29.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 24/45

(1)

2007 m. birželio 29 d. Austrijos Respublika pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 9 straipsnio 3 dalies b punktą pranešė Komisijai apie 2002 m. priimtas nacionalines priemones ((BGBl. II Nr. 447/2002 – Federalinio žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandens valdymo ministro įsakas dėl draudimų ir apribojimų iš dalies bei visiškai fluorintiems angliavandeniliams ir sieros heksafluoridui (HFC-PFC-SF6 įsakas), 2002 m. gruodžio 10 d. paskelbtas Federal Law Gazette), kurios iš dalies pakeistos 2007 m. birželio 21 d. įsaku BGBl. II Nr. 139/2007.

(2)

Šiame laiške Austrijos Vyriausybė, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 842/2006 9 straipsnio 3 dalies a punktu, nurodo, kad Austrijos Respublika ketina iki 2012 m. gruodžio 31 d. išlaikyti nacionalines nuostatas, kurios yra griežtesnės už minėto reglamento nuostatas.

(3)

EB sutarties 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia išlaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jų išlaikymo motyvus ji praneša Komisijai.“

(4)

EB sutarties 95 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „[…] nepažeidžiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai nustačius kurią nors suderinimo priemonę valstybė narė mano, kad dėl jos iškyla jai būdingų problemų ir todėl jai reikia priimti naujais moksliniais įrodymais pagrįstas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias aplinkos ar darbo aplinkos apsaugą, apie numatytas nuostatas ir jų priėmimo motyvus ji praneša Komisijai“.

(5)

Kaip numatyta 95 straipsnio 6 dalyje, Komisija per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines nuostatas, patikrinusi, ar jos nėra savavališko diskriminavimo priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir ar jos netrukdo veikti vidaus rinkai.

(6)

Reglamentu (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų siekiama užkirsti kelią kai kurių fluorintų dujų (HFC, PFC ir SF6), kurioms taikomas Kioto protokolas, išmetimui ir jį riboti.

(7)

Be to, jame nustatyta keletas draudimų naudoti šias dujas ir draudimų pateikti jas į rinką, kai laikoma, kad Bendrijoje yra ekonomiškų alternatyvų, ir kai nėra įmanoma pagerinti jų ribojimo bei surinkimo.

(8)

Reglamentas turi dvigubą teisinį pagrindą: EB sutarties 175 straipsnio 1 dalimi grindžiamos visos nuostatos, o EB sutarties 95 straipsniu paremti 7, 8 ir 9 straipsniai, nes turi poveikio laisvam prekių judėjimui bendroje EB rinkoje.

(9)

Reglamento 9 straipsniu reglamentuojamas pateikimas į rinką, konkrečiau, jis draudžia prekiauti kai kuriais produktais ir įranga, kurių sudėtyje yra fluorintų dujų arba kurių veikimas priklauso nuo fluorintų dujų, kurioms taikomas reglamentas. Minėto straipsnio 3 dalies a punktu nustatoma, kad valstybės narės, kurios iki 2005 m. gruodžio 31 d. priėmė griežtesnes nacionalines priemones nei nustatytosios tame straipsnyje, patenkančias į šio reglamento taikymo sritį, gali taikyti tas priemones iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pagal to paties straipsnio 3 dalies b punktą, apie tokias priemones, įskaitant jas pagrindžiančius argumentus, turi būti pranešta Komisijai; šios priemonės turi būti suderinamos su Sutartimi.

(10)

Reglamentas taikomas nuo 2007 m. liepos 4 d., išskyrus 9 straipsnį ir II priedą, kurie taikomi nuo 2006 m. liepos 4 d.

(11)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Austrijos Respublika, buvo priimtos 2002 m. gruodžio 10 d. Įsaku Nr. 447/2002, iš dalies pakeistu 2007 m. birželio 21 d. Įsaku Nr. 139/2007.

