Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 32014L0080

    2014 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2014/80/ES, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo II priedas Tekstas svarbus EEE

    OL L 182, 2014 6 21, p. 52–55 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/80/oj

    21.6.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 182/52

    KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/80/ES

    2014 m. birželio 20 d.

    kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo II priedas

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (1), ypač į jos 8 straipsnį,

    kadangi:

    (1)

    remiantis pirmąja pagal Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnį atlikta peržiūra, turima nepakankamai informacijos, kad tos direktyvos I priede būtų galima nustatyti naujus su kuriais nors teršalais susijusius požeminio vandens kokybės standartus, tačiau būtina pagal 8 straipsnį atlikti technines II priedo adaptacijas;

    (2)

    siekiant pagerinti ribinių verčių palyginamumą, nustatant foninę koncentraciją turi būti taikomi bendrieji principai;

    (3)

    esama didelės rizikos, kad požeminio vandens telkiniuose esantis azotas ir fosforas kelia eutrofikacijos grėsmę su tais telkiniais susijusiems paviršinio vandens telkiniams ir nuo jų tiesiogiai priklausančioms sausumos ekosistemoms. Be nitratų, jau įtrauktų į Direktyvos 2006/118/EB I priedą, ir amonio, įtraukto į jos II priedą, valstybės narės, nustatydamos ribines vertes, turėtų nepamiršti ir nitritų, kurie grynuoju arba fosfatų pavidalu prisideda prie bendrojo azoto kiekio ir bendrojo fosforo kiekio;

    (4)

    turėtų būti pripažinta būtinybė rinkti naują informaciją apie kitas potencialią grėsmę keliančias medžiagas ir į ją atsižvelgti. todėl pagal bendrą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (2) įgyvendinimo strategiją reikėtų sudaryti požeminio vandens teršalų, kuriuos būtina stebėti, sąrašą, siekiant pagausinti monitoringo duomenis apie medžiagas, keliančias arba galinčias kelti grėsmę požeminiam vandeniui, ir taip palengvinti medžiagų, įskaitant naujus teršalus, kurių atveju reikia nustatyti požeminio vandens kokybės standartus arba ribines vertes, nustatymą;

    (5)

    paaiškėjo, kad valstybių narių apie teršalus ir rodiklius, kurių atvejų nustatytos ribinės vertės, ypač informacijos, susijusios su požeminio vandens cheminės būklės vertinimo metodais, nepakako pirmųjų upės baseino valdymo planų rezultatams tinkamai suprasti ir palyginti. Siekiant užtikrinti to vertinimo skaidrumą turėtų būti paaiškinti ir papildyti atitinkami reikalavimai dėl pateiktinos informacijos. Teikiama informacija taip pat padėtų palyginti cheminės būklės įvertinimo įvairiose valstybėse narėse rezultatus ir galėtų būti panaudota ateityje suderinant požeminio vandens ribinių verčių nustatymo metodikas;

    (6)

    todėl Direktyva 2006/118/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

    (7)

    šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2006/118/EB 9 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Direktyvos 2006/118/EB II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

    2 straipsnis

    1.   Valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

    Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

    3 straipsnis

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    4 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    José Manuel BARROSO

    (1)  OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

    (2)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

    PRIEDAS

    Direktyvos 2006/118/EB II priedas iš dalies keičiamas taip:

    1)

    A dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

    „3)

    Kai dėl natūralių hidrogeologinių priežasčių padidėja medžiagų ar jonų arba jų rodiklių foninė koncentracija, į šią koncentraciją atitinkamame požeminio vandens telkinyje atsižvelgiama nustatant ribines vertes. Nustatant foninę koncentraciją turėtų būti atsižvelgiama į šiuos principus:

    a)

    foninės koncentracijos nustatymas grindžiamas Direktyvos 2000/60/EB II priede pateiktu požeminio vandens telkinių apibūdinimu ir pagal tos direktyvos V priedą vykdomos požeminio vandens monitoringo rezultatais. Renkantis monitoringo strategiją ir interpretuojant duomenis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nuotėkio sąlygos ir požeminio vandens cheminė sudėtis keičiasi tiek skersine, tiek vertikalia kryptimis;

    b)

    jei požeminio vandens monitoringo duomenų turima nedaug, reikėtų jų surinkti daugiau, o tuo metu turėtų būti nustatoma foninė koncentracija remiantis turimais negausiais duomenimis, jei tinka, pagal supaprastintą metodą, imant pogrupį ėminių, kurių rodikliai nerodo jokio žmogaus veiklos poveikio. Jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama ir į informaciją apie geochemines perdavas bei procesus;

    c)

    jei neturima pakankamai požeminio vandens monitoringo duomenų ir informacijos apie geochemines perdavas bei procesus yra nedaug, reikėtų surinkti daugiau duomenų ir informacijos, o tuo metu reikėtų įvertinti foninę koncentraciją, jei tinka, remiantis tokio paties tipo vandens sluoksnių statistiniais referenciniais rezultatais, gautais kituose rajonuose, apie kuriuos turima pakankamai monitoringo duomenų.“

    2)

    B dalies 1 punktas papildomas šiais įrašais:

    „Nitritai

    Fosforas (bendrasis jo kiekis), fosfatai (1)

    (1)  Valstybės narės gali pasirinkti, kurias ribines vertes nustatyti – fosforo (bendrojo jo kiekio) ar fosfatų.“"

    3)

    C dalis pakeičiama taip:

    „C dalis

    Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti apie teršalus ir jų rodiklius, kurių ribinės vertės buvo nustatytos

    Į upės baseino valdymo planą, pateiktiną pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės įtraukia informaciją apie tai, kaip buvo laikomasi šio priedo A dalyje nurodytos tvarkos.

    Valstybės narės visų pirma pateikia:

    a)

    informaciją apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ir tokių telkinių grupes, nurodant:

    i)

    telkinių dydį;

    ii)

    kiekvieną teršalą arba rodiklį, kuriuo remiantis požeminio vandens telkinys priskirtas rizikos grupei;

    iii)

    aplinkos kokybės tikslus, su kuriais susijusi rizika, įskaitant realius ar potencialius teisėtus požeminio vandens telkinio panaudojimo būdus, taip pat požeminio vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį;

    iv)

    natūraliai susidarančių medžiagų atveju – natūralią foninę koncentraciją požeminio vandens telkiniuose;

    v)

    jei ribinės vertės viršytos, informaciją apie viršijimą;

    b)

    ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu;

    c)

    santykį tarp ribinių verčių ir šių dalykų:

    i)

    natūraliai susidarančių medžiagų atveju – foninės koncentracijos;

    ii)

    susijusių paviršinio vandens telkinių ir tiesiogiai nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų;

    iii)

    aplinkos kokybės tikslų bei kitų vandens apsaugos standartų, egzistuojančių nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu;

    iv)

    atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją;

    d)

    foninės koncentracijos nustatymo metodiką, grindžiamą A dalies 3 punkte nustatytais principais;

    e)

    priežastis, dėl kurių nenustatytos kurių nors iš B dalyje nurodytų teršalų ir rodiklių ribinės vertės;

    f)

    pagrindinius pagal 4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktį ir III priedo 3 punktą atlikto požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo elementus, įskaitant monitoringo rezultatų kaupimo lygmenį, metodą ir laikotarpį, apibrėžtą leidžiamą ribų viršijimo apimtį ir jos apskaičiavimo metodą.

    Jei į upės baseino valdymo planus neįtraukti kurie nors a–f punktuose nurodyti duomenys, valstybės narės planuose nurodo priežastis.“
    Top