų 2018 m., tam nėra jokio ekonominio pagrindimo. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad galimybė pasiūlyti įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį netaikoma priemonių vengimo atvejais pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį. Todėl tikslinga panaikinti bendrovei A suteiktą papildomą TARIC kodą.

(48)

Be to, atskleidus faktus apie save taip pat pranešė viena (bendrovė C) iš dviejų bendrovių (bendrovės B ir C), kurios pateikė labai neišsamius atsakymus ir kurios buvo susijusios su likusia ketvirta bendrove (A), kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje. Ji paprašė Komisijos persvarstyti savo ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo atžvilgiu ji teigė, kad pagrindinis teisinis Komisijos ketinimo taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindas buvo tai, kad ji nustatė kitą susijusią bendrovę. Be to, bendrovė teigė, kad abi bendroves siejo tik menkas ryšys.

(49)

Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 47 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė C taip pat praleido galimybę Komisijai pateikti svarbius faktus, nors 2019 m. gegužės 28 d. rašte bendrovei buvo raginama tai padaryti. Be to, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnį, neteisinga tvirtinti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. konkrečiame faktų atskleidimo rašte daugiausia buvo kalbama apie bendrovių A ir C ryšį. Konkrečiame faktų atskleidimo rašte konkrečiai nurodoma, kad pagrindinės pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo priežastys buvo išdėstytos 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. birželio 11 d. raštuose bendrovei, kuriuose buvo išvardyti visi atvejai, kai nebuvo įrodytas priemonių vengimas.

(50)

Todėl atskleidusi faktus Komisija, siekdama išvengti eksporto nukreipimo per susijusias bendroves rizikos, galiausiai padarė išvadą, kad tikslinga taip pat panaikinti 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytai bendrovei suteiktą papildomą TARIC kodą. 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomą muitą taip pat reikėtų taikyti likusiai susijusiai bendrovei, kuriai iš pradžių buvo taikoma mažesnė neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams skirta 17,9 % muito norma.

(51)

Likę 19 eksportuojančių gamintojų pateikė išsamius klausimyno atsakymus; tikrinamieji vizitai jų patalpose vyko 2019 m. liepos–rugsėjo mėn.

(52)

Dėl 17 iš 19 eksportuojančių gamintojų nebuvo nustatyta, kad jie būtų dalyvavę vengiant priemonių. Dauguma jų buvo įsteigti prieš nustatant priemones KLR. Iš klausimyno atsakymų ir patikrinimų vietoje, be kitų veiksnių, vertinant gamybos ir pajėgumų duomenis, gamybos priemones, gamybos sąnaudas, žaliavų pirkimą, pusgaminius ir gatavus gaminius bei pardavimą eksportui į Sąjungą, paaiškėjo, kad visi 17 eksportuojančių gamintojų eksportuoja tik savo pagamintas prekes.

(53)

Kalbant apie du likusius eksportuojančius gamintojus, Komisija nenustatė, kad jie būtų dalyvavę vengiant priemonių, bet nustatė toliau išvardytas problemas, išsamiai aprašytas 54 ir 55 konstatuojamosiose dalyse.

(54)

Dėl pirmosios grupės Komisija pažymėjo, kad joje yra viena prekybos bendrovė, kuri yra patronuojančioji įmonė, ir du eksportuojantys gamintojai; visi trys vykdo veiklą tose pačiose patalpose Kinijoje. Ji taip pat pažymėjo, kad individualus papildomas TARIC kodas (muito norma –17,9 %) buvo priskirtas tik patronuojančiajai įmonei. Kadangi papildomi TARIC kodai turi būti suteikiami eksportuojantiems gamintojams, Komisija dabar turėtų perduoti patronuojančiosios prekybos įmonės papildomą TARIC kodą dviem grupės eksportuojantiems gamintojams, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje.

(55)

Dėl antrosios grupės, kurioje taip pat yra dar viena susijusi bendrovė, turinti savo individualų papildomą TARIC kodą (muito norma –17,9 %), tikrindama sandėlį Komisija pažymėjo, kad sistemingai klaidingai deklaruojama kilmė. Darbuotojai pakavo nagrinėjamąjį produktą į vidines ir išorines dėžes, ant kurių buvo atspausdinta klaidinanti informacija apie kilmės šalį ir gamintoją. Nurodyta kilmės šalis buvo Singapūras, o gamintojas – toje šalyje įsteigta bendrovė. Pirkimo užsakymas buvo gautas iš Honkonge įsisteigusio prekiautojo. Pati siunta buvo skirta ES nepriklausančiai trečiajai šaliai, kurioje taip pat Kinijos kilmės stalo reikmenims taip pat taikomos antidempingo priemonės. Bendrovės patalpose Komisija patikrino visus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su kai kuriais atrinktais pardavimo eksportui į Sąjungą sandoriais, ir išanalizavo eksporto iš Singapūro į Sąjungą duomenis. Komisijai nepavyko nustatyti tokio neteisėto elgesio, susijusio su pardavimu eksportui į ES. Taigi, nesant sukčiavimo įrodymų, susijusių su ES rinka, Komisija padarė išvadą, kad abiejų eksportuojančių gamintojų gaminamos prekės, skirtos eksportuoti į ES, teisingai deklaruojamos kaip Kinijos kilmės prekės, tad bendrovės nevengia taikytinų ES antidempingo muitų.

(56)

Todėl 18 iš 19 eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamius klausimyno atsakymus, kurių patalpose buvo apsilankyta, reikėtų ir toliau taikyti 17,9 % muitą. Be to, kalbant apie vieną iš tų 19 eksportuojančių gamintojų, kaip paaiškinta 54 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turėtų perduoti patronuojančiosios prekybos įmonės papildomą TARIC kodą dviem grupės eksportuojantiems gamintojams, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje.

(57)

Neseniai atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nagrinėjo importo iš KLR į Sąjungą apimties pokyčius remdamasi Eurostato duomenimis, iš kurių matyti visos šalies skaičiai. Atliekant šį vengimo tyrimą reikėjo įvertinti konkrečių bendrovių duomenis. Tokie duomenys yra įtraukti į duomenų bazę, sukurtą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį. Kas mėnesį valstybės narės Komisijai pateikia toje duomenų bazėje kaupiamus duomenis apie kiekvieno papildomo TARIC kodo tiriamuosius produktus ir priemones, įskaitant registravimą. Taigi šio tyrimo tikslais siekdama nustatyti prekybos pobūdžio pokytį Komisija naudojo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenis ir lygino eksportuojančius gamintojus, kuriems taikomi didesni ir mažesni muitai.

(58)

Remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, į šį tyrimą įtrauktiems eksportuojantiems gamintojams teko 26 % bendro iš Kinijos į Sąjungą per AL eksportuojamo tiriamojo produkto kiekio. 48 iš jų buvo nustatytas neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams skirtas 17,9 % muitas.

(59)

Kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik 19 eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Be to, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, dar vienam eksportuojančiam gamintojui, kuris iš pradžių pateikė labai neišsamų klausimyno atsakymą, galiausiai buvo paliktas galioti jo individualus 17,9 % muitas. Tiems 20 eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams skirtas 17,9 % muitas, per AL teko 10 % viso Kinijos importo.

(60)

1 lentelėje parodytas suminis nagrinėjamojo produkto importo iš KLR į Sąjungą dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

1 lentelė

Bendra importo iš KLR į Sąjungą apimtis (tonomis)

(61)

Viso importo iš KLR apimtis per TL padidėjo 11 %: nuo 348 003 tonų 2015 m. iki 383 460 tonų per AL.

