(1)

pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 3 dalį Komisija, remdamasi išankstiniu vertinimu, turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose laikinai išvardijami didelės rizikos augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai, kurie Sąjungos teritorijai kelia kenkėjo nepriimtino lygio riziką;

(2)

nuo Reglamento (ES) 2016/2031 priėmimo buvo atlikti keli preliminarūs vertinimai, susiję su tuo, ar trečiųjų šalių kilmės augalai ir augaliniai produktai Sąjungos teritorijai kelia kenkėjo nepriimtino lygio riziką. Šiuose vertinimuose padaryta išvada, kad tam tikri augalai ir augaliniai produktai atitinka vieną ar daugiau to reglamento III priede nustatytų kriterijų, todėl jie gali būti priskiriami prie „didelės rizikos augalų“ arba „didelės rizikos augalinių produktų“, apibrėžtų to reglamento 42 straipsnyje. Tuose pačiuose preliminariuose rizikos vertinimuose taip pat padaryta išvada, kad šių „didelės rizikos augalų“ sėkloms ir in vitro medžiagai šis reglamentas neturėtų būti taikomas, nes kenkėjo rizikos lygis yra priimtinas. Be to, natūraliems arba dirbtiniu būdu išvestiems žemaūgiams sumedėjusiems augalams, skirtiems sodinti, šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas, nes jų importui taikomi specialūs reikalavimai pagal Tarybos direktyvą 2000/29/EB (2), kuriais kenkėjo rizika sumažinama iki priimtino lygio, o nuo 2019 m. gruodžio 14 d. taip pat bus taikomi specialūs Reglamento (ES) 2016/2031 41 straipsnio reikalavimai;

(3)

žinoma, kad Acacia Mill., Acer L., Albizia Durazz., Alnus Mill., Annona L., Bauhinia L., Berberis L., Betula L., Caesalpinia L., Cassia L., Castanea Mill., Cornus L., Corylus L., Crataegus L., Diospyros L., Fagus L., Ficus carica L., Fraxinus L., Hamamelis L., Jasminum L., Juglans L., Ligustrum L., Lonicera L., Malus Mill., Nerium L., Persea Mill., Populus L., Prunus L., Quercus L., Robinia L., Salix L., Sorbus L., Taxus L., Tilia L., Ulmus L. sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, in-vitro medžiagą ir natūralius arba dirbtiniu būdu išvestus žemaūgius sumedėjusius augalus, skirtus sodinti, ir Ullucus tuberosus Loz. augalai yra šeimininkai, imlūs dažniausiai pasitaikantiems kenkėjams, kurie, kaip žinoma, daro didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu arba aplinkos atžvilgiu. Taip pat yra žinoma, kad šie augalai paprastai būna kenkėjų šeimininkai, ir ant jų nematyti infekcijos požymių arba jie turi latentinį laikotarpį iki tų požymių pasirodymo. Dėl to sumažėja galimybė nustatyti tokių kenkėjų buvimą per patikras, atliekamas įvežant šiuos augalus į Sąjungos teritoriją. Be to, šie sodinti skirti augalai paprastai į Sąjungą įvežami kaip krūmai ar medžiai ir paprastai yra Sąjungos teritorijoje kaip krūmai ar medžiai. Atsižvelgiant į tai, esamos priemonės, kuriomis reglamentuojamas šio reglamento I priede išvardytų sodinti skirtų augalų ir trečiųjų šalių kilmės Ullucus tuberosus Loz. augalų įvežimas, nelaikomos pakankamomis, kad būtų užkirstas kelias kenkėjų patekimui. Todėl I priede išvardyti sodinti skirti augalai ir Ullucus tuberosus Loz. augalai turėtų būti išvardyti kaip didelės rizikos augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje, ir turėtų būti laikinai uždrausta juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(4)

žinoma, kad Momordica L. vaisiai yra kenkėjo Thrips palmi Karny, kuris, kaip žinia, gali daryti didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungos teritorijai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu arba aplinkos požiūriu, šeimininkai ir svarbus jo įvežimo ir įsitvirtinimo kelias. Tačiau šis kenkėjas aptinkamas ne visose trečiosiose šalyse ir ne visose trečiosios šalies, kurioje jis aptinkamas, zonose. Kai kurios trečiosios šalys taip pat taiko veiksmingas to kenkėjo rizikos mažinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, Momordica L. vaisiai, kilę iš trečiųjų šalių arba jų dalių, kuriose tas kenkėjas aptiktas ir kuriose netaikomos veiksmingos to kenkėjo rizikos mažinimo priemonės, priskiriami prie didelės rizikos augalų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuos augalus turėtų būti laikinai uždrausta įvežti į Sąjungą;

(5)

žinoma, kad Ulmus L. mediena yra kenkėjo Saperda tridentata Olivier šeimininkė ir svarbus jo įvežimo ir įsitvirtinimo kelias. Žinoma, kad kenkėjas turi didelį poveikį augalų rūšims, kurios Sąjungos teritorijai yra labai svarbios ekonominiu, socialiniu ar aplinkos požiūriu. Tačiau šis kenkėjas aptinkamas ne visose trečiosiose šalyse ir ne visose trečiosios šalies, kurioje jis aptinkamas, zonose. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių zonų, kuriose aptinkamas Saperda tridentata Olivier, kilmės Ulmus L. mediena priskiriama prie didelės rizikos augalinių produktų, apibrėžtų Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 1 dalyje. Todėl turėtų būti laikinai uždrausta įvežti šią medieną į Sąjungą;

(6)

3, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nurodyti augalai ir augaliniai produktai nėra įtraukti į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 40 straipsnį arba yra įtraukti tik dėl tam tikrų trečiųjų šalių. Be to, pagal atitinkamus preliminarius vertinimus jų atžvilgiu nėra taikoma pakankamai to reglamento 41 straipsnyje nurodytų reikalavimų, susijusių su visomis trečiosiomis šalimis, ir jiems netaikomos to reglamento 49 straipsnyje nustatytos laikinos priemonės;

(7)

dar neatliekamas išsamus 3, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse nurodytų augalų ir augalinių produktų rizikos vertinimas, būtinas, kad būtų galima padaryti išvadą, ar jie kelia nepriimtiną riziką dėl tikimybės, kad jie yra Sąjungos karantininio kenkėjo šeimininkai arba ar tą riziką galima sumažinti iki priimtino lygio taikant tam tikras priemones. Jei nustatomas tų augalų ir augalinių produktų importo poreikis, turi būti atliekamas jų rizikos vertinimas, kuris bus atliekamas pagal įgyvendinimo aktą, kuris turi būti priimtas pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 6 dalį;

(8)

pagal Reglamento (ES) 2016/2031 73 straipsnį Komisija turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad augalams, išskyrus į 72 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus augalus, reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, siekiant juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(9)

vis dėlto tais įgyvendinimo aktais turi būti nustatoma, kad fitosanitarinis sertifikatas nereikalingas tiems augalams, kurių vertinimas, pagrįstas įrodymais dėl kenkėjo rizikos ir su prekyba susijusia patirtimi, rodo, kad toks sertifikatas nėra reikalingas;

(10)

nuo to reglamento priėmimo buvo atlikti įvairūs vertinimai dėl kenkėjo rizikos ir patirties prekiaujant keliais trečiųjų šalių kilmės augalais, išskyrus sodinti skirtus augalus;

(11)

remiantis šiais vertinimais, Ananas comosus (L.) Merrill, Cocos nucifera L., Durio zibethinus Murray, Musa L. ir Phoenix dactylifera L. vaisiai nėra Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnį patvirtintos priemonės, arba dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie gali daryti poveikį Sąjungoje auginamoms augalų rūšims, šeimininkai. Be to, nebuvo kenkėjų protrūkių, susijusių su šių vaisių įvežimu iš vienos ar daugiau trečiųjų šalių. Taip pat tuose vaisiuose juos įvežant į Sąjungos teritoriją nebuvo pakartotinai nustatyta Sąjungos karantininių kenkėjų arba kenkėjų, kuriems taikomos pagal to reglamento 30 straipsnį patvirtintos priemonės;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad šie vaisiai atitinka visus Reglamento (ES) 2016/2031 VI priede nustatytus kriterijus, neturėtų būti reikalaujama pateikti fitosanitarinį sertifikatą, norint juos įvežti į Sąjungos teritoriją;

(13)

abu sąrašai, kurie turi būti sudaryti pagal Reglamento (ES) 2016/2031 42 straipsnio 3 dalį ir 73 straipsnį, yra susiję su importo taisyklėmis, pagrįstomis panašiais rizikos vertinimo kriterijais, kaip nustatytieji to reglamento III ir VI prieduose. Jais daugiausia dėmesio skiriama atitinkamų augalų ir augalinių produktų, o ne konkrečių kenkėjų keliamai rizikai. Jie buvo parengti taikant bendrą rizikos vertinimo metodiką ir yra atnaujinami taikant tą pačią metodiką, remiantis turimais techniniais ir moksliniais įrodymais. Todėl juos reikėtų įtraukti į vieną reglamentą;

(14)

kadangi Reglamentas (ES) 2016/2031 taikomas nuo 2019 m. gruodžio 14 d., siekiant užtikrinti, kad visos taisyklės, reglamentuojančios augalų, augalinių produktų ir kitų objektų įvežimą į Sąjungą, būtų taikomos nuosekliai, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,