31994R1831

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1831/94

1994 m. liepos 26 d.

dėl pažeidimų ir su Sanglaudos fondo finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą [1], ypač į jo 12 straipsnio 5 dalį,

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnyje yra nustatyti principai, reglamentuojantys Bendrijos kampaniją prieš pažeidimus ir dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo prarastų Sanglaudos fondo sumų susigrąžinimą;

kadangi šiame reglamente nustatytos taisyklės turi būti susijusios su visomis tinkamomis priemonėmis, kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 3 straipsnyje;

kadangi šis reglamentas reglamentuoja tik kai kuriuos valstybių narių naudos gavėjų įsipareigojimų aspektus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnio 2 dalyje, todėl neturėtų pažeisti jokių kitų tame straipsnyje nurodytų įsipareigojimų;

kadangi tam, kad Bendrija būtų geriau informuota apie valstybių narių naudos gavėjų priemones, kurių jos imasi pažeidimams pašalinti, turėtų būti nurodytos nacionalinės nuostatos, apie kurias pranešama Komisijai;

kadangi, siekiant nustatyti, koks yra pažeidimų pobūdis bei finansiniai pažeidimų poveikiai, ir susigrąžinti neteisingai sumokėtas sumas, reikėtų numatyti galimybę kas ketvirtį Komisijai pranešinėti apie visus nustatytus pažeidimus; kadangi, be šių ataskaitų, turi būti teikiama informacija apie teismo ar administracinių procesų eigą;

kadangi Komisija turėtų būti nuolat informuojama apie teismo ir administracinius procesus prieš pažeidimus padariusius asmenis; kadangi derėtų dar ir užtikrinti, kad būtų nuolat siunčiama informacija apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti;

kadangi reikėtų nustatyti, kokią tvarką valstybės narės ir Komisija taiko tais atvejais, kai paaiškėja, kad dėl pažeidimų prarastos sumos negali būti susigrąžintos;

kadangi turėtų būti nustatyta minimali riba, kurią viršijus valstybės narės naudos gavėjos automatiškai praneštų Komisijai apie pažeidimus;

kadangi nacionalinėms taisyklėms dėl baudžiamųjų teismo procesų arba valstybių narių tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose teismų lygiu neturėtų daryti įtakos šio reglamento nuostatos;

kadangi patartina numatyti galimybę Bendrijai prisidėti prie teismo išlaidų ir išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su teismo procesais, finansavimo;

kadangi tam, kad būtų išvengta pažeidimų, valstybių narių ir Komisijos tarpusavio bendradarbiavimas turėtų tapti tvirtesnis, kiekvieną kartą užtikrinant, kad tokio veiksmo būtų imtasi deramai atsižvelgus į konfidencialumo taisykles;

kadangi reikėtų dar numatyti, kad šio reglamento nuostatos taikomos ir tuomet, kai mokėjimas, kuris turėjo būti atliktas iš Sanglaudos fondo, dėl pažeidimo nebuvo atliktas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nepažeidžiant įsipareigojimų, tiesiogiai numatytų Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnyje, šis reglamentas yra susijęs su visomis tinkamomis priemonėmis, kurios numatytos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 3 straipsnyje.

Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių taikomoms taisyklėms dėl baudžiamųjų teismo procesų arba valstybių narių teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

2 straipsnis

1. Valstybės narės naudos gavėjos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1164/94 2 straipsnio 2 dalyje, per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai:

- įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas dėl Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo,

- institucijų ir įstaigų, kurios atsako už šių priemonių taikymą, sąrašą ir pagrindines nuostatas, susijusias su šių institucijų bei įstaigų vaidmeniu ir darbu, taip pat su tvarka, už kurios taikymą jos atsako.

2. Valstybės narės naudos gavėjos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktos informacijos pakeitimus.

3. Komisija išnagrinėja valstybių narių naudos gavėjų pranešimus ir joms praneša, kokias išvadas ketina iš jų padaryti. Ji ir toliau palaiko ryšius su valstybėmis narėmis tiek, kiek tai reikalinga, kad būtų taikomas šis straipsnis.

3 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos valstybės narės naudos gavėjos praneša Komisijai apie visus pažeidimus, ištirtus parengtinio administracinio ar teisminio tyrimo metu.

Dėl to jos pateikia kuo daugiau informacijos apie:

- atitinkamo projekto ar priemonės duomenis,

- nuostatą, kuri buvo pažeista,

- išlaidų pobūdį ir sumą; jeigu mokėjimas nebuvo atliktas, sumas, kurios būtų neteisingai sumokėtos, jeigu pažeidimas nebūtų nustatytas, išskyrus tuos atvejus, kai klaida ar aplaidumas buvo nustatytas iki mokėjimo, todėl nebuvo paskirta administracinė nuobauda ar teisminė sankcija,

- bendrą sumą ir jos paskirstymą tarp įvairių finansavimo šaltinių,

- laikotarpį arba momentą, kada pažeidimas buvo padarytas,

- metodus, kuriais pažeidimas buvo padarytas,

- būdą, kuriuo pažeidimas buvo nustatytas,

- nacionalines institucijas ar įstaigas, kurios parengė oficialią ataskaitą dėl pažeidimo,

- finansinius padarinius, mokėjimų (jeigu yra) sustabdymą ir susigrąžinimo galimybes,

- datą ir šaltinį pirmos informacijos, leidusios įtarti, kad yra padarytas pažeidimas,

- datą, kurią buvo parengtas oficialus pranešimas apie pažeidimą,

- tam tikrais atvejais — suinteresuotas valstybes nares ir valstybes, kurios nėra narės,

- atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų tapatybę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija nepadeda pašalinti pažeidimų dėl jų pobūdžio.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kai kurios informacijos nėra, pirmiausia apie metodus ir būdus, kuriais pažeidimas buvo padarytas ir nustatytas, valstybės narės naudos gavėjos kuo greičiau pateikia trūkstamą informaciją su vėliau Komisijai siunčiamomis ketvirčio ataskaitomis apie pažeidimus.

3. Jeigu nacionalinėse nuostatose numatyta, kad tyrimai yra slapti, informacijai perduoti turi būti gautas kompetentingo teismo leidimas.

4 straipsnis

Kiekviena valstybė narė gavėja nedelsdama nusiunčia Komisijai ir, prireikus, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ataskaitą apie nustatytus ar įtariamus pažeidimus, jeigu nuogąstaujama, kad:

- jie gali turėti labai greitą atgarsį už jos teritorijos ribų

ir (arba)

- jie rodo, kad yra naudojami nauji piktnaudžiavimo metodai.

5 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos valstybės narės naudos gavėjos, remdamosi bet kuria anksčiau pagal šio reglamento 3 straipsnį parengta ataskaita, informuoja Komisiją apie procedūras, kurios buvo inicijuotos dėl visų pirmiau praneštų pažeidimų, ir apie visus svarbius tų procedūrų sąlygotus pokyčius, tarp jų:

- sumos, kurios buvo susigrąžintos arba kurias tikimasi susigrąžinti,

- tarpinės priemonės, kurias valstybės narės gavėjos įgyvendino, kad užtikrintų neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimą,

- teismo ir administracinės procedūros, pradėtos siekiant susigrąžinti neteisingai sumokėtas sumas ir paskirti sankcijas,

- priežastys, kodėl buvo atsisakyta susigrąžinimo procedūros; Komisijai, kiek tai įmanoma, pranešama kuo greičiau, prieš priimant sprendimą,

- visi atsisakymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn atvejai.

Valstybės narės naudos gavėjos praneša Komisijai apie visus administracinius ar teismo sprendimus, arba apie pagrindinius jų punktus dėl šių procedūrų nutraukimo.

2. Jeigu valstybė narė naudos gavėja mano, kad negali būti susigrąžinta visa suma, arba negalima tikėtis susigrąžinti visos sumos, ji specialiu pranešimu Komisijai praneša, kokia suma nebuvo susigrąžinta ir kodėl, jos manymu, Bendrija ar valstybė narė turėtų ją padengti. Ši informacija turi būti pakankamai išsami, kad Komisija, pasitarusi su atitinkamų valstybių narių institucijomis, galėtų kuo greičiau nuspręsti, kas prisiims atsakomybę už finansinius padarinius, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje.

3. Šio straipsnio 2 dalyje minimu atveju Komisija gali konkrečiai paprašyti valstybės narės naudos gavėjos tęsti susigrąžinimo procedūrą.

6 straipsnis

Jeigu ataskaitiniu laikotarpiu nėra pažeidimų, apie kuriuos reikėtų pranešti, valstybės narės naudos gavėjos per šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką praneša apie tai Komisijai.

7 straipsnis

Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos, Komisijai konkrečiai paprašius, nusprendžia pradėti arba tęsti teismo procesą, kad susigrąžintų neteisingai sumokėtas sumas, Komisija gali įsipareigoti, pateikus dokumentinius įrodymus, kompensuoti valstybei narei visas tiesiogines teismo išlaidas ar dalį jų net ir tuomet, jeigu teismo procesas būtų nesėkmingas.

8 straipsnis

1. Komisija palaiko atitinkamus ryšius su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, kad papildytų šio reglamento 3 straipsnyje minėtą informaciją apie pažeidimus, taip pat informaciją apie šio reglamento 5 straipsnyje minimas procedūras ir pirmiausia apie susigrąžinimo galimybę.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje minimus ryšius, Komisija valstybes nares informuoja, jeigu pažeidimo pobūdis yra toks, kad tokie pat arba panašūs metodai galėtų būti naudojami ir kitose valstybėse narėse.

3. Komisija valstybių narių atstovams organizuoja informacinius susitikimus Bendrijos lygiu, kad kartu ištirtų pagal šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją, ypač dėl patirties, susijusios su pažeidimais, prevencinių priemonių ir teismo procesų.

4. Valstybės narės ar Komisijos prašymu valstybės narės ir Komisija tarpusavyje tariasi, kad pašalintų visas spragas, kenkiančias Bendrijos interesams, kurios tampa akivaizdžios taikant galiojančias nuostatas.

9 straipsnis

Komisija per Konsultacinį sukčiavimo prevencijos koordinavimo komitetą nuolat informuoja valstybes nares apie lėšų, susijusių su nustatytais pažeidimais, sumas ir įvairias pažeidimų grupes, suskirstant pagal rūšis ir suskaičiuojant.

10 straipsnis

1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų atsargumo priemonių, reikalingų užtikrinti, kad informacija, kuria jos keičiasi, liktų paslaptyje.

2. Šiame reglamente minima informacija jokiu būdu negali būti nusiųsta asmenims, išskyrus esančiuosius valstybėse narėse arba Bendrijos institucijose, kurie dėl savo pareigų privalo susipažinti su ja, nebent ją pateikusi valstybė narė konkrečiai pritaria tam.

3. Fizinių ar juridinių asmenų pavardės (pavadinimai) gali būti nurodytos kitai valstybei narei ar Bendrijos institucijai tik tuo atveju, jei tai reikalinga tam, kad būtų išvengta pažeidimo arba dėl jo būtų patraukta atsakomybėn, arba nustatyta, ar tariamas pažeidimas buvo padarytas.

4. Kokiu nors pavidalu perduotai ar gautai pagal šio reglamento nuostatas informacijai yra taikomas profesinės paslapties reikalavimas, ir ji apsaugoma taip pat, kaip panašią informaciją saugo nacionaliniai teisės aktai tos valstybės narės, kuri ją gavo, ir atitinkamos Bendrijos institucijoms taikomos nuostatos.

Be to, ta informacija negali būti naudojama jokiu kitu tikslu, išskyrus tą, kuris nurodytas šiame reglamente, jeigu ją pateikusios institucijos nedavė konkretaus savo sutikimo, ir valstybėje narėje, kurioje yra institucija gavėja, taikomos nuostatos, kurios draudžia perduoti ar naudoti tokią informaciją.

5. Šio straipsnio 1-4 dalys netrukdo pagal šio reglamento nuostatas gautą informaciją panaudoti bet kokiuose teisiniuose veiksmuose ar procesuose, kurie buvo pradėti vėliau dėl Bendrijos taisyklių Sanglaudos fondo srityje nesilaikymo. Valstybės narės kompetentinga institucija, pateikusi šią informaciją, nedelsiant informuojama apie taip panaudotą informaciją.

6. Jeigu per tolesnį tyrimą paaiškėja, kad valstybės narės Komisijai nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, kurio pavardė (pavadinimas) Komisijai buvo nurodyta pagal šio reglamento nuostatas, neprisidėjo prie jokio pažeidimo, Komisija apie tai nedelsdama praneša visiems, kuriems ji jo pavardę (pavadinimą) nurodė pagal šio reglamento nuostatas. Dėl to toks asmuo nebelaikomas asmeniu, dalyvavusiu padarant atitinkamą pažeidimą, kaip buvo nurodyta ankstesniame pranešime.

11 straipsnis

Tais atvejais, kai Sanglaudos fondas ir valstybė narė naudos gavėja finansuoja kartu, ta valstybė narė ir Bendrija susigrąžintas sumas pasidalija jų padarytų išlaidų santykiu.

12 straipsnis

1. Jeigu pažeidimai yra susiję su Bendrijos biudžeto sumomis, kurios yra mažesnės nei 4000 ekiu, valstybės narės naudos gavėjos nesiunčia Komisijai informacijos, numatytos šio reglamento 3 ir 5 straipsniuose, nebent ši to aiškiai paprašo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėta suma perskaičiuojama į nacionalinę valiutą keitimo kursu, kuris yra paskelbtas Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje ir taikomas pirmąją darbo dieną tų metų, kuriais informacija apie pažeidimus buvo pranešta.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 3 ir 5 straipsniuose minimas ketvirtis yra laikotarpis nuo reglamento įsigaliojimo dienos iki einamojo kalendorinio ketvirčio pabaigos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1994 m. liepos 26 d.

Komisijos vardu

Peter Schmidhuber

Komisijos narys

[1] OL L 130, 1994 5 25, p. 1.

--------------------------------------------------