6.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/56

(1)

Apie pagalbą Komisijai buvo pranešta 2001 m. balandžio 19 d. laišku, atsakant į Komisijos tarnybų raštišką paklausimą. Kadangi ši priemonė tuo metu jau buvo įgyvendinta, tai pagalbos įrašas buvo perkeltas į pagalbos, apie kurią nebuvo pranešta, registrą (Pagalba Nr. NN 32/01).

(2)

Papildomos informacijos buvo atsiųsta 2002 m. vasario 13 d. laišku, gautu 2002 m. vasario 18 d., 2002 m. liepos 5 d. laišku, gautu 2002 m. liepos 9 d., ir 2002 m. gruodžio 5 d. laišku, gautu 2002 m. gruodžio 10 d. Be to, 2002 m. birželio 25 d. Žemės ūkio generaliniame direktorate įvyko pasitarimas šiems klausimams aptarti.

(3)

2003 m. spalio 2 d. laišku SG (2003) D/232035 Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą dėl šios priemonės pradėti tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį (Pagalba Nr. C 60/2003).

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios pagalbos.

(5)

Komisija 2003 m. lapkričio 18 d. laišku, gautu 2003 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 23 d. laišku, gautu 2004 m. sausio 5 d., ir 2004 m. vasario 12 d. laišku, gautu 2004 m. vasario 17 d., gavo suinteresuotųjų šalių bei pagalbą teikiančių Vokietijos regionų valdžios institucijų pastabas.

(6)

Vokietija savo pastabas Komisijai pateikė 2003 m. lapkričio 5 d. laišku, gautu 2003 lapkričio 6 d.

(7)

Vokietija 2005 m. kovo 7 d. laišku, gautu 2005 m. kovo 9 d., perdavė Komisijai papildomos informacijos, kuria buvo prašoma įvertinti priemonę pagal 2004 m. spalio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose (3) 5 straipsnį.

(8)

Subsidijos, skirtos vyndariams įsigyti pajus Reino krašte-Pfalce.

(9)

Priemonė įgyvendinama pagal:

Gaires dėl subsidijų teikimo iš Bernkastelio Vitlicho rajono (vok. Landkreis) lėšų vyndariams, stojantiems į vyndarių kooperatyvą, remti.

Gaires dėl subsidijų teikimo iš Kochemo Celio rajono lėšų vyndariams, stojantiems į vyndarių kooperatyvą (gamintojų grupę), remti.

Gaires dėl subsidijų teikimo iš Tryro Sarburgo rajono lėšų vyndariams, stojantiems į vyndarių kooperatyvą (gamintojų grupę), remti.

Švaicho jungtinės savivaldybės (vok. Verbandsgemeinde) priimtą nutarimą dėl Tryro Sarburgo rajono subsidijų vyndariams, stojantiems į vyndarių kooperatyvą (gamintojų grupę), remti padidinimo.

(10)

Bernkastelio Vitlicho rajono administracijos (vok. Kreisverwaltung) gairėse numatoma teikti pagalbą konkretaus kooperatyvo t. y. Moselland kooperatyvo pajams įsigyti. Kochemo Celio rajono administracijos gairėse numatomos panašios nuostatos, dėl kurių pagalba iš tikro buvo teikiama tik Moselland kooperatyvo pajams įsigyti. Tryro Sarburgo rajono administracijos ir Švaicho jungtinės savivaldybės priimtos gairės nėra skirtos konkrečiai bendrovei, bet apskritai kooperatyvams ir gamintojų grupėms, pripažintoms pagal Vokietijos rinkos struktūros įstatymą (vok. Marktstrukturgesetz).

(11)

Priemone buvo siekiama padidinti per gamintojų grupes superkamų vynuogių dalį ir sumažinti laisvai, t. y. ne per gamintojų grupes, iš statinių parduodamo vyno dalį. Tai turėjo padėti stabilizuoti iš statinių parduodamo vyno kainas rinkoje. Tuo pat metu ilgalaikis tikslas buvo individualiuose ūkiuose, ypač mažose vyndarių įmonėse, esančiose vynuogynų teritorijose prie Mozelio, Saro ir Ruverio upių, sustabdyti vyno rūsių gamybinius pajėgumus.

