(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (toliau – NNN žvejybos reglamentas) nustatoma Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN žvejybos reglamento VI skyriuje išdėstyta tvarka, pagal kurią nustatomos nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, dėl jų imamasi veiksmų, sudaromas jų sąrašas, išbraukiama iš to sąrašo, tas sąrašas viešinamas ir imamasi neatidėliotinų priemonių.

(3)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį Komisija turi nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis turi būti pripažinta nebendradarbiaujančia, jeigu ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo pagal tarptautinę teisę jai skirtų pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(4)

Prieš pripažindama trečiąsias šalis nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį, Komisija pirmiausia pagal to reglamento 32 straipsnį turi pranešti trečiosioms šalims apie tai, kad jos gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis šalimis. Toks pranešimas yra preliminarus. Jis turi būti grindžiamas NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje nustatytais kriterijais. Komisija taip pat turi atsižvelgti į visus to reglamento 32 straipsnyje nustatytus veiksmus, kurių imamasi dėl trečiųjų šalių, kurioms pateiktas pranešimas. Visų pirma Komisija pranešime turi pateikti informaciją apie tokį pripažinimą pagrindžiančius esminius faktus ir aplinkybes, suteikti galimybę toms šalims atsakyti ir pateikti tokį pripažinimo pagrindimą paneigiančių įrodymų arba, kai tinka, pateikti padėties pagerinimo veiksmų planą ir nurodyti priemones, kurių imtasi padėčiai ištaisyti. Komisija turi suteikti trečiosioms šalims, kurioms pateiktas pranešimas, pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir nustatyti pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

(5)

Trečiųjų šalių pripažinimas nebendradarbiaujančiomis pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnį turi būti grindžiamas visos to reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos apžvalga.

(6)

Pagal NNN žvejybos reglamento 33 straipsnį Taryba turi sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą. Toms šalims taikomos, inter alia, NNN žvejybos reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(7)

Remiantis NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, kad būtų pripažinti trečiųjų šalių vėliavos valstybių patvirtinti laimikio sertifikatai, atitinkamos vėliavos valstybės turi pranešti Komisijai apie priemones dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo.

(8)

Pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija turi vykdyti administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis su to reglamento nuostatų dėl laimikio sertifikavimo įgyvendinimu susijusiose srityse.

(9)

Ekvadoro Respublikos (toliau – Ekvadoras), kaip vėliavos valstybės, pranešimą pagal NNN žvejybos reglamento 20 straipsnį Komisija gavo 2009 m. liepos 22 d.

(10)

Gavusi šį pranešimą, Komisija pradėjo administracinį bendradarbiavimą su Ekvadoro valdžios institucijomis, kaip nurodyta NNN žvejybos reglamento 20 straipsnio 4 dalyje. Šis bendradarbiavimas apėmė klausimus, susijusius su Europos Sąjungos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu ir su nacionaline žuvininkystės teisės aktų įgyvendinimo, kontrolės, atnaujinimo ir vykdymo užtikrinimo tvarka bei taikomomis išsaugojimo ir valdymo priemonėmis. Bendradarbiaujant buvo teikiamos pastabos žodžiu ir raštu, taip pat 2014 m. sausio 30 d. – vasario 6 d., 2015 m. rugsėjo 22–24 d., 2017 m. gruodžio 11–15 d., 2018 m. lapkričio 12–16 d. ir 2019 m. birželio 17–21 d. surengti penki vizitai Ekvadore, kurių metu Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, reikalingą informaciją apie priemones, kurių Ekvadoras ėmėsi, kad įvykdytų kovos su NNN žvejyba įsipareigojimus. 2015 m. liepos 2 d. Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniame direktorate taip pat lankėsi Ekvadoro delegacija.

