17.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 159/88

(1)

Pastaruoju metu įtampa Portugalijai finansų rinkose vis didėjo – tai rodė augantį nerimą dėl jos valstybės finansų tvarumo. Prasidėjusi esant struktūriškai silpnam ekonominiam pagrindui, dabartinė krizė padarė didžiulį poveikį ir valstybės finansams – tai galiausiai lėmė staigų Vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumų didėjimą. Kredito reitingų agentūroms keletą kartų iš eilės sumažinus Portugalijos obligacijų reitingus, šalis tapo nepajėgi refinansuoti savo skolų tokiomis palūkanų normomis, kurios atitiktų ilgalaikio fiskalinio tvarumo tikslą. Tuo pat metu nuo išorės finansavimo labai priklausomas bankų sektorius buvo vis labiau atskiriamas nuo finansavimo iš tarptautinių rinkų.

(2)

Dėl šio didelio ekonominio ir finansinio sutrikdymo, kurį lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių Vyriausybė negalėjo kontroliuoti, 2011 m. balandžio 7 d. Portugalija oficialiai paprašė Europos Sąjungos, eurą įsivedusių valstybių narių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai finansinę pagalbą siekiant paremti politinę programą, kuria siekiama atkurti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas grįžti prie tvaraus ekonomikos augimo, taip pat apsaugoti Portugalijos, euro zonos ir Sąjungos finansinį stabilumą. 2011 m. gegužės 3 d. Vyriausybė ir jungtinė Europos Komisijos, TVF ir ECB delegacija pasiekė susitarimą dėl visapusiškos trejų metų politinės programos laikotarpiui iki 2014 m. vidurio, kuri turi būti išdėstyta Ekonominės ir finansų politikos memorandume (EFPM) ir Susitarimo memorandume dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas). Šiai politinei programai pritarė dvi didžiausios opozicijos partijos.

(3)

Komisijai ir Tarybai Portugalijos pateikto šio ekonominio ir finansinio koregavimo programos projekto (toliau – Programa) tikslas – atkurti pasitikėjimą valstybe ir bankų sektoriumi ir paremti ekonomikos augimą ir užimtumą. Joje numatyti visapusiški veiksmai trijose srityse. Pirma, laikotarpio pradžioje vykdytinos nuodugnios struktūrinės reformos potencialiam augimui paskatinti, darbo vietoms kurti ir konkurencingumui gerinti (be kita ko, vykdant fiskalinę devalvaciją). Visų pirma, Programoje numatytos darbo rinkos, teismų sistemos, tinklų pramonės šakų ir būsto bei paslaugų sektorių reformos, kad būtų sustiprintas ekonomikos augimo potencialas, pagerintas konkurencingumas ir būtų lengviau vykdyti ekonomikos koregavimą. Antra, patikima ir subalansuota fiskalinio konsolidavimo strategija, grindžiama struktūrinėmis fiskalinėmis priemonėmis ir geresne viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir valstybinių įmonių biudžetų kontrole, siekiant užtikrinti, kad bendrosios valstybės skolos ir BVP santykis vidutinės trukmės laikotarpiu imtų stabiliai mažėti. Valdžios institucijos yra įsipareigojusios sumažinti deficitą iki 3 % BVP iki 2013 m. Trečia, veiksmai finansų sektoriui apsaugoti nuo neplaningo finansinio įsiskolinimo mažinimo taikant rinkos pagrindu veikiančius mechanizmus bei pagalbines priemones.

(4)

Remiantis dabartinėmis Komisijos parengtomis nominaliojo BVP augimo projekcijomis (- 1,2 % 2011 m, - 0,5 % 2012 m., 2,5 % 2013 m. ir 3,9 % 2014 m.), fiskaliniai tikslai atitinka skolos ir BVP santykio raidą – 101,7 % 2011 m., 107,4 % 2012 m., 108,6 % 2013 m. ir 107,6 % 2014 m. Taigi, skolos ir BVP santykis turėtų stabilizuotis 2013 m. ir vėliau turėtų mažėti, darant prielaidą, kad deficitas ir toliau bus mažinamas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų; numatoma, kad dėl jų skolos ir BVP santykis 2011 m. turėtų padidėti 1¾ procentinio punkto BVP, o 2012–2014 m. – ¾ procentinio punkto per metus. Be kitų operacijų, tai didelės apimties finansinio turto įsigijimai, visų pirma susiję su galimu bankų kapitalo restruktūrizavimu ir valstybinių įmonių finansavimu; jos 2011–2014 m. laikotarpiu sudarys iki ½ % BVP per metus. Kita vertus, skolą mažinti padės iš privatizacijos gautos pajamos, kurių bendra vertė iki 2013 m. sudarys apie 3 % BVP.

(5)

Remiantis Komisijos kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir TVF parengtu vertinimu, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2014 m. vidurio Portugalijai reikalingas finansavimas sudaro iš viso 78 mlrd. (78 000 mln.) EUR. Nepaisant reikšmingo fiskalinio koregavimo, Programos laikotarpiu valstybės finansavimo trūkumas gali sudaryti iki 63 mlrd. EUR. Šis įvertis nustatytas darant prielaidą, kad prie vidutinės trukmės ir ilgalaikės skolos rinkos nebus prieigos iki 2013 m. pirmos pusės. Manoma, kad Portugalija bus pajėgi prasitęsti savo esamos trumpalaikės skolos terminą, nors Programoje ir numatytas finansavimo rezervas, jei būtų neplanuotai nukrypta nuo Komisijos pagrindinio finansavimo scenarijaus. Tvariam pasitikėjimui Portugalijos bankų sistema atkurti skirtoje programoje pateiktoje finansų sektoriaus strategijoje numatyta, kad bankų grupėms reikės užtikrinti, kad jų pagrindinio 1 pakopos kapitalo rodiklis iki 2010 m. pabaigos siektų 9 %, o iki 2012 m. pabaigos – 10 %. Programoje numatyta iki 12 mlrd. EUR bankų rėmimo schema būtinam kapitalui suteikti, jei nepavyktų rasti sprendimo rinkoje. Vis dėlto faktiniai finansavimo poreikiai gali būti gerokai mažesni, ypač jei Programos laikotarpiu rinkos sąlygos labai pagerės ir bankininkystės sektoriuje nebus patirta didelių nenumatytų nuostolių.

(6)

Programa turėtų būti finansuojama įnašais iš išorės šaltinių. Sąjungos pagalba Portugalijai siektų iki 52 mlrd. EUR pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 407/2010, ir iš įnašų iš Europos finansinio stabilumo fondo. Be to, Portugalija paprašė TVF 23 742 mlrd. SST paskolos (kuri lygi 26 mlrd. EUR pagal 2011 m. gegužės 5 d. valiutos kursą) pagal išplėstinę fondo priemonę. Paramą pagal EFSM reikia teikti panašiomis į TVF sąlygomis. Sąjungos finansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija.

(7)

Taryba turėtų reguliariai peržiūrėti Portugalijos įgyvendinamą ekonominę politiką.

(8)

Specialios ekonominės politikos sąlygos, dėl kurių susitarta su Portugalija, turėtų būti išdėstytos Susitarimo memorandume. Išsamios finansinės sąlygos turėtų būti išdėstytos Susitarime dėl paskolos.

(9)

Komisija, vykdydama išvykstamuosius patikrinimus ir naudodamasi reguliariomis Portugalijos valdžios institucijų ataskaitomis, kartu su ECB turėtų reguliariai tikrinti, kad būtų vykdomos su pagalba susietos ekonominės politikos sąlygos.

(10)

Per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines konsultacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse.

(11)

Operacijos, vykdomos naudojantis Sąjungos finansinės pagalbos lėšomis, turi derėti su Sąjungos vykdoma politika ir atitikti Sąjungos teisės aktus. Finansų įstaigų rėmimo veiksmai turi būti vykdomi pagal Sąjungos konkurencijos taisykles.

(12)

Pagalba turėtų būti teikiama siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti Programą,

a)

Portugalija įgyvendina visas 2011 m. biudžete numatytas fiskalinio konsolidavimo priemones, kurių vertė siekia apie 9 mlrd. EUR, ir papildomas iki 2011 m. gegužės mėn. patvirtintas priemones, kurių vertė daugiau kaip 400 mln. EUR. Šiomis priemonėmis siekiama valdžios sektoriaus deficitą sumažinti laikantis 3 dalyje nurodytų terminų. 2011 m. biudžete numatytos 3,4 mlrd. EUR vertės pajamų srities priemonės papildomos didesnėmis socialinėmis įmokomis, gaunamomis dėl griežtesnių patikrinimų ir privalomų stažuotojų įmokų. Be 2011 m. biudžete numatytų išlaidų srities priemonių, įgyvendinamos papildomos priemonės, įskaitant sveikatos sektoriaus lėšų taupymą, mažesnes valstybinių įmonių subsidijas ir socialinių pervedimų mažinimą.

b)

Portugalija priima priemones, kuriomis stiprinama patikima biudžeto strategija ir griežtinama biudžeto sistema. Portugalija įgyvendina visas naujame Biudžeto sistemos įstatyme numatytas priemones, įskaitant vidutinės trukmės biudžeto sistemos sukūrimą, parengia išsamią fiskalinės strategijos analizę ir įsteigia nepriklausomą Biudžeto tarybą. Vietos ir regioninės finansavimo sistemos derinamos pagal naują Biudžeto sistemos įstatymą. Portugalija griežtina viešųjų finansų, įskaitant visų pirma nepriemokas, stebėseną ir atskaitomybę. Portugalija pradeda vykdyti sistemingą ir reguliarią fiskalinės rizikos, įskaitant dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir valstybinių įmonių kylančią riziką, analizę, kaip neatsiejamą biudžeto proceso dalį.

c)

Portugalija priima pirmąsias priemones, skirtas darbo rinkos veikimui sutvirtinti ribojant išeitines išmokas ir nustatant lankstesnę darbo laiko tvarką.

d)

Energetikos sektoriuje Portugalija imasi priemonių, skirtų palengvinti patekimą į rinką, paskatinti Iberijos pusiasalio dujų rinkos kūrimą ir peržiūrėti su elektros energijos gamyba susijusias rėmimo ir kompensavimo programas. Dėl kitų tinklų pramonės šakų, ypač transporto, telekomunikacijų ir pašto paslaugų, Portugalija priima papildomas priemones konkurencijai ir lankstumui skatinti.

e)

Portugalija imasi skubių veiksmų konkurencijai ir ekonomikos koregavimo pajėgumui didinti. Tai apima specialių valstybės teisių įmonėse panaikinimą, konkurencijos teisės keitimą siekiant jos didesnio veiksmingumo, steigimosi ir tarpvalstybinio paslaugų teikimo reikalavimų paprastinimą paslaugų sektoriuose.

f)

Portugalija tobulina viešųjų pirkimų praktiką ir taisykles, taip prisidėdama prie konkurencingesnės verslo aplinkos ir didesnio viešųjų išlaidų veiksmingumo užtikrinimo.

a)

Į 2012 m. biudžetą įtraukiamas poveikio biudžetui neturintis mokesčių sistemos perkalibravimas, siekiant sumažinti darbo sąnaudas ir padidinti konkurencingumą.

b)

Į 2012 m. biudžetą įtraukiamos fiskalinio konsolidavimo priemonės, kurių bendra vertė siekia mažiausiai 5,1 mlrd. EUR ir kurios skirtos valdžios sektoriaus deficitui mažinti laikantis 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.

c)

Biudžete numatoma 2012 m. išlaidas sumažinti mažiausiai 3,5 mlrd. EUR, įskaitant: plataus masto centrinės valdžios reorganizaciją; besidubliuojančių ir kitų neveiksmingų funkcijų panaikinimą; lėšų švietimui ir sveikatos priežiūrai mažinimą; pervedimų regionų ir vietos valdžios institucijoms mažinimą; viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą; pensijų koregavimą; ir kapitalo išlaidų bei kitų išlaidų, kaip numatyta Programoje, mažinimą.

d)

Pajamų srityje į biudžetą įtraukiamos pajamų srities priemonės, kurių bendra vertė per ištisus metus sudaro apie 1,5 mlrd. EUR, inter alia, apimančios: gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių bazių išplėtimą sumažinant mokesčių atskaitas ir ribojant specialių taisyklių taikymą; pensijų ir darbo pajamų atžvilgiu taikomų fizinių asmenų pajamų mokesčio atskaitų suvienodinimo užtikrinimą; pokyčius nuosavybės mokesčių srityje gerokai mažinant atleidimo nuo mokesčių atvejų skaičių; PVM bazių išplėtimą sumažinant atleidimo nuo mokesčių atvejų skaičių ir persvarstant prekių ir paslaugų, kurioms taikomi mažesni, pereinamojo laikotarpio arba didesni tarifai, sąrašus; ir akcizų didinimą. Šios priemonės papildomos kovos su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir formalumų nesilaikymu veiksmais.

e)

Portugalija įdiegia tvirtesnę teisinę ir institucinę sistemą fiskalinei rizikai vertinti prieš sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sutartis. Portugalija taip pat priima teisės aktą, skirtą reglamentuoti valstybinių įmonių kūrimą ir veikimą centriniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Portugalija nesudaro viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sutarčių arba nesteigia valstybinių įmonių, kol nebaigta peržiūra ir neįdiegta nauja teisinė struktūra.

f)

Vietos valdžios administravimas Portugalijoje šiuo metu susideda iš 308 municipalitetų ir 4 259 apylinkių. Portugalija parengia konsolidacijos planą, siekiant tuos subjektus reorganizuoti ir ženkliai sumažinti jų skaičių. Šie pokyčiai įsigalios nuo naujo rinkimų ciklo pradžios.

g)

Portugalija modernizuoja pajamų administravimą sukurdama vieną bendrą subjektą, sumažindama savivaldybių skyrių skaičių ir spręsdama likusias mokesčių skundų sistemos problemas.

h)

Portugalija priima teisės aktus nedarbo draudimo sistemai reformuoti, be kita ko, mažindama ilgiausią nedarbo draudimo išmokų laikotarpį iki 18 mėnesių, nustatydama nedarbo draudimo išmokų ribą, kad jos būtų lygios 2,5 karto socialinės paramos indekso, mažindama išmokas nedarbo laikotarpiu, mažindama minimalų įmokų laikotarpį ir suteikdama teisę į išmokas tam tikroms savarankiškai dirbančių asmenų kategorijoms. Peržiūrėjus dabartinę praktiką ir sutarus dėl veiksmų plano, stiprinama aktyvi darbo rinkos politika.

i)

Išeitinių išmokų sistema, remiantis Susitarimo memorandumo sąlygomis, suderinama su kitų ES valstybių narių taikoma praktika.

j)

Sušvelninamos užmokesčio už viršvalandžius taisyklės ir nustatoma lankstesnė darbo laiko tvarka atsižvelgiant į Susitarimo memorandumą.

k)

Portugalija skatina darbo užmokesčio pokyčius, atitinkančius darbo vietų kūrimo ir įmonių konkurencingumo didinimo tikslus, siekiant panaikinti makroekoniminį disbalansą. Bet koks minimalaus darbo užmokesčio didinimas bus vykdomas tik tuomet, jei tai bus pagrįsta atsižvelgiant į ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius. Imamasi priemonių, skirtų spręsti esamų derybų dėl darbo užmokesčio sistemų trūkumus, be kita ko, priimant teisės aktus, skirtus iš naujo apibrėžti kriterijus ir sąlygas dėl kolektyvinių sutarčių taikymo išplėtimo ir sudaryti geresnes sąlygas įmonių lygmens susitarimams.

l)

Parengiamas veiksmų planas vidurinio išsilavinimo ir profesinio mokymo kokybei gerinti.

m)

Gerinamas teismų sistemos veikimas įgyvendinant priemones, pasiūlytas pagal teismų sistemos reformos planą, ir tvarkant bei audituojant neišnagrinėtas bylas, siekiant nustatyti, kaip būtų galima užtikrinti, kad neliktų neišnagrinėtų bylų ir kad būtų skatinami alternatyvūs ginčų sprendimo būdai.

n)

Gerinama konkurencijos sistema stiprinant nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir išteklius. Liberalizuojamos laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos tobulinant profesinių kvalifikacijų sistemą ir panaikinant reglamentuojamoms profesijoms taikomus apribojimus.

o)

Panaikinami reguliuojami tarifai mažmeninėse elektros energijos ir dujų rinkose.

a)

Į 2013 m. biudžetą įtraukiamos fiskalinio konsolidavimo priemonės, kurių bendra vertė siekia mažiausiai 3,2 mlrd. EUR ir kurios skirtos valdžios sektoriaus deficitui mažinti laikantis 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. Visų pirma, išlaidų srityje biudžete numatomas išlaidų sumažinimas mažiausiai 2,5 mlrd. EUR 2013 m., įskaitant: centrinės valdžios, švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidų mažinimą; pervedimų regionų ir vietos valdžios institucijoms mažinimą; viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimą; ir valstybinių įmonių išlaidų mažinimą.

b)

Į biudžetą įtraukiamos pajamų srities priemonės, be kita ko, visų pirma apimančios tolesnį gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių bazių išplėtimą, akcizų didinimą ir nuosavybės mokesčių pokyčius; jas įgyvendinus turėtų būti gauta beveik 0,8 mlrd. EUR papildomų pajamų. Portugalija gerina verslo sąlygas mažindama administracinę naštą – paprastinimo reformas (vienas bendras informacinis punktas ir patvirtinimo nereikalaujantys projektai) įgyvendindama visuose ekonomikos sektoriuose, ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms švelnindama kreditavimo apribojimus, kartu įgyvendindama 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (2).

c)

Portugalija užtikrina, kad nebeliktų teismuose nebaigtų nagrinėti bylų.

a)

Iš dalies pakeičia teisės aktus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Vyriausybės garantuojamų bankų obligacijų emisijai už atitinkamą sumą pagal Susitarimo memorandumą.

b)

Iki 2011 m. gegužės mėn. pabaigos patvirtina reikiamus norminius reikalavimus, pagal kuriuos pagrindinio 1 pakopos kapitalo pakankamumo minimalus rodiklis padidinamas iki 9 % iki 2011 m. pabaigos ir iki 10 % – iki 2012 m. pabaigos (ir jis turi būti išlaikytas tokiame lygyje vėliau).

c)

Užtikrina, kad bankai iki 2011 m. birželio mėn. pabaigos parengtų individualius vidutinės trukmės finansavimo planus stabiliai rinka pagrįstai finansavimo padėčiai pasiekti, laikantis Portugalijos banko ir ECB nustatytų periodiškų siektinų įsiskolinimo santykių. Šių finansavimo planų pagrįstumą ir jų poveikį įsiskolinimo santykiams kas ketvirtį nagrinės Portugalijos bankas ir ECB, konsultuojantis su Komisija ir TVF personalu.

d)

Nurodo bankams taikomus aiškius periodinius siektinus finansinio sverto rodiklius ir 2011 m. sustiprina mokumo ir finansinio įsiskolinimo mažinimo vertinimo sistemą.

e)

Užtikrina, kad valstybinė įmonė Caixa Geral de Depositos būtų modernizuota, siekiant pagal poreikius padidinti jos pagrindinės veiklos, kuri yra bankininkystė, kapitalo bazę, ir pradeda Banco Português de Negócios paspartintą pardavimo procesą. Šiuo tikslu Portugalija pateikia Komisijai patvirtinti naują planą pagal valstybės pagalbos kontrolės taisykles.

f)

Iki 2011 m. pabaigos iš dalies pakeičia teisės aktus dėl ankstyvos intervencijos ir bankų išskaidymo, taip pat dėl indėlių garantijų fondo ir dėl žemės ūkio savitarpio kredito įstaigų garantijų fondo, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir sudarytos palankesnės restruktūrizavimo sąlygos. Visų pirma, šiems fondams turėtų būti palikta teisė finansuoti sunkioje padėtyje esančių kredito įstaigų išskaidymą, tačiau ne didinti jų kapitalo bazę. Toks finansavimas negali viršyti garantuotų indėlių sumos, kuri turėtų būti išmokama likvidavimo atveju, ir leidžiamas tik tuo atveju, jei tai neturi poveikio tų fondų pajėgumui vykdyti savo pagrindinę funkciją.

g)

Iki 2011 m. lapkričio mėn. pabaigos iš dalies pakeičia Bankroto įstatymą numatant, kad garantija apsaugotiems indėlininkams ir (arba) fondams (tiesiogiai arba pagal teisių perleidimą) būtų suteikiama pirmenybė prieš neapsaugotus kreditorius į kredito įstaigos turtą nemokumo atveju, taip pat labiau remiant gyvybingų įmonių veiksmingą gelbėjimą.

h)

Įsipareigoja skatinti privačius investuotojus išlaikyti jų bendrą rizikos laipsnį savanoriškumo pagrindu.