Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R0761

    2018 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/761, kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 (Tekstas svarbus EEE. )

    C/2018/0860

    OL L 129, 2018 5 25, p. 16–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 16/06/2020

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2018/761/oj

    25.5.2018   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 129/16


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/761

    2018 m. vasario 16 d.

    kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (1), ypač į jos 6 straipsnio 6 dalį,

    atsižvelgdama į 2017 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos geležinkelių agentūros Rekomendaciją ERA-REC-115-REC dėl atitikties vertinimo bendrųjų saugos būdų ir priežiūros bendrojo saugos būdo persvarstymo,

    kadangi:

    (1)

    bendruosiuose saugos būduose (BSB) apibūdinama, kaip vertinami saugos lygiai ir ar pasiekti saugos tikslai, taip pat atitiktis kitiems saugos reikalavimams;

    (2)

    pagal Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnio 5 dalį BSB turi būti reguliariai patikslinami, atsižvelgiant į įgytą jų taikymo patirtį ir bendrą geležinkelių saugos raidą, taip pat siekiant visuotinai užtikrinti saugą ir kai racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolatos ją didinti;

    (3)

    2016 m. rugsėjo 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (2) Komisija pagal Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnio 2 dalį įgaliojo Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą (toliau – Agentūra) persvarstyti Komisijos reglamentus (ES) Nr. 1158/2010 (3), (ES) Nr. 1169/2010 (4) ir (ES) Nr. 1077/2012 (5). 2017 m. kovo 9 d. Agentūra, vykdydama Komisijos įgaliojimą, pateikė savo rekomendaciją kartu su konsultacijų su nacionalinėmis saugos institucijomis, socialiniais partneriais ir vartotojais rezultatų ataskaita ir iš dalies pakeistų BSB, kurie turėtų būti priimti, poveikio vertinimo ataskaita. Komisija išnagrinėjo Agentūros rekomendaciją, siekdama įsitikinti, kad įgaliojimas yra įvykdytas, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnio 4 dalyje;

    (4)

    išdavusi bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, nacionalinė saugos institucija turėtų vykdyti priežiūrą ir tikrinti, ar saugos valdymo sistemos tvarka veiksmingai taikoma vykdant veiklą ir ar nuolat laikomasi visų būtinų reikalavimų;

    (5)

    vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 1 ir 8 dalimis, tais atvejais, kai geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai yra ir už priežiūrą atsakingi subjektai, kurie nėra sertifikuoti pagal Direktyvos (ES) 2016/798 14 straipsnio 4 dalį, nacionalinių saugos institucijų vykdoma priežiūros veikla, kuria siekiama patikrinti, kaip už priežiūrą atsakingi subjektai taiko atitinkamus Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnyje nurodytus BSB, yra laikoma pagrįstomis tų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemų efektyvumo priežiūros priemonėmis;

    (6)

    siekiant pagerinti tarpusavio pasitikėjimą nacionalinių saugos institucijų taikomais metodais ir vykdant priežiūros veiklą priimtais sprendimais, turėtų būti nustatytas priežiūros procesas;

    (7)

    nacionalinės saugos institucijos turėtų būti atskaitingos už savo sprendimus, todėl turėtų turėti nustatytą vidaus tvarką ar procedūras, pagal kurias būtų galima reikalauti jų pasiaiškinimo;

    (8)

    vykdant priežiūrą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama veiklai, kuri, nacionalinės saugos institucijos nuomone, kelia didžiausią riziką, arba ten, kur rizika kontroliuojama prasčiausiai. Tuo tikslu nacionalinė saugos institucija turėtų parengti ir įgyvendinti rizika grindžiamą priežiūros strategiją ir planą (-us), kuriuose būtų nurodyta, kaip ji orientuoja savo veiklą ir nustato savo priežiūros prioritetus;

