6.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/37

(1)

2003 m. birželio 23 d. laišku Nuolatinė Prancūzijos atstovybė prie Europos Sąjungos, laikydamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatų, pranešė Komisijai apie pagalbos sistemą, kurią ji numato taikyti likerinių vynų gamintojams ir didmeninės prekybos įmonėms Šaranto Pineau, Gaskonės Floc, Normandijos Pommeau ir Juros Macvin. 2003 m. rugpjūčio 9 d., lapkričio 24 d. ir 28 d. bei 2004 m. vasario 17 d. ir 24 d. laiškuose buvo pateikta papildomos informacijos.

(2)

2004 m. balandžio 20 d. laišku Komisija informavo Prancūziją apie savo sprendimą dėl šios pagalbos pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti šią procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl aptariamosios pagalbos.

(4)

Suinteresuotųjų šalių pastabų dėl šios pagalbos Komisija negavo.

(5)

Prancūzija savo pastabas pateikė 2004 m. birželio 11 d. laiške, užregistruotame 2004 m. birželio 14 d.

(6)

Pagalba, apie kurią pranešta, papildo tą pagalbą, apie kurią buvo pranešta anksčiau ir kurią Komisija buvo patvirtinusi kaip valstybės pagalbą Nr. N 703/95 (3) ir Nr. N 327/98 (4), ji bus skirta reklamos ir pardavimo skatinimo akcijoms, mokslinių tyrimų ir eksperimentų programoms, techninei pagalbai ir veiklai, kurios tikslas – skatinti kokybiškų produktų gamybą.

(7)

Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. N 703/95 buvo panaikintas Teisingumo Teismo sprendimu, kurio turinys išdėstytas toliau.

(8)

Pagalba N 703/95 ir N 327/98, iš pradžių numatyta penkeriems metams pradedant nuo 1995/1996 m., buvo suskirstyta į septynis mokėjimo etapus, kurių paskutinis – 2001 m. gegužės – 2002 m. balandžio mėn. laikotarpis. Dėl vyriausybės nustatytų biudžetinių apribojimų pastarosios lėšos šiandien dar yra įšaldytos. Ankstesnės sistemos galiojimo pabaiga buvo nukelta į 2002 m. balandžio 30 d.

(9)

Kalbant apie produkciją, kuriai teikiama pagalba, yra pasikeitimų palyginti su ankstesnėmis sistemomis. Pavyzdžiui, stipriųjų gėrimų sektoriaus ūkio subjektai (armanjako, kalvadoso, konjako) neprašė pratęsti sistemos galiojimo. Todėl Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė apsiriboti likeriniais vynais su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN).

(10)

Visoms suinteresuotosioms šakinėms organizacijoms ir visai toliau apibūdintai pagalbai 5 metams yra numatytas bendras 12 000 000 EUR pagalbos biudžetas, kuris paskirstytas taip: Šaranto Pineau – 9 360 000 EUR; Gaskonės Floc – 2 040 000 EUR; Normandijos Pommeau – 360 000 EUR ir Juros Macvin – 240 000 EUR.

(11)

Mokslinius tyrimus, techninę pagalbą ir kokybiškos produkcijos vystymo veiklą finansuos tik valstybė iš biudžeto lėšų. Reklamos ir skatinimo akcijas finansuos iš dalies valstybė, iš dalies – suinteresuotosios šakinės organizacijos iš savanoriškų privalomųjų įmokų (toliau – SPĮ), renkamų iš jų narių. Valstybės įnašas į Europos Sąjungos teritorijoje rengiamas reklamos akcijas neviršys 50 %.

(12)

SPĮ taikomos likeriniams vynams su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), kuriuos parduoda vynuogių augintojai, profesionalūs distiliuotojai ir didmenų prekybininkai, veikiantys atitinkamo vyno su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) gamybos zonoje.

(13)

2002 m. Šaranto Pineau SPĮ sudarė 12,96 EUR už hektolitrą/laipsnį, Gaskonės Floc – 0,25 EUR už butelį, Normandijos Pommeau – 30,79 EUR už hektolitrą/laipsnį ir Juros Macvin – 2, 75 EUR be mokesčių už hektolitrą/laipsnį.

(14)

Prancūzijos pareigūnai paaiškino, kad numatomos programos bus įgyvendinamos tam tikrose Europos Sąjungos rinkose, tarp jų ir Prancūzijos rinkoje, bei trečiųjų šalių rinkose. Planuojamų reklamos akcijų tikslas – skatinti ketinimų pirkti pagausėjimą geriau supažindinant su likeriniais vynais, tačiau reklama neturėtų apsiriboti atskirų įmonių prekėmis. Produkcija, kuri bus reklamuojama, – tai produkcija su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN): Šaranto Pineau, Gaskonės Floc, Normandijos Pommeau ir Juros Macvin.

(15)

Šios akcijos bus naudingos susivienijusiems likerinių vynų gamintojams, kurie, pasak Prancūzijos pareigūnų, vieni nepajėgtų sutelkti lygiaverčių pastangų siekdami išplėtoti savo prekių prekybą rinkoje.

(16)

Bus rūpinamasi, kad reklamos akcijų pranešimais vartotojai nebūtų atgrasomi pirkti kitų valstybių narių prekes arba kad tos prekės nebūtų menkinamos.

(17)

Tai bus reklamos, informacijos ir komunikacijos kampanijos, apimsiančios įvairius akcijų tipus, ypač reklamą žiniasklaidoje, kitų pardavimo skatinimo formų kūrimą ir sklaidą, reklamos akcijų rengimą su kampanijomis susijusiose pardavimo vietose. Jas bus galima organizuoti kartu su pardavimo skatinimo akcijomis, tokiomis kaip ryšiai su visuomene, dalyvavimas parodose, seminarų rengimas, renginių organizavimas, brošiūrų ar informacinių dokumentų leidyba, supratimo apie produktą ir kampanijų veiksmingumo tyrimai.

(18)

Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo pateikti šioms kampanijoms naudotą reklaminę medžiagą arba jos kopijas.

(19)

Pagalba reklamai, numatoma teikti pirmiau minėtoms šakinėms organizacijoms, apsiribos 50 % Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Prancūzijoje, rengiamoms akcijoms ir 80 % trečiosiose šalyse rengiamoms akcijoms.

(20)

Numatoma pagalba planuojamoms akcijoms eurais yra:

(21)

Pasak Prancūzijos pareigūnų, mokslinių tyrimų ir eksperimentų palaikymo akcijos nukreiptos tik į visus sektoriui pravarčius mokslinius tyrimus, kurie yra bendro pobūdžio ir teikia naudos visam sektoriui.