(11)

Ekvadoras yra Amerikos tropinių tunų komisijos (IATTC) narė, Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO), Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCFPC) bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė, taip pat, Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) laimikio dokumentavimo sistemoje savanoriškai dalyvaujanti šalis, kuri nėra susitariančioji šalis. Ekvadoras yra ratifikavęs 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) (2), Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių (UNFSA) (3) ir Susitarimą dėl uosto valstybės priemonių (PSMA) (4).

(12)

Komisija, siekdama įvertinti, ar Ekvadoras vykdo jam, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybei, tenkančius tarptautinius įsipareigojimus, nustatytus (11) konstatuojamojoje dalyje nurodytuose tarptautiniuose susitarimuose, taip pat atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) nustatytas pareigas, rinko, kaupė ir vertino visą reikalingą informaciją, kuri būtina šiam vertinimui atlikti.

(13)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalimi Komisija vertino Ekvadoro, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės, pareigas. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytus kriterijus.

(14)

Vadovaudamasi 31 straipsnio 4 dalies a punktu, Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Ekvadoras ėmėsi dėl pasikartojančios NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ar jo piliečiai arba žvejybos laivai, vykdantys veiklą jo jūrų vandenyse ar besinaudojantys jo uostais.

(15)

Komisijos surinkta informacija parodė, kad 2017 m. IATTC konvencijos rajone rūšių, kurioms taikoma IATTC konvencija, žuvis žvejojo mažiausiai 24 ūdomis žvejojantys laivai, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 23 metrai ir kurie neįtraukti į IATTC regioninį laivų registrą. Nors Ekvadoro valdžios institucijos vėliau pranešė, kad šis IATTC rezoliucijų C-11–05 ir C-14–01 (jos vėliau pakeistos Rezoliucija C-18–06) pažeidimas, dėl kurio pagal Rezoliuciją C-15–01 laivai gali būti įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, pašalintas ir kad visi atitinkami laivai įtraukti į IATTC regioninį laivų registrą, 2019 m. Komisija vėl nustatė panašų atvejį.

(16)

Remiantis Komisijos surinkta informacija taip pat nustatyta, kad 2015 m. ir 2016 m. pradžioje SPRFMO konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdė du vobleriais galvakojus moliuskus žvejojantys laivai, tačiau jie tuo metu nebuvo įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti Konvencijos rajone, SPRFMO registrą. Nors Ekvadoro valdžios institucijos pripažino, kad tai buvo neteisėta veikla, 2019 m. birželio mėn. vis dar nebuvo pradėta jokia sankcijų procedūra prieš minėtų dviejų laivų operatorių.

(17)

Per vizitus į šalį Komisija taip pat nustatė įvairių atvejų, kai Ekvadoro laivai žvejojo trečiųjų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse. Tokiais atvejais Ekvadoro valdžios institucijos negalėjo patvirtinti, ar atitinkami laivai turėjo reikiamą susijusios šalies leidimą žvejoti jos vandenyse. Ši problema vėl kilo per 2019 m. vizitą. Nepaisant šios situacijos pasikartojimo, Ekvadoro valdžios institucijos neįdiegė tinkamų bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kurių vandenyse Ekvadoro laivynas vykdo veiklą, mechanizmų. Galiojančiame bendradarbiavimo susitarime, sudarytame su kaimynine šalimi, nenumatyta keistis informacija apie žvejybos licencijas, o susitarimas su kita kaimynine šalimi vis dar rengiamas. Per paskutinį vizitą į Ekvadorą valdžios institucijos taip pat negalėjo pateikti informacijos apie tolesnius veiksmus, susijusius su 2017 m. nustatytu atveju.

(18)

Priešingai nei nustatyta Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (IPOA IUU) (5), 36 ir 42 punktuose, prieš registruojant žvejybos laivą taikomose procedūrose nėra numatyta išsamiai tikrinti laivo istoriją – vykdoma tik RŽVO NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų patikra. Komisija surinko tinkamų įrodymų, kad Ekvadore buvo registruotas mažiausiai vienas laivas su problemiška atitikties istorija; 2017 m. jis išvengė valdžios institucijų inspektavimo, nes jos negalėjo laivo rasti. Vėliau keičiantis informacija taip pat paaiškėjo, kad dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų Ekvadoro valdžios institucijos iki šiol negalėjo to laivo išregistruoti ir taikyti pakankamai griežtų sankcijų.