(12)

Suteikta pagalba buvo padengiama dalis išlaidų, kurias patyrė vynuogių auginimo įmonės, įsigydamos pajus iš vyndarių kooperatyvų bei gamintojų grupių (toliau – gamintojų grupių). Pagalba buvo teikiama tik tada, kai vyndarys įsipareigodavo neperleisti savo pajų penkerius metus nuo prašymo pateikimo dienos. Be to, įmonė turėjo įstoti į gamintojų grupę su savo valdomais vynuogynų plotais ir visas išaugintas vynuoges bei pagamintą vynuogių misą arba vyną tiekti gamintojų grupei. Vynuogių auginimo įmonė buvo taip pat įpareigota sustabdyti savo vyno rūsių įrangos darbą.

(13)

Pagalba buvo suteikta kaip tiesioginės subsidijos ir palūkanų subsidijos, skirtos kapitalo rinkos paskoloms.

(14)

Išlaidos vienam pajui įsigyti paprastai sudarė 293,99 EUR. Kadangi sumažėjo vieno pajaus kaina, tai atitinkamai buvo sumažinta ir subsidija.

(15)

Vienam pajui įsigyti buvo suteiktos tokios subsidijos:

(16)

Švaicho jungtinės savivaldybės subsidijos buvo mokamos papildomai prie (kaupiant su) išmokų (–omis) Tryro Sarburgo rajone.

(17)

Kochemo Celio rajone visoms pajams įsigyti paimtoms paskoloms buvo teikiamos iki 4,95 % dydžio palūkanų subsidijos ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.

(18)

2000 m. gamintojų grupėms buvo išmokėtos tokios sumos: –

(19)

2000 m. iš viso buvo išmokėta 155 460 EUR. Priemonė buvo finansuojama iš rajonų administracijų ir Švaicho savivaldybės lėšų.

(20)

Kochemo Celio rajone pagalbos priemonė buvo taikoma ketverius metus (2000–2003 m.). Kitos pagalbos schemos buvo taikomos tik iki 2000 m.

(21)

Pagalba buvo išmokama tiesiogiai gamintojų grupėms, kurios naujai stojantiems vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms pajus parduodavo sumažintomis kainomis.

(22)

Todėl bet kurio regiono vyndariai ir vynuogių auginimo įmonės gamintojų grupėse pajų galėjo įsigyti mažesne kaina.

(23)

Įgyvendindamos šią priemonę, gamintojų grupės galėjo pasididinti nuosavą kapitalą ir užsitikrinti apsirūpinimą žaliavomis.

(24)

Atlikus pirminį patikrinimą, buvo nustatyta, kad ši priemonė yra pagalba vyndarių įmonių ir gamintojų grupių veiklai, todėl ji yra nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą.

(25)

Komisijos tarnybos dėl minėtos pagalbos schemos taikymo gavo skundą. Skundo pateikėjas nurodė, kad dėl suteiktos pagalbos vyndariai galėjo įsigyti pajų vietinėse gamintojų grupėse sumažinta kaina. Todėl gamintojų grupės galėjo ne tik pasididinti kapitalą, bet ir užsitikrinti apsirūpinimą misos ir žaliavinių vynų žaliavomis. Dėl šių priežasčių konkurentai atsidūrė nepalankioje padėtyje apsirūpinimo misa ir žaliaviniais vynais atžvilgiu.

(26)

Suinteresuotųjų šalių ir pagalbą teikiančių Vokietijos regionų valdžios institucijų pastabose buvo pabrėžiama, kad parama yra reikalinga struktūriniams pokyčiams 2 000 metų senumo vynuogynų teritorijoje, kur vynuogės auginamos ant stačių kalvų, ir kad šios teritorijos išsaugojimas yra labai svarbus turizmui bei maisto pramonei plėtoti. Šia priemone, jų nuomone, prisidedama prie gamybos pajėgumų sustabdymo. Be to, buvo prašoma taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004.

(27)

Vokietija savo pastabose pabrėžė, kad parama reikalinga struktūriniams pokyčiams 2 000 metų senumo vynuogynų teritorijoje, kur vynuogės auginamos ant stačių kalvų, ir kad šios teritorijos išsaugojimas yra labai svarbus turizmo bei maisto pramonei plėtoti. Pagalbos tikslas buvo kompensuoti dėl nepalankių aplinkybių patirtus vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių, kurie turėjo sustabdyti savo vyno rūsių gamybos pajėgumus, kad įvykdytų įsipareigojimą penkerius metus tiekti žaliavas gamintojų grupėms, patirtus nuostolius, todėl ši pagalba kaip gamybos pajėgumų sustabdymo priemonė buvo pateisinta.

(28)

Pateikusi papildomos informacijos, Vokietija paprašė taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004.

(29)

EB sutarties 36 straipsnis yra taikomas vynuogių auginimui ir perdirbimui, kurie nurodyti 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (4).

(30)

Pagal Vokietijos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms iškilo ekonominių sunkumų dėl struktūrinių pokyčių pardavimo rinkose. Įprastas vyno pardavimas iš statinių, naudojant nuosavą vyno rūsių įrangą, darėsi vis sudėtingesnis. Rinkai reikėjo arba žaliavų (vynuogių arba šviežiai spaustos misos), arba aukštos kokybės ir rinkoje paklausių vynų. Privačios bendrovės būtų galėjusios sudaryti panašių sutarčių su vynuogių auginimo įmonėmis ir prisiimti su pardavimu susijusią riziką.

(31)

Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, kaip nurodyta 12 punkte, regiono valdžios institucijos iš dalies padengė vyndarių išlaidas už pajus, įsigytus iš gamintojų grupių. Šių gamintojų grupių pajų pirkėjai buvo įpareigoti visą savo dirbamąjį plotą skirti gamintojų grupei ir jai tiekti visas vynuoges arba misą ir vyną. Vynuogių auginimo įmonės turėjo įsipareigoti neperleisti pajų penkerius metus, o tai iš esmės prilygo vyno rūsių gamybos pajėgumų sustabdymui. Gamintojų grupės, palyginti su kitomis vyndarystės ir vyno prekybos sektorių bendrovėmis, galėjo garantuotai apsirūpinti žaliavomis dėl vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių įpareigojimo penkerius metus tiekti visas užaugintas vynuoges arba misą ir vyną gamintojų grupei (žr. II skirsnio 2 punktą).

(32)

Gamintojų grupių palaikymas, įpareigojant vynuogių auginimo įmones tiekti joms visas vynuoges, arba misą ir vyną bei sustabdyti savo vyno rūsių gamybinius pajėgumus, yra struktūrinė priemonė, kuri sustiprino gamintojų grupes. Šių gamintojų grupių garantuoto apsirūpinimo žaliavomis pranašumas, vertinant tai atskirai, gali būti pateisintas kaip rinkos restruktūrizavimo priemonės, kuri atitinka Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 39 straipsnyje nurodytus tikslus, padarinys.

(33)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 71 straipsnio 1 dalį

„Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente yra numatyta kitaip, produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, gamybai ir prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.“

(34)

71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad

„II antraštinės dalies II skyrius (Priemokos už auginimo nutraukimą) netrukdo teikti nacionalinę pagalbą, kuria siekiama panašių kaip to skyriaus tikslų. Tačiau tokiai pagalbai taikoma 1 dalis.“

(35)

Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(36)

Aptariamoji pagalba buvo finansuojama iš Vokietijos Reino krašto-Pfalco žemėje esančių rajonų ir savivaldybės viešųjų lėšų. Tokia pagalba gali iškraipyti konkurenciją (5) ir daryti neigiamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (6).

(37)

Kai kurie Reino žemės-Pfalco vyndariai ir vynuogių auginimo įmonės įsigijo gamintojų grupių pajų regioninės valdžios institucijų remiami ir todėl už juos sumokėjo sumažintą kainą (žr. 15 punktą). Sumą, kuri buvo atimta iš įprastos pajų kainos, paprastai jie būtų turėję susimokėti patys. Todėl šioms įmonėms tai yra tiesioginė ekonominė nauda, kuri buvo finansuojama iš viešųjų lėšų.

