19.6.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 676/2007

2007 m. birželio 11 d.

nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Paskutinėse Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėse rekomendacijose pažymėta, kad plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis Šiaurės jūroje viršijo ICES nustatytą lygį, kuris laikomas atitinkančiu atsargumo principą, todėl gresia nesubalansuotos šių žuvų išteklių žvejybos pavojus.

(2)	Daugiametes valdymo strategijas nagrinėjančių komiteto ekspertų išvadose nurodyta, kad didžiausias jūrų liežuvių kiekis gali būti sužvejotas tada, kai 2–6 metų amžiaus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra 0,2.

(3)

Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) rekomendavo, kad plekšnių išteklių Šiaurės jūroje prevencinė biomasė turėtų būti 230 000 tonų, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, būtinas siekiant ilgam laikotarpiui užtikrinti didžiausią sugaunamą plekšnių išteklių kiekį Šiaurės jūroje, yra 0,3, o jūrų liežuvių išteklių Šiaurės jūroje prevencinė biomasė turėtų būti 35 000 t.

(4)	Būtina imtis priemonių, kad būtų nustatytas plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo daugiametis planas. Tokios priemonės, kai jos yra susijusios su plekšnių ištekliais Šiaurės jūroje, turi būti nustatomos konsultuojantis su Norvegija.

(5)

Šio plano tikslas – užtikrinti, kad pirmame etape plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliai Šiaurės jūroje būtų atkurti iki saugių biologinių ribų, o antrame etape ir tinkamai apsvarsčius Taryboje šio atkūrimo įgyvendinimo metodus – tie ištekliai būtų naudojami užtikrinant maksimalų tausiai sugaunamą žuvų kiekį ir tausias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

(6)

Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2), inter alia, reikalaujama, kad siekdama tikslo Bendrija turi taikyti atsargumo principą imdamasi priemonių, skirtų saugoti ir išsaugoti išteklius bei numatyti tausojantį jų naudojimą ir iki minimumo sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms.

(7)

Šis reglamentas turėtų siekti palaipsniui įgyvendinti ekosistema paremtą žvejybos valdymo būdą, stengtis skatinti veiksmingą žvejybą ekonomiškai gyvybingoje ir konkurencingoje žuvininkystės pramonėje, užtikrindama tinkamą pragyvenimo lygį tiems, kuriems plekšnių ir jūrų liežuvių žvejyba Šiaurės jūroje yra pragyvenimo šaltinis ir atsižvelgdama į vartotojų interesus. Bendrija savo politiką iš dalies grindžia atitinkamos regioninės patariamosios tarybos rekomenduojama politika. Didelė plekšnių dalis Šiaurės jūroje sugaunama kartu su jūrų liežuviais. Todėl plekšnių išteklių valdymas negali būti atsietas nuo jūrų liežuvių valdymo.

(8)	Todėl rengiant daugiametį planą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad aukštą plekšnių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą didele dalimi sąlygoja išmetimai, susidarantys Šiaurės jūros pietinėje dalyje menkes žvejojant sijiniais tralais, kurių akies dydis yra 80 mm.

(9)

Tokia žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficiento kontrolė gali būti užtikrinta nustatant tinkamą atitinkamų išteklių didžiausio leistino sugauti kiekio (toliau – DLSK) dydžio nustatymo metodą, ir sistemą, įskaitant leistinų jūroje praleisti dienų apribojimus, pagal kurią šių išteklių žvejybinė pastanga būtų apribota iki tokio lygio, kai DLSK ir planuojamo žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygio viršijimas nebūtų tikėtinas, bet ir būtų pakankama DLSK sužvejoti remiantis plane nustatytu žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygiu.

(10)

Planas turėtų apimti visų plekšniažuvių žvejybą, kuri turi didelį poveikį atitinkamų plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių mirtingumui dėl žvejybos. Tačiau valstybėms narėms, kurių kiekvienos rūšies išteklių kvotos yra mažesnės nei 5 % Europos bendrijos DLSK dalies, neturėtų būti taikomos žvejybinės pastangos valdymo plano nuostatos.

(11)	Šis planas turėtų būti pagrindinė plekšniažuvių valdymo priemonė Šiaurės jūroje ir prisidėti prie kitų žuvų, pvz., menkių, išteklių atkūrimo.

(12)	Be priemonių, nustatytų 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiame bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), būtina imtis ir kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų priemonių laikymąsi.

(13)

2006 m. Komisija inicijavo debatus dėl Bendrijos strategijos, skirtos laipsniškam žuvų mirtingumo sumažinimui visose pagrindinėse žvejybos srityse, pasitelkdama komunikatą dėl priemonių, skirtų iki 2015 m. pasiekti maksimalų tausiai sugaunamą žuvų kiekį. Komisija pateikė šį komunikatą regioninėms patariamosioms taryboms, kad šios pareikštų savo nuomonę.

