22.12.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/8

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1559/2007

2007 m. gruodžio 17 d.

nustatantis daugiametį paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 520/2007

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Bendrija nuo 1997 m. lapkričio 14 d. yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos (2) Susitariančioji Šalis.

(2)	2006 m. lapkričio mėn. įvykusiame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) metiniame posėdyje buvo priimta rekomendacija 2006[05] parengti paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planą, kuris būtų įgyvendintas per 15 metų.

(3)

Siekiant atkurti paprastųjų tunų išteklius, TATAK parengtame išteklių atkūrimo plane numatyta 2007–2010 m. laipsniškai mažinti didžiausią leistiną sugauti kiekį (DLSK), apriboti žvejybą tam tikruose rajonuose ir žvejybos laikotarpius, nustatyti naują verslinį paprastųjų tunų dydį, sportinei ir pramoginei žvejybos veiklai bei kontrolei skirtas priemones ir įdiegti TATAK parengtą Jungtinio tarptautinio inspektavimo schemą, kad būtų užtikrinamas išteklių atkūrimo plano veiksmingumas.

(4)

Siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų pagal TATAK rekomendaciją TATAK paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas laikinai įgyvendinamas 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 643/2007, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 41/2007 dėl Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos rekomenduojamo paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (3), kol 2007 m. bus priimtas reglamentas, įgyvendinantis daugiametes paprastųjų tunų išteklių atkūrimo priemones.

(5)

Todėl būtina nuolat vykdyti TATAK atkūrimo planą priimant nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį reglamentą, nustatantį atkūrimo planą, numatytą 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (4) 5 straipsnyje.

(6)	Tam tikros TATAK priimtos techninės priemonės, skirtos paprastiesiems tunams, yra įtrauktos į Bendrijos teisę 2007 m. gegužės 7 d. Reglamentu (EB) Nr. 520/2007, nustatančiu labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones (5).

(7)

Pagal šį reglamentą priimtos TATAK atkūrimo plano įgyvendinimo priemonės ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 643/2007 priimtos laikinos priemonės tik jų finansavimo tikslu iki 2014 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laikomos atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, įsigaliosiančiu nuo Reglamento (EB) Nr. 643/2007 įsigaliojimo datos.

(8)	Kad būtų galima priimti TATAK patvirtintas naujas technines priemones, skirtas paprastiesiems tunams, ir atnaujinti nuo minėto reglamento priėmimo galiojančias priemones, būtina Reglamente (EB) Nr. 520/2007 išbraukti kai kurias nuostatas ir jas pakeisti šiuo reglamentu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Bendrija taikys daugiametį Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) rekomenduojamą paprastųjų tunų (thunnus thynnus) išteklių atkūrimo planą. Šis reglamentas taikomas paprastųjų tunų ištekliams Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje.

Šio išteklių atkūrimo plano tikslas – pasiekti biomasę, atitinkančią tausojamąją žvejybą užtikrinantį didžiausią sužvejotų žuvų kiekį didesne nei 50 % tikimybe.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

a)	KSŠ – Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos konvencijos Susitariančiosios Šalys ir konvencijos nepasirašiusios bendradarbiaujančios šalys, bendrovės arba žvejybos bendrovės;

b)	žvejybos laivas – laivas, kuriuo komerciniais tikslais žvejojami tunų ištekliai arba kuris numatytas tokiai veiklai, įskaitant žuvų perdirbimo laivus, transportinius laivus, vilkikus ir perkrovimo operacijoms naudojamus laivus;

c)	jungtinė žvejybos operacija – dviejų arba daugiau su skirtingų KSŠ arba skirtingų valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų atliekama operacija, jeigu visas vieno laivo sugautas kiekis arba jo dalis priskiriama kitam laivui arba laivams;

d)	perkėlimo veikla – paprastųjų tunų perkėlimas: i) iš žvejybos laivo į paprastųjų tunų galutinio tukinimo žuvininkystės ūkį, įskaitant vežant nugaišusias ar pasprukusias žuvis; ii) iš paprastųjų tunų žuvininkystės ūkio arba tunų gaudyklės į perdirbimo laivą, transportinį laivą ar į krantą;

e)	tunų gaudyklė – statomasis prie dugno pritvirtinamas žvejybos įrankis su nukreipiamuoju tinklu, kuris žuvis nukreipia į aptvarą;

f)	laikymas varžose – gyvi paprastieji tunai nekeliami į laivą, o laikomi varžose, kuriose tukinami ir auginami;

g)	tukinimas – trumpalaikis (paprastai nuo dviejų iki šešių mėnesių) paprastųjų tunų laikymas varžose siekiant, kad jų žuvienoje susikauptų daugiau riebalų;

h)	auginimas – paprastųjų tunų laikymas varžose ilgiau nei metus siekiant padidinti bendrą biomasę;

i)	perkrovimas – visų paprastųjų tunų arba bet kokio jų kiekio perkrovimas iš žvejybos laivo į kitą žvejybos laivą;

j)	perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba daugiau iš išvardytų operacijų: filė gamyba arba pjaustymas gabalais, šaldymas ir (arba) perdirbimas;

k)	sportinė žūklė – nekomercinė žūklė, kurios dalyviai yra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems išduota nacionalinė sporto licencija;

l)	pramoginė žūklė – nekomercinė žūklė, kurios dalyviai nėra nacionalinės sporto organizacijos nariai arba kuriems neišduota nacionalinė sporto licencija;

m)	II užduotis –TATAK „Praktiniame žinyne renkant statistinius duomenis apie Atlanto tunus ir skumbrines (tik tunus) žuvis bei paimant jų imtis“ (trečias leidimas, TATAK, 1990) nustatyta II užduotis.

n)	transportinis laivas – laivas, į kurį perkraunamos laukinės gyvos žuvys, ir kuriuo jos pervežamos į tukinimo ar auginimo ūkius.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

3 straipsnis

Didžiausias leistinas sugauti kiekis (DLSK)

TATAK Susitariančiosioms Šalims nustatė šį paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje DLSK:

—	2008 m. – 28 500 tonų,

—	2009 m. – 27 500 tonų,

—	2010 m. – 25 500 tonų.

Tačiau TATAK susitarus dėl naujo DLSK, Taryba, Komisijai pateikus pasiūlymą, kvalifikuota balsų dauguma atitinkamai pakeičia pirmoje pastraipoje nurodytą DLSK.

4 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos laivų ir tunų gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų tos valstybės narės paprastųjų tunų žvejybos galimybes, kuriomis ji gali naudotis Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje.

2.   Kiekviena valstybė narė parengia Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių laivų ir tunų gaudyklių metinį žvejybos planą. Tos valstybės narės, kurių paprastųjų tunų kvota yra mažesnė nei 5 % Bendrijos kvotos, gali savo žvejybos plane patvirtinti konkretų kvotos valdymo metodą; tokiu atveju 3 dalies nuostatos netaikomos.

3.   Metiniame žvejybos plane:

a)	inter alia, nurodomi ilgesni nei 24 metrų lavai, įtraukti į 12 straipsnyje nurodytą sąrašą, ir jiems skirtos individualios kvotos;

b)	trumpesnių nei 24 metrų laivų ir gaudyklių atveju, nurodomos bent gamintojų organizacijoms arba laivų grupėms, žvejojančioms panašiomis priemonėmis, skirtos kvotos.

4.   Metinis žvejybos planas perduodamas Komisijai kiekvienais metais ne vėliau nei sausio 31 d. Apie visus vėlesnius metinio žvejybos plano pakeitimus arba konkretų kvotos valdymo metodą Komisijai pranešama ne vėliau nei likus dešimt dienų iki veiklos, atitinkančios tą pakeitimą, vykdymo pradžios.

5.   Laivo vėliavos valstybė imasi veiksmų pagal šią dalį, kai su jos vėliava plaukiojantis laivas:

a)	neįvykdė 17 straipsnio 3 dalyje nurodyto ataskaitų teikimo reikalavimo;

b)	įvykdė 26 straipsnyje nurodytą pažeidimą.

Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis patikrinimas vyktų jos uostuose jai kontroliuojant arba kad jį vykdytų jos paskirtas asmuo, kai laivas yra ne Bendrijos uoste.

Laivo vėliavos valstybė narė gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos nustatytą uostą, kai laikoma, jog išnaudota individuali kvota.

6.   Valstybės narės ne vėliau nei sausio 31 d. praneša Komisijai apie savo praėjusių metų metinių žvejybos planų įgyvendinimą. Šiuose pranešimuose nurodoma:

a)	Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių laivų skaičius;

b)	kiekvieno laivo sugauti kiekiai; ir

c)	bendras kiekvieno laivo vykdytos žvejybos Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje dienų skaičius.

7.   Privatūs valstybės narės piliečių komerciniai susitarimai su KSŠ, pagal kuriuos su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu būtų žvejojami KSŠ paskirtos kvotos paprastieji tunai, sudaromi tik gavus atitinkamos valstybės narės, kuri apie tuos susitarimus praneša Komisijai, leidimą ir TATAK komisijos leidimą.

8.   Kiekvienais metais iki kovo 1 d. valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie visus privačius valstybės narės piliečių komercinius susitarimus su KSŠ.

9.   Pagal 8 dalį pateikiama ši informacija:

a)	žvejybos laivų, plaukiojančių su tos valstybės narės vėliava, kuriems leista pagal privatų komercinį susitarimą žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos būdais, sąrašas;

b)	laivo identifikavimo numeris, kaip apibrėžta 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (6) I priede;

c)	privačių komercinių susitarimų trukmė;

d)	valstybės narės leidimas sudaryti privatų susitarimą;

e)	atitinkamos KSŠ pavadinimas.

10.   Komisija 9 dalyje nurodytą informaciją nedelsdama perduoda TATAK Vykdomajam sekretoriatui.

11.   Komisija užtikrina, kad KSŠ paprastųjų tunų kvota, kurią galima panaudoti Bendrijos žvejybos laivų frachtavimui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1936/2001 (7) 8b straipsnį, neviršytų 60 %, 40 % ir 20 % visos kvotos atitinkamai 2007, 2008 ir 2009 metais.

12.   Bendrijos žvejybos laivų frachtavimas paprastųjų tunų žvejybai Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiamas 2010 m. ir vėlesniais metais.

13.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad paprastuosius tunus žvejojančių frachtuotų jos laivų skaičius ir frachto trukmė atitiktų frachtuojančios šalies kvotą.

III   SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

5 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1.   Už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų paprastuosius tunus pelaginėmis ūdomis žvejojančiais laivais (ilgesniais nei 24 m) Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42° šiaurės platumos.

2.   Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

3.   Paprastuosius tunus kartinėmis ūdomis žvejojančiais laivais rytinėje Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo lapkričio 15 d. iki gegužės 15 d.

4.   Paprastuosius tunus žvejoti traleriais, velkančiais pelaginį (įvairiagylį) tralą, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje draudžiama žvejoti nuo lapkričio 15 d. iki gegužės 15 d.

6 straipsnis

Lėktuvų naudojimas

Draudžiama naudoti lėktuvus arba sraigtasparnius paprastųjų tunų paieškai Konvencijos rajone.

7 straipsnis

Verslinis dydis

1.   Verslinis paprastųjų tunų dydis Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje yra 30 kg arba 115 cm.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir nepažeidžiant 9 straipsnio, verslinis paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) dydis – 8 kg arba 75 cm – taikomas šiems paprastiesiems tunams:

a)	kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje sužvejotiems paprastiesiems tunams;

b)	Adrijos jūroje sužvejotiems paprastiesiems tunams auginimo tikslais.

3.   Taikydama 2 dalies a punktą, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma nustato didžiausią kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ir pelaginiais traleriais žvejojančių tralų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus kaip priegaudą, skaičių. Kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų skaičius atitinka Bendrijos laivų, 2006 m. žvejojusių paprastuosius tunus, skaičius. Pelaginiais tralais žvejojančių tralerių skaičius yra Bendrijos laivų, kuriems 2006 m. leista žvejoti paprastuosius tunus kaip priegaudą, skaičius.

4.   Taikydama 2 dalies a punktą, remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma paskirsto valstybėms narėms pagal 3 dalį nustatytą laivų skaičių.

5.   Taikydama 2 dalies a punktą, ne daugiau nei 10 % Bendrijos paprastųjų tunų, kurių svoris yra nuo 8 kg arba ilgis nuo 75 cm iki 30 kg arba 115 cm, kvotos paskirstoma 3 ir 4 dalyse nurodytiems žvejybos leidimus turintiems laivams; iš tos kvotos ne daugiau nei 200 tonų ne mažesnių nei 6,4 kg svorio arba 70 cm ilgio paprastųjų tunų tenka kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, kurių bendras ilgis mažesnis negu 17 m. Remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma Taryba nusprendžia dėl Bendrijos kvotos paskirstymo valstybėms narėms.

6.   Ne daugiau nei 2 % Bendrijos paprastųjų tunų, kurių svoris yra nuo 8 iki 30 kg, kvotos gali būti skiriama tradicinei žvejybai Atlanto vandenyno rytinės dalies pakrantėse. Remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma Taryba nusprendžia dėl Bendrijos kvotos paskirstymo valstybėms narėms.

7.   Kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje sužvejotiems paprastiesiems tunams taikomos papildomos specialios sąlygos yra nustatytos I priede.

8 straipsnis

Paprastųjų tunų imčių planas

1.   Kiekviena valstybė narė parengia imčių programą, kad būtų nustatytas sužvejotas kiekvienos dydžio kategorijos paprastųjų tunų kiekis.

2.   Imtį iš varžų siekiant nustatytai žuvų dydį sudaro 100 žuvų, paimtų iš 100 tonų gyvų žuvų, arba iš 10 % viso varžose laikomų žuvų skaičiaus. Imtis žuvų dydžiui nustatyti, jeigu dydis nustatomas atsižvelgiant į žuvų ilgį ar svorį, žuvininkystės ūkyje imama išaugintas žuvis pateikiant rinkai ir, jeigu tai yra gabenant negyvas žuvis imama imtis, pagal TATAK nustatytą metodą, kuris naudojamas pranešant duomenis, kuriuos reikia pateikti vykdant II užduotį.

3.   Turi būti parengti papildomi metodai ir imtys, skirtos ilgiau nei metus auginamoms žuvims.

4.   Imtys iš kiekvienos varžos imamos atsitiktinės atrankos būdu, kai žuvys paimamos iš visų varžų. Kasmet atliekamo imčių ėmimo duomenys Komisijai pateikiami iki kitų metų gegužės 31 d.

9 straipsnis

Priegauda

1.   Visiems aktyviaisiais arba kitais žvejybos būdais paprastuosius tunus žvejojantiems laivams, nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies nuostatų, leidžiama ne didesnė nei 8 % paprastųjų tunų, kurių svoris mažesnis nei 30 kg, tačiau ne mažesnis nei 10 kg, priegauda.

2.   Pirmoje šio straipsnio dalyje nurodyta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis šių laivų viso iškraunamų paprastųjų tunų sugauto kiekio bendra priegauda arba procentais išreikšta priegaudos verte.

3.   Priegauda išskaičiuojama iš vėliavos valstybės narės kvotos. Išmesti į jūrą negyvas priegaudos, nurodytos 1 dalyje, žuvis draudžiama laikotarpiu, kai leidžiama paprastųjų tunų žvejyba, – tos žuvys išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės kvotos.

4.   14 straipsnis ir 18 straipsnio 1 dalis taikoma iškraunamiems paprastųjų tunų, kurie buvo sužvejoti kaip priegauda, kiekiams.

10 straipsnis

Pramoginė žūklė

1.   Vykdant pramoginę žūklę per kiekvieną jūros reisą draudžiama sugauti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti daugiau nei vieną paprastąjį tuną.

2.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sugautus vykdant pramoginę žūklę, išskyrus labdaros tikslais.

3.   Visos valstybės narės renka pramoginės žūklės sugavimo duomenis ir perduoda juos Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda TATAK Nuolatiniam tyrimų ir statistikos komitetui.

4.   Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant pramoginę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

11 straipsnis

Sportinė žūklė

1.   Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sportinei žūklei reguliuoti, visų pirma išduodamos žūklės leidimus.

2.   Draudžiama parduoti paprastuosius tunus, sugautus vykdant sportinę žūklę, išskyrus labdaros tikslais.

3.   Visos valstybės narės renka sportinės žūklės sugavimo duomenis ir perduoda juos Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda TATAK Nuolatiniam tyrimų ir statistikos komitetui.

4.   Visos valstybės narės imasi reikiamų priemonių kuo geriau užtikrinti, kad vykdant sportinę žūklę sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami.

IV   SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

12 straipsnis

Laivų, kuriems išduotas leidimas žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos būdais, registras

1.   Visos valstybės narės iki 2008 m. sausio 31 d. elektroninėmis priemonėmis Komisijai nusiunčia visų su jų vėliava plaukiojančių laivų, kuriems išduotas specialus leidimas žvejoti paprastuosius tunus aktyviaisiais žvejybos būdais Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje, sąrašus.

2.   Komisija minėtą informaciją perduoda TATAK vykdomajam sekretoriatui, kad tuos laivus būtų galima įrašyti į TATAK laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašą.

3.   Tiems Bendrijos laivams, kuriems taikomas šis straipsnis ir kurie neįrašyti į TATAK sąrašą, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje neleidžiama žvejoti paprastųjų tunų, laikyti jų laive, perkelti, gabenti, perduoti arba iškrauti jų į krantą.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalyse nustatytos žvejybos licencijų taisyklės taikomos mutatis mutandis.

13 straipsnis

Tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus išduotas leidimas, registras

1.   Visos valstybės narės iki 2008 m. sausio 31 d. elektroninėmis priemonėmis Komisijai nusiunčia visų tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje išduotas specialus leidimas, sąrašus. Į sąrašą įrašomas gaudyklės pavadinimas ir registravimo numeris.

2.   Komisija minėtą sąrašą perduoda TATAK vykdomajam sekretoriatui, kad tas tunų gaudykles būtų galima įrašyti į TATAK tunų gaudyklių, kuriomis žvejoti paprastuosius tunus išduotas leidimas, sąrašą.

3.   Bendrijos tunų gaudyklėmis, neįrašytomis į TATAK sąrašą, neleidžiama Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų, jų laikyti, perkrauti arba iškrauti jų į krantą.

4.   Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8a straipsnio 2, 4, 6, 7 ir 8 dalys taikomos mutatis mutandis.

14 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.   Valstybės narės paskiria iškrovimui naudotiną vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiama iškrauti arba perkrauti paprastuosius tunus.

2.   Valstybės narės ne vėliau nei iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Komisijai perduoda paskirtųjų uostų sąrašą. Komisija šią informaciją TATAK Vykdomajam sekretoriatui perduoda iki kiekvienų metų balandžio 15 d. Apie visus vėlesnius to sąrašo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki jų įsigaliojimo, kad ji informaciją apie keitimus perduotų TATAK Vykdomajam sekretoriatui.

3.   Draudžiama, išskyrus KSŠ ir valstybių narių paskirtuose uostuose, iš 12 straipsnyje nurodytų laivų iškrauti ar perkrauti iš jų bet kokį Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį pagal 1 ir 2 dalį.

4.   Ši nuostata taikoma paprastųjų tunų, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje sužvejotų kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių laikantis I priede pateikiamų specialių sąlygų, iškrovimams arba perkrovimams.

15 straipsnis

Duomenų registravimo reikalavimai

1.   Bendrijos žvejybos laivų, nurodytų 12 straipsnyje, kapitonai turi laikytis ne tik 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (8), 6 ir 8 straipsnių reikalavimų, bet ir įrašyti į laivo žurnalą II priede nurodytą informaciją.

2.   12 straipsnyje nurodytų Bendrijos laivų, dalyvaujančių jungtinėje žvejybos operacijoje, kapitonai į laivų žurnalus įrašo šią papildomą informaciją:

a)

jeigu pagautos žuvys paimamos į laivą arba perkeliamos į varžas: — datą ir laiką, kai per jungtinę žvejybos operaciją buvo sugautos žuvys, — vietą (ilgumą ir platumą), kurioje buvo sugautos žuvys per jungtinės žvejybos operaciją, — į laivą paimtų arba į varžas perkeltų paprastųjų tunų kiekį, — žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;

b)

jeigu laivai dalyvauja jungtinėje žvejybos operacijoje, bet žuvų neperkelia: — jungtinės žvejybos operacijos datą ir laiką, — jungtinės žvejybos operacijos vietą (ilgumą ir platumą), — kad joks sužvejotų žuvų kiekis nebuvo paimtas į laivą ar perkeltas į vandenyje panardintus narvus, — žvejybos laivo (-ų) pavadinimą (-us) ir tarptautinį (-ius) radijo šaukinį (-ius).

3.   Kai jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujantis žvejybos laivas deklaruoja savo žvejybos įrankiais sugautą paprastųjų tunų kiekį, kapitonas kiekvienu atveju nurodo, iš kokio laivo ar laivų ir vėliavos valstybės ar valstybių kvotos turi būti išskaičiuojami sužvejotų žuvų kiekiai.

16 straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.   Leidimas vykdyti bet kokias jungtines žvejybos operacijas paprastiesiems tunams gaudyti, kuriose dalyvauja su vienos ar daugiau valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai, išduodamas tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės narės ar atitinkamų vėliavos valstybių narių sutikimą.

2.   Kai kreipiamasi leidimo, kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad iš jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių savo žvejybos laivų gautų išsamią informaciją apie jungtinės operacijos trukmę, joje dalyvaujančių operatorių tapatybę ir sugautų kiekių paskirstymo laivams būdą.

3.   Kiekviena valstybė narė šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda TATAK sekretoriatui.

17 straipsnis

Ataskaitos apie sugautus kiekius

1.   Žvejybos laivo, nurodyto 12 straipsnyje, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms siunčia ataskaitą apie sugautus kiekius, kurioje nurodo tuo laivu sugautų paprastųjų tunų kiekius, net jeigu žuvų nebuvo sugauta.

2.   Ataskaita apie sugautus kiekius pirmą kartą perduodama ne vėliau nei per dešimt dienų laivui įplaukus į Atlanto vandenyno rytinę dalį ir Viduržemio jūrą ar nuo žvejybos reiso pradžios. Jeigu atliekamos jungtinės operacijos, žvejybos laivo kapitonas kiekvieno sugauto kiekio atveju nurodo, kokiam laivui ar laivams priskirtini sugauti kiekiai turi būti išskaičiuojami iš laivo (-ų) vėliavos valstybei ar valstybėms skirtos kvotos.

3.   Žvejybos laivo kapitonas nuo kiekvienų metų birželio 1 d. kas penkias dienas perduoda ataskaitą apie paprastųjų tunų sugautus kiekius, net jeigu žuvų nebuvo sužvejota.

4.   Kiekviena valstybė narė, gavusi ataskaitas apie sugavimus, jas elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda TATAK sekretoriatui.

5.   Valstybės narės iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos kompiuteriu nuskaitoma forma Komisijai praneša apie su jų vėliava plaukiojančių laivų per ankstesnį mėnesį Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotus paprastųjų tunų kiekius, kurie buvo iškrauti į krantą, perkrauti, perkelti į aptvarus arba į varžas. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda TATAK sekretoriatui.

18 straipsnis

Iškrovimai

1.   Bendrijos laivo, nurodyto šio Reglamento 12 straipsnyje, kapitonas arba jo atstovas, nukrypdamas nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 7 straipsnio nuostatų, valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais ir žuvų iškrovimo vietų infrastruktūra jie ketina naudotis, kompetentingai institucijai ne vėliau kaip likus keturioms valandoms iki numatyto įplaukimo į uostą laiko, praneša šią informaciją:

a)	numatytą atvykimo į uostą laiką;

b)	apytikriai apskaičiuotą laive laikomą paprastųjų tunų kiekį;

c)	duomenis apie rajoną, kuriame žuvys buvo sužvejotos.

2.   Jei žuvys iškraunamos į krantą kitos kitame nei vėliavos valstybė narė paskirtajame valstybės narės uoste, atitinkama tos valstybės narės institucija duomenis apie į krantą iškrautą žuvų kiekį vėliavos valstybės institucijai perduoda per 48 valandas nuo iškrovimo į krantą pabaigos.

3.   Ši nuostata netaikoma kartinėmis ūdomis, velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų ir pelaginiais tralais žvejojančių tralerių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų iškrovimams.

19 straipsnis

Perkrovimas

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 11 straipsnio nuostatų, Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus draudžiama perkrauti jūroje, išskyrus už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų ūdomis tunus žvejojančius didelės apimties laivus, kurie veiklą vykdo pagal TATAK rekomendaciją 2005[06], nustatančią perkrovimo iš už nacionalinės jurisdikcijos žvejybos rajonų ribų ūdomis tunus žvejojančių didelės apimties laivų ir perkrovimo į tuos laivus programą, su pakeitimais.

2.   Laivo, į kurį perkraunama žuvis (t. y. žvejybos arba perdirbimo laivo), kapitonas arba jo atstovas valstybės narės, kurios uostu kapitonas ketina naudotis, bent prieš 48 valandas iki numatyto atvykimo į uostą laiko kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

a)	numatytą atvykimo į uostą laiką;

b)	apytikriai apskaičiuotą laive laikomą paprastųjų tunų kiekį;

c)	duomenis apie geografinius rajonus, kuriuose buvo sužvejoti paprastieji tunai, kurie bus perkraunami;

d)	žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, pavadinimą ir laivo numerį, jam suteiktą TATAK registre, kuriame nurodomi žvejybos laivai, turintys leidimą žvejoti paprastuosius tunus;

e)	laivo, į kurį perkraunama žuvis, pavadinimą, TATAK registre, kuriame nurodomi žvejybos laivai, turintys leidimą žvejoti paprastuosius tunus, laivui suteiktą numerį;

f)	paprastųjų tunų kiekį (tonomis), kuris bus perkrautas.

3.   Žvejybos laivams neleidžiama perkrauti žuvų, jeigu jiems leidimo iš anksto nėra davusi jų vėliavos valstybė.

4.   Žvejybos laivo kapitonas prieš perkrovimo operaciją vėliavos valstybei praneša:

a)	paprastųjų tunų kiekį, kuris bus perkrautas;

b)	perkrovimo datą ir uostą;

c)	žvejybos laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą, registracijos numerį, vėliavos valstybę ir laivo numerį, jam suteiktą TATAK registre, kuriame nurodomi žvejybos laivai, turintys leidimą žvejoti paprastuosius tunus;

d)	geografinį rajoną, kuriame buvo sužvejoti paprastieji tunai.

5.   Valstybės narės, kurios uoste buvo atlikta perkrovimo operacija, kompetentinga institucija:

a)	inspektuoja atplaukusį laivą, į kurį perkraunama žuvis, patikrina jo krovinį ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus;

b)	per 48 valandas nuo perkrovimo operacijos pabaigos laivo, į kurį buvo perkrauta žuvis, vėliavos valstybės institucijai nusiunčia duomenis apie perkrovimo operaciją.

6.   12 straipsnyje nurodyto Bendrijos laivo kapitonas parengia TATAK perkrovimo operacijos deklaraciją ir perduoda ją tos valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja kompetentingoms institucijoms. Pagal III priede nustatytą pavyzdį parengta deklaracija perduodama ne vėliau nei per 15 dienų nuo uoste atliktos perkrovimo operacijos.

20 straipsnis

Žuvų perkėlimo į varžas operacijos

1.   Valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, per savaitę nuo žuvų perkėlimo į varžas operacijos pabaigos valstybei narei arba KSŠ, su kurios vėliava plaukiojantys laivai žvejojo tunus, ir Komisijai pateikia žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą, kurią patvirtina stebėtojas. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda TATAK sekretoriatui. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija, kuri buvo įtraukta į žuvų perkėlimo varžas deklaraciją, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4b straipsnyje.

2.   Jeigu paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos toms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakingi už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius.

3.   Prieš pradedant bet kokią perkėlimą į varžas, valstybės narės, kurioje yra tukinimo arba auginimo ūkis, kompetentinga institucija žvejybos laivo vėliavos valstybei narei arba vėliavos KSŠ praneša apie į varžas perkeltą žuvų, kurias sužvejojo su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, kiekį.

Žvejybos laivo vėliavos valstybė narė prašo tos valstybės narės, kurioje yra tukinimo arba auginimo ūkis, kompetentingos institucijos konfiskuoti sugautus kiekius ir žuvis paleisti į jūrą, jeigu gavusi minėtą informaciją ji mano, kad:

a)	žvejybos laivas deklaravo sužvejojęs žuvų, nors neturėjo pakankamos individualios kvotos, kad paprastuosius tunus jam būtų leidžiama perkelti į varžas;

b)	nebuvo tinkamai pranešta apie žuvų kiekį ir į jį nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant bet kokią taikytiną kvotą; arba

c)	žvejybos laivas, kuris deklaravo pagavęs žuvų, neturėjo išduoto leidimo žvejoti paprastuosius tunus.

4.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas pagal III priede nustatytą pavyzdį užpildo TATAK perkėlimo deklaraciją ir ją perduoda vėliavos valstybei narei arba vėliavos KSŠ ne vėliau nei per 15 dienų nuo žuvų perkėlimo į vilkikus arba į varžą dienos. Su perkeliamomis žuvimis, kai jos gabenamos perkelti į varžą, turi būti pateikiama perkėlimo deklaracija.

21 straipsnis

Žvejyba gaudyklėmis

1.   Duomenys apie gaudyklėmis sugautus kiekius registruojami po kiekvienos tunų gaudyklėmis atliktos žvejybos operacijos ir elektroninėmis arba kitokiomis priemonėmis perduodami valstybės narės, kurioje yra gaudyklė, kompetentingai institucijai ne vėliau nei per 48 valandas nuo kiekvienos žvejybos operacijos pabaigos.

2.   Kiekviena valstybė narė, gavusi duomenis apie sugautus kiekius, elektroninėmis priemonėmis juos perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda TATAK sekretoriatui.

22 straipsnis

Kontrolė uoste arba ūkyje

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visi į TATAK registrą, kuriame nurodomi žvejybos laivai, turintys leidimą žvejoti paprastuosius tunus, įrašyti laivai, į paskirtuosius uostus įplaukiantys iškrauti Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų ir (arba) juos perkrauti, būtų kontroliuojami uoste.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių kontroliuoti visas jų jurisdikcijai priklausančiuose paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiuose atliekamas žuvų perkėlimo į varžas operacijas.

3.   Jeigu paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkiai yra atviroje jūroje, 2 dalis mutatis mutandis taikoma toms valstybėms narėms, kuriose yra įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, atsakingi už paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkius.

23 straipsnis

Kryžminis patikrinimas

1.   Valstybės narės tikrina, įskaitant tikrinimą, kuriam naudojami laivo stebėjimo sistemos (LSS) duomenys, ar buvo pateikti laivų žurnalai ir atitinkamą į tų laivų žurnalus, perkėlimo ir (arba) perkrovimo dokumentus ir į sugautų kiekių dokumentus įrašytą informaciją.

2.   Visų iškrovimų į krantą, perkrovimų ar perkėlimų į varžas atvejais valstybės narės administracinėmis priemonėmis atlieka kryžminius patikrinimus, ar atitinka kiekvienos rūšies žuvų kiekiai, įregistruoti laivo žurnale ar perkrovimo deklaracijoje, ir kiekiai, įregistruoti iškrovimo į krantą deklaracijoje ar perkėlimo į varžas deklaracijoje ir kituose susijusiuose dokumentuose, pavyzdžiui, važtaraščiuose ir (arba) pardavimo dokumentuose.

24 straipsnis

TATAK jungtinio tarptautinio inspektavimo schema

1.   TATAK ketvirtame eiliniame susirinkime (1975 m. lapkričio mėn. Madride) priimta ir šio reglamento IV priede pateikta jungtinio tarptautinio inspektavimo schema taikoma Bendrijoje.

2.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams buvo išduotas leidimas Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastuosius tunus, paskiria inspektorius ir pagal šią schemą atlieka inspektavimus jūroje.

3.   Komisija arba jos paskirta įstaiga gali paskirti Bendrijos inspektorius, kurie dalyvautų įgyvendinant minėtą inspektavimo schemą.

4.   Komisija ar jos paskirta įstaiga koordinuoja priežiūrą ir inspektavimą Bendrijoje. Komisija ar jos paskirta įstaiga kartu su suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis minėtam tikslui gali parengti jungtines inspektavimo programas, kurias įgyvendindama Bendrija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal tą schemą. Valstybės narės, kurių laivai žvejoja paprastuosius tunus, patvirtina reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti minėtas programas, visų pirma kiek tai susiję su reikalingais žmogiškaisiais ir materialiais ištekliais ir laikotarpiais, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei jų naudojimo zonomis.

5.   Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 1 d. praneša Komisijai inspektorių vardus ir pavardes bei nurodo inspekcinius laivus, kuriuos kitais metais jos ketina skirti sistemai įgyvendinti. Komisija, remdamasi minėta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengia perspektyvinį planą, pagal kurį Bendrija dalyvaus įgyvendinant sistemą kiekvienais metais; Komisija tą planą nusiunčia TATAK sekretoriatui ir valstybėms narėms.

25 straipsnis

Stebėtojų programa

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ilgesniuose nei 15 m jos žvejybos laivuose stebėtojų veikla apimtų bent:

a)	20 % valstybės narės gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų. Jei tai jungtinės žvejybos operacijos, stebėtojas dalyvauja atliekant žvejybos operaciją;

b)	20 % valstybės narės pelaginės žvejybos tralerių;

c)	20 % ūdomis žvejojančių valstybės narės laivų;

d)	20 % kartinėmis ūdomis žvejojančių valstybės narės laivų;

e)	100 % žvejybos laivų, dalyvaujančių paprastųjų tunų paėmimo iš tunų gaudyklių operacijose.

Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)	stebėti, ar laivas atitinka šio reglamento reikalavimus;

b)	registruoti duomenis apie žvejybos veiklą ir teikti ataskaitas apie ją;

c)	stebėti ir apskaičiuoti sugautus kiekius bei tikrinti laivo žurnalo įrašus;

d)	nustatyti laivus, kuriuos būtų galima įtarti, kad žvejodami jie nesilaiko TATAK nustatytų apsaugos priemonių, ir registruoti duomenis apie tokius laivus.

Be to, stebėtojas, atsižvelgdamas į TATAK Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus, vykdo mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka duomenis pagal TATAK apibrėžtos II užduoties reikalavimus, jeigu to prašo TATAK.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų tukinimo arba auginimo ūkis, užtikrina, kad stebėtojas kiekvieną kartą dalyvautų paprastuosius tunus perkeliant į varžas ir perkeliant iš ūkio visas sugautas žuvis.

Stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)	stebėti, ar žuvis auginant ūkiuose laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių reikalavimų;

b)	patvirtinti šio reglamento 20 straipsnyje nurodytą žuvų perkėlimo į varžas ataskaitą;

c)	atsižvelgiant į TATAK Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto nurodymus vykdyti mokslinį darbą, pavyzdžiui, imti mėginius, kaip reikalauja TATAK.

26 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės imasi vykdymą užtikrinančių priemonių, kurios su jos vėliava plaukiojančiam laivui taikomos tuo atveju, jeigu remiantis valstybių narių įstatymais nustatoma, kad laivas nesilaiko 4, 5, 7, 14, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir remiantis valstybių narių įstatymais, vykdymą užtikrinančios priemonės visų pirma gali būti šios:

a)

baudos;

b)	neteisėtų žvejybos įrankių ir sugautų kiekių konfiskavimas;

c)	laivo areštavimas;

d)	žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas arba panaikinimas;

e)	prireikus žvejybos kvotos sumažinimas arba atšaukimas.

2.   Kiekviena valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso paprastųjų tunų ūkis, taiko tam ūkiui vykdymą užtikrinančias priemones, jeigu remiantis tos valstybės įstatymais nustatoma, kad minėtas ūkis nesilaiko šio reglamento 20 straipsnio ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4a, 4b ir 4c straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir remiantis nacionaliniais įstatymais vykdymą užtikrinančios priemonės visų pirma gali būti šios:

a)

baudos;

b)	laikinas pašalinimas iš žuvų tukinimo žuvininkystės ūkių registro arba pašalinimas iš jo visam laikui;

c)	draudimas paprastųjų tunų kiekius perkelti į varžas arba juos parduoti.

27 straipsnis

Rinkai skirtos priemonės

1.   Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastuosius tunus (thunnus thynnus), su kuriais nepateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti pagal šio reglamento reikalavimus teiktini dokumentai, draudžiama pateikti Bendrijos prekybai, iškrauti, importuoti, eksportuoti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti.

2.   Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastuosius tunus (thunnus thynnus) draudžiama pateikti Bendrijos prekybai, juos importuoti, iškrauti, perkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, pakartotinai eksportuoti bei perkrauti, jeigu jie buvo sugauti žvejybos laivais, kurių vėliavos šaliai nenustatyta Atlanto vandenyno rytinės dalies ir Viduržemio jūros paprastiesiems tunams skirta kvota, sugautų kiekių apribojimas arba nepaskirta žvejybos pastanga pagal TATAK apsaugos ir valdymo priemones, arba jeigu vėliavos valstybė jau išnaudojo žvejybos galimybes. Remdamasi TATAK sekretoriato gauta informacija, Komisija praneša visoms valstybėms narėms apie tai, kad vienos iš KSŠ kvota yra išeikvota.

3.   Draudžiama Bendrijos prekybai pateikti, importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti paprastuosius tunus iš tukinimo arba auginimo ūkių, neatitinkančių TATAK rekomendacijos 2006[07] dėl paprastųjų tunų auginimo reikalavimų.

28 straipsnis

Perskaičiavimo koeficientai

Apskaičiuojant lygiavertį suapvalintą perdirbtų paprastųjų tunų svorį taikomi TATAK Nuolatinio tyrimų ir statistikos komiteto nustatyti perskaičiavimo koeficientai.

29 straipsnis

Finansavimas

2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (9) 21 straipsnio a punkto i papunkčio tikslais ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. daugiametis paprastųjų tunų išteklių Atlanto vandenyno rytinėje dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo planas laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje.

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 520/2007 iš dalies keičiamas taip:

1)	6 ir 11 straipsniai išbraukiami;

2)	iš IV priedo išbraukiamas paprastiesiems tunams skirtas įrašas.

31 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Tačiau 29 straipsnis taikomas nuo 2007 m. birželio 13 d.

---

(1)  2007 m. lapkričio 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(3)  OL L 151, 2007 6 13, p. 1.

(4)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(5)  OL L 123, 2007 5 12, p. 3.

(6)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

(7)  OL L 263, 2001 10 3, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 869/2004 (OL L 162, 2004 4 30, p. 8).

(8)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

(9)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

---

---

---

---

---