1.   Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programa, siekiant įgyvendinti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtą paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo sistemą, ir privalomas elektroninio BCD (eBCD) sistemos naudojimas, kad būtų galima nustatyti visų sužvejotų paprastųjų tunų kilmę, siekiant padėti įgyvendinti ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

2.   Šis reglamentas netaikomas vidaus prekybai žuvų dalimis, kurios nėra mėsa (tokiomis kaip galvos, akys, ikrai, viduriai ir uodegos), tų dalių eksportui, importui ir reeksportui.

1.   Tunų eBCD sistema naudojama visiems paprastųjų tunų sužvejojimo, iškrovimo, perkėlimo, įskaitant perkėlimą tame pačiame žuvininkystės ūkyje ir perkėlimą tarp ūkių, perkrovimo, įkėlimo į varžas, skerdimo, vidaus prekybos, importo, eksporto ar reeksporto veiksmams registruoti. Popieriniai BCD gali būti naudojami tik 11 straipsnyje numatytais išimtiniais atvejais.

2.   BCD pildomas viena iš ICCAT oficialių kalbų (anglų, prancūzų arba ispanų k.) dėl kiekvieno žvejybos laivu ar gaudykle sužvejoto, iš jų perkelto, iškrauto ar perkrauto uostuose arba įkelto į varžas ar paskersto žuvininkystės ūkyje paprastojo tuno.

3.   Kartu su kiekviena paprastųjų tunų, kuriais prekiaujama Sąjungos viduje, kurie importuojami į Sąjungos teritoriją, iš jos eksportuojami arba reeksportuojami, partija – išskyrus atvejus, kai taikoma 4 straipsnio 4 dalis, – pateikiamas kompetentingos institucijos patvirtintas BCD ir atitinkamai ICCAT perkėlimo deklaracija arba patvirtintas paprastųjų tunų reeksporto sertifikatas (BFTRC). Kiekvieną paprastųjų tunų partiją sudaro vienodai pateikiami paprastųjų tunų, kurių geografinis kilmės rajonas yra tas pats ir kurie sužvejoti to paties žvejybos laivo ar jų grupės arba tos pačios gaudyklės, produktai.

4.   Prireikus, paprastuosius tunus iškrauti, perkelti, perkrauti, įkelti į varžas, pristatyti, paskersti, parduoti vidaus rinkoje, importuoti, eksportuoti arba reeksportuoti neturint užpildyto ir, kai taikytina, patvirtinto BCD ir BFTRC, draudžiama.

5.   Kiekvienas BCD turi turėti unikalųjį dokumento identifikavimo numerį. Dokumentams suteikiami unikalūs vėliavos arba gaudyklės valstybės narės identifikavimo numeriai.

6.   Įkėlimo į varžas metu atitinkami BCD gali būti sujungiami į vieną grupinį BCD, kuriam suteikiamas naujas BCD numeris, jei visos žuvys tą pačią dieną įkeliamos į tą pačią auginimo varžą ir jei:

7.   Grupinis BCD pakeičia visus susijusius pirminius BCD ir prie jo pridedamas visų susijusių BCD numerių sąrašas. Tokių susijusių BCD kopijos, gavus prašymą, pateikiamos valstybių narių arba KSŠ kontrolės institucijoms.

8.   Paprastaisiais tunais, kurie kaip priegauda sužvejojami laivais, neturinčiais leidimo pagal Reglamentą (ES) 2023/2053 vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, gali būti prekiaujama. Valstybių narių institucijos ir uostų administracijos sudaro laivo kapitonui arba laivo atstovui sąlygas prisijungti prie eBCD sistemos ir prieiga prie šios sistemos palengvinama leidžiant laivo kapitonui arba laivo atstovui savarankiškai užsiregistruoti, be kita ko, naudojant savo nacionalinį registracijos numerį. Atitinkamų laivų vėliavos valstybė narė Komisijai pateikti tokių laivų sąrašo neprivalo.

9.   Atitinkamai gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, pagalbinių laivų, gaudyklių ir (arba) žuvininkystės ūkių atstovai gali prekiauti vykdant Reglamento (ES) 2023/2053 40–55 straipsniuose nurodytas perkėlimo, vilkimo arba įkėlimo į varžas operacijas nugaišusiais paprastaisiais tunais.

10.   Vykdant sportinę ir mėgėjų žvejybą paskerstiems paprastiesiems tunams, kuriuos parduoti draudžiama, šis reglamentas netaikomas ir todėl jų eBCD sistemoje registruoti nereikia.

1.   Žūklės laivų kapitonai, gaudyklių operatoriai, žuvininkystės ūkių operatoriai, pardavėjai ir eksportuotojai arba jų įgaliotieji atstovai užpildo BCD – pateikia reikiamą informaciją apie kiekvieną sužvejotą, iškrautą, įkeltą į varžą, paskerstą, perkrautą, parduodamą vidaus rinkoje arba eksportuojamą paprastąjį tuną ir paprašo jį patvirtinti pagal 2 dalį.

2.   BCD tvirtina laivo, kuriuo sužvejoti arba kuriame paskersti paprastieji tunai, vėliavos valstybės narės, gaudyklės valstybės narės arba žuvininkystės ūkio, kuriuose sužvejoti arba paskersti tokie tunai, valstybės narės arba valstybės narės, kurioje įsisteigęs pardavėjas ar eksportuotojas, kuris paprastuosius tunus pardavė vidaus rinkoje ar eksportavo, kompetentinga institucija.

3.   Visų paprastųjų tunų produktų BCD valstybės narės tvirtina tik jei:

4.   BCD tvirtinti pagal šio straipsnio 2 dalį nereikalaujama, jei visus parduoti skirtus paprastuosius tunus juos sužvejojusi vėliavos valstybė narė arba gaudyklės valstybė narė yra paženklinusi įsagais, kaip nurodyta 6 straipsnio 4 dalyje.

5.   Jei sužvejotų ir iškrautų paprastųjų tunų kiekis yra mažesnis nei viena metrinė tona arba mažesnis nei trys žuvys, laukiant, kol bus patvirtintas BCD (tvirtinimas atliekamas per septynias dienas nuo iškrovimo ir prieš eksportuojant) kaip laikinas BCD gali būti naudojamas žvejybos žurnalas arba pardavimo pažyma.

6.   Patvirtintame BCD atitinkamai turi būti pateikta ICCAT rekomendacijos 18-13 1 priede ir šio reglamento I priede nurodyta informacija. BCD išdavimo, numeravimo, pildymo ir tvirtinimo nurodymai išdėstyti ICCAT rekomendacijos 18-13 3 priede ir šio reglamento III priede.

7.   Prekybos informacijos skiltyje pateikiama informacija apie pirkėją įvedama į eBCD sistemą prieš tvirtinimą. To eBCD prekybos informacijos skiltis patvirtinama prieš eksportą.

8.   Eksportas iš valstybių narių leidžiamas tik tuo atveju, jei buvo tinkamai užregistruota ankstesnė prekyba tarp valstybių narių. Tokio eksporto atveju taip pat reikalaujama, kad informacija pagal 1–5 dalis būtų patvirtinta eBCD sistemoje.

1.   Kai laimikis ir pirmasis prekybos sandoris pagal 4 straipsnį užregistruojami ir patvirtinami eBCD sistemoje, joje įrašoma informacija apie paprastųjų tunų pardavimą vienos valstybės narės vidaus rinkoje. Informacijos apie tokį pardavimą vidaus rinkoje tvirtinti nereikia.

2.   Kai laimikis ir pirmasis prekybos sandoris užregistruojami ir patvirtinami eBCD sistemoje, informaciją apie vidaus prekybą tarp valstybių narių į eBCD sistemą, vadovaudamasis 4 straipsniu, įrašo pardavėjas.

3.   Informaciją apie tarp valstybių narių vykdomą vidaus prekybą tunais, kurie pateikiami be žiaunų ir išdarinėti (GG), išdarinėti (DR) ir neišdarinėti (RD), tvirtina 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija. Tačiau, nukrypstant nuo 4 straipsnio, tvirtinti nereikalaujama:

Vėlesnė vidaus prekyba FL arba OT produktais su kita valstybe nare galima tik kai eBCD sistemoje įrašoma informacija apie prekybą su ankstesne valstybe nare.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės kasmet Komisijai pateikia tos nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje pateikiama informacija apie 9 straipsnyje nustatytą valstybių narių atliekamą patikrinimą bei to patikrinimo rezultatus ir duomenys apie atitinkamus prekybos įvykius, įskaitant susijusią statistinę informaciją, tokią kaip paprastųjų tunų ir prekybos sandorių, kuriems taikoma ta nukrypti leidžianti nuostata, kiekis ir skaičius.

5.   Jei nenurodyta kitaip, prekyba gyvais paprastaisiais tunais, įskaitant visus prekybos sandorius dėl paprastųjų tunų įvežimo į žuvininkystės ūkius ir išvežimo iš jų, registruojama ir tvirtinama eBCD sistemoje pagal šį reglamentą.

6.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalies, eBCD sistemos 2 skiltis (laimikis) ir 3 skiltis (prekyba gyvomis žuvimis) gali būti pildomos vienu metu.

7.   Reglamento (ES) 2023/2053 51 straipsnyje ir XI priede nurodytas reikalavimas keisti ir pakartotinai tvirtinti eBCD 2 skiltyje (laimikis) ir 3 skiltyje (prekyba gyvomis žuvimis) pateiktą informaciją, susijęs su stereoskopinių kamerų sistemų naudojimu, gali būti įvykdytas po įkėlimo į varžas operacijos.

1.   Valstybės narės gali reikalauti, kad jų žūklės laivai ar gaudyklės kiekvienam paprastajam tunui įsegtų įsagą, pageidautina – tuo metu, kai jis nužudomas, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip jį iškraunant (ženklinimo įsagais programa). Įsaguose, kurie turi būti apsaugoti nuo klastojimo, nurodomi unikalūs atitinkamų valstybių narių numeriai. Įsagų numeriai turi būti susieti su eBCD.

2.   Atitinkamos valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. nusiunčia Komisijai ankstesnių metų ženklinimo įsagais programos įgyvendinimo santrauką. Komisijai taip pat siunčiami visi vėlesni ženklinimo įsagais programos pakeitimai. Komisija tas santraukas persiunčia ICCAT sekretoriatui.

3.   Ženklinti įsagais pagal šį straipsnį leidžiama tik tada, jei suminis laimikio kiekis neviršija kiekvienais valdymo metais valstybių narių turimų kvotų arba joms nustatytų laimikio limitų, įskaitant, jei taikoma, laivams ar gaudyklėms skirtas individualias kvotas.

4.   Taikant 4 straipsnio 4 dalį, laivo, kuriame paprastieji tunai buvo paskersti, vėliavos valstybės narės arba gaudyklės, kurioje paprastieji tunai buvo paskersti, valstybės narės komercinėse ženklinimo įsagais programose, pagal kurias žuvys ženklinamos įsagais, numatomi bent šie elementai:

5.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 4 dalies b punkto v papunkčio, žvejybos, kuriai pagal Reglamentą (ES) 2023/2053 taikomos su mažiausiu išsaugojimą užtikrinančiu dydžiu susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos, atveju valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 31 d. vietoj dydžio gali nurodyti kiekvienos laimikio žuvies apytikrį svorį iškraunant, nustatomą sudarant reprezentatyvųjį ėminį.

6.   Kai valstybės narės taiko šio straipsnio 5 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, jos kasmet pagal 5 straipsnio 4 dalį pateikia Komisijai tos nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo ataskaitą.

7.   Informaciją apie įsagais paženklintas žuvis surenka valstybė narė, atsakinga už ženklinimo įsagais programą.

8.   Komisija surenka iš valstybių narių gautą informaciją apie įsagais paženklintas žuvis ir, naudodama Sąjungos įgyvendinimo ataskaitos formą, perduoda ją ICCAT.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su kiekviena iš jos teritorijos reeksportuojama paprastųjų tunų partija būtų pateikiamas patvirtintas BFTRC.

2.   1 dalis netaikoma, jei paprastieji tunai importuojami gyvi.

3.   Kad paprastųjų tunų partiją būtų galima reeksportuoti, už reeksportą atsakingas veiklos vykdytojas užpildo BFTRC viena iš oficialių ICCAT kalbų (anglų, prancūzų ar ispanų k.) ir paprašo jį patvirtinti. Kartu su užpildytu BFTRC pateikiama (-os) su anksčiau importuotais paprastųjų tunų produktais susijusio (-ų) patvirtinto (-ų) BCD kopija (-os).

1.   BFTRC tvirtina valstybės narės, iš kurios teritorijos partija reeksportuojama, kompetentinga institucija.

2.   Kompetentinga institucija visų paprastųjų tunų produktų BFTRC tvirtina tik jei:

3.   Patvirtintame BFTRC pateikiama ICCAT rekomendacijos 22-16 2 priede ir ICCAT rekomendacijos 18-13 5 priede, taip pat šio reglamento IV ir V prieduose nurodyta informacija.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos identifikuotų kiekvieną jų teritorijoje iškrautą, vidaus rinkoje parduodamą, į jų teritoriją importuotą, iš jos eksportuotą arba reeksportuotą paprastųjų tunų partiją ir prašytų pateikti bei išnagrinėtų patvirtintą (-us) kiekvienos paprastųjų tunų partijos BCD bei susijusius dokumentus.

2.   Kompetentingos institucijos gali išnagrinėti partijos turinį, kad patikrintų BCD ir susijusiuose dokumentuose pateiktą informaciją. Prireikus kompetentingos institucijos kartu su atitinkamais veiklos vykdytojais atlieka patikrinimus.

3.   Jei pagal 1 ir 2 dalis atlikus nagrinėjimą ar tikrinimą kyla abejonių dėl BCD pateiktos informacijos, valstybė narė, į kurios teritoriją galutinai importuota, ir valstybė narė arba KSŠ, kurios kompetentingos institucijos patvirtino BCD arba BFTRC, bendradarbiauja siekdamos tokias abejones išsklaidyti.

4.   Jei valstybė narė nustato, kad kartu su partija nepateiktas BCD, ji apie nustatytą faktą praneša valstybei narei, kuri vykdė tos partijos vidaus prekybą, arba eksporto KSŠ ir, jei žinoma, vėliavos valstybei narei arba vėliavos KSŠ.

5.   Kol pagal 1 ir 2 dalis nebus atliktas nagrinėjimas ar tikrinimas ir nebus patvirtina, kad paprastųjų tunų partija atitinka šio reglamento ir kitos taikytinos Sąjungos teisės reikalavimus, valstybės narės neleidžia partijos parduoti vidaus rinkoje, importuoti ar eksportuoti arba, jei tai į žuvininkystės ūkius vežami gyvi paprastieji tunai, nepriima perkėlimo deklaracijos.

6.   Jei valstybė narė, atlikusi 1 ir 2 dalyse nurodytą nagrinėjimą ar tikrinimą, bendradarbiaudama su atitinkamomis tvirtinančiosiomis institucijomis nustato, kad atitinkamas BCD arba BFTRC negalioja, vidaus prekyba paprastaisiais tunais, jų importas, eksportas arba reeksportas uždraudžiami.

1.   Valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų naudotojai būtų užsiregistravę eBCD sistemoje.

2.   Valstybė narė, tvirtinanti su jos vėliava plaukiojančių žūklės laivų, savo gaudyklių arba žuvininkystės ūkių BCD, kiekvieną kartą, įvykus pasikeitimui, pateikia Komisijai, tvirtinančioms valstybinėms institucijoms arba kitiems įgaliotiems asmenims ar institucijoms, atsakingiems už BCD arba BFTRC tvirtinimą ir tikrinimą, šią informaciją:

3.   2 dalyje nurodytame pranešime nurodoma data, nuo kurios pasikeitimas taikomas. Kartu su pirminiu pranešimu pateikiama paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos įgyvendinimo tikslu priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, įskaitant įgaliojimo nevyriausybiniams asmenims ar institucijoms suteikimo procedūras, kopija. Atnaujinta informacija, susijusi su tvirtinančiosiomis institucijomis ir nacionalinėmis nuostatomis, laiku pranešama Komisijai.

4.   Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis praneša Komisijai apie kontaktinius centrus, kurie turėtų būti informuojami, jei kyla klausimų dėl BCD arba BFTRC, ir visų pirma nurodo organizacijos (-ų) pavadinimą (-us) ir tikslų (-ius) adresą (-us).

5.   2–4 dalyse nurodytą informaciją Komisija nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

6.   Valstybės narės tikrina ICCAT teikiamą ir viešai prieinamoje ICCAT sekretoriato tvarkomoje svetainėje skelbiamą informaciją apie tvirtinančiąsias institucijas, kad padėtų savo institucijoms atlikti BCD ir BFTRC tvirtinimo patikrinimą.

1.   Popieriniai BCD arba spausdinti eBCD gali būti naudojami šiais atvejais:

2.   1 dalyje nurodyto popierinio BCD naudojimas negali būti priežastimi, dėl kurios valstybė narė arba KSŠ galėtų uždelsti paprastųjų tunų siuntos importą arba atsisakyti leisti ją importuoti, jei popierinis BCD atitinka šio reglamento reikalavimus. Spausdinti eBCD, patvirtinti eBCD sistemoje, atitinka 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą patvirtinimo reikalavimą.

3.   Vėliavos arba gaudyklės valstybė narė BCD formas pateikia tik žūklės laivams ir gaudyklėms, turintiems leidimą konvencijos rajone žvejoti paprastuosius tunus, įskaitant priegaudą. Tokios formos neperleidžiamos.

4.   Popierinės eBCD kopijos pateikiamos su kiekviena padalytų partijų dalimi arba su kiekvienu perdirbtu produktu, o joms susieti naudojamas unikalus eBCD numeris.

1.   Išskyrus atvejus, kai taikoma 4 straipsnio 4 dalis, valstybės narės visų patvirtintų BCD arba BFTRC kopijas perduoda:

2.   Valstybės narės dokumentus pagal 1 dalį perduoda kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo patvirtinimo dienos arba prieš baigiant vežimo operaciją, jei numatoma vežimo operacija neturėtų trukti ilgiau nei penkias darbo dienas.

3.   Valstybės narės išduotų arba gautų dokumentų kopijas saugo ne trumpiau kaip dvejus metus.

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, į kurią įtraukiama ICCAT rekomendacijos 18-13 6 priede nurodyta informacija, apimanti laikotarpį nuo ankstesnių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

2.   1 dalyje nurodytiems metinių ataskaitų teikimo reikalavimams patenkinti naudojamos eBCD sistemos sugeneruotos ataskaitos. Valstybės narės savo metinėse ataskaitose taip pat pateikia ICCAT rekomendacijos 18-13 6 priede nurodytus elementus, kurių iš eBCD sistemos gauti negalima.

3.   Komisija, remdamasi iš valstybių narių pagal 1 ir 2 dalis gauta informacija, parengia Sąjungos metinę ataskaitą ir ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 15 d. pateikia ją ICCAT sekretoriatui.

1.   Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie ICCAT priimtų priemonių, kurios yra privalomos Sąjungai bei jos valstybėms narėms, dėl:

2.   Pakeitimai pagal 1 dalį daromi tik siekiant ICCAT rekomendacijų pakeitimus įgyvendinti Sąjungos teisėje.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2024 m. sausio 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.