(12)

Įsakas Nr. 447/2002 (toliau – įsakas), iš dalies pakeistas Įsaku Nr. 139/2007, taikomas pagal Kioto protokolą klasifikuojamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, kurių dauguma turi didelį visuotinio atšilimo potencialą, t. y. hidrofluoroangliavandeniliams (HFC), perfluoroangliavandeniliams (PFC) ir sieros heksafluoridui (SF6), siekiant įgyvendinti Austrijos išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslus.

(13)

Įsakas draudžia minėtas šiltnamio efektą sukeliančias dujas pateikti į rinką ir naudoti jas tam tikruose įrenginiuose, elementuose ir produktuose, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos mokslinių tyrimų, plėtros ir analizės tikslais. Išsamios draudimo nuostatos ir leidimo sąlygos nustatytos įsako 17 straipsnio 4 dalyje.

(14)

2007 m. pakeitime atsižvelgiama į Austrijos Konstitucinio Teismo sprendimą panaikinti (2005 m. birželio 9 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimuose, paskelbtuose Federal Law Gazette atitinkamai 2005 m. rugpjūčio 9 d. ir 2006 m. vasario 24 d.) Įsako Nr. 447/2002 12 straipsnio 2 dalies 3 eilutėje HFC nustatytą visuotino atšilimo potencialo 3 000 ribą bei jo 12 straipsnio 2 dalies 3 eilutės a punkte nustatytą išimties sąlygą dėl jų neteisėtumo.

(15)

Be to, 2007 m. pakeitime nustatyta sumažinti šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriui taikomus apribojimus derinant juos su Reglamento (EB) Nr. 842/2006 nuostatomis. Mobilus šaldymas ir oro kondicionavimas nebepatenka į iš dalies pakeisto įsako sritį. Kalbant apie stacionarius prietaisus, draudimai taikomi tik mažiems į elektros srovę jungiamiems elementams, kuriuose šaldymo medžiagos yra 150 g ar mažiau, ir autonominiams įrenginiams, kuriuose šaldymo medžiagos yra 20 kg ar daugiau. Kitiems naudojimo atvejams nustatyti techniniai parametrai, užtikrinant, kad šaldymo medžiagos nebūtų naudojama daugiau, nei būtina atsižvelgiant į technologijų pažangą. Buvo padaryti ir pakeitimai dėl HFC turinčių aerozolių bei SF6 naudojimo siekiant suderinti su ES teisės aktais.

(16)

2007 m. rugpjūčio 1 d. laišku Komisija pranešė Austrijos Vyriausybei, kad gavo pranešimą ir kad šešis mėnesius truksiantis jo nagrinėjimo laikotarpis pagal 95 straipsnio 6 dalį prasidėjo 2007 m. birželio 30 d., t. y. kitą dieną po pranešimo gavimo.

(17)

2007 m. spalio 12 d. laišku Komisija pranešė apie gautąjį pranešimą kitoms valstybėms narėms, nustatydama 30 dienų laikotarpį, per kurį šios galėtų pateikti savo pastabas. Komisija taip pat paskelbė apie pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2), siekdama informuoti kitas suinteresuotąsias šalis apie Austrijos nacionalines nuostatas ir jų priėmimo motyvus.

(18)

Šis pranešimas buvo nagrinėjamas pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį ir Reglamentą (EB) Nr. 842/2006.

(19)

95 straipsnio 4 dalis taikoma tiems atvejams, kai, priėmus kokią nors suderinimo priemonę, valstybė narė mano, jog 30 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiais svarbiais sumetimais būtina išlaikyti nacionalines nuostatas.

(20)

Tačiau, kadangi 2002 m. priimtos priemonės buvo iš dalies pakeistos 2007 m., tikslinga patikrinti, ar 95 straipsnio 5 dalis taikoma toms įsako nuostatoms, kurios buvo pakeistos priėmus Reglamentą (EB) Nr. 842/2006. Jei šios nuostatos pakeitė nuostatų, priimtų prieš suderinimo akto priėmimą, esmę, prieš jas priimant būtina apie jas pranešti Komisijai ir jas pagrįsti remiantis naujausia moksline informacija apie specifinę problemą, iškilusią tai valstybei narei po suderinimo priemonės priėmimo.

