(1)

nors trumpalaikių dujų tiekimo sutrikimų būta ir praeityje, yra keletas veiksnių, dėl kurių padėtis 2022 m. nuo ankstesnių dujų tiekimo saugumo krizių skiriasi. Nuo 2022 m. vasario mėn. paaštrėjusi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą lėmė precedento neturintį kainų augimą. Tikėtina, kad dėl to kainų augimo iš esmės pasikeis paskatos pildyti požemines dujų saugyklas Sąjungoje. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, negalima atmesti tolesnių dujų tiekimo sutrikimų galimybės. Tokie tiekimo sutrikimai galėtų labai pakenkti piliečiams ir Sąjungos ekonomikai, nes Sąjunga vis dar yra labai priklausoma nuo išorės dujų tiekimo, kurį konfliktas gali paveikti;

(2)

pastarojo meto įvykių pobūdis ir padariniai yra didelio masto ir pasireiškia visoje Sąjungoje, todėl būtinas visapusiškas Sąjungos atsakas. Užtikrinant tą atsaką pirmenybė turėtų būti teikiama priemonėms, kuriomis galima padidinti dujų tiekimo, visų pirma dujų tiekimo saugomiems vartotojams, saugumą Sąjungos lygmeniu. Sutaupyta energija ir energijos vartojimo efektyvumas yra pagrindiniai veiksniai siekiant to tikslo. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga veiktų koordinuotai siekiant išvengti potencialios rizikos, kylančios dėl galimo dujų tiekimo sutrikimo, nedarant poveikio valstybių narių teisei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnį pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą jų energijos tiekimo struktūrą;

(3)

laikymas požeminėse dujų saugyklose prisideda prie dujų tiekimo saugumo, o gerai pripildytos požeminės dujų saugyklos reiškia dujų tiekimo užtikrinimą, nes labai išaugus paklausai ar kilus tiekimo sutrikimams, užtikrinamas papildomas dujų tiekimas. Kadangi dujų tiekimo dujotiekiais sutrikimų gali kilti bet kuriuo metu, turėtų būti nustatytos priemonės dėl Sąjungos požeminių dujų saugyklų pripildymo lygio, kad būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas 2022–2023 m. žiemą;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1938 (3) nustatytas solidarumo mechanizmas kaip itin sudėtingų ekstremaliųjų situacijų Sąjungoje poveikiui švelninti skirta priemonė, kai kurioje nors valstybėje narėje kyla rizika dujų tiekimui solidariai saugomiems vartotojams, nes toks tiekimas yra esminis saugumo poreikis ir būtinas prioritetas. Susidarius Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai, neatidėliotinas reagavimas užtikrina, kad valstybės narės gali geriau apsaugoti vartotojus;

(5)

Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikis parodė, kad esamos tiekimo saugumo taisyklės nėra pritaikytos prie staigių didelių geopolitinės padėties pokyčių, kai tiekimo trūkumas ir kainų pikai gali atsirasti ne tik dėl infrastruktūros gedimo ar ekstremalių oro sąlygų, bet ir dėl tyčinių didelių įvykių ir ilgesnės trukmės ar staigių tiekimo sutrikimų. Todėl būtina reaguoti į staiga labai padidėjusią riziką, kylančią dėl dabartinių geopolitinės padėties pokyčių, be kita ko, įvairinant Sąjungos energijos tiekimą;

(6)