(62)

Kaip paaiškinta 2.3.1 ir 2.3.2 skirsniuose, Komisija pažymėjo, kad eksportuojantys gamintojai arba staigiai padidino savo eksportuojamą kiekį 2014–2018 m., arba vykdė eksportą viršydami savo pajėgumus, kaip buvo konstatuota atliekant atranką per paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą. Nesant jokių pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus siekį išvengti priemonių, Komisija padarė išvadas dėl tų 30 eksportuojančių gamintojų remdamasi turimais faktais, inter alia, duomenimis apie jų eksporto į Sąjungą tendencijas ir jų klausimyno atsakymų neišsamumo lygiu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje, ir nusprendė, kad jie visi dalyvavo vengiant priemonių. Tiems 30 eksportuojančių gamintojų per AL teko 16 % viso Kinijos importo.

(63)

30 eksportuojančių gamintojų, dalyvavusių vengiant priemonių, padidino savo pardavimo Sąjungoje apimtį nuo 52 497 tonų 2015 m. iki 63 227 tonų 2018 m. Toks padidėjimas daugiau nei 20 % akivaizdžiai nedera su viso Kinijos importo į Sąjungą padidėjimu maždaug 11 %, kaip parodyta šio reglamento 60 konstatuojamojoje dalyje esančioje lentelėje.

(64)

Be to, vertinant tuos 30 eksportuojančių gamintojų pagal jiems taikomą muito normą, per 2015–2018 m. laikotarpį buvo pastebėtas prekybos pobūdžio pasikeitimas:

(65)

Tokie prekybos srautų į Sąjungą pokyčiai byloja apie pasikeitusį pavienių šalies eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomos priemonės, prekybos su Sąjunga pobūdį; toks pokytis sietinas su praktika, procesu ar veikla, kurių atliekant tyrimą nepavyko paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus siekį išvengti muito kitiems eksportuotojams arba didesnio muito, taikomo KLR kilmės stalo ir virtuvės reikmenims.

(66)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Tokia praktika, procesas ar veikla, inter alia, yra eksportuotojo ar gamintojo pardavimo pobūdžio ar kanalų pertvarkymas šalyje, kuriai taikomos priemonės, siekiant eksportuoti savo prekes į Sąjungą per gamintojus, turinčius naudos dėl individualių muitų, žemesnių už tuos, kurie taikomi tų gamintojų produktams.

(67)

Kaip paaiškinta 2.3.1 ir 2.3.2 skirsniuose, Komisija padarė išvadą, kad nukreipiant eksportą dalyvavo 30 iš 50 eksportuojančių gamintojų. Remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, jiems teko 16 % bendros importo į Sąjungą apimties per ataskaitinį laikotarpį.

(68)

2018 m. Komisija taip pat gavo įrodymų iš Slovėnijos muitinės, iš kurių matyti, kad nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą importavo kitas eksportuojantis gamintojas (kuriam taikomas mažesnis muitas), ne tas, kuris jį gamino (ir kuriam taikomas didesnis muitas). Be to, atlikdama naujojo eksportuotojo analizę Komisija taip pat surinko panašios eksporto nukreipimo praktikos įrodymų: remiantis pakuotės etiketėje nurodyta informacija nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą importavo kitas eksportuojantis gamintojas (kuriam taikomas mažesnis muitas), ne tas, kuris jį faktiškai pagamino (ir kuriam taikomas didesnis muitas). Tais įrodymais patvirtinami atliekant tyrimą nustatyti faktai.

(69)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija konstatavo, kad tiriamojo produkto eksporto nukreipimo mastas yra didelis.

(70)

Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta jokios kitos pakankamai pagrįstos eksporto nukreipimo priežasties arba jį pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus siekį išvengti kitiems eksportuotojams taikomo ar didesnio galiojančio muito, taikomo KLR kilmės stalo ir virtuvės reikmenims.

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį Komisija tyrė, ar yra įrodymų dėl dempingo, palyginti su anksčiau panašiam produktui nustatyta normaliąja verte.