(21)

Išnagrinėjus iš dalies keičiantį aktą paaiškėjo, kad 2007 m. įvestais pakeitimais buvo siekiama išbraukti kai kurias nuostatas (iš dalies keičiančiojo įsako 10 ir 12 punktai), susiaurinti jų taikymo sritį iki labiau specifinių produktų arba panaudojimo būdų nepridedant jokių naujų reikalavimų (iš dalies keičiančiojo įsako 1, 3 ir 10 punktai), arba įtraukti papildomas nukrypimo nuo 2002 m. įsaku nustatytų apribojimų galimybes (iš dalies keičiančio įsako 6 ir 7 punktai). Be to, buvo įtrauktos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 ir aiškiai apibrėžti reikalavimai, kuriuose atsižvelgiama į suderinimo priemones (iš dalies keičiančio įsako 1, 8 ir 9 punktai).

(22)

Nebuvo nustatyta jokių priemonių, kurios būtų taip pakeitusios prieš suderinimo akto priėmimą priimtų priemonių esmę, kad būtų reikėję įvesti papildomų apribojimų. Taigi šiuo pakeitimu nebuvo įvesta naujų priemonių, kurias būtų galima laikyti griežtesnėmis nei Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, tačiau sumažino atitinkamų nuostatų poveikį vidaus rinkai. Todėl tikslinga 95 straipsnio 4 dalį taikyti vertinant visas įsako nuostatas, net ir iš dalies pakeistąsias 2007 m.

(23)

Tačiau įsaką ir toliau sudaro griežtesnės nuostatos, negu numatytos Reglamente (EB) Nr. 842/2006, kadangi įsake nustatomi draudimai nuo 2006 m. sausio 1 d. importuoti, parduoti ir naudoti naujus produktus, kuriuose esama fluorintų dujų, ir draudimas nuo 2006 m. sausio 1 d. importuoti, parduoti ir naudoti šias naujas ir surinktas fluorintas dujas, o reglamente yra ne toks griežtas draudimas pateikti į rinką, kadangi jis taikomas tik jo II priede išvardytiems produktams. Be to, Reglamentu nustatyti tik SF6 naudojimo apribojimai, o Austrijos priemone kontroliuojamas ir HFC bei PFC naudojimas. Pateikimo rinkai ir naudojimo kontrolės atžvilgiu įsakas yra griežtesnis nei dabar Bendrijos lygiu galiojantys teisės aktai.

(24)

Austrijos Respublika ginčija, kad tokie teisės aktai reikalingi norint vykdyti įsipareigojimus pagal Kioto protokolą, būtent iki 2012 m. savo išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį sumažinti 13 %, palyginti su 1990 m., o tai reikalauja koordinuotų pastangų kovojant su kiekvienu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu.

(25)

Tai, ar atitinkamos priemonės neprieštarauja Sutarčiai, tikrinama pagal 95 straipsnio 4 dalį ir 95 straipsnio 6 dalį atsižvelgiant į Reglamentą Nr. 842/2006. EB sutarties 95 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad kartu su pranešimu būtų pateikiamas motyvų, susijusių su viena ar keliomis 30 straipsnyje nurodytomis arba su aplinkos ar darbo aplinkos apsauga susijusiomis labai svarbiomis priežastimis, apibūdinimas.

(26)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad Austrijos Respublikos pateiktas prašymas leisti išlaikyti nacionalines nuostatas, taikomas tam tikroms pramoninėms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, yra leistinas pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį.

(27)

Kaip numatyta EB sutarties 95 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalies pirmojoje pastraipoje, Komisija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų tame straipsnyje numatytų sąlygų, leidžiančių valstybei narei išlaikyti nacionalines nuostatas, nukrypstančias nuo Bendrijos suderinimo priemonės. Visų pirma tokios nacionalinės nuostatos turi būti pagrįstos Sutarties 30 straipsnyje minimomis labai svarbiomis arba su aplinkos apsauga ar darbo apsauga susijusiomis priežastimis; jos neturi būti savavališko diskriminavimo priemonė ar užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas ir neturi neproporcingai arba nepagrįstai trukdyti vidaus rinkos veikimui.

(28)

Komisija, nagrinėdama, ar nacionalinės priemonės, apie kurias buvo pranešta pagal 95 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstos, turi remtis apie jas pranešančios valstybės narės nurodytais motyvais. Tai reiškia, kad pagal EB sutarties nuostatas įrodyti, jog nacionalinės priemonės yra pagrįstos, privalo prašymą pateikiančioji valstybė narė, norinti išlaikyti šias priemones.

(29)

Norėdamos pagrįsti savo nacionalinių nuostatų taikymą, Austrijos valdžios institucijos remiasi Austrijos Respublikos įsipareigojimu pagal Kioto protokolą. Priėmus įsaką buvo prisidėta prie įsipareigojimo iki 2012 m. sumažinti savo išmetamų dujų kiekį 13 %, palyginti su 1990 m. lygiu, kuris atitinka 67 mln. tonų CO2 ekvivalento išmetamam kiekiui, vykdymo.

(30)

2006 m. gegužės mėnesį Austrija pateikė apžvalginį darbą „Visuotino atšilimo potencialą turinčių fluorintų dujų taikymo pasirinktose srityse modernus nagrinėjimas“. Darbe nurodoma, kad 2003 m. fluorintos dujos, kurioms taikomas įsakas, sudarė daugiau nei 2 % Austrijoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų; manoma, kad 2010 m. šis rodiklis padvigubės. Todėl įsakas yra neatskiriama nacionalinės klimato strategijos dalis.

(31)

Austrijos Vyriausybės požiūriu, minėto įsako paskirtis yra apsaugoti aplinką, ir jis yra būtinas ir proporcingas užkertant kelią fluorintų dujų išmetimui ir mažinant jų išmetimą. Todėl ji mano, kad šis įsakas yra suderinamas su Sutartimi.

(32)

Išnagrinėjusi Austrijos pateiktą informaciją, Komisija mano, kad prašymą leisti išlaikyti griežtesnes priemones, negu numatytos Reglamente (EB) Nr. 842/2006, tas priemones suderinus su minėtu reglamentu galima laikyti suderinamu su Sutartimi dėl toliau nurodytų priežasčių.

(33)

Įsakas Nr. 447/2002 buvo procedūros dėl pažeidimo, kurią Komisija pradėjo 2004 m., t. y. prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 842/2006, objektas. Austrijai skirtame oficialiame rašte Komisija nurodė, kad HFC, esančiam šaldymo ir oro kondicionavimo sistemose, taikomą draudimą galima laikyti neproporcingu, nes tai uždaros sistemos, tad garantuojant tinkamą jų veikimą, priežiūrą ir perdirbimą, HFC išleidimą galima sumažinti iki mažiausios ribos.

(34)

Ši procedūra rėmėsi EB sutarties 28–30 straipsniais. Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 842/2006 ir Austrijai pranešus apie griežtesnes nacionalines priemones pagal jo 9 straipsnio 3 dalį, procedūra dėl pažeidimo buvo baigta.

(35)

Oficialiame rašte Komisija nurodė, kad Austrijos priemonės gali prieštarauti ES sutarties 28 straipsniui dėl šių priežasčių. Pirma, draudimas naudoti HFC kaip vėsinimo ir šaldymo medžiagas neatrodė būtinas ir proporcingas norint užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą pagrįstais ir veiksmingais būdais dėl aplinkos apsaugos. Antra, kalbant apie HFC naudojimą kaip ugnies gesinimo medžiagas, Komisija mano, kad įsake nustatyta visuotino atšilimo potencialo riba galėjo būti savavališkas produktų iš kitų valstybių narių diskriminavimas.

(36)

Šios problemos pateiktos iš dalies keičiančiame Įsake Nr. 139/2007. Dėl įsako pakeitimo 2007 m. buvo panaikinti ir sušvelninti kai kurie draudimai, todėl priemonės, apie kurias pranešta, nesudarė kliūčių vidaus rinkos veikimui, kaip ir reikalaujama EB sutarties 95 straipsnio 6 dalyje.

(37)

Dėl HFC naudojimo šaldymo ir oro kondicionavimo įrenginiuose peržiūrėtas draudimas nebėra taikomas bet kokį kiekį šaldančios medžiagos turintiems kompiuterių aušinimui naudojamiems įrenginiams, 150 g–20 kg tokios medžiagos turintiems įrenginiams, autonominiams elementams, kurių šaldanti medžiaga neviršija 20 kg, kompaktiškiems elementams, kurių šaldanti medžiaga sudaro 0,5 kg/kw ir dideliems tarpusavyje sujungtiems stacionariems elementams, kurių šaldanti medžiaga neviršija 100 kg. Draudimas netaikomas daugumai šaldymo ir oro kondicionavimo sistemų. Šie pakeitimai padaryti atsižvelgiant į 2006 m. gegužės mėnesio apžvalginį darbą, kuris buvo pateiktas Komisijai. Peržiūrėtame dokumente panaikintas draudimas naudoti HFC kaip ugnies gesinimo medžiagą.

(38)

Pagal Kioto protokolą EB įsipareigojo 2008–2012 m. sumažinti savo bendrą valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 8 %, palyginti su 1990 m. Vėliau vykusių diskusijų su EB metu Austrijos Respublika įsipareigojo per šį laikotarpį 13 % sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą išmetimą (3).

(39)

Šis įsakas yra dalis platesnės strategijos, kurią Austrija taiko siekdama įvykdyti savo tikslą – mažinti išmetimą pagal Kioto protokolą ir vėlesnį Bendrijos lygiu priimtą susitarimą dėl naštos pasidalijimo.

(40)

Ši strategija apima visus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius, kuriems taikomas Kioto protokolas. Todėl fluorintoms dujoms taikomos priemonės yra jos bendrų pastangų vykdyti savo įsipareigojimus dalis. Nereglamentuojant vis didėjančio šaldymo sistemų naudojimo ir dėl būsimo HCFC naudojimo šaldymui laipsniško nutraukimo pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (4) šių fluorintų dujų išmetimas iki 2010 m. padvigubės.

(41)

Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, Komisija mano, kad Austrijos Respublikos pateikti su aplinkos apsauga susiję argumentai, t. y. fluorintų dujų išmetimo mažinimas ir nutraukimas, yra pagrįsti ir galiojantys.

(42)

Siekdama toliau mažinti fluorintų dujų išmetimą bei užkirsti jam kelią, Austrija jau 2002 m. nusprendė taikyti atrankinius draudimus dėl naujos įrangos pateikimo į rinką. Šis sprendimas buvo pagrįstas fluorintų dujų neturinčių alternatyvos buvimo ir galimybės rasti tyrimu. 2006 m. priemonės buvo atitinkamai peržiūrėtos atsižvelgiant į naują mokslinį ir technologinį pagrindimą ir plėtrą bei į Komisijos susirūpinimą dėl jų proporcingumo.

(43)

Taip pat primenama, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 842/2006 9 straipsnio 3 dalies a punktą leidžiama išlaikyti nacionalines priemones tik iki 2012 m. gruodžio 31 d. Todėl, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Austrijos Respublikos pranešimas yra paremtas šiuo reglamento straipsniu, galima daryti prielaidą, jog įsakas būtų taikomas ribotą laikotarpį.

(44)

Įsakas nustato galimybę taikyti išimtis, kai paaiškėja, kad alternatyvų HFC naudojimui putoje ir jos turinčiuose gaminiuose nėra. Be to, buvo išplėsta taikymo sritis išimčių, taikomų HFC naudojimui eksportui skirtiems naujoviškiems aerozoliams.

(45)

Komisija pažymi, kad šis įsakas turi tam tikrą poveikį laisvam prekių judėjimui EB, tačiau, nepaisant to, remdamasi minėta analize, daro išvadą, kad jis yra pagrįstas aplinkos apsaugos požiūriu ir jame atsižvelgiama į numatomų draudimų poveikį vidaus rinkai, visų pirma kadangi jis remiasi alternatyvų buvimu ir galimybe jomis naudotis esant ypatingoms aplinkybėms Austrijoje analize, kurią sustiprina galimybė taikyti atskiras išimtis.

(46)

Kaip numatyta EB sutarties 95 straipsnio 6 dalyje, Komisija patvirtina arba atmeta aptartąsias nacionalines priemones, prieš tai patikrinusi, ar jos nėra savavališko diskriminavimo priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas.

(47)

Reikėtų prisiminti, kad nuostata pagal EB sutarties 95 straipsnio 4 dalį turi būti įvertinama atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas tiek šioje straipsnio dalyje, tiek to paties straipsnio 6 dalyje. Jeigu netenkinama bent viena iš minėtų sąlygų, tokia nuostata turi būti atmesta neatsižvelgiant į kitas sąlygas.

(48)

Nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešta, yra bendro pobūdžio ir yra taikomos tiek nacionaliniams, tiek importuotiems produktams. Suderinus taisykles dėl HFC naudojimo su Reglamentu (EB) Nr. 842/2006, nėra įrodymų, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias buvo pranešta, gali būti naudojamos kaip savavališko Bendrijos ūkio subjektų diskriminavimo priemonė.

(49)

Kalbant apie pirkimo iš kitų EEE šalių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, apribojimus, suprantama, kad šiomis nuostatomis siekiama visiems produktams, nepriklausomai nuo jų kilmės, t. y. ar jie būtų pagaminti šalyje, importuoti ar pirkti vidaus rinkoje, užtikrinti vienodas sąlygas toje srityje, kurioje taikomos minėtos priemonės. Iš už EEE ribų importuotoms prekėms taikomos tiekimo į rinką nuostatos. Jos taikomos ir prekėms, pirktoms iš EEE šalies, kuri nėra ES valstybė narė – šioms prekėms taikomos priemonės yra paremtos dviem skirtingais šių nuostatų aspektais, kadangi tokį sandorį tuo pat metu sudaro ir pateikimas į rinką, ir pirkimas iš EEE valstybės narės. Tačiau dėl to šioms prekėms neturėtų būti taikomos nepalankesnės sąlygos.

(50)

Minėto įsako tikslas yra aplinkos apsauga. Nėra jokių įrodymų, kad šis įsakas dėl jo tikslo ar įgyvendinimo sukeltų savavališką diskriminavimą arba užslėptus prekybos apribojimus.

(51)

Komisija mano, kad nėra įrodymų, rodančių, kad nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešė Austrijos valdžios institucijos, yra neproporcinga kliūtis vidaus rinkos veikimui atsižvelgiant į iškeltus tikslus.

(52)

Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, Komisija mano, kad 2007 m. birželio 29 d. Austrijos pateiktas prašymas leisti iki 2012 m. gruodžio 31 d. taikyti griežtesnes nacionalinės teisės nuostatas, negu numatytos Reglamente (EB) Nr. 842/2006 produktų ir įrangos, kurių sudėtyje yra fluorintų dujų arba kurių veikimas priklauso nuo šių dujų, pateikimui į rinką, yra leistinas.

(53)

Be to, Komisija daro išvadą, kad 2002 m. priimtos ir 2007 m. iš dalies pakeistos nacionalinės nuostatos:

Todėl Komisija mano, kad jas galima toliau taikyti.

Tačiau reikėtų pažymėti, kad įsako 8 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys po 2008 m. liepos 4 d. negali būti taikomos vienakomponentėms montavimo putoms, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 842/2006, jei jos neatitinka nacionalinių saugumo standartų.