(1)

Sąjunga gali remti valstybių narių pastangas, joms paprašius, gerinti savo administracinius gebėjimus įgyvendinant Sąjungos teisę;

(2)

struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti Sąjungai svarbias administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse. Atsparios ekonomikos ir atsparios visuomenės, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis, socialinėmis ir teritorinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos bei išlaisvina augimo potencialą. Valstybės narės, vadovaudamosi savo teisine sistema, turėtų skatinti nacionalines ir regionines viešojo administravimo institucijas bei suinteresuotąsias šalis tinkamai prisidėti ir dalyvauti. Valstybėms narėms svarbių institucinių, administracinių ir augimą skatinančių struktūrinių reformų įgyvendinimas ir atsakomybė vietos lygmeniu už Sąjungai svarbias struktūrines reformas yra svarbios priemonės tokioms permainoms pasiekti;

(3)

veiksmingas informavimas apie programos veiksmus ir veiklą bei jų rezultatus atitinkamai Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nepaprastai svarbus norint didinti informuotumą apie programos laimėjimus, užtikrinti matomumą bei teikti informaciją apie jos poveikį vietoje;

(4)

paramos paklausa gali viršyti programos finansavimą, todėl, kai tinkama, susijusi valstybė narė paramos prašymus jų pateikimo procedūros metu turėtų teikti pagal prioritetą. Tokiomis aplinkybėmis dėmesys turėtų būti teikiamas paramos prašymams, susijusiems su Europos semestru ir politikos sritimis, susijusiomis su sanglauda, inovacijomis, užimtumu bei pažangiu ir tvariu augimu. Siekiant vengti dubliavimosi, programa turėtų papildyti kitas priemones;

(5)

pagal programą valstybėms narėms teikiamas ne finansavimas, o tik techninė parama, taigi nesiekiama, kad ji išstumtų ar pakeistų finansavimą nacionalinio biudžeto lėšomis;

(6)

valstybės narės vis aktyviau naudojo programos paramą ir viršijo pirminius lūkesčius. Vertinant pagal jų apskaičiuotąją vertę, per 2017 m. ciklą Komisijos gauti paramos prašymai gerokai viršijo numatytus metinius asignavimus. Per 2018 m. ciklą gautų prašymų apskaičiuotoji vertė penkis kartus viršijo tiems metams numatytus finansinius išteklius. Beveik visos valstybės narės paprašė programos paramos, ir prašymai yra susiję su visomis programos aprėpiamomis politikos sritimis;

(7)

tvirtesniam ekonominiam atsparumui, taip pat sėkmingai narystei bei didesnei tikrai konvergencijai ekonominėje ir pinigų sąjungoje, užtikrinant Sąjungos ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą, pasiekti nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą aktyviau vykdant Sąjungai naudingas ir Sąjungos principus bei vertybes atitinkančias struktūrines reformas. Tai lygiai taip pat svarbu ir valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, joms rengiantis prisijungti prie euro zonos, ir euro zonos valstybėms narėms;

(8)

todėl bendrajame programos tiksle, atsižvelgiant į jos įnašą reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius, tikslinga pabrėžti, kad ekonominės ir socialinės sanglaudos, konkurencingumo, našumo, tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, investicijų ir socialinės įtraukties skatinimas taip pat galėtų padėti rengtis būsimai narystei euro zonoje toms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro;

(9)

siekiant bendrų ir konkrečių tikslų bei įgyvendinant veiksmus, kurie tinkami finansuoti pagal programą, turėtų būti numatyta, kad programos veiksmais ir veikla turėtų būti galima remti ir reformas, kurios gali padėti valstybėms narėms pasirengti prisijungti prie euro zonos, tuo pat metu laikantis principo, pagal kurį vienodos sąlygos užtikrinamos visoms valstybėms narėms;

(10)

siekiant patenkinti augančią valstybių narių paklausą gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti Sąjungai svarbių struktūrinių reformų įgyvendinimą – taip pat ir valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, joms rengiantis prisijungti prie euro zonos – programos finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą, naudojamą vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu. Tas padidinimas neturėtų neigiamai paveikti kitų sanglaudos politikos prioritetų. Maža to, valstybės narės neturėtų būti įpareigojamos perkelti savo nacionalinių ir regioninių asignavimų iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų;

(11)

kad kokybišką paramą būtų galima teikti kuo greičiau, Komisijai turėtų būti leista dalį finansinio paketo panaudoti taip pat programos pagalbinės veiklos sąnaudoms, tokioms kaip išlaidos projektų kokybės kontrolei ir stebėjimui bei vertinimui vietoje, padengti. Ta veikla svarbi norint užtikrinti veiksmingą projektų įgyvendinimą;

(12)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 (4) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

siekiant sudaryti sąlygas skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,