(22)

Pagalbos Šaranto Pineau sritys: mikrobiologija, bakteriniai pakitimai ir padariniai (pieno bakterijų dauginimosi Šaranto Pineau vyne veiksnių nustatymas, užtaršos testų atlikimas ir valymo technikos parengimas); Šaranto Pineau brandinimo būdai (analitinių kriterijų, apibūdinančių oksidacijos reiškinius, nustatymas ir brandinimo veiksnių atskleidimas); analitinių duomenų banko sudarymas (bendrieji tyrimai – gamintino vyno alkoholio koncentracija, cukrus, pH, – galima cheminė ar bakterinė užtarša, metalai, katijonai, lakieji junginiai, augalų priežiūros produktų likučiai).

(23)

Pagalbos Gaskonės Floc sritys: vynuogių rūšys ir skirtingų vyno rūšių maišymo tyrimai siekiant optimizuoti skirtingų vyno rūšių maišymą, kad gaminant Gaskonės Floc būtų padidintas šviežumo ir vaisių skonis (su didesniu cukraus kiekiu, spalvos intensyvumu, dermingu bendruoju rūgštingumu susiję tyrimai); armanjako tyrimai, padedantys gaminti Gaskonės Floc (analitinė tikrinimo procedūra – vario, etanolio, etilo acetato kiekis, alkoholio koncentracija, – vartojamų armanjako rūšių tobulinimas); tyrimai ir tam tikriems vartojimo tipams pritaikyto Gaskonės Floc vyno sukūrimas, kokybės ir kiekybės testų atlikimas, laikymas.

(24)

Pagalba Juros Macvin vynams: technikos pažanga (Juros vynuogių rūšių atskirų grupių prinokimo tikrinimas siekiant nustatyti prinokimo stadiją ir labiausiai Juros Macvin gaminti tinkamas vynuogių rūšis); vynuogienojų atranka ir vertinimas; misos ir išspaudimo kokybė (ekstrakcijos metodų – fermentacijos ir šalčio – bei misos išvalymo įtaka Juros Macvin vynų aromato kokybei); SO2 dozių reikšmė išvalymui; skaidrinimas ir paruošimas pilstyti į butelius (įvairių metodų palyginimas siekiant, kad į butelius supilstytas Juros Macvin vynas būtų skaidrus ir toks išliktų).

(25)

Bus dengiama 100 % numatytų mokslinių tyrimų išlaidų. Šiai mokslinių tyrimų veiklai numatyta pagalba, įskaitant su informacijos apdorojimu ir bibliografija susijusias išlaidas bei visą paramą, skirtą įgyvendintų akcijų rezultatams paskelbti visiems ūkio subjektams skiriama penkeriems metams, yra tokia: Šaranto Pineau – 912 600 EUR, Gaskonės Floc – 118 000 EUR ir Juros Macvin – 65 000 EUR.

(26)

Prancūzijos pareigūnai apibrėžė planuojamą techninę pagalbą, kurią iš esmės sudarys techniniai mokymai, skirti visų lygių gamybos procesams tobulinti ir valdyti (pirminė gamyba, vynų gamyba, degustacija), taip pat populiarinimo operacijos.

(27)

Šie darbai bus finansuojami padengiant 100 % išlaidų atsižvelgiant į pirmiau minėtą didžiausią pagalbos sumą. Šiai daliai numatoma pagalba, skiriama penkeriems metams, yra tokia: Šaranto Pineau – 280 800 EUR ir Gaskonės Floc – 169 000 EUR.

(28)

Pagalbą kokybiškų produktų gamybai numatyta teikti Šaranto Pineau ir Gaskonės Floc sektoriams. Kalbama apie tokius darbus: RVASVT ir atsekamumas (techninius ir teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio palyginimo kriterijaus sukūrimas ir paskelbimas); produktų kokybės gerinimą skatinantys techniniai ir ekonominiai tyrimai.

(29)

Šiems darbams penkeriems metams skiriama pagalba yra tokia: Šaranto Pineau – 210 600 EUR ir Gaskonės Floc – 50 500 EUR.

(30)

Kalbant apie planuojamos pagalbos pobūdį, teikimo sąlygas ar finansavimo metodą, išankstinis priemonių tyrimas nesukėlė esminių abejonių, nors dėl pagalbos reklamai Komisija nusprendė, kad Prancūzija turi aiškiai įsipareigoti, kad bet kuri nuoroda į nacionalinę produkto kilmę būtų antraeilis dalykas.

(31)

Komisija pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pagalbos suderinamumo su kitomis Bendrijos teisės aktų nuostatomis, ypač su Sutarties 90 straipsniu.

(32)

Primintina, kad Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos Nr. N 703/95, kurios tąsa yra priemonė, apie kurią pranešta, panaikino Teisingumo Teismas (5).

(33)

Savo sprendime Teismas primena, kad 1992–1993 m. (6) Prancūzijos vyriausybė nustatė likerinių vynų ir natūralių saldžių vynų diferencijuoto apmokestinimo sistemą. Taigi nuo 1993 m. liepos 1 d. likeriniams vynams buvo taikomas 1 400 FRF (7) akcizas už hektolitrą, o natūraliems saldiems vynams – 320 FRF akcizas už hektolitrą.

(34)

1993–1994 m. kai kurie Prancūzijos gamintojai atsisakė mokėti papildomus akcizus už likerinius vynus. Kai 2004 m. vasarą šis „akcizų streikas“ buvo laikinai nutrauktas, likerinių vynų su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) nacionalinės konfederacijos pirmininkas paaiškino šį nutraukimą tuo faktu, kad, pasak jo, Prancūzijos vyriausybė planuoja kompensuoti Prancūzijos gamintojams mokesčio skirtumą sumokėdama metinę kompensaciją ir žalos atlyginimą už 1994–1997 metus.

(35)

1995 m. Associação dos Exportadores de Vinho do Porto (Porto vyną eksportuojančių įmonių asociacija, toliau – AEVP) pateikė Komisijai du skundus. AEVP tvirtino, kad esama ryšio tarp, viena vertus, skirtingo likerinių vynų ir natūralių saldžių vynų apmokestinimo, ir, kita vertus, tam tikros pagalbos Prancūzijos likerinių vynų gamintojams. Pasak AEVP, aptariamoji pagalba buvo skirta būtent kompensuoti Prancūzijos likerinių vynų gamintojams aukštesnį apmokestinimo lygį, o tai reiškia, kad didesnį mokestį turi mokėti tik užsienio likerinių vynų gamintojai. Todėl šis diskriminacinis apmokestinimas prieštarauja Sutarties 95 straipsniui (tapusiam 90 straipsniu).

(36)

Teismas konstatavo, kad dalis aptariamosios pagalbos sudaro palankias sąlygas vienai gamintojų kategorijai, kuri didele dalimi sutampa su Prancūzijos likerinių vynų gamintojais, patiriančiais nuostolių dėl apmokestinimo sistemos, ir kad galimas ryšys tarp apmokestinimo sistemos ir aptariamosios pagalbos plano yra rimta kliūtis vertinant pagalbos suderinamumą su Sutarties nuostatomis.

(37)

Teismas pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis išnagrinėti klausimus, iškeltus AEVP pateiktuose skunduose, Komisija galėtų tik pradėjusi Sutarties 93 straipsnio 2 dalyje (tapusioje 88 straipsnio 2 dalimi) nustatytą procedūrą.

(38)

Be to, Teismas nustatė, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes ji nepaaiškino, kodėl nusprendė, kad AEVP kaltinimas dėl Sutarties 95 straipsnio (tapusio 90 straipsniu) galimo pažeidimo yra nepagrįstas.

(39)

Todėl Teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra negaliojantis, kadangi nebuvo pradėta Sutarties 93 straipsnio 2 dalyje (tapusioje 88 straipsnio 2 dalimi) nustatyta procedūra ir nebuvo nurodytos priežastys, kaip nustatyta Sutarties 190 straipsnyje (tapusiame 253 straipsniu).

(40)

Atsižvelgdama į šį Teismo sprendimą Komisija buvo tos nuomonės, kad priemonę, apie kurią pranešta ir kuri yra Teismo panaikintu sprendimu patvirtintos pagalbos tąsa, būtina išsamiai išnagrinėti Sutarties 90 straipsnio atžvilgiu.

(41)

Taigi, vykstant parengiamajam priemonės tyrimui, Komisija pateikė klausimų Prancūzijai norėdama sužinoti, ar aptariamoji valstybės pagalba de facto nėra tik Prancūzijos likerinių vynų gamintojams skirto Bendrojo mokesčių kodekso 402bis straipsnyje nustatyto mokesčio dalis.

(42)

Prancūzija savo atsakymuose, pateiktuose vykstant pirmajam tyrimo etapui, remdamasi toliau pateikiamais samprotavimais, pabrėžė, kad nei anksčiau nebuvo, nei dabar nėra jokio ryšio tarp siūlomų paramos priemonių ir akcizų.

(43)

Pasak Prancūzijos, pagalbai skirta suma (2,4 mln. EUR metams, 12 mln. EUR penkeriems metams) neprilygsta toms lėšoms, kurios sektoriuje gaunamos iš akcizų. Pavyzdžiui, taikant 214 EUR/hl akcizo mokestį, lėšos, gautos už 150 000 hektolitrų likerinių vynų su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), sudarytų daugiau kaip 32 mln. EUR per metus.

(44)

Dėl to, kad likeriniai vynams taikomas šis specialus 214 EUR/hl mokestis (tuo tarpu natūraliems saldiems vynams jis yra 54 EUR/hl), šiam sektoriui nustatytas 24 mln. EUR papildomų akcizų mokestis. Pasak Prancūzijos, ši suma taip pat nepalyginama su siūlomos pagalbos dydžiu.

(45)

Pasak Prancūzijos, niekada nebuvo priimta jokia nuostata dėl to, kad pagal Bendrojo mokesčių kodekso 402bis straipsnį surinktos lėšos būtų panaudotos šios šalies likerinių vynų gamintojams remti. Pavyzdžiui, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. gautos lėšos buvo pervedamos į „solidarumo su pagyvenusiais žmonėmis fondą“. Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. jos buvo panaudotos fondui, skirtam finansuoti darbo laiko sutrumpinimą. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.

(46)

Išnagrinėjusi šią informaciją Komisija buvo tos nuomonės, kad tokio pobūdžio informacija nepanaikino abejonių dėl egzistuojančio ryšio tarp renkamo mokesčio ir pagalbos.

(47)

Iš tikrųjų Komisija buvo tos nuomonės, kad tai, jog nėra tiesioginės sąsajos tarp pagalbos sumos (2,4 mln. EUR) ir pajamų iš akcizų, taikomų likeriniams vynams (32 mln. EUR) arba tarp pagalbos sumos (2,4 mln. EUR) ir papildomų akcizų, kuriuos moka likerinių vynų gamintojai, palyginti su natūralių saldžių vynų gamintojais (24 mln. EUR) dar negalima laikyti pakankamu įrodymu, kad tarp mokesčio ir pagalbos nėra ryšio. Taigi šiame tyrimo etape nebuvo atmestina tikimybė, kad pagalba gali, bent jau iš dalies, būti atlygis Prancūzijos likerinių vynų gamintojams, kompensacija, kuria kiti Bendrijos gamintojai negali pasinaudoti.

(48)

Be to, Komisija buvo tos nuomonės, kad reikia atsižvelgti į Teismo pareikštą susirūpinimą dėl to, kad tretiesiems asmenims būtų sudaryta galimybė pateikti argumentus, susijusius su galimu Sutarties 90 straipsnio pažeidimu.

(49)

Taigi sprendime pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą Komisija paprašė Prancūzijos pateikti papildomos informacijos ir skaičių, kurie galėtų paremti jos argumentus.

(50)

Pirmiausia Prancūzijos buvo paprašyta patikslinti, ar valstybė jau yra prisiėmusi įsipareigojimą Prancūzijos likerinių vynų gamintojams atlyginti ar kompensuoti, bent iš dalies, 1993 m. įvesto mokesčio padarinius.

(51)

Komisija Prancūzijos taip pat paprašė pateikti skaičius, susijusius su sumomis, gautomis iš likeriniams vynams taikomo mokesčio, atitinkamai už prancūziškus produktus ir už importuotus produktus, taip pat sumas, gautas iš (Prancūzijos ar Bendrijos) individualios gamybos.

(52)

Nustačiusi, kad didžioji pagalbos, apie kurią pranešta, dalis skirta Šaranto Pineau, kuriam tenka 78 % sumos, – po jo eina Gaskonės Floc (17 %), Normandijos Pommeau (3 %) ir galiausiai Juros Macvin (2 %), – Komisija paprašė Prancūziją paaiškinti, ar, kalbant apie kiekvieną šių gamintojų, šis procentinis dydis sutampa su pajamų, kurias valstybė gauna iš likeriniams vynams taikomo mokesčio, procentiniu dydžiu.