(14)

Komisija paprašė ŽMTEK pateikti ataskaitą dėl pagrindinių plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių valdymo poveikio įvertinimo aspektų; ši ataskaita turėtų būti grindžiama tikslia, objektyvia ir visapusiška biologine ir finansine informacija. Tas poveikio įvertinimas bus pridėtas prie Komisijos pasiūlymo dėl daugiamečio plano antro etapo.

(15)	Daugiametis planas jo pirmu etapu turėtų būti laikomas atkūrimo planu, o antru etapu – valdymo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 ir 6 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomas Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos daugiametis planas.

2.   Šiame reglamente „Šiaurės jūra“ – jūros plotas, kurį Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba apibrėžė kaip IV parajonį.

2 straipsnis

Saugios biologinės ribos

1.   Šiame reglamente plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliai laikomi esančiais saugiose biologinėse ribose tais metais, kuriais, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomone, atitinkamos visos šios sąlygos:

a)	neršiančių plekšnių išteklių biomasė viršija 230 000 t;

b)	plekšnių išteklių 2–6 metų amžiaus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientų vidurkis yra mažesnis nei 0,6 per metus;

c)	neršiančių jūrų liežuvių išteklių biomasė viršija 35 000 t;

d)	jūrų liežuvių išteklių 2–6 metų amžiaus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientų vidurkis yra mažesnis nei 0,4 per metus.

2.   Jeigu nustatant saugias biologines ribas ŽMTEK patartų naudoti kitus biomasės ir žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygius, Komisija pasiūlo iš dalies pakeisti 1 dalį.

3 straipsnis

Daugiamečio plano tikslai pirmame etape

1.   Daugiamečiu planu jo pirmame etape užtikrinamas plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių atkūrimas iki saugių biologinių ribų.

2.   1 dalyje nurodytas tikslas pasiekiamas kasmet 10 % mažinant plekšnių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, kai didžiausias DSLK nuokrypis per metus – 15 %, kol bus pasiektas abiejų išteklių saugios biologinės ribos.

4 straipsnis

Daugiamečio plano tikslai antrame etape

1.   Daugiamečiu planu jo antrame etape užtikrinamas plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių naudojimas remiantis maksimaliu tausiai sugaunamu žuvų kiekiu.

2.   1 dalyje nurodytas tikslas pasiekiamas išlaikant 2–6 metų amžiaus plekšnių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ne mažesnį kaip 0,3.

3.   1 dalyje nurodytas tikslas pasiekiamas išlaikant 2–6 metų amžiaus jūrų liežuvių mirtingumo dėl žvejybos koeficientą ne mažesnį kaip 0,2.

5 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Kai nustatoma, kad dvejus metus iš eilės plekšnių ir jūrų liežuvių ištekliai yra atkurti iki saugių biologinių ribų, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba nusprendžia iš dalies pakeisti 4 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 7, 8 ir 9 straipsnius, o dėl to, atsižvelgiant į naujausias ŽMTEK mokslines rekomendacijas, bus galima naudoti išteklius laikantis žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficiento, suderinto su maksimaliu tausiai sugaunamu žuvų kiekiu.

2.   Komisijos pasiūlymas dėl peržiūros pateikiamas kartu su visapusišku poveikio įvertinimu ir jame atsižvelgiama į Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos nuomonę.

II   SKYRIUS

DIDŽIAUSIAS LEISTINAS SUGAUTI KIEKIS

6 straipsnis

Didžiausio leistino sugauti kiekio (DLSK) nustatymas

Remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl Šiaurės jūros plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių DLSK kitiems metams pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius.

7 straipsnis

Plekšnių DLSK nustatymo tvarka

1.   Taryba nustato tokį jūrų liežuvių DLSK, kuris, remiantis ŽMTEK atliktu moksliniu įvertinimu, yra didesnis už:

a)	tą DLSK, kurį taikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais sumažės 10 %, palyginti su praėjusių metų žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientu;

b)	tą DLSK, kurį taikant 2–6 metų amžiaus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais bus 0,3.

2.   Jei taikant 1 dalį susidarytų DLSK, kuris daugiau kaip 15 % viršytų praėjusių metų DLSK, Taryba nustato 15 % didesnį negu praėjusiais metais DLSK.

3.   Jei taikant 1 dalį susidarytų DLSK, kuris būtų daugiau kaip 15 % mažesnis už praėjusių metų DLSK, Taryba nustato 15 % mažesnį negu praėjusiais metais DLSK.

8 straipsnis

Jūrų liežuvių DLSK nustatymo tvarka

1.   Taryba nustato tokį jūrų liežuvių DLSK, kuris, remiantis ŽMTEK atliktu moksliniu įvertinimu, yra didesnis už:

a)	tą DLSK, kurį taikant 2–6 metų amžiaus žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais bus 0,2;

b)	tą DLSK, kurį taikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas taikymo metais sumažės 10 % palyginti su praėjusių metų žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientu.

2.   Jei taikant 1 dalį susidarytų DLSK, kuris daugiau kaip 15 % viršytų praėjusių metų DLSK, Taryba nustato 15 % didesnį negu praėjusiais metais DLSK.

3.   Jei, taikant 1 dalį, susidarytų DLSK, kuris būtų daugiau kaip 15 % mažesnis už praėjusių metų DLSK, Taryba nustato 15 % mažesnį negu praėjusiais metais DLKS.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBINĖS PASTANGOS RIBOJIMAS

9 straipsnis

Žvejybinės pastangos ribojimas

1.   Be II skyriuje nurodytų DLSK, nustatoma Bendrijos teisės aktuose įtvirtinta žvejybinės pastangos ribojimo sistema.

2.   Kiekvienais metais Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą žvejybinės pastangos ribojimo sistemą kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl laivynams nustatytos žvejybinės pastangos maksimalaus lygio patikslinimo, jeigu tiek plekšnės, tiek jūrų liežuviai, atskirai arba kartu, sudaro didelę dalį iškrovimų arba jeigu atliekama daug išmetimų.

3.   Komisija paprašo ŽMTEK pateikti prognozę, kokio maksimalaus žvejybinės pastangos lygio reikia tam, kad plekšnių ir jūrų liežuvių sugautas kiekis būtų lygus Europos bendrijos DLSK, nustatyto pagal 6 straipsnį, daliai. Šis prašymas suformuluojamas atsižvelgiant į atitinkamus Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius sąlygas, kuriomis gali būti sužvejotos kvotos.

4.   Maksimalus 2 dalyje nurodytas žvejybinės pastangos lygis kasmet patikslinamas atsižvelgiant į pagal 3 dalį pateikiamą ŽMTEK nuomonę.

5.   Komisija kasmet prašo ŽMTEK pateikti ataskaitą dėl plekšnes ir jūrų liežuvius žvejojančių laivų metinio žvejybinės pastangos lygio bei dėl tokiai žvejybai naudojamų žūklės priemonių tipo.

6.   Neatsižvelgiant į 4 dalį, žvejybinė pastanga negali viršyti 2006 m. nustatyto lygio.

7.   Valstybėms narėms, kurių tiek plekšnių, tiek jūrų liežuvių kvotos yra mažesnės nei 5 % Europos bendrijos DLSK dalies, neturi būti taikomas žvejybinės pastangos valdymo režimas.

8.   Valstybei narei, kuriai galioja 7 dalies nuostatos ir kuri keičiasi plekšnių ir jūrų liežuvių kvotomis remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, ir todėl tai valstybei narei skirtos plekšnių ir jūrų liežuvių kvotos bei perduoto jų kiekio suma viršija 5 % Europos bendrijos DLSK dalies, taikomas žvejybinės pastangos valdymo režimas.

9.   Laivų, kurių sugaunamo žuvų kiekio didelę dalį sudaro plekšnės ir jūrų liežuviai ir kurie plaukioja su valstybės narės, kuriai galioja 7 dalies nuostatos, vėliava, žvejybinė pastanga neturi viršyti 2006 m. leistino lygio.

IV   SKYRIUS

STEBĖSENA, TIKRINIMAS IR PRIEŽIŪRA

10 straipsnis

Pranešimai apie žvejybinę pastangą

1.   Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b, 19c, 19d, 19e ir 19k straipsniai taikomi rajone plaukiojantiems laivams. Laivams, kuriuose yra įrengtos stebėjimo sistemos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (4) 5 ir 6 straipsnius, netaikomi reikalavimai pranešti apie įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš jo.

2.   1 dalyje nurodyto įsipareigojimo vykdymo užtikrinimui valstybės narės gali įgyvendinti alternatyvias kontrolės priemones, kurios yra tokios pat veiksmingos ir skaidrios, kaip ir įsipareigojimai teikti pranešimus. Prieš įgyvendinant tokias priemones, apie jas pranešama Komisijai.

11 straipsnis

Leistina paklaida

1.   Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (5), 5 straipsnio 2 dalies, leistina paklaida vertinant Šiaurės jūroje plaukiojusiuose žvejybos laivuose laikomus plekšnių kiekius ir jūrų liežuvių kiekius gyvojo svorio kilogramais sudaro 8 % laivo žurnale nurodyto skaičiaus. Jei Bendrijos teisės aktuose nėra nurodytas perdirbimo koeficientas, yra taikomas valstybės narės, su kurios vėliava tas laivas plaukioja, patvirtintas perdirbimo koeficientas.

2.   1 dalis netaikoma vandens gyvūnų rūšims, jei laive jų yra mažiau kaip 50 kg.

12 straipsnis

Iškrovimų svėrimas

Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad Šiaurės jūroje sužvejoti jūrų liežuvių kiekiai, viršijantys 300 kg, ar plekšnių kiekiai, viršijantys 500 kg, prieš parduodant būtų sveriami svarstyklėmis, kurios buvo patvirtintos tiksliomis.

13 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Šiaurės jūroje plaukiojusio Bendrijos žvejybos laivo kapitonas, norintis iškrauti bet kokį plekšnių arba jūros liežuvių kiekį trečiosios šalies uoste ar iškrovimo vietoje, ne mažiau kaip prieš 24 val. iki iškrovimo trečiojoje šalyje valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą;

b)	numatomą atvykimo į tą uostą arba iškrovimo vietą laiką;

c)	visų rūšių, kurių laive laikoma daugiau nei 50 kg, gyvojo svorio kiekį kilogramais.

Pranešimą gali pateikti ir žvejybos laivo kapitono atstovas.

14 straipsnis

Plekšnių ir jūros liežuvių laikymas atskirose vietose

1.   Bendrijos žvejybos laive esančiuose konteineriuose draudžiama laikyti plekšnių arba jūrų liežuvių kiekius, sumaišytus su kitomis jūrų gyvūnų rūšimis.

2.   Bendrijos žvejybos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams padeda taip, kad būtų galima atlikti laivo žurnale užregistruotų ir laive esančių sužvejotų plekšnių ir jūrų liežuvių kiekių kryžminį patikrinimą.

15 straipsnis

Plekšnių ir jūrų liežuvių gabenimas

1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad visi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoje geografinėje teritorijoje sugautų plekšnių kiekiai, viršijantys 500 kg, arba jūrų liežuvių kiekiai, viršijantys 300 kg, pirmą kartą iškrauti toje valstybėje narėje, prieš juos išvežant iš pirmojo iškrovimo uosto į kitą vietą, būtų pasverti svarstyklėmis, kurios buvo patvirtintos tiksliomis.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, į kitą vietą nei iškrovimo vieta gabenant plekšnių kiekius, viršijančius 500 kg, ir jūrų liežuvių kiekius, viršijančius 300 kg, reikia turėti to reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytą deklaraciją. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.

16 straipsnis

Plekšnių ir jūrų liežuvių perkrovimo draudimas

Plekšnių ar jūrų liežuvių kiekiai Iš Šiaurės jūroje plaukiojančio Bendrijos žvejybos laivo neperkraunami į kitus laivus.

V   SKYRIUS

TOLESNĖ VEIKLA

17 straipsnis

Valdymo priemonių įvertinimas

1.   Komisija, remdamasi ŽMTEK rekomendacijomis, antraisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kasmet įvertina valdymo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai.

2.   Trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kas trejus metus Komisija prašo ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl pažangos tempo siekiant daugiamečio plano tikslų. Prireikus Komisija pasiūlo atitinkamas priemones, o Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl alternatyvių priemonių, skirtų 3 ir 4 straipsniuose nustatytiems tikslams pasiekti.

18 straipsnis

Ypatingos aplinkybės

Jei ŽMTEK teigia, kad plekšnių arba jūrų liežuvių, atskirai arba abiejų, neršiančių žuvų reprodukcijos pajėgumas yra sumažėjęs, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato mažesnius, nei yra nurodyta 7 straipsnyje, plekšnių DLSK, mažesnius, nei yra nurodyta 8 straipsnyje, jūrų liežuvių DLSK, ir mažesnius, nei numatyta 9 straipsnyje, žvejybinės pastangos lygius.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Pagalba pagal Europos žuvininkystės fondą

1.   Šio reglamento 3 straipsnyje numatyto pirmojo etapo metu daugiametis planas laikomas atkūrimo planu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir taikant 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (6) 21 straipsnio a punkto i papunktį.

2.   Šio reglamento 4 straipsnyje numatyto antrojo etapo metu daugiametis planas laikomas valdymo planu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje, ir taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto iv papunktį.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Europos Parlamento nuomonė pareikšta 2006 m. rugsėjo 28 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(4)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(5)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

(6)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

---