remiantis Komisijos atlikta, inter alia, dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių adekvatumo analize bei 2022 m. vasario mėn. Komisijos ir Dujų koordinavimo grupės (toliau – DKG), įsteigtos Reglamentu (ES) 2017/1938, atlikta sustiprinto pasirengimo rizikai Sąjungos mastu analize, kiekviena valstybė narė turėtų iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje esančios požeminės dujų saugyklos, tiesiogiai sujungtos su tos valstybės narės rinkos zona, ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtų pripildytos bent iki 90 % jų talpos valstybės narės lygmeniu (pripildymo tikslas), nustatant kiekvienai valstybei narei taikomus tarpinius tikslus, kurie turi būti pasiekti kitų metų gegužės, liepos, rugsėjo ir vasario mėn. (pildymo trajektorija). Kai kurios valstybės narės, turinčios didelių požeminio laikymo pajėgumų, įpareigojimu pasiekti jų teritorijoje esančių požeminių dujų saugyklų pripildymo tikslą būtų neproporcingai paveiktos. Siekiant atspindėti tą situaciją, pareiga pripildyti savo požemines dujų saugyklas turėtų būti sumažinta iki 35 % per praėjusius penkerius metus jų vidutinio per metus suvartoto dujų kiekio. Tai neturėtų daryti poveikio kitų valstybių narių pareigai prisidėti prie savo atitinkamų požeminių dujų saugyklų pripildymo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę tam tikromis sąlygomis nuspręsti iš dalies įvykdyti pripildymo tikslą įskaitydamos suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) įrenginiuose laikomas SGD atsargas. Pripildymo tikslai yra būtini siekiant užtikrinti, kad vartotojai Sąjungoje būtų tinkamai apsaugoti nuo tiekimo trūkumo. 2022 m. turėtų būti taikomas mažesnis – 80 % pripildymo tikslas ir nustatyta mažiau tarpinių tikslų, atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas turi įsigalioti jau prasidėjus saugyklų pildymo sezonui ir kad valstybės narės turės nedaug laiko jam įvykdyti;

(7)

pripildydamos savo saugyklas valstybės narės turėtų siekti įvairinti savo dujų tiekėjus, kad sumažintų savo priklausomybę, kai ji gali kelti riziką Sąjungos ar valstybių narių energijos tiekimo saugumui arba esminiams jų saugumo interesams;

(8)

kiekvienais metai nuo 2023 m., pradedant vasario mėn., turėtų būti konkrečiai vykdoma dujų laikymo stebėsena , kad būtų išvengta staigaus dujų išleidimo iš požeminių dujų saugyklų žiemos viduryje, dėl kurio galėtų kilti tiekimo saugumo problemų žiemai dar nesibaigus. Pildymo trajektorijos sistema turėtų užtikrinti galimybę vykdyti nuolatinę stebėseną visą saugyklų pildymo sezoną;

(9)

kiekvienais metais nuo 2023 m. kiekviena požeminių dujų saugyklų turinti valstybė narė turėtų suvestine forma pateikti Komisijai tokių saugyklų, esančių jos teritorijoje ir tiesiogiai sujungtų su jos rinkos zona, pildymo trajektorijos projektą. Atsižvelgus į DKG atliktą vertinimą, Komisija turėtų priimti sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei nustatoma pildymo trajektorija taip, kad nebūtų nederamai iškraipyta toje valstybėje narėje esančių požeminių dujų saugyklų konkurencinė padėtis, palyginti su kaimyninėse valstybėse narėse esančiomis tokiomis saugyklomis;

(10)

siekiant nustatyti kiekvienos valstybės narės, turinčios požeminių dujų saugyklų, pildymo trajektoriją nuo 2023 m. remiantis kiekvienos tokios valstybės narės pateiktu pildymo trajektorijos projektu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(11)

kiekvienos valstybės narės, turinčios požeminių dujų saugyklų, pildymo trajektoriją turėtų sudaryti tarpiniai tikslai ir ji turėtų būti pagrįsta vidutine tos valstybės narės pripildymo norma per praėjusius penkerius metus. Valstybėms narėms, kurių atveju pripildymo tikslas sumažinamas iki 35 % jų vidutinio per metus suvartojamo dujų kiekio, turėtų būti atitinkamai sumažinti ir tarpiniai pildymo trajektorijos tikslai;

(12)

jei dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, dėl su vamzdynais, kuriais dujos tiekiamos į požemines dujų saugyklas, ar su įleidimo įrenginiais susijusių problemų, valstybės narės negali pripildymo tikslą pasiekti laiku, valstybėms narėms turėtų būti leista įvykdyti pripildymo tikslą vėlesniame etape. Tačiau kiekvienas pripildymo tikslas turėtų būti pasiektas kai tik techniškai tai bus įmanoma, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip atitinkamų metų gruodžio 1 d., siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą žiemos laikotarpiu;

(13)

gali būti, kad valstybei narei gali nepavykti pasiekti pripildymo tikslo arba tarpinio tikslo susidarius regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliajai situacijai, pavyzdžiui, kai tiekiamų dujų nepakanka, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnio 1 dalies c punkte, kurią Komisija yra paskelbusi atitinkamai vienos ar daugiau valstybių narių, paskelbusių nacionalinę ekstremaliąją situaciją, kaip tai suprantama tame reglamente, prašymu. Todėl pripildymo tikslai, įskaitant naštos pasidalijimo tikslą, neturėtų būti taikomi tais atvejais ir tol, kol Komisija yra paskelbusi regioninio ar Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją pagal to reglamento 12 straipsnį;

(14)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų nukrypta nuo pildymo trajektorijų, kompetentingos institucijos turėtų nuolat stebėti požeminių dujų saugyklų pripildymo lygius. Pildymo trajektorijoms turėtų būti taikoma penkių procentinių punktų paklaida. Jei valstybės narės saugyklų pripildymo lygis yra daugiau kaip penkiais procentiniais punktais mažesnis už jai nustatytos pildymo trajektorijos lygį, kompetentinga institucija turėtų nedelsdama imtis veiksmingų priemonių tam lygiui padidinti. Valstybės narės apie tokias priemones turėtų informuoti Komisiją ir DKG;

(15)

dėl bet kokio didelio ir ilgalaikio kurios nors valstybės narės nukrypimo nuo jai nustatytos pildymo trajektorijos gali kilti pavojus, kad nebus pasiekti tinkami pripildymo lygiai ir pripildymo tikslas, kurie, laikantis solidarumo principo, yra būtini siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą Sąjungoje. Tokio didelio ir ilgalaikio nukrypimo nuo pildymo trajektorijos arba nukrypimo nuo pripildymo tikslo atveju Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta dėl nepripildytų saugyklų kylančių dujų tiekimo saugumo problemų. Spręsdama dėl tokių veiksmingų priemonių Komisija turėtų atsižvelgti į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį, pavyzdžiui, požeminių dujų saugyklų dydį šalies viduje suvartojamo dujų kiekio atžvilgiu, požeminių dujų saugyklų svarbą dujų tiekimo saugumui regione ir į visas esamas SGD saugyklas. Kadangi šis reglamentas turi įsigalioti jau prasidėjus 2022 m. saugyklų pildymo sezonui, visomis priemonėmis, kurių Komisija imsis reaguodama į nukrypimus nuo 2022 m. pildymo trajektorijos, turėtų būti atsižvelgiama į ribotą šio reglamento įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu laiką. Komisija turėtų užtikrinti, kad priemonėmis nebūtų viršijama to, kas būtina dujų tiekimo saugumui užtikrinti, neužkraunant neproporcingos naštos valstybėms narėms, dujų rinkos dalyviams, laikymo sistemų operatoriams ar vartotojams;

(16)

valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad pripildymo tikslai būtų pasiekti. Tai darydamos jos turėtų stengtis pirmiausia taikyti, kai įmanoma, rinka pagrįstas priemones, kad būtų išvengta nereikalingų rinkos sutrikimų. Valstybės narės turėtų galėti laisvai nusistatyti didesnį pripildymo tikslą, kad Sąjunga galėtų siekti 2022 m. kolektyviai pripildyti 85 % Sąjungoje esančių požeminių dujų saugyklų pajėgumų. Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių narių jau taikoma skirtinga reguliavimo tvarka saugyklų pripildymui remti, neturėtų būti nustatyta jokia konkreti priemonė, kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi pildymo trajektorijų ar pripildymo tikslo. Valstybėms narėms turėtų būti palikta laisvė nuspręsti, kuri priemonė, atsižvelgiant į jų nacionalines sistemas, yra tinkamiausia, jei laikomasi tam tikrų nustatytų sąlygų. Todėl valstybės narės arba kompetentingos reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti, kurie rinkos dalyviai turi būti įpareigoti užtikrinti požeminių dujų saugyklų pripildymą. Jos taip pat turėtų turėti galimybę nuspręsti, ar reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, priemonių, kuriomis pajėgumų turėtojai būtų įpareigojami atlaisvinti nepanaudotus pajėgumus ir kurių galima imtis pagal esamas Sąjungos rinkos taisykles, pakanka užtikrinti, kad pripildymo tikslai būtų pasiekti, o galbūt reikia finansinių paskatų ar laikymo tarifų lengvatų. Jei kuri nors valstybė narė dujų tiekėjams, jos teritorijoje tiekiantiems dujas saugomiems vartotojams, nustato pareigą laikyti dujas požeminėse dujų saugyklose, laikytinų dujų kiekis turėtų būti nustatytas remiantis tiems saugomiems vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kiekiu. Valstybės narės turėtų koordinuoti veiksmus tarpusavyje ir naudoti priemones, pavyzdžiui, SGD pirkimo platformas, kad būtų kuo labiau padidintas SGD naudojimas saugykloms pripildyti. Be to, valstybės narės turėtų sumažinti infrastruktūros ir reguliavimo kliūtis, trukdančias bendrai naudoti SGD saugykloms pripildyti;

(17)

2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate „REPowerEU: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ paaiškinta, kad pagal Sąjungos teisę valstybėms narėms, siekiant užtikrinti saugyklų pripildymą, pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą leidžiama teikti pagalbą dujų tiekėjams, pavyzdžiui, garantijų forma (abipusis susitarimas dėl skirtumų);

(18)

visos priemonės, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti požeminių dujų saugyklų pripildymą, įskaitant sąlygas, kurios turi būti nustatytos pripildymui remiantis naštos pasidalijimu, ir sąlygas, kurios turi būti nustatytos dujų išleidimui iš požeminių dujų saugyklų, turėtų būti būtinos, aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos, nediskriminacinės ir patikrinamos; be to, jomis neturėtų būti netinkamai iškraipyta konkurencija ar sutrikdytas tinkamas dujų vidaus rinkos veikimas ar sukelta rizika dujų tiekimo saugumui kitose valstybėse narėse ar Sąjungoje. Visų pirma, tokiomis priemonėmis neturėtų būti sustiprinta įmonių, kontroliuojančių požemines dujų saugyklas arba užsisakiusių, bet nepanaudojusių laikymo pajėgumų, dominuojanti padėtis ar padidintos jų nenumatytos pajamos;

(19)

efektyvus esamos infrastruktūros, įskaitant tarpvalstybinius perdavimo pajėgumus, požemines dujų saugyklas ir SGD įrenginius, naudojimas yra svarbus veiksnys siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą vadovaujantis solidarumo principu. Atviros energijos rinkos sienos yra labai svarbios dujų tiekimo saugumui užtikrinti, be kita ko, tuo metu, kai sutrinka dujų tiekimas nacionaliniu, regioniniu ar Sąjungos lygmeniu. Todėl priemonėmis, kurių imamasi požeminių dujų saugyklų pripildymui užtikrinti, neturėtų būti trikdomi arba ribojami tarpvalstybiniai pajėgumai, paskirstyti pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/459 (5). Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad laikymo galimybė liktų prieinama, be kita ko, kaimyninėms valstybėms narėms ir paskelbus ekstremaliąją situaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnio 1 dalies c punkte;

(20)

dėl laikymo pareigos gali būti užkrauta finansinė našta atitinkamiems rinkos dalyviams tose valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra atitinkamų požeminių dujų saugyklų, tuo tarpu didinant dujų tiekimo saugumo lygį norima užtikrinti, kad tai būtų naudinga visoms valstybėms narėms, įskaitant tas valstybes nares, kurios neturi požeminių dujų saugyklų. Siekiant pasidalyti Sąjungoje esančių požeminių dujų saugyklų pakankamo pripildymo užtikrinimo naštą, kad būtų užtikrintas dujų tiekimo saugumas, vadovaujantis solidarumo principu, požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės turėtų naudoti požemines dujų saugyklas, esančias kitose valstybėse narėse. Tuo atveju, jei kuri nors valstybė narė neturi jungčių su kitomis valstybėmis narėmis arba jei dėl ribotų kurios nors valstybės narės tarpvalstybinių perdavimo pajėgumų arba dėl kitų techninių priežasčių naudotis kitose valstybėse narėse esančiomis požeminėmis dujų saugyklomis neįmanoma, ta pareiga turėtų būti atitinkamai sumažinta;

(21)

požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rinkos dalyviai tokiose valstybėse narėse sudarytų susitarimus su rinkos dalyviais tokias saugyklas turinčiose valstybėse narėse, numatančius tokių laikymo kiekių, kurie sudaro bent 15 % per praėjusius penkerius metus jų vidutinio per metus suvartoto dujų kiekio, panaudojimą ne vėliau kaip lapkričio 1 d. Tačiau požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę parengti alternatyvų naštos pasidalijimo mechanizmą su viena ar daugiau valstybių narių, turinčių požeminių dujų saugyklų. Svarstant naštos pasidalijimo mechanizmą reikėtų atsižvelgti ir į kitas esamas lygiavertes dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, į lygiavertę pareigą, susijusią su kitos rūšies nei gamtinės dujos kuru, įskaitant naftą, laikantis tam tikrų sąlygų. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tokius alternatyvius naštos pasidalijimo mechanizmus ir įrodyti techninių apribojimų egzistavimą bei priemonių, kurių imtasi, lygiavertiškumą;

(22)

gali būti, kad priemonės, kurias taikydamos požeminių dujų saugyklų neturinčios valstybės narės dalijasi laikymo pareigos našta su požeminių dujų saugyklų turinčiomis valstybėmis narėmis, savo ruožtu turės finansinį poveikį atitinkamiems rinkos dalyviams. Todėl požeminių dujų saugyklų neturinčioms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama teikti rinkos dalyviams finansines paskatas ar kompensuoti jų pajamų trūkumą arba išlaidas, kurių jie patyrė vykdydami jiems nustatytas pareigas ir kurių negalima padengti pajamomis. Jei tokios priemonės finansuojamos iš rinkliavos, ta rinkliava neturėtų būti taikoma tarpvalstybiniams sujungimo taškams;

(23)

veiksminga stebėsena ir ataskaitų teikimas yra labai svarbūs vertinant su dujų tiekimo saugumu susijusios rizikos pobūdį bei mastą ir pasirenkant tinkamas tokios rizikos pašalinimo priemones. Požeminių dujų saugyklų operatoriai saugyklų pildymo sezonu kompetentingoms institucijoms kas mėnesį turėtų pranešti apie pripildymo lygius. Požeminių dujų saugyklų savininkai ir operatoriai raginami centrinėje ataskaitų teikimo platformoje reguliariai registruoti kiekvienos požeminės dujų saugyklos talpą ir pripildymo lygį;

(24)

kompetentingos institucijos atlieka svarbų vaidmenį dujų tiekimo saugumo stebėsenos srityje bei užtikrina dujų tiekimo saugumo ir dėl priemonių taikymo vartotojams tenkančių išlaidų pusiausvyrą. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija arba kitas valstybės narės paskirtas subjektas turėtų stebėti jos teritorijoje esančių požeminių dujų saugyklų pripildymo lygius ir apie rezultatus pranešti Komisijai. Kai tikslinga, Komisija taip pat turėtų galėti paprašyti Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kad ši padėtų vykdyti stebėseną;

(25)

labai svarbu, kad atliekant rizikos vertinimus pagal Reglamento (ES) 2017/1938 7 straipsnį būtų atsižvelgiama į visų rūšių riziką, galinčią daryti didelį poveikį dujų tiekimo saugumui. Tuo tikslu, taikant rizika grindžiamą požiūrį į dujų tiekimo saugumo vertinimą ir prevencinių bei rizikos mažinimo priemonių nustatymą, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tiekimo iš vienintelio tiekimo šaltinio visiško nutrūkimo scenarijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnį pasirengimą, kad būtų išvengta dujų tiekimo sutrikimų ir būtų sušvelnintas tokio sutrikimo poveikis, bendras rizikos vertinimas ir nacionaliniai rizikos vertinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į tokius scenarijus. Taip būtų sudarytos sąlygos koordinuoti ekstremaliosios situacijos poveikio švelninimo priemones ir optimizuoti šaltinius siekiant užtikrinti nepertraukiamą tiekimą visiško tiekimo nutrūkimo atveju;

(26)

turėtų būti sustiprintas DKG vaidmuo, suteikiant jai aiškius įgaliojimus stebėti valstybių narių veiklos rezultatus ir plėtoti geriausią praktiką, susijusią su dujų tiekimo saugumu. Todėl Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas DKG, o DKG turėtų padėti Komisijai stebėti pripildymo tikslus ir užtikrinti, kad jie būtų pasiekti;

(27)

DKG yra pagrindinis Komisijos patarėjas, padedantis koordinuoti tiekimo saugumo priemones ir bet kuriuo metu, o konkrečiau – krizės atveju, padedantis Komisijai. Prireikus, siekiant užtikrinti kuo didesnį pasirengimą ir palengvinti greitą keitimąsi informacija, Komisija nedelsdama, esant galimos krizės tikimybei, sušauks krizių valdymo sudėties DKG. Krizių valdymo sudėties DKG turėtų padėti Komisijai tiek, kiek būtina. Tuo tikslu DKG turėtų palaikyti ryšių kanalus su valstybėmis narėmis ir visais atitinkamais rinkos dalyviais dujų tiekimo saugumo srityje, ir rinkti informaciją, susijusią su dujų tiekimo saugumu nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygmenimis;

(28)

laikymo sistemos sektorius yra labai svarbus Sąjungai, jos energijos tiekimo saugumui ir kitiems esminiams Sąjungos saugumo interesams. Todėl požeminės dujų saugyklos laikomos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, kaip tai suprantama Tarybos direktyvoje 2008/114/EB (6). Valstybės narės raginamos savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (7) priimtose pažangos ataskaitose atsižvelgti į šiame reglamente nustatytas priemones;

(29)

laikymo sistemos tinkle būtina įdiegti papildomas apsaugos priemones, kad būtų išvengta grėsmių viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui Sąjungoje ar Sąjungos piliečių gerovei. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas laikymo sistemos operatorius, įskaitant laikymo sistemų operatorius, kuriuos kontroliuoja perdavimo sistemos operatoriai, būtų sertifikuotas nacionalinės reguliavimo institucijos arba valstybės narės paskirtos kitos kompetentingos institucijos, siekiant užtikrinti, kad dėl laikymo sistemos operatoriui daromos įtakos nekiltų rizika energijos tiekimo saugumui ar kitiems esminiams saugumo interesams Sąjungoje arba bet kurioje valstybėje narėje. Analizuojant galimą energijos tiekimo saugumo riziką, svarbu koordinuoti valstybių narių tarpusavio veiksmus, susijusius su tiekimo saugumo vertinimu. Tas vertinimas neturėtų diskriminuoti rinkos dalyvių, ir juo turėtų būti visapusiškai laikomasi gerai veikiančios vidaus rinkos principų. Siekiant sparčiai mažinti dėl žemų pripildymo lygių kylančią riziką, atliekant tokį sertifikavimą pirmenybė turėtų būti teikiama didesnėms požeminėms saugykloms, kurių pripildymo lygiai pastaruoju metu būdavo nuolatos žemi, o pats tokių saugyklų sertifikavimas turėtų būti atliekamas greičiau, taip užtikrinant, kad būtų išvengta galimų dujų tiekimo saugumo problemų, kylančių dėl tokių didelių saugyklų kontrolės, arba, jei įmanoma, jos būtų pašalintos. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis visų Sąjungos požeminių saugyklų pripildymo lygis per praėjusius šešerius metus kovo 31 d. buvo 35 % jų maksimalios talpos, riba, kuria remiantis būtų apibrėžiamas neįprastai žemas pripildymo lygis 2021 m. kovo mėn. ir 2022 m. kovo mėn., turėtų būti 30 %;

(30)

nacionalinės reguliavimo institucijos ar kita atitinkamų valstybių narių paskirta kompetentinga institucija (toliau abiem atvejais – tvirtinančioji institucija) turėtų atsisakyti išduoti sertifikatą, jei jos padaro išvadą, kad asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja laikymo sistemos operatorių arba jo atžvilgiu turi kokių nors teisių, galėtų kelti riziką energijos tiekimo saugumui arba bet kokiems kitiems esminiams saugumo interesams nacionaliniu, regiono ar Sąjungos lygmenimis. Atlikdama tą vertinimą tvirtinančioji institucija turėtų atsižvelgti į komercinius ryšius, kurie galėtų neigiamai paveikti laikymo sistemos operatoriaus paskatas ir galimybes pripildyti požeminę dujų saugyklą, taip pat į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus ir visus kitus ypatingus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes. Siekiant užtikrinti nuoseklų sertifikavimo taisyklių taikymą visoje Sąjungoje, Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi ir solidarumą bei energetinį saugumą Sąjungoje, tvirtinančioji institucija, priimdama sprendimus dėl sertifikavimo, turėtų kuo labiau atsižvelgti į Komisijos nuomonę ir, be kita ko, kai tikslinga, peržiūrėti savo sprendimo projektą. Jei tvirtinančioji institucija atsisako išduoti sertifikatą, ji turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad bet kuris asmuo perleistų turimas laikymo sistemos savininko arba laikymo sistemos operatoriaus akcijas ar jo atžvilgiu turimas teises ir nustatyti tokio perleidimo terminą, nurodyti imtis bet kokių kitų tinkamų priemonių užtikrinti, kad tas asmuo negalėtų kontroliuoti to laikymo sistemos savininko arba laikymo sistemos operatoriaus ar jo atžvilgiu turėti teisių, taip pat nuspręsti dėl tinkamų kompensacinių priemonių. Visos priemonės, kurios įtraukiamos į sprendimą dėl sertifikavimo siekiant reaguoti į dujų tiekimo saugumo riziką ar kitus esminius saugumo interesus, turėtų būti būtinos, aiškiai apibrėžtos, skaidrios, proporcingos ir nediskriminacinės;

(31)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma juo gerbiama Chartijos 17 straipsnyje numatyta teisė į tai, kad nuosavybė negali būti atimama, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant, ir Chartijos 47 straipsnyje numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(32)

jei įmonėms tenka pirkti daugiau dujų tuomet, kai dujų kaina yra didelė, kainos gali dar labiau padidėti. Todėl reguliavimo institucijos turėtų galėti taikyti iki 100 % nuolaidą perdavimo ir paskirstymo pajėgumų įleidimo į saugyklą ir išleidimo iš jos tarifams tiek požeminių dujų saugyklų, tiek SGD įrenginių atžvilgiu, taip užtikrinant, kad laikymas taptų patrauklesnis rinkos dalyviams. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir konkurencijos institucijos taip pat raginamos pasinaudoti savo įgaliojimais, kad veiksmingai užkirstų kelią nepagrįstam laikymo tarifų didinimui;

(33)

atsižvelgiant į dabartines išskirtines aplinkybes ir neaiškumus, susijusius su būsimais geopolitinės padėties pokyčiais, valstybės narės raginamos pripildymo tikslus pasiekti kuo greičiau;

(34)

atsižvelgiant į Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą keliamą neišvengiamą pavojų dujų tiekimo saugumui, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo. Dėl išskirtinio dabartinių aplinkybių pobūdžio kai kurios šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(35)

šis reglamentas turėtų skubos tvarka tapti Energijos bendrijos acquis dalimi, vadovaujantis 2005 m. spalio 25 d. Atėnuose pasirašyta ir 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojusia Energijos bendrijos sutartimi;

(36)

todėl Reglamentas (ES) 2017/1938 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (8) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,