(53)

Kadangi didžioji pagalbos dalis skirta reklamos akcijoms, Prancūzijos buvo paprašyta paaiškinti, ar šis pasirinkimas atspindi tipišką Prancūzijos valstybės pasirinkimą ir kituose žemės ūkio gamybos sektoriuose, ypač kokybiškų produktų sektoriuje.

(54)

Komisija paprašė Prancūzijos pateikti pagalbos, skirtos Prancūzijoje surengtoms kiekvieno iš keturių aptariamųjų gamintojų reklamos kampanijoms, biudžetą.

(55)

Prancūzijos taip pat buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl galimo ryšio tarp pajamų, gautų iš SPĮ, ir pajamų iš nacionalinio biudžeto, skirtų pagalbai finansuoti.

(56)

2005 m. sausio 10 d. laiške Prancūzija pateikė tokią informaciją ir paaiškinimus:

(57)

Dėl reklamos akcijų (žr. 30 konstatuojamąją dalį) Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo, kad finansuojamose produktų reklamose nebus pabrėžta, jog atitinkamų likerinių vynų kilmės šalis yra Prancūzija.

(58)

Dėl ryšio tarp likeriniams vynams taikomo mokesčio ir pagalbos Prancūzija dar kartą pabrėžė, kad sąsajos tarp pajamų, gautų iš akcizų, ir pagalbos sumos, teikiamos iš nacionalinio biudžeto, nėra. Iš akcizų gautos pajamos, įskaitant ir pajamas, gautas už likerinius vynus, patenka į bendrąjį valstybės biudžetą. Pasak Prancūzijos, valdžios institucijos visiškai nepriklausomai priima sprendimus dėl pagalbos tam tikriems ekonomikos sektoriams. Šiuo atveju pagalba siekiama ištaisyti tam tikrus struktūrinius trūkumus, dėl kurių nukenčia šie vynai, ypač tokius kaip vartotojų žinių apie šiuos vynus stoka, gamybos įmonių mažumas ir nesutelktas geografinis išsidėstymas, taip pat lėšų, kurios padėtų įsitvirtinti rinkose, trūkumas.

(59)

Prancūzija patvirtino, kad nėra jokio teisinio dokumento, leidžiančio kompensuoti likerinių vynų gamintojų sumokėtus akcizus (žr. 50 konstatuojamąją dalį).

(60)

Dėl pajamų, gautų atitinkamai už prancūziškų likerinių vynų ir importuotų likerinių vynų pateikimą vartotojams (žr. 51 konstatuojamąją dalį), Prancūzija pirmiausia paaiškino, kad fiskalinė statistika (atliekama pagal akcizų tarifus) neleidžia atskirti prancūziškų produktų nuo kitų Bendrijos valstybių produktų.

(61)

Bet kokiu atveju muitinės tarnybų duomenimis, 2003 m. iš natūraliems saldiems vynams ir įvairios kilmės likeriniams vynams taikomų akcizų gauta suma siekė 142,5 mln. EUR, kurie pasiskirstė taip: 25,2 mln. EUR už natūralius saldžius vynus, kuriems taikomas 54 EUR/hl akcizas, t. y. už 467 000 hl, ir 117,3 mln. EUR už likerinius vynus, kuriems taikomas 214 EUR/hl akcizas, t. y. už 548 000 hl.

(62)

Iš pastarųjų duomenų galima pagal derliaus deklaracijas atskirti Prancūzijoje pagamintų likerinių vynų produkciją, iš kurios 94 477 hl tenka Šaranto Pineau, 2091 hl – Juros Macvin, 5680 hl – Pommeau ir 6057 hl – Gaskonės Floc.

(63)

Prancūzija pateikė lentelę, iliustruojančią numatytos pagalbos keturioms šakinėms organizacijoms pasiskirstymą ir kiekvieno atitinkamo likerinių vynų gamintojo pagamintą produkto kiekį (žr. 52 konstatuojamąją dalį).

(64)

Prancūzija konstatuoja, kad kiekvienam likeriniam vynui tenkanti bendrosios produkcijos dalis ir procentinis numatytos pagalbos dydis yra panašūs, nors ne visai sutampa. Prancūzija pabrėžia, kad numatytos pagalbos paskirstymas tokiomis dalimis yra šakinių organizacijų susitarimo rezultatas, o ne valdžios institucijų sprendimas.

(65)

Dėl Komisijos klausimo apie biudžetą, skirtą reklamos akcijoms (žr. 53 konstatuojamąją dalį), Prancūzija pateikė skaičius, rodančius, kad ypač kokybiškų vynų PRK sektoriuje reklamos akcijoms skirtos sumos sudaro nuo 50 % iki 74 % bendrojo šakinėms organizacijoms skirto biudžeto.

(66)

Prancūzija pateikė duomenis apie kiekvienos atitinkamų keturių šakinių organizacijų biudžeto dalį, skirtą Prancūzijoje surengtoms reklamos akcijoms. Šis paskirstymas, turintis išlikti toks pat, jei pagalba patvirtinama, Prancūzijos teigimu, taip pat yra šakinių organizacijų laisvo pasirinkimo rezultatas.

(67)

Dėl galimo ryšio tarp pajamų, gautų iš SPĮ, ir pajamų iš nacionalinio biudžeto, skirtų pagalbai finansuoti, Prancūzija pateikė šią lentelę:

(68)

Pajamos, kurios gali būti skirtos reklamai, neapsiriboja vien tik iš SPĮ gautomis pajamomis. Šakinės organizacijos kaip tik gali pasinaudoti kitomis lėšomis, gautomis, pavyzdžiui, už suteiktas paslaugas, reklamos objektų pardavimą ir kita. Prancūzija patvirtino, kad ne mažiau nei 50 % reikalavimus atitinkančių reklamos akcijų išlaidų dengs privačios įmonės.

(69)

Numatytos pagalbos ir iš akcizų gautų pajamų, apskaičiuotų remiantis derliaus dydžiu (8), palyginimui Prancūzija pateikė tokius skaičius:

(70)

Prancūzija pabrėžia, kad ši lentelė ypač svarbi, nes pagal ją negalima nustatyti, jog skiriant pagalbą buvo siekta kompensuoti akcizų naštą, kadangi jokios kiekybinės sąsajos nėra.

(71)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(72)

Kad priemonei būtų galima taikyti Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos visos keturios sąlygos: 1) priemonė turi būti finansuojama valstybės arba iš valstybinių išteklių, 2) ji turi būti taikoma tik tam tikroms įmonėms arba gamybos sektoriams, 3) ji turi būti ekonomiškai naudinga pagalbą gaunančioms įmonėms, 4) ji turi daryti poveikį valstybių narių tarpusavio ir iškraipyti arba galėti iškraipyti konkurenciją.

(73)

Komisija mano, kad aptariamuoju atveju šios sąlygos yra įvykdytos. Kadangi:

(74)

Mokslinius tyrimus, techninę pagalbą ir kokybiškų produktų plėtotę finansuos tik valstybė iš savo biudžeto lėšų.

(75)

Tačiau pardavimo skatinimo ir reklamos akcijas finansuos iš dalies valstybė, iš dalies (mažiausiai 50 %) – atitinkamos šakinės organizacijos iš lėšų, gautų iš jų narių renkant savanoriškas privalomąsias įmokas (SPĮ).

(76)

Komisija mano, kad biudžetas, skirtas pardavimui skatinti ir reklamos akcijoms, yra sudarytas vien tik iš valstybės lėšų, ir šitai grindžia toliau išdėstytais argumentais.

(77)

Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką privalomosios sektoriaus įmonių įmokos, skiriamos finansinės paramos priemonei finansuoti, yra prilyginamos parafiskaliniams mokesčiams ir todėl yra valstybės lėšos, jei šiuos įnašus nustato valstybė arba jei iš šių įmokų gautos lėšos skirstomos per įstatymu įsteigtą instituciją.

(78)

Aptariamuoju atveju renkamas įmokas privalomomis nustatė Prancūzijos vyriausybė vykdydama šakinių organizacijų susitarimų išplėtimo procedūrą. Susitarimai išplėsti priėmus nutarimą, paskelbtą Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje (Journal officiel de la République française). Taigi tam, kad šios įmokos būtų veiksmingos, turi būti priimtas valdžios institucijos teisės aktas.

(79)

Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, kai vertinamas priemonės valstybės pagalbos pobūdis, taip pat išnagrinėjama, ar minėta priemonė gali būti laikoma priskirtina valstybei  (9). Nesena Teismo praktika (10) pateikė duomenų, kuriuos čia reikėtų išnagrinėti.

(80)

Teismas paskelbė, kad tam tikros priemonės, finansuojamos šakinių organizacijų iš lėšų, gautų iš jų narių, nepatenka į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi: a) įmokos buvo privalomai skirtos priemonei finansuoti; b) valstybės įstaiga ar valdžios institucijos niekada negalėjo laisvai disponuoti šiomis lėšomis; c) priemonė buvo priskirta tik aptariamosios šakinės organizacijos nariams ir nebuvo sudedamoji valstybės politikos dalis (...).

(81)

Iš šios Teismo praktikos išplaukia, kad tais atvejais, kai valstybei tenka paprasto tarpininko vaidmuo, nes ji nesikiša į ekonominio sektoriaus vykdomos politikos krypčių pasirinkimo apibrėžimą ir niekada negali disponuoti surinktais ištekliais, kurie yra privalomai skirti aptariamosioms priemonėms, negalima taikyti priskirtinumo valstybei kriterijaus. Todėl priemonės gali būti nelaikomos valstybės pagalba.

(82)

Tačiau aptariamasis atvejis neatitinka Pearle byloje priimtame sprendime nustatytų kriterijų. Ypač tas faktas, kad valstybė prisideda finansuodama 50 % šių pardavimo skatinimo ir reklamos akcijų, akivaizdžiai įrodo, jog šios akcijos kaip tik sudaro valstybės politikos dalį, ir todėl lėšos, naudojamos joms finansuoti, apskritai laikytinos viešaisiais ištekliais, skirtais valstybei priskirtiniems veiksmams.

(83)

Priemonės yra skirtos tik Prancūzijos likerinių vynų gamintojams, vadinasi – yra atrankinės.

(84)

Likerinių vynų gamintojai gauna ekonominę naudą įvairių akcijų (mokslinių tyrimų, techninės pagalbos, kokybiškų produktų plėtojimo, pardavimo skatinimo ir reklamos projektų) finansavimo forma. Ši nauda pagerina pagalbos gavėjų konkurencinę padėtį. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įmonės konkurencinės padėties pagerėjimas dėl valstybės pagalbos paprastai reiškia konkurencijos iškraipymą kitų įmonių, negaunančių tokios paramos, atžvilgiu (11).

(85)

Ši pagalba gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, nes nacionalinei produkcijai sudaro palankias sąlygas kitų valstybių narių produkcijos sąskaita. Iš tikrųjų vyno gamybos sektorius yra nepaprastai atviras konkurencijai Bendrijos lygiu; tai, beje, regis, gerai įrodo faktas, kad šiame sektoriuje yra bendras rinkos organizavimas.

(86)

Iš toliau pateikiamos lentelės matyti valstybių narių ir Prancūzijos prekybinių mainų vyno produktais lygis 2001, 2002 ir 2003 metais (12).

(87)

Kai kurias planuojamas priemones siekiama įgyvendinti už Europos Sąjungos ribų. Tačiau, atsižvelgiant į rinkų, kuriose veikia Bendrijos ūkio subjektai, tarpusavio priklausomybę, neatmestina galimybė, kad pagalba gali iškraipyti konkurenciją tarp valstybių narių, sustiprindama ūkio subjektų konkurencinę padėtį (13), net jei toji pagalba ir naudinga produktams eksportuoti už Bendrijos ribų (14).

(88)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, aptariamosioms priemonėms taikoma Sutarties 87 straipsnio 1 dalis ir jos gali būti pripažintos suderinamomis su Sutartimi tik tuo atveju, jei joms gali būti pritaikyta kuri nors iš Sutartyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

(89)

Vienintelė leidžianti nukrypti nuostata, apie kurią šiame etape galima kalbėti, yra Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostata, pagal kurią bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(90)

Kad aptariamajai pagalbai būtų galima taikyti šią leidžiančią nukrypti nuostatą, pagalba turi neprieštarauti valstybės pagalbos srities teisės aktams. Komisija in primis patikrina, ar gali būti pritaikytas 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (15). Jei šis reglamentas netaikytinas, Komisija patikrina, ar gali būti remiamasi kitokiu teisiniu pagrindu, kaip pavyzdžiui, Bendrijos gairės ar programos.