(72)

Ir pradiniame reglamente, ir neseniai atliekant paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo nustatytas dempingas. Komisija nusprendė naudoti paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros duomenis normaliajai vertei nustatyti.

(73)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis 14 straipsnio 6 dalies nurodytos duomenų bazės duomenimis priemonių galiojimo termino peržiūros reglamente nustatyta vidutinė normalioji vertė buvo lyginama su 30 gamintojų, kurie, kaip nustatyta, vengė priemonių, vidutinėmis svertinėmis eksporto kainomis per AL.

(74)

Kadangi tos eksporto kainos buvo mažesnės nei normalioji vertė, dempingo buvimas buvo patvirtintas.

(75)

Galiausiai, remdamasi pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, Komisija tyrė, ar dėl 30 eksportuojančių gamintojų, kurie, kaip nustatyta, vengė priemonių, importuojamų produktų kiekio ir kainų mažinamas galiojančių priemonių taisomasis poveikis.

(76)

Paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros reglamento 205 konstatuojamojoje dalyje, kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad per priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamąjį laikotarpį (2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d.) Sąjungos suvartojimas siekė 634 255 tonų; šis skaičius yra naujausi Sąjungos suvartojimo duomenys, kuriuos turi Komisija, ir naudingas 2018 m. Sąjungos suvartojimo rodiklis. Remiantis šiuo skaičiumi 30 eksportuojančių gamintojų, dalyvavusių vengiant priemonių, importo rinkos dalis, kuri, remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, 2018 m. buvo 63 227 tonos, sudaro maždaug 10 % visos Sąjungos rinkos, o tai – didelė procentinė dalis.

(77)

Kalbant apie kainas, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą vidutinė nežalinga kaina nebuvo nustatyta. Taigi atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nustatytos vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, buvo palygintos su 30 gamintojų, kurie, kaip nustatyta, per šio tyrimo AL vengė priemonių, svertinėmis vidutinėmis CIF kainomis.

(78)

Kadangi CIF kainos buvo mažesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos, dėl importo, vykdomo vengiant priemonių, buvo mažinamas taisomasis muito poveikis kainų atžvilgiu.

(79)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad dėl pirmiau aprašyto eksporto nukreipimo buvo mažinamas galiojančių priemonių taisomasis poveikis ir kiekio, ir kainų atžvilgiu.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad galutinio antidempingo muito, nustatyto importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, vengiama nukreipiant eksportą per tam tikrus Kinijos eksportuojančius gamintojus, kuriems nustatytas mažesnis muitas.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį antidempingo muitas kitiems eksportuotojams, taikomas importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, turėtų būti taikomas ir tam pačiam importuojamam produktui, deklaruojamam kaip tam tikrų bendrovių, kurioms taikomas mažesnis muitas, pagamintas produktas, nes jį faktiškai gamina bendrovės, kurioms nustatytas didesnis individualus muitas arba 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomas muitas.

(82)

Todėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1198 (13) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta priemonė „visoms kitoms bendrovėms“, t. y. galutinis 36,1 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti išplėsta.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, kuriose numatoma, kad visos išplėstosios priemonės turėtų būti taikomos importuojamiems produktams, kurie buvo įvežti į Sąjungą ir užregistruoti pagal inicijavimo reglamentą, muitai turėtų būti nustatomi registruotiems importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, kurie buvo importuoti į Sąjungą naudojant 30 gamintojų, kurie, kaip nustatyta, nukreipė eksportą, papildomus TARIC kodus. Atgaline data surinktinų antidempingo muitų suma turėtų būti 36,1 % kitiems eksportuotojams taikomo muito ir bendrovės sumokėtos sumos skirtumas.

(84)

Komisija palygino klausimyno atsakymuose pateiktus eksporto duomenis su 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Ji pažymėjo, kad kai kurių Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenys, pateikti 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, buvo didesni nei klausimyno atsakymuose pateikti duomenys.

(85)

Lankydamasi vietoje Komisija palygino pastaruosius duomenis ir su kitais šaltiniais, kaip antai pajamų ir PVM mokesčių deklaracijomis. Daugeliu atvejų ji nustatė, kad klausimyno atsakymuose pateikti ir vėliau patikrinti eksporto duomenys skyrėsi nuo duomenų, pateiktų 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

(86)

5 konstatuojamojoje dalyje Komisija atkreipė dėmesį į netinkamą konkrečioms bendrovėms suteiktų papildomų TARIC kodų panaudojimą. Toks netinkamas panaudojimas galėjo nulemti pirmiau nurodytus eksporto duomenų skirtumus, kaip aprašyta 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse.

(87)

Todėl Komisija iškėlė klausimą dėl galimo netinkamo konkrečioms bendrovėms suteiktų papildomų TARIC kodų panaudojimo, kai susitiko su eksportuojančių gamintojų, kurių papildomus TARIC kodus, kaip Komisija manė remdamasi savo patikrinimų rezultatais, netinkamai naudojo kitos bendrovės, o ne kurie patys dalyvavo nukreipiant eksportą, atstovais.

(88)

2019 m. liepos 4 d. galimo netinkamo papildomų TARIC kodų panaudojimo klausimas buvo aptartas ir su Kinijos valdžios institucijomis ir Kinijos lengvosios pramonės gaminių, meno kūrinių ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmais (toliau – prekybos rūmai).

(89)

Remdamasi tomis diskusijomis Komisija nusprendė, kad reikia imtis specialiųjų priemonių siekiant sumažinti netinkamo konkrečioms bendrovėms suteiktų papildomų TARIC kodų panaudojimo riziką, visų pirma, sugriežtinant importo reikalavimus ir vykdant Kinijos virtuvės ir stalo reikmenų importo į ES stebėseną. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis Kinijos gamintojų vykdo eksportą į ES tik per nesusijusius prekiautojus, galiojančią sistemą reikėtų sugriežtinti, kaip aprašyta toliau.

(90)

Iš importuotojo reikėtų reikalauti pateikti valstybių narių muitinei šiuos dokumentus:

(91)

Nors šiuos dokumentus būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, jie nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gavo šiuos dokumentus, atitinkančius visus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(92)

Be to, po 88 konstatuojamojoje dalyje nurodytų diskusijų 2019 m. rugpjūčio 9 d. Komisija išsiuntė Kinijos valdžios institucijoms ir prekybos rūmams raštą, kuriuo pasiūlė jiems bendradarbiauti sugriežtinant importo reikalavimus ir stebėsenos sistemą. 2019 m. rugsėjo 1 d. Kinijos valdžios institucijos ir prekybos rūmai sutiko dalyvauti taikant naująją vykdymo užtikrinimo sistemą: kiekvieno eksportuojančio gamintojo, kuriam taikomas ne 36,1 % muitas, būtų prašoma persiųsti prekybos rūmams komercinės sąskaitos faktūros kopiją, o prekybos rūmai savo ruožtu teiktų Komisijai metinę ataskaitą, susijusią su tų eksportuojančių gamintojų vykdomo eksporto į ES duomenimis.

(93)

Atskleidus faktus Europos keramikos pramonės asociacija pateikė pastabą, kad ji pritaria išsamiam nustatytų faktų aprašymui, pateiktam bendrajame faktų atskleidimo dokumente, ir siūlomiems veiksmams, pavyzdžiui, importo stebėsenai ir reikalavimui pateikti įvairius dokumentus, kuriuos rinktų valstybių narių muitinės.

(94)

Komisija pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo padarytos pirmiau išdėstytos išvados, ir pasiūlė šalims teikti pastabas. Buvo atsižvelgta į šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas. Dėl nė vieno iš pateiktų argumentų galutinės išvados nebuvo pakeistos.

(95)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,