(38)

Iki 4,95 % dydžio palūkanų subsidijos, kurios buvo suteiktos vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms už minėto pobūdžio pajų pirkimą (žr. 17 punktą), šiems ūkininkams taip pat yra ekonominė nauda, kuri buvo finansuojama iš viešųjų lėšų.

(39)

Todėl taikytina EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis.

(40)

Toliau (V.3 skirsnyje) bus nagrinėjama, ar pirmiau minėtam palaikymui taikytinas Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (toliau – Gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje) (7) 9 punktas, susijęs su pagalba, teikiama už gamybinių pajėgumų sustabdymą.

(41)

Komisija patvirtino savo laiške dėl oficialios tyrimo procedūros pradėjimo pareikštą nuomonę, jog gamintojų grupėms buvo suteiktos palankesnės sąlygos dėl, vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms teiktos pagalbos jų pajams įsigyti. Pagalba buvo skiriama tik tam tikrų pripažintų gamintojų grupių pajams įsigyti (žr. 10 punktą). Vyndariai ir vynuogių auginimo įmonės privalėjo neperleisti pajų 5 metus.

(42)

Kaip teigia Vokietijos valdžios institucijos, vyno rinkos restruktūrizavimas buvo neišvengiamas. Nors vyndariai pajus iš gamintojų grupių būtų galėję įsigyti ir taip, nes pajų kaina nebuvo labai didelė, vis dėlto tokių struktūrinių pokyčių nebuvo iki tol, kol regioninės ir vietinės valdžios institucijos nebuvo pradėję teikti pagalbos.

(43)

Šios gamintojų grupės, palyginti su kitomis įmonėmis vyndarystės ir vyno prekybos sektoriuose, į jas įstojus naujiems kooperatyvo nariams (pajininkams), kurie pajus galėjo įsigyti sumažintomis kainomis arba subsidijuojant jų paskolų palūkanas, galėjo padidinti savo kapitalą, pagerinti likvidumą ir gauti papildomų pajamų. Kitas gamintojų grupių pranašumas buvo vyndarių įpareigojimas, susijęs su subsidijuojamu pajų įsigijimu, tiekti visas vynuoges arba misą ir vyną, bei sustabdyti vyno rūsių įrangą.

(44)

Tikslinga atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo bylos C-156/98 Komisija prieš Vokietiją sprendimo (8) 26 punktą:

„Pranašumas, kuris netiesiogiai suteikiamas Pajamų mokesčių įstatymo (vok. Einkommensteuergesetz – EStG) 52 straipsnio 5 dalyje nurodytoms įmonėms, yra, kad valstybė narė atsisako mokestinių įplaukų, kurias ji paprastai būtų gavusi, nes dėl šio atsisakymo investuotojai gavo galimybę įsigyti tokių įmonių pajų mokesčių atžvilgiu palankesnėmis sąlygomis.“

(45)

Toks sprendimas buvo patvirtintas ir Pirmosios instancijos teismo bylos T-93/02, Confédération nationale du Crédit Mutuel prieš Komisiją  (9) , 95 punkte:

„…valstybės dalyvavimas savo lėšomis įmonėje gali būti pripažintas pagalba ir tada, kai ji yra [ne]tiesioginė pagalbos gavėja. Pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies a punktą socialinio pobūdžio pagalba teikiama individualiems vartotojams gali patekti į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Taip pat tai, kad valstybė narė atsisako mokestinių įplaukų gali reikšti netiesioginį valstybės išteklių perdavimą, kurį galima laikyti pagalba ūkio subjektams, kuriems mokestinė lengvata nėra suteikiama tiesiogiai. (2000 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, byloje C-156/98, Rink. p. I-6857, 24–28 punktai).“

(46)

Atsižvelgdama į pirmiau cituotus minėtų teismų sprendimus, Komisija nusprendė, kad pagalba vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms įsigyjant pajus tam tikrose gamintojų grupėse ir jų neperleidimas mažiausiai penkerius metus lėmė gamintojų grupių kapitalo augimą, ko priešingu atveju nebūtų buvę. Tokių pajų įsigijimas su valstybės parama yra netiesioginis valstybės lėšų perdavimas gamintojų grupėms. Dėl to padidėjęs gamintojų grupių kapitalas yra netiesioginis ekonominis pranašumas, kurį reikėtų vertinti kaip valstybės pagalbą, kuri skiriasi nuo vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms suteikto pranašumo.

(47)

Todėl taikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis.

(48)

Dar reikia patikrinti, ar būtų galima taikyti kurią nors iš bendro pagalbos draudimo išimčių ar atleidimą nuo šio draudimo pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(49)

Remiantis turima informacija pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktus išimčių taikyti negalima, nes tai nėra:

(50)

Todėl galima taikyti tik vienintelę išimtį pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(51)

2002 m. vasario 13 d. laišku Vokietijos valdžios institucijos pasiūlė įvertinti šią priemonę, remiantis Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9 punktu.

(52)

Pagal 9 punktą pagalba gali būti teikiama už gamybos pajėgumų sustabdymą, jeigu tai derinasi su kitomis Bendrijos pagalbos schemomis, skirtomis gamybos pajėgumams mažinti, ir atitinka šias sąlygas:

(53)

Pagalba, atrodo, turėjo teigiamos įtakos koncentruojant žemės ūkio gamybą ir stabilizuojant kainas iš statinių parduodamo vyno rinkoje. Pagalba buvo teikiama trijuose rajonuose ir vienoje savivaldybėje Reino krašte-Pfalce. Bernkastelio Vitlicho rajono administracijos gairėse buvo numatyta skirti pagalbą Moselland kooperatyvo pajams įsigyti. Kochemo Celio rajono administracijos gairėse buvo numatytos panašios nuostatos, dėl kurių parama iš esmės buvo teikiama tik Moselland kooperatyvo pajams įsigyti. Tryro Sarburgo rajono administracijos ir Švaicho jungtinės savivaldybės gairės buvo skirtos ne tam tikrai įmonei, o kooperatyvams ir gamintojų grupėms, kurios buvo pripažintos pagal Vokietijos rinkos struktūros įstatymą. Todėl privačios įmonės, kurios užsiėmė vyno gamyba arba prekyba, bet neatitiko pirmiau minėtų reikalavimų, negalėjo pasinaudoti šia priemone. Pagalbos trukmė turėjo būti ne ilgesnė kaip ketveri metai.

(54)

Pagal Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9.6 punktą pagalbos schemos, skirtos gamybos pajėgumams sustabdyti, turi būti prieinamos visiems tam tikro sektoriaus rinkos dalyviams. Kaip jau minėta, šios sąlygos negalima laikyti įvykdyta. Be to, Komisija gavo vieno rinkos dalyvio skundą, kuriame jis nurodė, jog tam tikrų kooperatyvų rėmimas taikant šią priemonę jokiu būdu neatitinka bendro intereso vyno sektoriuje, nes privačios įmonės, kurios verčiasi vyno gamyba ir prekyba, negalėjo pasinaudoti šia priemone.

(55)

Vokietijos valdžios institucijos pranešė, kad teikiama pagalba yra priemonė, skirta vyndarių įmonių gamybos pajėgumams sustabdyti. Tai buvo grindžiama tuo, kad ūkininkai įsipareigojo visas vynuoges arba misą ir vyną tiekti gamintojų grupėms ir todėl ilgam laikui sustabdė savo vyno rūsių gamybinius pajėgumus.

(56)

Pagal Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9.2 punktą pagalba už gamybinių pajėgumų sustabdymą gali būti patvirtinama tik tada, kai ji yra numatyta restruktūrizavimui pagal programą, kurioje yra aiškiai apibrėžti tikslai ir numatytas laikas jai įgyvendinti. O ši priemonė buvo įgyvendinama neparengus tokios restruktūrizavimo programos.

(57)

Pagal Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9.4 punktą pagalbos gavėjas už gautą naudą turi prisiimti įsipareigojimą, kuris paprastai yra tvirtas ir galutinis sprendimas perdirbti minėtą gamybos įrangą į metalo laužą arba visam laikui ją sustabdyti. Pagalbos gavėjas turi prisiimti teisiškai privalomą įsipareigojimą gamybos pajėgumus sustabdyti galutinai ir neatšaukiamai. Vokietijos valdžios institucijos nurodė, kad vyndariai nepateikė jokių teisiškai privalomų pasižadėjimų sustabdyti savo gamybos pajėgumus. Kalbant apie vyno gamybą, tai jau pats įsipareigojimas tiekti vynuoges, misą ir vyną yra tolygus gamybos pajėgumų sustabdymui, tačiau tik penkerių metų laikotarpiui, kai šis įsipareigojimas turi būti vykdomas. Todėl Komisija nusprendė, kad ši sąlyga nėra įvykdyta.

(58)

Ši sąlyga rėmimo gairėse nėra aiškiai nustatyta.

(59)

Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9.6 punkte yra nustatyta, kad pagalbos suma jokiu būdu negali viršyti kompensacijos už turto vertės sumažėjimą, ir skatinamosios išmokos, neviršijančios 20 % atitinkamo turto vertės. Be to, Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9.7 punkte yra numatyta, kad mažiausiai pusė tos pagalbos priemonės išlaidų turėtų būti padengta iš tam tikro sektoriaus lėšų, t.y. iš savanoriškų įnašų arba privalomų mokesčių.

(60)

Vokietijos valdžios institucijos nepateikė jokių tikslių skaičiavimų dėl vynuogių auginimo įmonių sumažėjusios turto vertės (jeigu apskritai ji sumažėjo). Todėl šiuo metu negalima nustatyti, kad buvo mokamos per didelės kompensacijos už turto vertės sumažėjimą ir kad pagalba viršija 50 % faktinių pagalbos priemonės išlaidų. Todėl Komisija laiko šią sąlygą neįvykdyta.

(61)

Pagalbos schema neprieštarauja bendro vyno rinkos organizavimo tikslams.

(62)

Kadangi vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms suteikta pagalba, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, yra nesuderinama su Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 9 punktu, tai ji yra laikoma įmonės veiklai skirta pagalba, nesuderinama su bendrąja rinka.

(63)

Jokių kitų pateisinamųjų priežasčių pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą taikyti negalima.

(64)

Kalbant apie gamintojų grupes, Komisija teigiamai vertina tokių gamintojų grupių, į kurias susijungia ūkininkai, siekdami sukoncentruoti pasiūlą ir priderinti gamybą prie rinkos reikalavimų, kūrimąsi žemės ūkio sektoriuje. Valstybės pagalbą galima teikti tokiai organizacijai steigtis (Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 10.5 punktas) arba kiekybiškai išplėsti savo veiklos sritį naujais produktais ar naujais sektoriais (Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 10.6 punktas). Šiuo konkrečiu atveju nėra įvykdyta nė viena iš minėtų sąlygų.

(65)

Pagal Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 10.8 punktą gamintojų grupėms teikiamą pagalbą išlaidoms, kurios nėra tiesiogiai susijusios su steigimosi išlaidomis, padengti, pavyzdžiui, investicijoms, reikia vertinti pagal tokiai pagalbai taikomus reikalavimus. Kadangi ši konkreti priemonė tik padidino gamintojų grupių kapitalą, bet tai nebuvo investicija, todėl šis punktas nėra pagrindas vertinti suderinamumui su bendrąja rinka.

(66)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, gamintojų grupėms suteikta pagalba yra nesuderinama su Gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje 10 punktu. Todėl tokia pagalba yra laikoma įmonės veiklai skirta pagalba, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(67)

Jokių kitų pateisinamųjų priežasčių pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą taikyti negalima.

(68)

Komisijos patirtis parodė, kad labai nedidelio dydžio pagalba tam tikromis sąlygomis neatitinka EB 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

(69)

Pagal Reglamentą Nr. 1860/2004 pagalba, neviršijanti 3 000 EUR ribos tam pačiam pagalbos gavėjui per trejus metus, kai bendra pagalbos suma sudaro maždaug 0,3 % metinio žemės ūkio sektoriuje pagamintos produkcijos, nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir neiškraipo konkurencijos arba nekelia grėsmės jos iškraipyti ir todėl jai netaikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis.

(70)

Pagal Reglamento Nr. 1860/2004 5 straipsnį šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jeigu ji atitinka visas šio reglamento 1 ir 3 straipsniuose nustatytas sąlygas.

(71)

1 straipsnis yra taikomas tiktai žemės ūkio sektoriui. Todėl pagalba siejama ir su prekyba vynu. Pagal 1 straipsnio a–c punktus apribojimai netaikomi.

(72)

Todėl ši priemonė iki didžiausios 3 000 EUR ribos nėra laikoma pagalba, nes ji atitinka ne visas EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies sąlygas. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, ši riba turėtų būti taikoma tik vynuogių auginimo įmonių lygmeniu.

(73)

Komisija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas priežastis, nustatė, kad pagalbos teikimas pajams įsigyti neviršijant didžiausios 3 000 EUR ribos nėra pagalba, jeigu laikomasi Reglamento Nr. 1860/2004 sąlygų. Bet kuri šią ribą viršijanti bendra suma, suteikta palaikomiems vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms, yra valstybės pagalba.

(74)

Komisija nusprendė, kad pagal šią priemonę suteiktos subsidijos ir palūkanų subsidijos yra įmonės veiklai skirta pagalba, kuriai nėra taikoma nė viena iš bendro pagalbos draudimo išimčių, ir todėl ji yra nesuderinama su bendrąja rinka. Komisija taip pat nustatė, kad Vokietija šią priemonę įgyvendino neteisėtai.

(75)

Jei nustatoma, kad neteisėtai suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, tai natūralus padarinys yra šios pagalbos susigrąžinimas, siekiant atkurti kuo panašesnę konkurencijos padėtį į tą, kokia buvo iki pagalbos suteikimo.

(76)

Sprendimas yra susijęs su konkrečia priemone ir turi būti nedelsiant įgyvendintas, įskaitant pagalbos išieškojimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (10) 14 straipsnį.

(77)

Siekdama nutraukti tiesioginį ir netiesioginį vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių palaikymą ir tuo pačiu metu išvengti dvigubo pagalbos skaičiavimo, Vokietija turi išieškoti pagalbą iš tų įmonių, kurioms buvo išmokėtos valstybės lėšos. Tačiau įsipareigojimas išieškoti pagalbą iš gamintojų grupių nepanaikina galimybės vyndarių ir vynuogių auginimo įmonėms suteiktos paramos, neviršijančios 3 000 EUR, nelaikyti pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, laikomasi Reglamento Nr. 1860/2004 sąlygų. Bet kuri suma, kuri viršija šią palaikomam vyndariui ar palaikomoms vynuogių auginimo įmonėms suteiktos paramos ribą, yra laikoma pagalba ir turi būti išieškota iš tos gamintojų grupės, kurios pajus įsigijo galutinis pagalbos gavėjas.

(78)

Šis sprendimas nepanaikina galimybės suinteresuotosioms gamintojų grupėms reikalauti tam tikros sumos iš vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių arba pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis, jei tokia galimybė yra numatyta pagal nacionalinę teisę.

(79)

Kochemo Celio rajone iš vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių išieškotina pagalba, jei tai susiję su palūkanų parama, turėtų atitikti jų gautą palūkanų paramą. Tačiau įsipareigojimas išieškoti pagalbą iš vyndarių ir vynuogių auginimo įmonių nepanaikina galimybės vyndarių ir vynuogių auginimo įmonėms suteiktos paramos, neviršijančios 3 000 EUR, nelaikyti pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, jei laikomasi Reglamento Nr. 1860/2004 sąlygų. Bet kuri suma, kuri viršija šią palaikomam vyndariui arba palaikomai vynuogių auginimo įmonei suteiktos pagalbos ribą, yra laikoma pagalba ir turi būti išieškota visa.

(80)

Šis sprendimas nepanaikina galimybės suinteresuotiesiems vyndariams ir vynuogių auginimo įmonėms pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis prieš gamintojų grupes, jei tokia galimybė yra numatyta pagal nacionalinę teisę.