    (9)

    vykdymo užtikrinimo veiksmai, kurių nacionalinės saugos institucijos imasi siekdamos užtikrinti, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai vykdytų savo teisinę pareigą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti proporcingi bet kokiai saugos rizikai ar galimo teisinių pareigų nevykdymo sunkumui;

    (10)

    kad nacionalinė saugos institucija galėtų vykdyti savo užduotis pagal Direktyvos (ES) 2016/798/ES 16 straipsnio 2 dalies i punktą, ji, remdamasi savo priežiūros veiklos rezultatais, turėtų įvertinti ir saugos reglamentavimo sistemos veiksmingumą;

    (11)

    vykdant priežiūrą taikomi audito ir patikros būdai paprastai turėtų apimti pokalbius su įvairius postus organizacijoje užimančiais asmenimis, su saugos valdymo sistema susijusių dokumentų bei įrašų peržiūrą ir valdymo sistemos saugos rezultatų, gautų vykdant patikrinimus ar susijusią veiklą, nagrinėjimą;

    (12)

    vadovaujantis Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 13 dalimi, Agentūra, veikdama kaip saugos sertifikavimo įstaiga, ir nacionalinės saugos institucijos turėtų, prireikus ir kai tinkama, koordinuoti savo veiksmus, siekdamos užtikrinti keitimąsi visa vertinimo ir priežiūros veiklos informacija, įskaitant visus geležinkelio įmonėms skirtus pranešimus. Panašiai ir atitinkamos nacionalinės saugos institucijos turėtų koordinuoti savo veiksmus, susijusius su infrastruktūromis, kertančiomis valstybių sieną;

    (13)

    siekdamos priežiūrą vykdyti veiksmingai ir stiprinti abipusį pasitikėjimą, nacionalinės saugos institucijos turėtų užtikrinti, kad priežiūrą atliekantys darbuotojai turėtų reikiamus gebėjimus. Todėl reikėtų nustatyti, kokių gebėjimų reikia;

    (14)

    nacionalinės saugos institucijos, vykdančios infrastruktūros valdytojo, kurio infrastruktūra kerta valstybių sieną, arba geležinkelio įmonės, vykdančios veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, priežiūrą, turėtų tarpusavyje bendradarbiauti, kad būtų išvengta priežiūros dubliavimo, ir koordinuoti savo priežiūros metodą siekdamos užtikrinti, kad svarbiausia informacija apie infrastruktūros valdytoją arba geležinkelio įmonę, ypač apie žinomų rūšių riziką ir saugos veiksmingumą, būtų dalijamasi ir ji būtų naudojama priežiūros veiklai nukreipti į sritis, kuriose kyla didžiausia rizika visai veiklai;

    (15)

    prireikus nacionalinės saugos institucijos turėtų bendradarbiauti su kitomis su geležinkelio sektoriumi sąveikaujančiomis kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis, pvz., reguliavimo institucijomis ir licencijas išduodančiomis institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/34/ES (6), ar kompetentingomis institucijomis, stebinčiomis, kaip laikomasi taikomų traukinių mašinistų darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių, kad suteiktų atitinkamus įgaliojimus, dalytųsi informacija, spręstų metodo nesuderinamumo klausimus, išvengtų neigiamo poveikio geležinkelių sistemai ir koordinuotų savo veiksmus, kuriais reaguojama į saugos reglamentavimo sistemos nesilaikymą;

    (16)

    Direktyvos (ES) 2016/798 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naujoji sertifikavimo tvarka bus pradėta taikyti nuo 2019 m. birželio 16 d. Tačiau valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2 dalį gali Agentūrą ir Komisiją informuoti, kad pratęsė perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, todėl iki 2020 m. birželio 16 d. ir toliau gali išduoti saugos sertifikatus pagal Direktyvą 2004/49/EB (7). Todėl reikia suderinti šio reglamento taikymo datas su Direktyvoje (ES) 2016/798 nustatytomis datomis, kad būtų galima sklandžiai pereiti prie naujosios sertifikavimo tvarkos;

    (17)

    Reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 tapo nebeaktualus, todėl jis turėtų būti pakeistas šiuo reglamentu,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu nustatomi Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti nacionalinių saugos institucijų, geležinkelio įmonėms išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba infrastruktūros valdytojams išdavusių saugos leidimą, vykdomos saugos valdymo priežiūros bendrieji saugos būdai (BSB).

    2 straipsnis

    Apibrėžtis

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    a)   saugos sertifikavimo įstaiga– įstaiga, atsakinga už bendro saugos sertifikato išdavimą, t. y. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija;

    b)   likęs susirūpinimą keliantis klausimas– atliekant paraiškos dėl bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo vertinimą nustatytas nedidelis trūkumas, kuris netrukdo išduoti to sertifikato arba leidimo ir kurį galima palikti vėlesnei priežiūrai.

    3 straipsnis

    Priežiūros procesas

    1.   Nacionalinės saugos institucijos taiko I priede nustatytą priežiūros procesą.

    2.   Nacionalinės saugos institucijos nustato saugos vertinimo proceso valdymo vidaus taisykles arba procedūras.

    3.   Priežiūros tikslais nacionalinės saugos institucijos geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų, taip pat jų rangovų, partnerių arba tiekėjų pateiktus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus išduotus su produktais ar paslaugomis susijusius leidimus, jų pripažinimo dokumentus ar sertifikatus pripažįsta kaip įrodymą, kad geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas geba vykdyti atitinkamus Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 (8) nustatytus reikalavimus.

    4 straipsnis

    Priežiūros metodai

    Nacionalinės saugos institucijos nustato tinkamus būdus, pvz., auditus arba patikrinimus, ir pasirenka tinkamiausius planuodamos savo priežiūros veiklą.

    5 straipsnis

    Priežiūros ir vertinimo sąsajos

    1.   Priežiūrą vykdanti nacionalinė saugos institucija naudojasi ir, kai tinkama, dalijasi informacija apie saugos valdymo sistemos efektyvumą, sukaupta vykdant priežiūros veiklą, kurios tikslas – atnaujinti arba papildyti bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą.

    2.   Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodyta nacionalinė saugos institucija nėra atsakinga už bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo išdavimą, ji, gavusi atnaujinimo arba papildymo paraišką, nedelsdama derina veiksmus su Agentūra, veikiančia kaip saugos sertifikavimo įstaiga, arba, kai infrastruktūra kerta valstybių sieną, atitinkama nacionaline saugos institucija pastarosios prašymu.

    Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyto derinimo rezultatais, nacionalinė saugos institucija nustato ir parenka informaciją, svarbią siekiant įvertinti, ar geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistema veikia efektyviai, įskaitant bent:

    a)

    pagrindinių neatitikties atvejų, dėl kurių gali būti paveiktas saugos veiksmingumas arba kilti didelė saugos rizika, taip pat visų kitų vykdant priežiūrą nuo ankstesnio vertinimo nustatytų susirūpinimą keliančių klausimų aprašą;

    b)

    veiksmų plano (arba planų), kurį (kuriuos) geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas parengė siekdama (-as) spręsti svarbius reikalavimų nesilaikymo klausimus ir visus kitus a punkte nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus, būseną ir atitinkamus veiksmus, kurių ėmėsi nacionalinė saugos institucija, kad prižiūrėtų, kaip sprendžiami šie klausimai;

    c)

    savo valstybėje narėje veikiančios geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos veiksmingumo apžvalgą;

    d)

    veiksmų plano (arba planų), kurį (kuriuos) geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas parengė siekdama (-as) išspręsti nuo ankstesnio vertinimo likusius susirūpinimą keliančius klausimus.

    6 straipsnis

    Priežiūrą atliekančių darbuotojų kompetencija

    1.   Nacionalinės saugos institucijos užtikrina, kad priežiūrą atliekantys darbuotojai turėtų šiuos gebėjimus:

    a)

    išmanytų atitinkamą priežiūrai taikomą reglamentavimo sistemą;

    b)

    išmanytų, kaip veikia geležinkelių sistema;

    c)

    gebėtų tinkamai kritiškai analizuoti;

    d)

    turėtų saugos arba panašaus pobūdžio valdymo sistemos geležinkelių sektoriuje arba saugos valdymo sistemos sektoriuje, kuriame kyla tokių pat veiklos ir techninių sunkumų, priežiūros patirties;

    e)

    žinotų, kaip vesti pokalbius, ir turėtų atitinkamos patirties;

    f)

    gebėtų spręsti problemas, bendrauti ir dirbti kolektyve.

    2.   Jei atliekamas kolektyvinis darbas, nebūtina, kad kiekvienas kolektyvo narys turėtų visus gebėjimus.

    3.   Siekdamos užtikrinti tinkamą 1 dalies taikymą, nacionalinės saugos institucijos nustato gebėjimų valdymo sistemą, apimančią:

    a)

    kiekvienam darbui, pareigoms ar vaidmeniui reikalingų gebėjimų aprašo parengimą;

    b)

    darbuotojų įdarbinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais;

    c)

    darbuotojų gebėjimų išlaikymą, tobulinimą ir vertinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais.

    7 straipsnis

    Sprendimų priėmimo kriterijai

    1.   Nacionalinė saugos institucija nustato ir paskelbia sprendimų priėmimo kriterijus, pagal kuriuos ji vertina, ar geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas teisingai taiko saugos valdymo sistemą ir ar taikant saugos valdymo sistemą veiksmingai valdoma su geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo veikla susijusi rizika.

    Šie kriterijai apima informaciją, kaip nacionalinė saugos institucija elgiasi nustačiusi geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemos neatitikties faktų.

    2.   Nacionalinė saugos institucija priima ir paskelbia procedūrą, pagal kurią geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bet kuri kita suinteresuota šalis gali pateikti skundą dėl sprendimų, priimtų vykdant priežiūros veiklą.

    8 straipsnis

    Nacionalinių saugos institucijų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ar įstaigomis

    1.   Infrastruktūros valdytojo, kurio infrastruktūra (-os) kerta valstybių sieną, arba geležinkelio įmonės, vykdančios veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, priežiūrą vykdančios nacionalinės saugos institucijos koordinuoja savo priežiūros metodą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 7 ir 9 dalis.

    Išdavusios saugos leidimą arba bendrą saugos sertifikatą, nacionalinės saugos institucijos nedelsdamos nusprendžia, kuri iš jų turėtų koordinuoti tinkamo saugos valdymo sistemos taikymo priežiūrą, nedarant poveikio nacionalinių saugos institucijų įpareigojimams pagal Direktyvos (ES) 2016/798 16 straipsnio 2 dalies d ir j punktus ir 17 straipsnį.

    2.   Taikydamos 1 dalį, nacionalinės saugos institucijos parengia tvarką remdamosi koordinuotos bendros priežiūros sistema, nustatyta II priede.

    3.   Nacionalinės saugos institucijos taip pat parengia bendradarbiavimo su nacionalinėmis tyrimo institucijomis, už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo įstaigomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis tvarką.

    9 straipsnis

    Panaikinimas

    Reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 panaikinamas 2019 m. birželio 16 d.

    10 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2019 m. birželio 16 d. Tačiau 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nuo 2020 m. birželio 16 d. valstybėse narėse, kurios pagal Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2 dalį Agentūrai ir Komisijai yra pranešusios, kad pratęsė tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2018 m. vasario 16 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER


    (1)  OL L 138, 2016 5 26, p. 102.

    (2)  2016 m. rugsėjo 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos geležinkelių agentūra įgaliojama persvarstyti atitikties vertinimo bendruosius saugos būdus ir priežiūros bendrąjį saugos būdą ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas C(2014) 1649 final (C(2016) 5504 final).

    (3)  2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p. 11).

    (4)  2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1169/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų įgaliojimams geležinkelių saugos srityje gauti (OL L 327, 2010 12 11, p. 13).

    (5)  2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 dėl priežiūros, kurią, išdavusios saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, vykdo nacionalinės saugos institucijos, bendrojo saugos būdo (OL L 320, 2012 11 17, p. 3).

    (6)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

    (7)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

    (8)  2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 26).


    I PRIEDAS

    3 straipsnyje nurodytas priežiūros procesas

    1.   BENDROJI NUOSTATA

    Nacionalinė saugos institucija parengia struktūrinį patikrinamą visos veiklos procesą, kuriame atsižvelgiama į toliau nurodytus elementus. Taip užtikrinama, kad priežiūros procesas būtų kartotinis ir jame būtų atsižvelgta į nuolatinio tobulinimo poreikį, kaip parodyta toliau priedėlyje pateiktoje schemoje.

    2.   PRIEŽIŪROS STRATEGIJOS IR PLANO (-Ų) PARENGIMAS

    Nacionalinė saugos institucija:

    a)

    rengdama strategiją ir planą arba planus, renka ir analizuoja duomenis ir (arba) informaciją iš įvairių šaltinių. Tokie šaltiniai, be kita ko, gali būti: vertinant saugos valdymo sistemas surinkta informacija, ankstesnės priežiūros veiklos rezultatai, su leidimais eksploatuoti posistemius ar transporto priemones susijusi informacija, nacionalinių tyrimo įstaigų avarijų ataskaitos ir (arba) rekomendacijos, kitos ataskaitos ar duomenys apie avarijas ir (arba) riktus, geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų metinės ataskaitos nacionalinei saugos institucijai, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų metinės techninės priežiūros ataskaitos, piliečių skundai ir kiti susiję šaltiniai;

    b)

    priežiūros strategijoje nustato rizikos sritis tikslinės priežiūros veiklai, įskaitant, kai tinkama, susijusias su žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių integravimu ir valdymu;

    c)

    parengia priežiūros planą ar planus, kuriuose nurodo, kaip ji įgyvendins priežiūros strategiją per visą galiojančių bendrų saugos sertifikatų ir saugos leidimų gyvavimo ciklą;

    d)

    remdamasi nustatytomis tikslinėmis sritimis, apytiksliai apskaičiuoja išteklius, reikalingus planui arba planams įgyvendinti;

    e)

    skiria išteklius, reikalingus planui ar planams įgyvendinti;

    f)

    koordinuodama veiksmus su kita nacionaline saugos institucija (ar institucijomis), priežiūros strategijoje ir plane (-uose) numato, kaip bus sprendžiami visi su veikla daugiau kaip vienoje valstybėje ar infrastruktūra, kertančia valstybių sieną, susiję klausimai.

    3.   PRANEŠIMAS APIE PRIEŽIŪROS STRATEGIJĄ IR PLANĄ (-US)

    Nacionalinė saugos institucija:

    a)

    susijusioms geležinkelio įmonėms ar infrastruktūros valdytojams ir, jei taikoma, platesniam kitų suinteresuotųjų subjektų ratui praneša bendrus priežiūros strategijos tikslus ir iš esmės paaiškina planą ar planus;

    b)

    susijusioms geležinkelio įmonėms ar infrastruktūros valdytojams iš esmės paaiškina, kaip bus įgyvendinamas priežiūros planas ar planai.

    4.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS VYKDYMAS

    Nacionalinė saugos institucija:

    a)

    įgyvendina planą ar planus;

    b)

    nustačiusi, kad geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas nevykdo savo teisinių pareigų, imasi proporcingo veiksmo (-ų), įskaitant, jei reikia, skubių įspėjimų apie pavojų saugai skelbimą ir laikinų saugos priemonių taikymą;

    c)

    įvertina, ar tinkamai parengtas ir įgyvendinamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo veiksmų planas arba planai siekiant per konkretų laikotarpį pašalinti nacionalinės saugos institucijos nustatytą neatitiktį ar išspręsti likusį susirūpinimą keliantį klausimą;

    d)

    dokumentuoja savo priežiūros veiklos rezultatus.

    5.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS REZULTATAI

    Nacionalinė saugos institucija:

    a)

    savo priežiūros veiklos rezultatais pasidalija su atitinkama geležinkelio įmone arba infrastruktūros valdytoju ir nurodo sritis, kuriose geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas neužtikrino atitikties, taip pat gerosios patirties pavyzdžius, kad skatintų gerinti saugą;

    b)

    apžvelgia savo valstybėje narėje veikiančių atskirų geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų saugos veiksmingumą;

    c)

    paskelbia ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams praneša savo nuomonę apie bendrą saugos veiksmingumą valstybėje narėje;

    d)

    paskelbia ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams praneša savo nuomonę apie saugos reglamentavimo sistemos veiksmingumą;

    e)

    prieš iš naujo vertindama bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo atnaujinimo arba papildymo paraišką, naudojasi ir, kai tinkama, dalijasi informacija apie saugos valdymo sistemos veiksmingumą, surinkta vykdant geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų priežiūrą, su Agentūra, veikiančia kaip saugos sertifikavimo įstaiga, arba atitinkama nacionaline saugos institucija, kai paraiška susijusi su infrastruktūra, kertančia valstybių sieną;

    f)

    kai tinkama, imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų, nurodo, ar numatoma apriboti arba panaikinti bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, o tais atvejais, kai ji nėra atsakinga už bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo išdavimą, atitinkamai informuoja kompetentingą instituciją.

    6.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS PERŽIŪRA

    Remdamasi vykdant peržiūros veiklą surinkta informacija ir įgyta patirtimi, taip pat saugos veiksmingumu atskiroje organizacijoje ir valstybėje narėje, nacionalinė saugos institucija reguliariai:

    a)

    atlieka priežiūros strategijos ir plano (planų) peržiūrą, kad patikrintų, ar iš pradžių nustatyta tikslinė veikla, duomenų ir (arba) informacijos iš įvairių šaltinių naudojimas, priežiūros rezultatai ir išteklių paskirstymas yra tinkami ir, jei reikia, keičia prioritetus;

    b)

    prireikus persvarsto planą arba planus ir atsižvelgia į pakeitimų poveikį priežiūros strategijai;

    c)

    jei reikia, pateikia savo nuomonę ir pasiūlymus savo valstybei narei, siekdama, kad būtų pašalinti visi saugos reglamentavimo sistemos trūkumai.

    Priedėlis

    Image

    Saugos reglamentavimo sistemos veiksmingumas

    Saugos reglame-ntavimo sistemos reikalavimų vykdy-mo užtikrinimas, jos rėmimas ir (arba) tobulinimas

    Parengia ir įgyvendina veiksmų planą (planus)

    Duomenys apie avarijas ir (arba) riktus

    Parengia priežiūros strategiją ir planą (planus) ir koordinuoja priežiūros veiklą su kitomis nacionalinėmis saugos institucijomis

    Priežiūros rezultatai

    Bendrieji priežiūros strategijos tikslai, bendrasis priežiūros plano (planų) išaiškinimas ir paaiškinimas, kaip jis (jie) bus įgyvendinami

    Bendras saugos veiksmingumas valstybėje narėje

    Ne

    Taip

    Tyrimų ataskaitos

    Kita svarbi informacija

    Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų metinės saugos ataskaitos

    Ankstesnės priežiūros rezultatai

    Imasi proporcingo veiksmo (veiksmų)

    Įvertina veiksmų plano (planų) aktualumą ir efektyvumą

    Reikia imtis priemonių?

    Įvertina saugos veiksmingumą

    Dokumentuoja priežiūros rezultatus

    Ne

    Taip

    Ar esama neatitikties?

    Surinkta aktuali informacija apie saugos valdymo sistemos veiksmingumą

    Įgyvendina planą (planus)

    Peržiūri priežiūros veiklą

    Nustato rizikos sritis

    Renka ir analizuoja informaciją

    Per saugos vertinimą surinkta informacija

    Geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas

    Priežiūrą vykdanti nacionalinė saugos institucija

    Agentūra arba atitinkama nacionalinė saugos institucija


    II PRIEDAS

    8 straipsnio 2 dalyje nurodyta koordinuotos bendros priežiūros sistema

    Atitinkamos nacionalinės saugos institucijos parengia tvarką remdamosi šiais principais ir konkrečiais elementais:

    1.

    Sutaria, kurios geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai veikia taip, kad būtina vykdyti koordinuotą bendrą jų priežiūrą.

    2.

    Sutaria dėl taikant koordinavimo tvarką vartojamos bendros kalbos (-ų) ir informacijos konfidencialumo lygio.

    3.

    Sutaria dėl informacijos, kuria bus keičiamasi, ir tvarkaraščio, pagal kurį:

    a)

    keičiamasi atitinkama informacija apie 1 punkte nurodytas geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus ir dalijamasi jų vertinimo veiklos rezultatais;

    b)

    kai tinkama, pateikiamos saugos leidimų kopijos;

    c)

    dalijamasi susijusios priežiūros veiklos rezultatais, įskaitant, kai tinkama, vykdymo užtikrinimo sprendimus ir veiksmus;

    d)

    dalijamasi informacija apie 1 punkte nurodytų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos veiksmingumą kiekvienoje valstybėje narėje.

    4.

    Taiko bendrus sprendimų priėmimo kriterijus:

    a)

    dalijasi informacija apie tai, kam kiekviena nacionalinė saugos institucija, įgyvendindama priežiūros planą, skiria daugiausia dėmesio vykdydama kiekvienos atitinkamos geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo priežiūrą;

    b)

    užmezga atitinkamų nacionalinių saugos institucijų dialogą dėl siūlomo reagavimo į didžiausius atitikties trūkumus.

    5.

    Valdo koordinavimą:

    a)

    bendrai taiko esamas priežiūros strategijas ir planus;

    b)

    nustato bendrus interesus ir (arba) bendrus klausimus;

    c)

    efektyviai planuoja atskiras, koordinuotas ar bendras iniciatyvas, nesukurdamos nereikalingų nepatogumų geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams ir vengdamos šių iniciatyvų taikymo sričių dubliavimosi.

    6.

    Sutaria, kuri nacionalinė saugos institucija (ar institucijos), kai tinkama, turėtų toliau stebėti veiksmus, kuriais siekiama išspręsti likusius neišspręstus klausimus, atidėtus priežiūros laikotarpiui.

    7.

    Sutaria, kokioms sritims koordinuotai arba bendrai skirti daugiausia dėmesio:

    a)

    nustato atitinkamų geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų svarbiausių rūšių riziką, kurios klausimus nacionalinės saugos institucijos turi spręsti koordinuotai arba bendrai;

    b)

    kai tinkama, remdamosi nustatytais kriterijais sutaria, kuri nacionalinė saugos institucija koordinuos su kuriais klausimais susijusią veiklą;

    c)

    kai tinkama, sutaria, kokių rūšių bendrą priežiūros veiklą vykdyti;

    d)

    sutaria, kaip geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų būti informuojami apie nacionalinių saugos institucijų sutartą tvarką ir pasiektus susitarimus.

    8.

    Dalijasi gerąja patirtimi:

    a)

    parengia atitinkamų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų priežiūros veiklos peržiūros ir koordinavimo tvarką;

    b)

    parengia nacionalinių saugos institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo ir, kai tinkama, veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo su Agentūra, veiksmingumo vertinimo tvarką.


    Top