(91)

Numatyta pagalba neapsiriboja mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, todėl Reglamentas (EB) Nr. 1/2004 netaikytinas. Taigi priimdama sprendimą Komisija rėmėsi šiais dokumentais: a) Bendrijos gairėmis, skirtomis valstybės pagalbai žemės ūkio sektoriuje (16) (toliau – žemės ūkiui skirtos gairės); b) Bendrijos gairėmis, taikytinomis valstybės pagalbai, skirtai į EB sutarties I priedą įtrauktų prekių ir tam tikrų į šį priedą neįtrauktų prekių reklamai (17) (toliau – reklamai skirtos gairės) ir c) Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programa (18) (toliau – programa).

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad numatyta pagalba turėtų būti finansuojama, bent jau iš dalies, iš privalomųjų įmokų, prilyginamų parafiskaliniams mokesčiams, Komisija įvertino ir pagalbos finansavimo būdus.

(93)

Bendrijos gairėse, taikytinose valstybės pagalbai, skirtai į EB sutarties I priedą įtrauktų prekių ir tam tikrų į šį priedą neįtrauktų prekių reklamai (toliau – reklamai skirtos gairės) (19), nustatyti neigiami ir teigiami kriterijai, kurių turi laikytis visos nacionalinės pagalbos sistemos. Pagal 16–30 gairių punktus tai neturi būti reklamos akcijos, prieštaraujančios Sutarties 28 straipsniui arba antrinei Bendrijos teisei, ir šios akcijos neturi būti orientuotos į konkrečias įmones.

(94)

Prancūzijos pareigūnai paaiškino, kad šios akcijos nėra skirtos konkrečioms įmonėms, kad reklama nemenkins kitų Bendrijos produktų ir kad į ją nebus įtrauktas joks nepalankus palyginimas, pabrėžiantis produktų nacionalinės kilmės vertę.

(95)

Nuorodos į nacionalinę kilmę turi būti antraeilės palyginti su pagrindine informacija, kurią vartotojams skleidžia kampanija, ir neturi būti esminė priežastis, dėl kurios jiems patariama produktą pirkti. Aptariamuoju atveju svarbu, kad prancūziška produktų kilmė nebūtų pirmaeilė informacija Prancūzijos teritorijoje vykdomų kampanijų metu.

(96)

Prancūzijos pareigūnų atsiųsti pavyzdžiai, taip pat tuo tikslu aiškiai pareikštas Prancūzijos įsipareigojimas leidžia daryti išvadą, kad nebus ypač pabrėžiama aptariamųjų produktų nacionalinė kilmė ir bet kokia nuoroda į kilmę bus antraeilė palyginti su pagrindine reklamos kampanijų skleidžiama informacija.

(97)

Kalbant apie teigiamus kriterijus, pagal 31–33 reklamai skirtų gairių punktus produktai, kuriems rengiamos reklamos kampanijos, turi atitikti mažiausiai vieną iš šių reikalavimų: turi būti kalbama apie perteklinę žemės ūkio produkciją arba apie nepakankamai vartojamas rūšis, arba apie tam tikrų regionų plėtrą, arba apie mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą, arba apie aukštos kokybės, įskaitant ekologiškus, produktus.

(98)

Šiuo klausimu Prancūzijos pareigūnai paaiškino, kad priemonėmis bus siekiama plėtoti atitinkamus gamybos regionus parduodant tipišką jų produkciją. Jos atitiks būtinybę suteikti paramą tikslinių geografinių zonų mažosioms ir vidutinėms įmonėms: aptariamųjų vyno gamybos sektorių įmonės daugiausia yra nedidelės struktūros, turinčios mažai darbuotojų, dažnai jos yra šeimyninės. Priemonėmis taip pat bus siekiama plėtoti aukštos kokybės produktus (su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN)).

(99)

Kalbant konkrečiau apie pagalbą reklamai, skirtai žemės ūkio produktams su saugomos kilmės vietos nuoroda ar su Bendrijos registruotu saugomu geografinės nuorodos pavadinimu (20), Komisija, siekdama garantuoti, kad pagalba nebūtų suteikta individualiems gamintojams, patikrina, ar visi produkto su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) gamintojai turi tokią pat teisę į pagalbą. Vadinasi, reklamos priemonėse turi būti nurodoma saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), o ne bet koks logotipas ar etiketė, nebent visi gamintojai turėtų teisę juos naudoti. Taip pat, jei dėl praktinių priežasčių pagalba suteikiama gamintojų susivienijimui, Komisija paprašo užtikrinti, kad pagalba iš tikrųjų bus naudinga visiems gamintojams, nesvarbu ar jie yra susivienijimo nariai, ar ne.

(100)

Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo, kad bendrai vykdant akcijas visi šios pagalbos gavėjai, nieko nediskriminuojant, būtų reklamuojamo produkto gamintojai, taip pat prie jo prekybos rinkoje prisidedantys ūkio subjektai.

(101)

Kalbant apie gairių 60 punkte nustatytą didžiausią galimą pagalbos dydį, reklamos akcijos gali būti 50 % finansuojamos iš valstybės išteklių, o likusią dalį turi finansuoti pagalbą gaunančios šakinės organizacijos ir tarpšakinės organizacijos.

(102)

Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo, kad viešasis finansavimas būtų ne didesnis nei 50 % reklamos akcijoms, vykdomoms Europos Sąjungoje. Likusią dalį turi finansuoti aptariamojo žemės ūkio sektoriaus ūkio subjektai.

(103)

Akcijos, vykdomos už Europos Sąjungos ribų, galės būti finansuojamos 80 %. Tai atitinka Komisijos priimtą politiką (21), pagal kurią finansinis gamintojų dalyvavimas šios rūšies akcijose suprantamas būtent taip, kaip nurodo 1999 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2702/1999 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų skatinimo trečiosiose šalyse priemonių (22), kur kalbama apie bendrai finansuojamas akcijas. Dėl akcijų, Bendrijos vykdomų trečiosiose šalyse, šio reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai kalbama apie viešųjų ryšių, žemės ūkio ir maisto produktų pardavimui skatinti ir reklamos akcijas, dalį finansavimo turi teikti siūlančiosios organizacijos. Taigi prie mažiausiai dvejus metus trunkančių akcijų finansavimo jos paprastai prisideda padengdamos ne mažiau kaip 20 % išlaidų, Bendrijai finansuojant ne daugiau nei 60 % ir valstybėms narėms – 20 %. Pagal tai daroma išvada, kad realus pagalbos gavėjų finansinis indėlis į šios rūšies akcijas, sudarantis ne mažiau kaip 20 % išlaidų, atrodo, yra tinkamas siekiant apriboti konkurencijos iškraipymus kitų Bendrijos produktų atžvilgiu.