(19)

Taigi, iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad per 2017 ir 2018 m. misijas Ekvadoro valdžios institucijoms nurodyti konkretūs trūkumai, dėl kurių atsirado galima ar patvirtinta NNN žvejybos veikla, 2019 m. nėra tinkamai pašalinti.

(20)

Atsižvelgdama į (15), (16), (17), (18) ir (19) konstatuojamosiose dalyse išdėstytą informaciją, Komisija padarė išvadą, kad Ekvadoras nevykdė jam skirtų vėliavos valstybės įpareigojimų užkirsti kelią savo laivynui vykdyti NNN žvejybos veiklą atvirojoje jūroje ar trečiųjų šalių vandenyse. Tai prieštarauja UNCLOS 94 straipsnio 1 ir 2 dalims, kuriose nustatyta, kad kiekviena valstybė turi veiksmingai užtikrinti savo jurisdikciją ir kontrolę laivuose, plaukiojančiuose su jos vėliava. Tai taip pat neatitinka Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) IPOA IUU 24 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti visapusišką ir veiksmingą žvejybos veiklos kontrolę.

(21)

Remdamasi NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 4 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo priemones, kurių Ekvadoras ėmėsi dėl žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybą, patekimo į jo rinką ir tolesnių prekybinių mainų.

(22)

Komisija išnagrinėjo dokumentus ir kitą informaciją, susijusią su stebėsenos ir kontrolės procedūromis, ir mano, kad Ekvadoras negali užtikrinti, kad į jo rinką ir perdirbimo įmones patenkančios žuvys ir žvejybos produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą. Ekvadoro valdžios institucijos negalėjo įrodyti, kad jos renka ir tikrina visą būtiną informaciją, reikalingą į jų rinką patenkančių ar kitiems subjektams skirtų žuvų teisėtumui kontroliuoti.

(23)

Per misijas gauti duomenys verčia visų pirma abejoti tuo, kiek Ekvadoro valdžios institucijos kontroliuoja perdirbimo įmones. 2017 m. Komisija aptiko reikšmingų duomenų, kuriuos pateikė viena perdirbimo įmonė, neatitikimų. Nepaisant to, duomenys, kuriuos pateikė ši perdirbimo įmonė, buvo patvirtinti be tolesnių Ekvadoro valdžios institucijų patikrinimų ir tik įsikišus Komisijai galiausiai buvo atlikti papildomi patikrinimai, kuriais buvo patvirtinta, kad ši perdirbimo įmonė pateikė smarkiai klaidingą informaciją. 2018 m. Komisija perdirbimo įmonės šaltajame sandėlyje taip pat aptiko žuvų partijų, nors Ekvadoro žuvininkystės administracija nežinojo, kad tokios partijos buvo įvežtos į įmonę.

(24)

Iš Ekvadoro valdžios institucijų gauta informacija verčia daryti išvadą, kad perdirbimo įmonių tiekimo kontrolė ir toliau grindžiama atsitiktine atranka, o ne didelės rizikos scenarijais.

(25)

Rengiantis misijoms į šalį, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra analizavo Ekvadore išduotų laimikio sertifikatų ir perdirbimo pareiškimų pavyzdžius. Visa ši analizė parodė, kad esama klaidų, susijusių su laimikio sertifikatų patvirtinimu, kurių priežastis – paviršutiniški šiuose dokumentuose operatorių pateiktos informacijos patikrinimai, kaip tą pripažino Ekvadoro valdžios institucijos. Iš naujausios 2019 m. atliktos analizės taip pat paaiškėjo, kad Ekvadoro valdžios institucijos patvirtino perdirbimo pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad buvo perdirbti didesni žuvų kiekiai nei nurodyti atitinkamuose laimikio sertifikatuose.

(26)

Iš (22), (23), (24) ir (25) konstatuojamosiose dalyse nurodytos informacijos matyti, kad žvejybos produktai, kurie iškraunami ir perdirbami Ekvadore arba kuriais prekiaujama per Ekvadorą, neatitinka FAO atsakingos žuvininkystės kodekso 11 straipsnyje nurodytų tausaus pirminio žuvų apdorojimo taisyklių. Be to, Ekvadoras nenustatė taisyklių, kuriomis būtų užtikrintas žuvų ar žuvų produktų atsekamumas rinkoje pagal IPOA IUU 67–69 ir 71–72 punktus.

(27)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytas aplinkybes ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei visais Ekvadoro kompetentingų valdžios institucijų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies a ir b punktus aiškiai matyti, kad Ekvadoras nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ir rinkos valstybės pareigų dėl NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jo vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jo piliečiai, ir neužkerta kelio žvejybos produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, patekti į rinką.

(28)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 5 dalies a punktą Komisija išnagrinėjo savo bendradarbiavimą su Ekvadoru, kad įvertintų, ar jo valdžios institucijos efektyviai bendradarbiavo pateikdamos atsakymus į klausimus, palaikydamos grįžtamąjį ryšį ar tiriant atvejus, susijusius su NNN žvejyba ir su ja susijusia veikla.

(29)

Nors apskritai Ekvadoro valdžios institucijos, reaguodamos į prašymus suteikti informaciją, bendradarbiavo, pasitaikė atvejų, kai beveik nebuvo imtasi tolesnių veiksmų, susijusių su Komisijos nurodytomis problemomis. Pavyzdžiui, Komisija negavo aiškių ir išsamių paaiškinimų dėl pastebėtų didelių neatitikimų tarp gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų iškrautų žuvų kiekio ir IATTC pranešto krovumo bei žuvų laikymo triumų talpos, nors krovumas ir triumų talpa yra rodikliai, kuriuos IATTC naudoja žvejybos pajėgumams valdyti rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, visų pirma taikydama metinį 72 dienų draudimą žvejoti laivams, kurių krovumas viršija 182 metrines tonas.

(30)

Kaip pabrėžta (15), (16), (17) ir (25) konstatuojamosiose dalyse, taip pat trūksta pastangų tęstinumo ir nuoseklumo taisant nustatytus trūkumus.

(31)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies b punktu, Komisija išnagrinėjo galiojančias vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama Ekvadore užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(32)

Dabartinė sankcijų sistema pagrįsta 1974 m. priimtu Žuvininkystės įstatymu, kuris 2016 m. buvo papildytas Dekretu Nr. 852. Tačiau Dekrete Nr. 852 numatytos sankcijos, iš pradžių skirtos 1974 m. žuvininkystės įstatymo trūkumams ištaisyti, nuo minėto Dekreto įsigaliojimo dienos buvo taikomos retai.

(33)

Todėl sankcijų sistema vis dar grindžiama silpna ir pasenusia teisine sistema, kurioje nėra NNN žvejybos veiklos apibrėžties ir kurioje numatytos sankcijos neužtikrina atgrasomojo poveikio. Didžiausia 2018 m. Ekvadore skirta bauda pramoniniams laivams, neatsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir susijusių žvejybos produktų vertę, neviršijo 4 500 USD. Be to, Ekvadoro valdžios institucijos taip pat pripažino, kad joms kyla teisinių ir praktinių baudų išieškojimo problemų, o dėl sudėtingų administracinių procedūrų dažnai praktiškai neįmanoma išspręsti pakartotinių pažeidimų klausimo.. Ekvadoro valdžios institucijų pateiktoje informacijoje taip pat matyti nevienodas požiūris į sankcijų taikymą, visų pirma kalbant apie neteisėto laimikio konfiskavimą.

(34)

Be to, naujo Žuvininkystės įstatymo įsigaliojimas ir peržiūrėtos sankcijų sistemos rengimas nuo 2015 m. nuolat atidėliojamas.

(35)

Todėl dabartinė sankcijų sistema neatitinka IPOA IUU 16 punkto, kuriame nurodyta, kad nacionaliniais teisės aktais turėtų būti sprendžiama NNN žvejybos problema, taip pat 21 punkto, kuriame nurodyta, kad valstybės turėtų užtikrinti, jog NNN žvejybą vykdantiems laivams ir, kiek įmanoma, jų jurisdikcijai priklausantiems nacionaliniams subjektams taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad pažeidėjai negautų naudos iš tokios žvejybos.

(36)

Atsižvelgdama į surinktą informaciją apie teisinę sistemą ir sankcijų procedūras, Komisija padarė išvadą, kad Ekvadoras netaikė UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad užtikrintų taisyklių laikymąsi ir atgrasytų nuo pažeidimų, taip pat kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(37)

Remdamasi 31 straipsnio 5 dalies c punktu, Komisija išnagrinėjo aptariamos NNN žvejybos atvejų mastą ir rimtumą.

(38)

Komisijos vizitų metu paaiškėjo, kad yra rimtų ir pasikartojančių problemų kontroliuojant laivus ir šalyje perdirbamas žuvis, kaip nurodyta (15), (16), (17), (18), (23) ir (24) konstatuojamosiose dalyse. Dėl šių problemų kyla didelis pavojus, kad Ekvadore bus parduodami arba perdirbami dideli kiekiai iš NNN žvejybos veiklos gautų žuvų.

(39)

Be to, svarbu paminėti, kad 2017 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės jūrų žuvininkystės tarnybos ataskaitoje Kongresui (6)Ekvadoras taip pat nurodytas kaip turintis NNN žvejybą vykdančių laivų. Visų pirma, 2014 ir 2015 m. buvo nustatyta, kad Ekvadoras turi 25 laivus, kurie pažeidžia IATTC rezoliucijas. Ataskaitoje teigiama, kad keli iš šių laivų padarė pakartotinių pažeidimų, kurie jau buvo nustatyti 2015 m. ir anksčiau. Be to, Komisija surinko įrodymų, kad keliems iš laivų 2018 ir 2019 m. Ekvadoras taip pat taikė administracines pažeidimo procedūras.

(40)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytas aplinkybes ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Ekvadoro valdžios institucijų pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 5 dalis aiškiai matyti, kad Ekvadoras neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su bendradarbiavimu ir vykdymo užtikrinimu.

(41)

Pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 6 dalies a ir b punktus Komisija išnagrinėjo, ar Ekvadoras yra ratifikavęs atitinkamus tarptautinius žuvininkystės srities dokumentus arba yra prie jų prisijungęs ir kokia yra jo, kaip regioninių žvejybos valdymo organizacijų susitariančiosios šalies, padėtis arba sutikimo taikyti tų organizacijų patvirtintas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones statusas.

(42)

2012 m. Ekvadoras ratifikavo UNCLOS, o 2016 m. – Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (UNFSA). 2019 m. Ekvadoras taip pat prisijungė prie 2009 m. FAO susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (PSMA).

(43)

Tačiau dabartinė nacionalinė teisinė sistema neužtikrina visapusiško PSMA įgyvendinimo. Pavyzdžiui, Ekvadoro valdžios institucijos pranešė, kad nėra teisiškai nustatyto mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama perkrovimo kontrolė uostuose.

(44)

Iš Komisijos surinktos informacijos taip pat matyti, kad sankcijų procedūra už sunkų pažeidimą (žvejybos reisą kasmetinio IATTC nustatyto žvejybos draudimo laikotarpiu) buvo pradėta taikyti praėjus daugiau kaip 17 mėnesių nuo pažeidimo, nors pagal UNFSA 19 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujama, kad valstybė bet kokį galimą subregioninių ar regioninių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą ištirtų nedelsdama ir iki galo.

(45)

Pagal 31 straipsnio 6 dalies c punktą Komisija išnagrinėjo, ar susijusi trečioji šalis galėjo dalyvauti darant veikimą ar neveikimą, dėl kurio galėjo sumažėti taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ar tarptautinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

(46)

Kaip aprašyta (11) konstatuojamojoje dalyje, Ekvadoras yra IATTC ir SPRFMO narė, WCPFC bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra narė, ir CCAMLR laimikio dokumentavimo sistemoje savanoriškai dalyvaujanti šalis, kuri nėra susitariančioji šalis.

(47)

Kaip aprašyta (15) ir (16) konstatuojamosiose dalyse, pastaraisiais metais keletas laivų veiklą vykdė tinkamai nesiregistruodami atitinkamose RŽVO. Dėl to šie laivai vykdė neteisėtą ir nedeklaruotą žvejybą.

(48)

Kaip aprašyta (33) ir (39) konstatuojamosiose dalyse, negebėjimas pritaikyti atgrasomųjų sankcijų taip pat lėmė tai, kad IATTC rajone veiklą vykdantys Ekvadoro laivai pažeidimus kartojo ir padarė papildomų šios organizacijos priimtų išsaugojimo bei valdymo priemonių pažeidimų.

(49)

Tai, kad nebuvo parengta struktūriška ir rizika pagrįsta tikrinimo veiklos valdymo strategija, taip pat lėmė tai, kad nebuvo užtikrintas pagrindinių atitikties rizikos veiksnių pašalinimas, kaip, pavyzdžiui, nurodyta (23) konstatuojamojoje dalyje.

(50)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytas aplinkybes ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis bei Ekvadoro pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalis aiškiai matyti, kad Ekvadoras neįvykdė pagal tarptautinę teisę jam tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, kitais teisės aktais ir išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėmis.

(51)

Pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (UNHDI) (7) 2017 m. Ekvadoras buvo laikomas šalimi, kurioje žmogaus socialinės raidos lygis aukštas (86-a vieta iš 189 šalių) (8).

(52)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Ekvadoro užimamą vietą pagal UNHDI ir į 2017–2019 m. surengtų vizitų rezultatus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Ekvadoras jam pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų nevykdė dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Taip pat nėra akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima žuvininkystės teisės aktų, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros, taip pat atsekamumo sistemų trūkumus sieti su nepakankamais gebėjimais ir infrastruktūra. Ekvadoro pateiktus prašymus dėl paramos peržiūrint jo žuvininkystės teisės aktus Komisija patenkino.

(53)

Atsižvelgiant į šiame skirsnyje išdėstytą padėtį ir remiantis visais Komisijos surinktais faktiniais duomenimis ir visais šalies pareiškimais, pagal NNN žvejybos reglamento 31 straipsnio 7 dalį aiškiai matyti, kad Ekvadoro išsivystymo būklei ir apskritai jo su žuvininkystės valdymu susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(54)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas, kad Ekvadoras nevykdo pagal tarptautinę teisę jam tenkančių vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybės pareigų ir nesiima priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, vadovaujantis NNN žvejybos reglamento 32 straipsniu Ekvadorui turėtų būti pranešta apie tai, kad Komisija jį gali pripažinti trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba.

(55)

Taip pat Komisija dėl Ekvadoro turėtų imtis visų NNN žvejybos reglamento 32 straipsnyje nustatytų veiksmų. Tinkamo administravimo tikslais turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį minėtoji šalis galėtų raštu atsakyti į tokį pranešimą ir ištaisyti padėtį.

(56)

Be to, pagal šį sprendimą Ekvadorui teikiamas pranešimas apie tai, kad jis gali būti pripažintas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis bet kokių tolesnių veiksmų ir savaime nereiškia įsipareigojimo imtis tokių veiksmų siekiant nustatyti ir sudaryti nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą,