(1)

2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. birželio mėn. Taryba pagal Sutarties 121 straipsnio 4 dalį nustatė, kad atitinkamai 2016 m. ir 2017 m. pastebėtas didelis Rumunijos nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo arba nuo koregavimo plano, kuriuo to tikslo siekiama. Atsižvelgdama į tuos nustatytus didelius nukrypimus, Taryba pateikė Rumunijai 2017 m. birželio 16 d. (2) ir 2018 m. birželio 22 d. (3) rekomendacijas imtis politikos priemonių, būtinų tiems nukrypimams ištaisyti;

(2)

2018 m. gruodžio 4 d. Taryba Sprendimu (ES) 2018/2020 (4) padarė išvadą, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į jos 2018 m. birželio 22 d. rekomendaciją. Tuo remdamasi, 2018 m. gruodžio 4 d. Taryba pateikė Rumunijai patikslintą rekomendaciją (5) imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas neviršytų 4,5 %, o tai atitiktų 1 % bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį struktūrinį koregavimą. Rumunijai taip pat rekomenduota visas nenumatytas pajamas panaudoti deficitui mažinti, ir nustatyta, kad biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Taryba Rumunijai nustatė 2019 m. balandžio 15 d. terminą, iki kurio reikėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendaciją;

(3)

2019 m. kovo 14 ir 15 d. Komisija surengė griežtesnės priežiūros vizitą į Rumuniją, per kurį vykdė stebėseną vietoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 -11 straipsnio 2 dalį. Rumunijos valdžios institucijoms perdavusi preliminarias išvadas, kad jos galėtų pateikti savo pastabas, 2019 m. birželio 5 d. Komisija savo išvadas pateikė Tarybai. Tos išvados vėliau paskelbtos viešai. Komisijos ataskaitoje daroma išvada, kad Rumunijos valdžios institucijos neketina imtis veiksmų pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Valdžios institucijos Komisijai patvirtino, kad vyriausybė neketina laikytis rekomenduojamo struktūrinio koregavimo. Jos ir toliau daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų išlaikytas mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP ribą nominalus deficitas, taip siekdamos išvengti Stabilumo ir augimo pakto korekcinės dalies taikymo. 2019 m. biudžete numatytas 2,8 % BVP kaupimo principu apskaičiuoto deficito tikslas. Remiantis vizito metu vyriausybės atliktais skaičiavimais, tas nominalus deficitas, palyginti su 2018 m., lemtų maždaug 0,1 % struktūrinį koregavimą, o tai gerokai mažiau nei pagal Tarybos rekomendaciją;

(4)

Tarybai nustačius terminą, 2018 m. balandžio 20 d. Rumunijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Ataskaitoje valdžios institucijos pakartojo, kad jų 2019 m. tikslai yra 2,8 % BVP nominalus deficitas ir tik nežymus struktūrinio deficito sumažėjimas. Ataskaitoje nurodytų priemonių fiskalinis poveikis yra kur kas mažesnis negu 2018 m. gruodžio 4 d. rekomendacijoje nustatytas reikalavimas;

(5)

remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimas sieks 11,6 % ir gerokai viršys 4,5 % dydžio išlaidų kriterijų. Numatoma, kad 2019 m. struktūrinis balansas pablogės 0,7 % BVP ir susidarys 3,6 % BVP deficitas. Tai yra rekomenduoto struktūrinio pagerėjimo 1 % BVP, palyginti su 2018 m., priešingybė. Todėl abu rodikliai rodo, kad bus nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo. Išlaidų kriterijus rodo 2,1 % BVP nukrypimą. Struktūrinis balansas patvirtina šį vertinimą ir rodo šiek tiek mažesnį 1,7 % BVP nukrypimą. Struktūrinio balanso rodomo nukrypimo dydis yra mažesnis dėl nenumatytų pajamų ir didesnio BVP defliatoriaus. Atsižvelgiant į tuos veiksnius, bendrame vertinime patvirtinamas nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo;

(6)

palyginti su 2018 m., numatomas deficito padidėjimas, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia susijęs su didėjančiomis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio išlaidomis. Nuo tada, kai buvo paskelbta Komisijos 2018 m. rudens prognozė, kuria buvo grindžiama 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendacija, valdžios institucijos priėmė naujus telekomunikacijų, energetikos ir bankų sektorių mokesčius. Kita vertus, valdžios institucijos sumažino mokesčius statybų sektoriui ir padidino tam tikras socialines išmokas;

(7)

dėl to galima daryti išvadą, kad Rumunija nepakankamai atsižvelgė į 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos rekomendaciją. Fiskalinės pastangos yra daug mažesnės negu 2019 m. rekomenduotas 1 % BVP metinis struktūrinis koregavimas, atitinkantis 4,5 % neviršijantį grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalų augimą 2019 m.,