(104)

Prancūzijos pareigūnai nusiuntė Komisijai pagalbos, apie kurią pranešta, finansuojamų pardavimo skatinimo ir reklamos akcijų pavyzdžių, leidžiančių patvirtinti minėtų pareigūnų prisiimtus įsipareigojimus.

(105)

Komisija daro išvadą, kad ši pagalba atitinka Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus.

(106)

Dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentų, taip pat dėl mokslo pažangos sklaidos žemės ūkiui skirtų gairių 17 punkte numatyta, kad pagalba moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai nagrinėjama remiantis kriterijais, nustatytais Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai programoje (23). Pastarojoje patikslinama, kad pagalbos dydis, galintis siekti 100 %, yra suderinamas su bendrąja rinka net ir tuo atveju, kai mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą vykdo įmonės, jei visais atvejais įvykdomos toliau išvardytos keturios sąlygos:

(107)

Prancūzijos pareigūnai prisiėmė šiuos įsipareigojimus:

(108)

Komisija daro išvadą, kad ši pagalba atitinka Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus.

(109)

Žemės ūkiui skirtų gairių 14 punkte nustatyta, kad šios rūšies pagalba leidžiama ir gali būti finansuojama 100 %, jeigu ji yra prieinama visiems reikalavimus atitinkantiems asmenims, veikiantiems atitinkamoje zonoje pagal objektyviai apibrėžtas sąlygas, ir jei bendra trejų metų laikotarpiui skiriamos pagalbos suma neviršija 100 000 eurų kiekvienam gavėjui, arba mažųjų ir vidutinių įmonių atveju yra finansuojama iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (nuo didžiausios sumos). Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo šių reikalavimų laikytis.

(110)

Komisija daro išvadą, kad ši pagalba atitinka Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus.

(111)

Žemės ūkiui skirtų gairių 13 punkte nustatyta, kad šios rūšies pagalba leidžiama ir gali būti finansuojama 100 %, jeigu ji yra prieinama visiems reikalavimus atitinkantiems asmenims, veikiantiems atitinkamoje zonoje pagal objektyviai apibrėžtas sąlygas, ir jei bendra trejų metų laikotarpiui skiriamos pagalbos suma neviršija 100 000 eurų kiekvienam gavėjui, arba mažųjų ir vidutinių įmonių atveju yra finansuojama iki 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų nuo didžiausios sumos. Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo šių reikalavimų laikytis.

(112)

Komisija daro išvadą, kad ši pagalba atitinka Bendrijos lygiu nustatytus reikalavimus.

(113)

Remdamasi Teisingumo Teismo praktika (25) Komisija paprastai mano, kad valstybės pagalbos finansavimas iš privalomųjų mokesčių gali paveikti pačią pagalbą, turėdamas protekcionistinio pobūdžio padarinių, pranokstančių pagalbą tikrąja šio žodžio prasme. Aptariamosios įmokos (SPĮ) iš tikrųjų yra privalomieji mokesčiai. Remdamasi ta pačia praktika Komisija mano, kad pagalba negali būti finansuojama iš parafiskalinių mokesčių, taikomų ir produktams, importuojamiems iš kitų valstybių narių.

(114)

SPĮ yra taikomos likeriniams vynams su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), kuriuos parduoda vynuogių augintojai, distiliuotojai, didmeninės prekybininkais įmonės, veikiantys aptariamosios produkcijos su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) zonoje. Prancūzijos pareigūnai taip pat paaiškino, kad, kitaip nei mokesčiai, renkami remiantis Bendrijos direktyvomis dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams nustatytų akcizų, šakinių organizacijų įmokos iš esmės taikomos tik likeriniams vynams su atitinkama saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), vadinasi, tik regionų, kurie apibrėžti teisės aktuose, produktams, todėl likeriniams vynams iš kitų valstybių narių šios įmokos netaikomos.

(115)

Kalbant konkrečiau apie didmeninės prekybos įmones, neatmestina galimybė, kad jie parduoda ir importuotus produktus. Tačiau Prancūzijos pareigūnai patikslino, kad didmeninės prekybos įmonių mokama šakinių organizacijų įmoka taikoma tik su pagalba, apie kurią pranešta, susijusiems likeriniams vynams su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN), t. y. Šaranto Pineau, Gaskonės Floc, Normandijos Pommeau ir Juros Macvin. Taigi importuojamiems vynams ši įmoka nėra taikoma.

(116)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vienintelė produkcija, kuriai taikomas mokestis, yra nacionalinė likerinių vynų su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) produkcija, kuriai numatyta priemonė, galima daryti išvadą, kad importuojami produktai nėra apmokestinami.

(117)

Dėl valstybės pagalbos, finansuojamos iš parafiskalinių mokesčių, Teismas taip pat nustatė kriterijus, kuriuos čia reikėtų aptarti. Nygard byloje (26) Teismas nusprendė, kad mokestis turi būti laikomas pažeidžiančiu draudimą diskriminuoti, nustatytą Sutarties 90 straipsnyje, jei nauda, kurią teikia iš mokesčių gautų pajamų skyrimas, tenka tik apmokestintiems nacionaliniams produktams, perdirbamiems ar parduodamiems nacionalinėje rinkoje, iš dalies kompensuojant jiems tenkančius mokesčius ir taip eksportuojamiems nacionaliniams produktams sudarant blogesnę padėtį.

(118)

Pagalba pardavimui skatinti ir reklamai (vienintelė pagalba, finansuojama iš SPĮ) yra naudinga prekybos sektoriui ir didmeninės prekybos įmonėms, kurios parduoda produktus už Prancūzijos ar už Europos Sąjungos ribų gali būti kitokios svarbos.

(119)

Tačiau Prancūzijos pareigūnai užtikrino, kad ir nacionalinis Šaranto Pineau komitetas, ir šakinis Gaskonės Floc komitetas finansuoja reklamos ar pardavimo skatinimo akcijas tiek Prancūzijoje, tiek Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse. Jų pasirinkimą šiuo klausimu visiškai nepriklausomai nustato jų valdančiosios tarybos, į kurias įeina visi atitinkamo sektoriaus atstovai, savo sprendimu.

(120)

O šakinė sidrų su saugomos kilmės vietos nuoroda (SKVN) organizacija ir šakinis Juros vynų komitetas šiuo metu neplanuoja finansuoti akcijų už Prancūzijos rinkos ribų. Tačiau, pasak Prancūzijos pareigūnų, šią akcijų orientaciją į Prancūzijos rinką lemia paties sektorius, kuriam svarbiausia geriau įsitvirtinti nacionalinėje rinkoje, politika, žinant, kad šių likerinių vynų pardavimas užsienyje dar netapo komercine praktika. Prancūzijos pareigūnai tvirtina, kad tokia orientacija didmeninės prekybos įmonėms nėra nepalanki nes už Prancūzijos rinkos ribų parduodamos produkcijos kiekis yra labai mažas, ir visiškai nėra didmeninės prekybos įmonių, kurios specializuotųsi pardavimo eksportui srityje.

(121)

Bet kokiu atveju Prancūzijos pareigūnai įsipareigojo, kad eksportuojamiems produktams bus skirta ne mažiau akcijų, finansuojamų iš šakinių organizacijų įmokų, negu nacionalinėje teritorijoje parduodamiems produktams.

(122)

Komisija atsižvelgia į šį įsipareigojimą ir yra tos nuomonės, kad iš Prancūzijos pateiktos informacijos šiuo metu negalima nustatyti požymių, jog esama diskriminacijos eksportuojamų likerinių vynų atžvilgiu.

(123)

Tačiau Komisija atkreipia Prancūzijos pareigūnų dėmesį į Nygard byloje priimto sprendimo pasekmes, susijusias su diskriminacija tarp eksportuojamų produktų ir nacionalinėje teritorijoje parduodamų produktų. Teismas nusprendė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti galimos produktų diskriminacijos dydį. Tuo tikslu per atskaitinį laikotarpį jis turi patikrinti, ar piniginiu atžvilgiu yra lygiavertės iš aptariamojo mokesčio, taikomo nacionaliniams produktams, parduotiems nacionalinėje rinkoje, iš viso gauta suma ir nauda, kuri šiems produktams tenka išimties tvarka.

(124)

Primintina, kad valstybės pagalba, kurios tam tikros formos prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, negali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka. Aptariamuoju atveju Komisija išnagrinėjo dėl pagalbos N 703/95 AEVP pareikšto kaltinimo dėl galimo Sutarties 90 straipsnio pažeidimo pagrįstumą. Be to, Komisija pažymi, kad taikant šią procedūrą AEVP pastabų nepateikė.

(125)

Sutarties 90 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietinius gaminius.

(126)

Aptariamuoju atveju Prancūzijoje likeriniams vynams taikomas akcizo mokestis yra toks pat ir prancūziškiems, ir kitų valstybių narių vynams.

(127)

Apie diskriminacinio pobūdžio apmokestinimą vidaus mokesčiais, prieštaraujantį Sutarties 90 straipsniui, galėtų būti kalbama tik tokiu atveju, jei Prancūzijos gamintojų mokamas mokestis būtų iš dalies kompensuojamas pagalba, skirta tiems patiems gamintojams, taigi visą minėtą mokestį turėtų mokėti tik ne Prancūzijos gamintojai.

(128)

Pirmiausia konstatuotina, kad mokesčiai neįeina į Sutarties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba, taikymo sritį, nebent jie yra pagalbos priemonės finansavimo būdas ir yra neatsiejama šios pagalbos dalis.

(129)

Iš to išplaukia, kad likeriniams vynams taikomas mokestis neturi įtakos numatytos pagalbos suderinamumo vertinimui ir todėl turi būti čia nagrinėjamas tik tuo atveju, jei tarp minėto mokesčio ir pagalbos priemonių egzistuoja pakankamas ryšys.

(130)

2005 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo sprendime Streekgewest Westelijk Noord-Brabant byloje (27), priimtame dėl šiame sprendime aptariamos pagalbos jau inicijavus Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, buvo išaiškintos aplinkybės, kurioms esant pripažintina, kad tarp mokesčio ir pagalbos priemonės egzistuoja pakankamas ryšys, ir todėl galima teigti, kad mokestis yra neatsiejama pagalbos dalis.

(131)

Minėto sprendimo motyvuojamosios dalies 26 punkte ypač patikslinama, kad tam, kad mokestį ar mokesčio dalį būtų galima laikyti neatsiejama pagalbos dalimi, tarp mokesčio ir pagalbos būtinai turi egzistuoti privalomasis paskirties ryšys, nustatytas atitinkamais nacionalinės teisės aktais, tai yra, kad iš mokesčio gautos pajamos tiesiogiai veikia pagalbos dydį, vadinasi, ir šios pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą.

(132)

Streekgewest byloje Teismas nustatė, kad net jei dėl valstybės narės biudžeto įvertinimo poreikių lengvata (pagalba) ir kompensuoja mokesčio sumos padidėjimą, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama, kad būtų įrodytas privalomasis ryšys tarp mokesčio ir lengvatos (28).

(133)

Aptariamuoju atveju Prancūzija pažymėjo, kad iš mokesčio gautos lėšos pervedamos į bendrąjį valstybės biudžetą ir kad nėra teisės akto, leidžiančio kompensuoti likerinių vynų gamintojų sumokėtus akcizus. Beje, Komisijos turima informacija nesuteikia pagrindo tai paneigti. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija gali daryti išvadą, kad tarp lėšų, gautų iš mokesčio, taikomo likeriniams vynams, ir pagalbos, skirtos tiems patiems produktams, privalomojo paskirties ryšio nėra, ir net nebūtina įrodyti, kad nėra galimos kiekybinės sąsajos tarp Prancūzijos gautų sumų ir sumų, panaudotų taikant pagalbos sistemą.

(134)

Be to, pateikdama tiesiog kaip papildomą argumentą, Komisija konstatuoja, kad lentelės su skaičiais, kurias Prancūzija pateikė pradėjus Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, įrodo, jog nėra jokios kiekybinės sąsajos tarp pajamų iš mokesčio, taikomo įvairiems produktams, ir šiems produktams skirtos pagalbos.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kad tarp mokesčio ir numatytos pagalbos nėra pakankamo ryšio, nėra ir pagrindo vertinti šio mokesčio poveikį priemonių, apie kurias pranešta, suderinamumui su bendrąja rinka, ypač atsižvelgiant į Sutarties 90 straipsnį, pagal Sutarties 88 straipsnyje nustatytą valstybės pagalbai taikomą procedūrą.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Prancūzijos numatytai pagalbai galima taikyti Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka.