Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02018R0841-20230511

    Consolidated text: 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

    Access initial legal act
    (

    Legal status of the document In force

    )

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/841/2023-05-11

    02018R0841 — LT — 11.05.2023 — 002.001

    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/841

    2018 m. gegužės 30 d.

    dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES

    (Tekstas svarbus EEE)

    (OL L 156 2018.6.19, p. 1)

    Iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/268 2020 m. spalio 28 d.

      L 60

    21

    22.2.2021

    ►M2

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/839 2023 m. balandžio 19 d.

      L 107

    1

    21.4.2023



    ▼B

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/841

    2018 m. gegužės 30 d.

    dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES

    (Tekstas svarbus EEE)



    ▼M2

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

    a) 

    valstybių narių įsipareigojimų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – LULUCF) sektoriaus, kuriais prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų ir Sąjungos tikslo sumažinti išmetamą ŠESD kiekį pasiekimo 2021–2025 m. laikotarpiu;

    b) 

    ŠESD išmetimo ir absorbavimo LULUCF sektoriuje apskaitos ir tikrinimo, kaip valstybės narės laikosi a punkte nurodytų 2021–2025 m. laikotarpio įsipareigojimų;

    c) 

    2030 m. Sąjungos tikslo, susijusio su grynojo ŠESD kiekio absorbavimu LULUCF sektoriuje;

    d) 

    2026–2030 m. laikotarpio valstybių narių tikslų, susijusių su grynojo ŠESD kiekio absorbavimu LULUCF sektoriuje.

    2 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.  

    Šis reglamentas taikomas šio reglamento I priedo A skirsnyje išvardytoms 2021–2025 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms ŠESD, už kurias atsiskaitoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 ( 1 ) 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš šių žemės apskaitos kategorijų:

    a) 

    mišku apželdinta žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip pasėliai, pievos, šlapžemės, gyvenvietės arba kita žemė, paversta miško žeme;

    b) 

    iškirsto miško žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žemė, paversta pasėliais, pievomis, šlapžemėmis, gyvenvietėmis arba kita žeme;

    c) 

    tvarkomi pasėliai – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip priskiriama bet kuriai iš šių kategorijų:

    i) 

    pasėliais liekantys pasėliai;

    ii) 

    pasėliais paverstos pievos, šlapžemės, gyvenvietės arba kita žemė;

    iii) 

    pasėliai, paversti šlapžemėmis, gyvenvietėmis arba kita žeme;

    d) 

    tvarkomos pievos – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip priskiriama bet kuriai iš šių kategorijų:

    i) 

    pievomis liekančios pievos;

    ii) 

    pievomis paversti pasėliai, šlapžemės, gyvenvietės arba kita žemė;

    iii) 

    pievos, paverstos šlapžemėmis, gyvenvietėmis arba kita žeme;

    e) 

    tvarkoma miško žemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip miško žeme liekanti miško žemė;

    f) 

    kai valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. įtraukti tvarkomas šlapžemes į savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį, tvarkomoms šlapžemėms priskiriama žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip priskiriama vienai iš šių kategorijų:

    — 
    šlapžemėmis liekančios šlapžemės;
    — 
    šlapžemėmis paverstos gyvenvietės arba kita žemė;
    — 
    šlapžemės, paverstos gyvenvietėmis arba kita žeme.
    2.  

    Šis reglamentas taip pat taikomas šio reglamento I priedo A skirsnyje išvardytoms 2026–2030 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose išmetamoms ir absorbuojamoms ŠESD, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį ir kurios susijusios su bet kuria iš šių žemės ataskaitų teikimo kategorijų arba sektorių:

    a) 

    miško žemė;

    b) 

    pasėliai;

    c) 

    pievos;

    d) 

    šlapžemės;

    e) 

    gyvenvietės;

    f) 

    kita žemė;

    g) 

    iš nukirsto medžio pagaminti produktai;

    h) 

    kita;

    i) 

    atmosferinės iškritos;

    j) 

    azoto išplovimas ir nutekėjimas.

    ▼B

    3 straipsnis

    Apibrėžtys

    1.  

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    1)

    absorbentas – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, kuriuo iš atmosferos pašalinamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

    2)

    šaltinis – bet koks procesas, veikla ar mechanizmas, dėl kurio į atmosferą išmetamos ŠESD, aerozolis arba ŠESD pirmtakas;

    3)

    anglies absorbentas – visas biogeocheminis vietovės elementas ar sistema arba jų dalis valstybės narės teritorijoje ir kuriuose kaupiasi anglis arba ŠESD pirmtakas, kuriame yra anglies, arba ŠESD, kuriose yra anglies;

    4)

    anglies sankaupos – anglies absorbente susikaupusios anglies masė;

    5)

    nukirsto medžio produktas – nukirtus medį gautas produktas, išvežtas iš kirtimo vietos;

    6)

    miškas – žemės plotas, apibrėžtas nurodant minimalų ploto dydį, minimalias medžių lajos padengimo arba lygiaverčio skalsumo ir galimo medžių aukščio brandos amžiuje vertes jų augimo vietoje, kaip nurodyta kiekvienos valstybės narės atveju II priede. Jis apima plotus su medžiais, įskaitant natūraliai augančių jaunų medžių grupes, arba plantacijas, kuriose medžių lajos padengimo ar lygiaverčio skalsumo minimalios vertės arba minimalus medžių aukštis, kaip nurodyta II priede, dar nepasiekti, įskaitant žemės plotą, kuris paprastai yra miško ploto dalis, bet kuriame dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, kirtimo, arba gamtinių priežasčių medžių laikinai nėra, tačiau kuris, tikimasi, vėl gali tapti mišku;

    7)

    miškų atskaitos lygis – 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba absorbuojamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis, išreiškiamas CO2 ekvivalento tonomis per metus, remiantis šiame reglamente išdėstytais kriterijais;

    8)

    pusėjimo vertė – metų, per kuriuos tam tikros kategorijos nukirsto medžio produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte, skaičius;

    ▼M2

    9)

    natūralūs trikdžiai – bet kokie ne žmogaus nulemti įvykiai ar aplinkybės, dėl kurių LULUCF sektoriuje išmetamas didelis ŠESD kiekis, kurių atitinkama valstybė narė nepajėgia kontroliuoti ir kurių pasekmių ta valstybė narė dėl objektyvių priežasčių negali pastebimai apriboti, net jiems įvykus;

    ▼B

    10)

    staigi oksidacija – apskaitos metodas, pagal kurį daroma prielaida, kad visas nukirsto medžio produktuose esančios anglies kiekis išmetamas į atmosferą nukirtimo metu;

    ▼M2

    11)

    klimato kaita – klimato pokyčiai, kurių tiesioginė ar netiesioginė atsiradimo priežastis priskiriama žmogaus veiklai, kurie keičia Žemės atmosferos sudėtį ir kurie yra papildomi natūralių klimato svyravimų, pastebėtų palyginamais laikotarpiais, atžvilgiu.

    ▼B

    2.  
    Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistos arba išbrauktos apibrėžtys, pateiktos šio straipsnio 1 dalyje, arba į tą dalį būtų įrašytos naujos apibrėžtys siekiant pritaikyti tą dalį prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtose TKKK gairėse pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų suderinamumą.

    ▼M2

    4 straipsnis

    Įsipareigojimai ir tikslai

    1.  
    Atsižvelgiant į 12, 13 ir 13a straipsniuose numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. laikotarpiu kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų absorbuojamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose suma.
    2.  
    Grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio 2030 m. Sąjungos tikslas – 310 mln. tonų CO2 ekvivalentu, apskaičiuojamas kaip valstybių narių grynojo išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio 2030 m. verčių, išdėstytų IIa priedo D skiltyje, suma ir grindžiamas jos ŠESD apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų, pateiktų 2020 m., vidurkiu.
    3.  
    Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad, atsižvelgiant į 12 ir 13b straipsniuose numatytas lankstumo priemones, viso jos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytose žemės ataskaitų teikimo kategorijose, apie kurį pranešta jos 2030 m. ŠESD apskaitoje, pateikiamoje 2032 m., suma, palyginti su jos ŠESD apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų, pateikiamų 2032 m., vidurkiu, neviršytų IIa priedo C skiltyje tai valstybei narei nustatyto tikslo.
    4.  

    Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kiekvienų 2026–2029 m. laikotarpio metų skirtumų, susijusių su toliau nurodytais punktais, suma neviršytų 2026–2029 m. biudžeto:

    a) 

    jos teritorijoje išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis visose 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytose žemės ataskaitų teikimo kategorijose, ir

    b) 

    jos ŠESD apskaitos 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. duomenų, pateikiamų 2032 m., vidutinė vertė.

    2026–2029 m. biudžetas apibrėžiamas kaip tos valstybės narės kiekvienų 2026–2029 m. laikotarpio metų skirtumų suma tarp:

    a) 

    metinių išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio ribinių verčių tiems metams, nustatytų pagal linijinę trajektoriją iki 2030 m., ir

    b) 

    ŠESD apskaitos 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. duomenų, pateikiamų 2025 m., vidutinės vertės.

    Linijinė valstybės narės trajektorijos pradžia yra 2022 m. ŠESD apskaitos 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. duomenų vidutinė vertė, o pabaiga – 2030 m. vertė, gaunama IIa priedo C skiltyje tai valstybei narei nustatytą vertę pridėjus prie ŠESD apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidutinės vertės.

    2026–2029 m. biudžetas apibrėžiamas remiantis 2025 m. pateikiamais ŠESD apskaitos duomenimis, o atitiktis šiam biudžetui vertinama remiantis 2032 m. pateikiamais ŠESD apskaitos duomenimis.

    5.  
    Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais kiekvienai valstybei narei nustatomos kiekvienų 2026–2029 m. laikotarpio metų metinės ribinės vertės, išreikštos tonomis CO2 ekvivalentu ir pagrįstos linijine grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio trajektorija. Tos nacionalinės trajektorijos grindžiamos kiekvienos valstybės narės pateiktų 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. ŠESD apskaitos duomenų vidurkiu.

    Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 16a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tų įgyvendinimo aktų tikslais Komisija atlieka išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 4 dalį, peržiūrą.

    6.  
    Priimdamos politikos priemones savo įsipareigojimams, tikslams ir biudžetams įgyvendinti, kaip nurodyta šiame straipsnyje, valstybės narės atsižvelgia į poreikį visiems užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką. Komisija gali paskelbti gaires, kad padėtų valstybėms narėms šiuo atžvilgiu.

    ▼B

    5 straipsnis

    Bendrosios apskaitos taisyklės

    ▼M2

    1.  
    Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina, kad jų apskaita ir kiti pagal šį reglamentą pateikiami duomenys būtų tikslūs, išsamūs, nuoseklūs, viešai prieinami, palyginami ir skaidrūs. Valstybės narės išmetamą ŠESD kiekį nurodo pliuso ženklu (+), o absorbuotą ŠESD kiekį – minuso ženklu (–).

    ▼B

    2.  
    Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio dvigubos apskaitos, visų pirma užtikrindamos, kad išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis nebūtų apskaitomas daugiau nei vienoje žemės apskaitos kategorijoje.
    3.  
    Kai žemės paskirtis pakeičiama, valstybės narės praėjus 20 metų nuo pakeitimo dienos pakeičia miško žemės, pasėlių žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ir kitos žemės iš tokios žemės, paverstos kitos rūšies žeme, į tokią žemę, kuri lieka tokios pačios rūšies žeme.
    4.  
    Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis. Tačiau ši galimybė neįtraukti anglies sankaupų pasikeitimų į apskaitą žemės apskaitos kategorijos atveju netaikoma antžeminės biomasės, negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės anglies sankaupoms.
    5.  
    Valstybės narės išsamiai ir tiksliai registruoja visus duomenis, naudotus rengiant apskaitą.
    6.  
    Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas I priedas siekiant atspindėti UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtų TKKK gairių pakeitimus.

    6 straipsnis

    Mišku apželdintos žemės ir nulydytų miškų žemės apskaita

    ▼M2

    1.  
    Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas mišku apželdintoje žemėje ir iškirsto miško žemėje, apskaičiuotą kaip kiekvienų 2021–2025 m. laikotarpio metų bendrą išmetamą ir bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį.
    2.  
    Nukrypstant nuo 5 straipsnio 3 dalies ir ne vėliau kaip 2025 m., kai žemės naudojimo paskirtis iš pasėlių, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeičiama į miško žemę, valstybė narė gali pakeisti tokios žemės kategoriją iš „žemės, paverstos miško žeme“ į „miško žeme liekančią miško žemę“ praėjus 30 metų po tokio žemės naudojimo paskirties pakeitimo dienos, jeigu toks kategorijos pakeitimas tinkamai pagrįstas remiantis IPCC gairėmis.

    ▼B

    3.  
    Apskaičiuodama ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas mišku apželdintoje žemėje ir nulydytų miškų žemėje, kiekviena valstybė narė nustato miško plotą naudodama II priede nustatytus parametrus.

    7 straipsnis

    Tvarkomų pasėlių, tvarkomų pievų ir tvarkomų šlapžemių apskaita

    ▼M2

    1.  
    Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomuose pasėliuose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomuose pasėliuose 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį padauginus iš penkių.
    2.  
    Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomose pievose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose pievose 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį padauginus iš penkių.
    3.  
    2021–2025 m. laikotarpiu kiekviena valstybė narė, kuri į savo įsipareigojimus įtraukia tvarkomas šlapžemes, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomose šlapžemėse ir kuris apskaičiuojamas kaip tuo laikotarpiu išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose šlapžemėse 2005–2009 m. baziniu laikotarpiu išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį padauginus iš penkių.

    ▼B

    4.  

    2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės, kurios pagal 2 straipsnio 2 dalį nenusprendė į savo įsipareigojimus įtraukti tvarkomų šlapžemių, vis dėlto praneša Komisijai apie žemėje, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip:

    a) 

    šlapžemės, kurios lieka šlapžemėmis;

    b) 

    gyvenvietė arba kita žemė, paversta šlapžemėmis; arba

    c) 

    šlapžemės, paverstos gyvenviete arba kita žeme.

    8 straipsnis

    Tvarkomos miško žemės apskaita

    ▼M2

    1.  
    Kiekviena valstybė narė į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir absorbuojamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir absorbuotas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą atitinkamos valstybės narės miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.

    ▼B

    2.  
    Jeigu atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaičiavimą gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, atitinkama valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį absorbuotą ŠESD kiekį, kuris sudaro ne daugiau kaip 3,5 % tos valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio ekvivalento, padauginto iš penkių. Šis apribojimas netaikomas grynajam ŠESD kiekiui, kuris pašalinamas negyvos medienos ir nukirsto medžio produktų, išskyrus produktus, priskiriamus 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai popieriaus kategorijai, iš tvarkomos miško žemės žemės apskaitos kategorijos anglies absorbentais.

    ▼M2

    3.  
    Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai 2021–2025 m. laikotarpio nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, kuriuose, be kita ko, nurodomas siūlomas miškų atskaitos lygis. Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane pateikiami visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir jis paskelbiamas viešai, be kita ko, internete.

    ▼B

    4.  
    Valstybės narės nustato savo miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Kroatijos atveju nustatant miškų ataskaitos lygį taip pat galima atsižvelgti, be IV priedo A skirsnyje nustatytų kriterijų, į jos teritorijos okupaciją ir karo bei pokario aplinkybes, dariusias poveikį miškotvarkai ataskaitiniu laikotarpiu.
    5.  
    Miškų atskaitos lygis grindžiamas tvarios miškotvarkos praktikos, registruotos 2000–2009 m. laikotarpiu, kiek tai susiję su dinaminėmis su amžiumi susijusiomis miškų charakteristikomis nacionaliniuose miškuose, pratęsimu, naudojantis geriausiais turimais duomenimis.

    Pagal pirmą pastraipą nustatytais miškų atskaitos lygiais atsižvelgiama į būsimą dinaminių su amžiumi susijusių miškų charakteristikų poveikį, kad nebūtų nepagrįstai varžomas miškotvarkos intensyvumas – esminis tvarios miškotvarkos praktikos elementas, siekiant išlaikyti arba sustiprinti ilgalaikius anglies dioksido absorbentus.

    Valstybės narės įrodo, kad metodai ir duomenys, naudoti nustatant siūlomą miškų atskaitos lygį nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane, ir metodai bei duomenys, naudoti rengiant ataskaitas dėl tvarkomos miško žemės, yra tarpusavyje suderinami.

    6.  
    Komisija, konsultuodamasi su valstybių narių paskirtais ekspertais, atlieka valstybių narių pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktų nacionalinių miškininkystės apskaitos planų techninį įvertinimą, kad būtų įvertinta, kiek siūlomi miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų. Be to, Komisija konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene. Komisija paskelbia atlikto darbo santrauką, įskaitant valstybių narių paskirtų ekspertų pareikštas nuomones, ir jo išvadas.

    Komisija prireikus pateikia valstybėms narėms technines rekomendacijas, kuriose atspindimos techninio įvertinimo išvados, kad būtų lengviau atlikti siūlomų miškų atskaitos lygių techninę peržiūrą. Tas technines rekomendacijas Komisija paskelbia.

    ▼M2

    7.  
    Prireikus, remdamosi pagal 6 dalies pirmą pastraipą atliktais techniniais įvertinimais ir, kai taikoma, pagal 6 dalies antrą pastraipą pateiktomis techninėmis rekomendacijomis, valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijai praneša savo peržiūrėtus siūlomus 2021–2025 m. laikotarpio miškų atskaitos lygius. Valstybių narių jai praneštus siūlomus miškų atskaitos lygius Komisija paskelbia.
    8.  
    Remdamasi valstybių narių pateiktais siūlomais miškų atskaitos lygiais, pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto techninio įvertinimo rezultatais ir, kai taikytina, pagal šio straipsnio 7 dalį pateiktu peržiūrėtu siūlomu miškų atskaitos lygiu, Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas siekiant nustatyti miškų atskaitos lygius, kuriuos valstybės narės turi taikyti 2021–2025 m. laikotarpiu.
    9.  
    Jeigu valstybė narė Komisijai nepateikia savo miškų atskaitos lygio iki šio straipsnio 3 dalyje ir, kai taikytina, šio straipsnio 7 dalyje nurodytų datų, remdamasi pagal šio straipsnio 6 dalį atlikto techninio įvertinimo rezultatais Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas siekiant nustatyti miškų atskaitos lygį, kurį ta valstybė narė turi taikyti 2021–2025 m. laikotarpiu.
    10.  
    8 ir 9 dalyse nurodyti 2021–2025 m. laikotarpiui skirti deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip 2020 m. spalio 31 d.

    ▼B

    11.  
    Siekiant užtikrinti suderinamumą, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, valstybės narės ne vėliau kaip iki 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų datų prireikus pateikia Komisijai technines pataisas, dėl kurių nėra būtina daryti pagal šio straipsnio 8 arba 9 dalis priimtų deleguotųjų aktų pakeitimų.

    9 straipsnis

    Nukirsto medžio produktų apskaita

    1.  

    Pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį pateikiamose ataskaitose, susijusiose su nukirsto medžio produktais, valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo ŠESD kiekį, išmestą ir absorbuotą dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente:

    a) 

    popieriaus;

    b) 

    medienos skydų;

    c) 

    pjautinės medienos.

    2.  
    Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalis ir V priedas būtų iš dalies pakeisti įtraukiant naujas nukirsto medžio produktų, turinčių anglies dioksido sekvestracijos poveikį, kategorijas, remiantis UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą.
    3.  
    Valstybės narės gali nurodyti medienos medžiagos produktus, įskaitant žievę, priskiriamus prie atitinkamai 1 ir 2 dalyse nurodytų esamų ir naujų kategorijų, remdamosi UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis, su sąlyga, kad turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami.

    10 straipsnis

    Natūralių trikdžių apskaita

    ▼M2

    1.  
    2021–2025 m. laikotarpio pabaigoje valstybės narės gali mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės atveju neįtraukti į apskaitą dėl natūralių trikdžių išmetamo ŠESD kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (toliau – foninis lygis). Tas foninis lygis apskaičiuojamas pagal šį straipsnį ir VI priedą.

    ▼B

    2.  

    Jei valstybė narė taiko 1 dalį, ji:

    a) 

    pateikia Komisijai informaciją apie 1 dalyje nurodytų žemės apskaitos kategorijų foninį lygį ir apie pagal VI priedą naudotus duomenis bei metodiką ir

    b) 

    į apskaitą iki ►M2  2025 m. ◄ neįtraukia viso nuo natūralių trikdžių nukentėjusioje žemėje vėliau absorbuojamo ŠESD kiekio.

    3.  
    Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas VI priedas siekiant peržiūrėti tame priede nustatytus metodikos ir informavimo reikalavimus, kad būtų atspindėti UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtų TKKK gairių pokyčiai.

    ▼M2

    11 straipsnis

    Lankstumo priemonės ir valdymas

    1.  

    Valstybė narė gali naudoti:

    a) 

    12 straipsnyje nurodytas bendro pobūdžio lankstumo priemones, ir

    b) 

    siekdama laikytis pagal 4 straipsnį nustatyto įsipareigojimo, tikslo ir biudžeto, 13 ir 13b straipsniuose nurodytas lankstumo priemones.

    Suomija gali naudotis ne tik pirmoje pastraipoje nurodytomis lankstumo priemonėmis, bet ir papildoma kompensacija pagal 13a straipsnį.

    2.  
    Jei valstybė narė nesilaiko Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnyje nustatytų stebėsenos reikalavimų, vyriausiasis administratorius, paskirtas pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį (toliau – vyriausiasis administratorius), tai valstybei narei laikinai uždraudžia pervedimus pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį arba naudoti tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę pagal šio reglamento 13 straipsnį. Komisija tai valstybei narei taip pat gali teikti papildomą techninę paramą.

    12 straipsnis

    Bendro pobūdžio lankstumo priemonės

    1.  
    Jeigu per 2021–2025 m. laikotarpį valstybės narės bendras išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį arba jeigu per 2026–2030 m. laikotarpį skirtumas tarp valstybės narės teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio sumos ir pagal šio reglamento 4 straipsnį tai valstybei narei nustatyto įsipareigojimo, tikslo ar biudžeto yra teigiamas ir ta valstybė narė nusprendė pasinaudoti jai skirta lankstumo priemone ir paprašė išbraukti metines išmetamo ŠESD kiekio kvotas pagal Reglamentą (ES) 2018/842, į šį išbrauktų metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė laikosi atitinkamai savo įsipareigojimo, tikslo ar biudžeto, nustatyto pagal šio reglamento 4 straipsnį.
    2.  
    Jeigu per 2021–2025 m. laikotarpį valstybės narės bendras absorbuojamas ŠESD kiekis viršija bendrą išmetamą ŠESD kiekį, arba per 2026–2030 m. laikotarpį skirtumas tarp valstybės narės teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio sumos ir pagal šio reglamento 4 straipsnį tai valstybei narei nustatyto įsipareigojimo, tikslo ar biudžeto yra neigiamas, ir atėmus bet kokį kiekį, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį, ta valstybė narė likusį absorbuotą ŠESD kiekį gali perduoti kitai valstybei narei. Į perduotą kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip gaunančioji valstybė narė laikosi atitinkamai savo įsipareigojimo, tikslo ar biudžeto, nustatyto pagal šio reglamento 4 straipsnį.
    3.  
    Siekiant išvengti dvigubos apskaitos, grynasis absorbuotas ŠESD kiekis, į kurį atsižvelgta pagal Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį, atimamas iš tos valstybės narės kiekio, kuris pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti perduotas kitai valstybei narei.
    4.  
    Pajamas, gautas atlikus perdavimą pagal 2 dalį, arba tų pajamų finansinės vertės ekvivalentą valstybės narės turėtų panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi pagal šią dalį, ir viešai paskelbia tokią informaciją lengvai prieinama forma.
    5.  
    Pagal 2 dalį atliekamas perdavimas gali būti ŠESD kiekio mažinimo projekto ar programos, įvykdytų parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuotų gaunančiosios valstybės narės, rezultatas, su sąlyga, kad išvengiama dvigubos apskaitos ir užtikrinamas atsekamumas.

    13 straipsnis

    Tvarkomos miško žemės lankstumo priemonė

    1.  
    Jeigu per 2021–2025 m. laikotarpį valstybės narės bendras išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomose pagal šį reglamentą, ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatyta tvarkomos miško žemės lankstumo priemone siekdama laikytis 4 straipsnio 1 dalies.
    2.  

    Jeigu 2021–2025 m. laikotarpiu atlikus 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaičiavimą gaunamas teigiamas skaičius, atitinkama valstybė narė turi teisę kompensuoti to skaičiavimo rezultatus atitinkantį išmetamą ŠESD kiekį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

    a) 

    ta valstybė narė į savo strategiją, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį, įtraukė vykdomas arba suplanuotas konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti miškų absorbentai ir kaupikliai, ir informaciją apie tokių priemonių poveikį atitinkamiems aplinkos tikslams, įskaitant, be kita ko, biologinės įvairovės apsaugą ir prisitaikymą prie natūralių trikdžių, ir

    b) 

    2021–2025 m. laikotarpiu bendras išmetamų ŠESD kiekis Sąjungoje neviršija bendro absorbuojamo kiekio šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose.

    Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte, Komisija užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje.

    3.  
    2 dalyje nurodyta kompensacija gali apimti tik absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis palyginti su tos valstybės narės miškų atskaitos lygiu, ir 2021–2025 m. laikotarpiu neturi viršyti 50 % VII priede nustatyto maksimalaus kompensuojamojo kiekio atitinkamai valstybei narei.
    4.  
    Valstybės narės pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio, apskaičiuoto pagal VI priedą, įrodymus ir priemones, kurias jos planuoja priimti, kad ateityje užkirstų kelią panašiam poveikiui arba jį sušvelnintų, kad galėtų gauti kompensaciją už likusius absorbentus, apskaitomus kaip išmestas ŠESD kiekis palyginti su miškų atskaitos lygiu, neviršijant kitų valstybių narių nepanaudoto viso VII priede 2021–2025 m. laikotarpiui nustatyto kompensuojamojo kiekio. Jei kompensacijos poreikis viršija turimą nepanaudotą kompensuojamąjį kiekį, ta nepanaudota kompensacija pro rata pagrindu paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms. Komisija viešai skelbia valstybių narių pateiktus įrodymus.

    ▼M2

    13a straipsnis

    Papildoma kompensacija

    1.  

    Laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2025 m. Suomija gali papildomai kompensuoti iki 5 mln. tonų CO2 ekvivalentu atitinkantį išmetamų ŠESD kiekį pagal žemės apskaitos kategorijas „tvarkoma miško žemė“, „iškirsto miško žemė“, „tvarkomi pasėliai“ ir „tvarkomos pievos“, jei laikomasi šių sąlygų:

    a) 

    Suomija į savo strategiją, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį, įtraukė vykdomas arba suplanuotas konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti miškų absorbentai ir kaupikliai;

    b) 

    per 2021–2025 m. laikotarpį bendras išmetamų ŠESD kiekis Sąjungoje neviršija bendro absorbuojamo kiekio pagal šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės apskaitos kategorijas.

    Vertindama, ar bendras Sąjungoje išmetamas ŠESD kiekis viršija bendrą absorbuojamą ŠESD kiekį, kaip nurodyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte, Komisija užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 ir 13 straipsniuose ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje arba 9 straipsnio 2 dalyje.

    2.  

    Papildoma kompensacija turi būti apribota šiais aspektais:

    a) 

    kiekiu, viršijančiu tvarkomos miško žemės lankstumo priemonę, kurią pagal 13 straipsnį Suomija gali gauti 2021–2025 m. laikotarpiu;

    b) 

    išmetamų ŠESD kiekiu, susidariusiu istoriškai pakeitus miško žemės kategoriją į bet kurią kitą žemės naudojimo kategoriją ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.;

    c) 

    kiekiu, reikalingu siekiant užtikrinti atitiktį 4 straipsniui.

    3.  
    Papildoma kompensacija neturi būti perleidžiama pagal šio reglamento 12 straipsnį arba Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnį.
    4.  
    Visos nepanaudotos papildomos kompensacijos iš 1 dalyje nurodyto 5 mln. tonų CO2 ekvivalentu kiekio panaikinamos.
    5.  
    Vyriausiasis administratorius vykdo šio straipsnio 2 dalies a punkto ir 3 bei 4 dalių tikslais reikalingas operacijas Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) 2018/1999 40 straipsnį (toliau – Sąjungos registras).

    13b straipsnis

    2026–2030 m. laikotarpiu taikomas žemės naudojimo mechanizmas

    1.  
    Sąjungos registre sukuriamas žemės naudojimo mechanizmas, atitinkantis iki 178 mln. tonų CO2 ekvivalentu kiekį, su sąlyga, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas yra pasiektas. Žemės naudojimo mechanizmu galima naudotis papildomai su 12 straipsnyje nustatytomis lankstumo priemonėmis.
    2.  
    Jei 2026–2030 m. laikotarpiu, po to, kai valstybė narė padaro viską, kas įmanoma, kad atsižvelgtų į visas Komisijos jai pagal 13d straipsnį skirtas nuomones, skirtumas tarp valstybės narės teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir atitinkamo tikslo, nustatyto tai valstybei narei pagal 4 straipsnio 3 dalį, ar biudžeto, nustatyto tai valstybei narei pagal 4 straipsnio 4 dalį, yra teigiamas, apskaitytas ir nurodytas ataskaitoje pagal šį reglamentą, ta valstybė narė gali pasinaudoti šiame straipsnyje nustatytu mechanizmu, kad pasiektų savo tikslą, nustatytą pagal 4 straipsnio 3 dalį, arba įvykdytų savo biudžetą, nustatytą pagal 4 straipsnio 4 dalį.
    3.  

    Jeigu 2026–2030 m. laikotarpiu atlikus vieną ar abu 2 dalyje nurodytus skaičiavimus gaunamas teigiamas skaičius, valstybė narė turi teisę naudoti šiame straipsnyje nustatytą mechanizmą, kad kompensuotų grynąjį išmetamą arba grynąjį absorbuojamą ŠESD kiekį, arba abu; jie apskaitomi kaip išmestas ŠESD kiekis palyginti su tai valstybei narei pagal 4 straipsnio 3 dalį nustatytu tikslu arba su tai valstybei narei pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytu biudžetu, arba su abejais, jei tenkinamos šios sąlygos:

    a) 

    valstybė narė į savo atnaujintą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, pateiktą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, įtraukė vykdomas arba suplanuotas konkrečias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti visi žemės absorbentai ir kaupikliai ir sumažintas žemės pažeidžiamumas dėl natūralių trikdžių;

    b) 

    valstybė narė išnaudojo lankstumo priemones, turimas pagal šio reglamento 12 straipsnio 1 dalį;

    c) 

    2030 m. skirtumas tarp metinės viso Sąjungos teritorijoje išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio pagal visas 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose nurodytas žemės ataskaitų teikimo kategorijas sumos ir Sąjungos tikslo 310 mln. tonų CO2 ekvivalentu atitinkančio grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio yra neigiamas.

    Vertindama, ar tenkinama šios dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyta sąlyga, Komisija įtraukia iki 30 %, bet ne daugiau kaip 20 Mt CO2 ekvivalento, 2021–2025 m. laikotarpiu nepanaudoto pertekliaus į valstybių narių įsipareigojimus pagal 4 straipsnio 1 dalį, jei viena ar daugiau valstybių narių pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio įrodymų pagal šio straipsnio 5 dalį. Komisija užtikrina, kad valstybės narės vengtų dvigubos apskaitos, visų pirma, kai taikomos lankstumo priemonės, nustatytos šio reglamento 12 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje.

    4.  
    Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kompensuojamasis kiekis 2026–2030 m. laikotarpiu negali viršyti 50 % VII priede maksimalaus atitinkamai valstybei narei nustatyto kompensuojamojo kiekio.
    5.  
    Valstybės narės pateikia Komisijai natūralių trikdžių poveikio, apskaičiuoto pagal VI priedą, įrodymus, kad galėtų gauti kompensaciją pagal grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ar grynąjį absorbuojamą ŠESD kiekį, arba abu, apskaitytą kaip išmestas ŠESD kiekis palyginti su toms valstybėms narėms pagal 4 straipsnio 3 dalį nustatytais tikslais arba su toms valstybėms narėms pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytu biudžetu, neviršijant kitų valstybių narių nepanaudoto viso VII priede 2026–2030 m. laikotarpiui nustatyto kompensuojamojo kiekio. Jei kompensacijos poreikis viršija turimą nepanaudotą kompensuojamąjį kiekį, ta nepanaudota kompensacija pro rata pagrindu paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.
    6.  

    Valstybės narės turi teisę kompensuoti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ar grynąjį absorbuojamą kiekį, arba abu, apskaitytą kaip išmestas ŠESD kiekis palyginti su toms valstybėms narėms pagal 4 straipsnio 3 dalį nustatytais tikslais arba su toms valstybėms narėms pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytu biudžetu, neviršijant kitų valstybių narių nepanaudoto viso VII priede 2021–2030 m. laikotarpiui nustatyto kompensuojamojo kiekio, pirma atsižvelgus į 13 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, su sąlyga, kad tos valstybės narės:

    a) 

    išnaudojo lankstumo priemones, turimas pagal 12 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 ir 5 dalis, ir

    b) 

    pateikė Komisijai įrodymus dėl:

    i) 

    ilgalaikio klimato kaitos poveikio, dėl kurio susidaro išmetamo ŠESD kiekio perviršis, arba sumažėjo absorbentų, ir to jos negali kontroliuoti, arba

    ii) 

    pasekmių, kylančių dėl to, kad išskirtinai didelę, lyginant su Sąjungos vidurkiu, jų tvarkomo žemės ploto dalį sudaro organiniai dirvožemiai ir dėl to susidaro išmetamo ŠESD kiekio perviršis, su sąlyga, kad tas poveikis yra priskirtinas žemėtvarkos praktikai, kuri buvo taikoma iki Sprendimo Nr. 529/2013/ES įsigaliojimo;

    c) 

    į savo naujausius integruotus nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus, pateiktus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, įtraukė konkrečias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų atitinkamai išsaugoti arba padidinti visi žemės absorbentai ir kaupikliai ir sumažintas žemės pažeidžiamumas dėl ekosistemų sutrikimų, kuriuos lemia klimato kaita.

    7.  
    6 dalyje nurodytos kompensacijos kiekis negali viršyti 50 mln. tonų CO2 ekvivalentu visos Sąjungos lygmeniu. Jei kompensacijos poreikis viršija esamą maksimalų galimą kompensuojamąjį kiekį, ta kompensacija pro rata pagrindu paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms.
    8.  
    6 dalies b punkto i papunktyje nurodyti įrodymai apima kiekybinį grynojo išmetamo arba absorbuojamo ŠESD kiekio poveikio vertinimą skaičiuojant milijonais tonų CO2 ekvivalentu paveiktoje teritorijoje ir yra grindžiami palyginamais ir patikimais kiekybiniais indeksais, geografiniais detaliais duomenimis bei geriausiais turimais moksliniais įrodymais. Tie indeksai, duomenys ir įrodymai grindžiami stebimais pokyčiais, apimančiais bent 2021–2025 m. laikotarpį, ir moksliškai peržiūrėtomis projekcijomis ir stebėjimais 2026–2030 m. laikotarpiui. Tie indeksai bei duomenys ir tie įrodymai atspindi LULUCF sektoriui aktualių bendrų klimato ypatumų, tokių kaip sausringumas, vidutinė oro temperatūra, vidutinis kritulių kiekis, šalnų ir meteorologinių sausrų arba dirvožemio drėgnį paveikiančių sausrų trukmė, raidą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.
    9.  
    6 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti įrodymai apima pagrindimą, kad atitinkamos valstybės narės tvarkomos žemės plote esančio organinio dirvožemio dalis 2030 m. viršija Sąjungos vidurkį. Įrodymai apima milijonais tonų CO2 ekvivalentu išreikštą kiekybinę analizę dėl pranešamo išmetamo kiekio, susidariusio dėl ankstesnio poveikio tvarkomam organiniam dirvožemiui, remiantis peržiūrėtais 2026–2030 m. laikotarpio stebėjimais, palyginamais ir patikimais geografiniais detaliais duomenimis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, visų pirma susijusiais su panašiomis vietovėmis atitinkamoje valstybėje narėje. Kartu su įrodymais taip pat pateikiamas aprašymas dėl tuo metu įgyvendinamų politikos priemonių, kuriomis kuo labiau mažinamas neigiamas ankstesnio poveikio tvarkomam organiniam dirvožemiui poveikis.
    10.  
    Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 12 d. įgyvendinimo aktais nustato šio straipsnio 6 dalies b punkte nurodytų įrodymų struktūrą, formatą, techninius duomenis ir pateikimo procesą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16a straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
    11.  
    Komisija viešai skelbia valstybių narių pateiktus įrodymus, nurodytus 6 dalies b punkte, ir gali pareikalauti, kad valstybė narė pateiktų papildomų įrodymų, jei, patikrinusi iš tos valstybės narės gautą informaciją, mano, kad ta informacija yra nepakankamai pagrįsta arba neproporcinga.

    13c straipsnis

    Valdymas

    Jei 2032 m. atlikusi išsamią peržiūrą Komisija nustato, kad, atsižvelgiant į lankstumo priemones, naudojamas pagal 12 ir 13b straipsnius, nesilaikoma 4 straipsnio 4 dalyje nurodyto 2026–2029 m. biudžeto, prie atitinkamos valstybės narės 2030 m. ataskaitoje nurodyto grynojo išmetamo ŠESD kiekio, laikantis pagal 15 straipsnį priimtų priemonių, pridedamas tonomis CO2 ekvivalentu išreikštas grynojo išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš koeficiento 1,08.

    13d straipsnis

    Taisomieji veiksmai

    1.  

    Jei Komisija savo metiniame vertinime pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamos pažangos, kad pasiektų pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalį nustatytą tikslą, atsižvelgiant į trajektoriją ir biudžetą, nustatytus pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį, ir į lankstumo priemones pagal šį reglamentą, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame, be kita ko, pateikiama:

    a) 

    išsamus paaiškinimas, kodėl ji daro nepakankamą pažangą;

    b) 

    vertinimas, kaip Sąjungos finansavimas padėjo jai siekti savo tikslo ir vykdyti savo biudžetą ir kaip ji ketina panaudoti tokį finansavimą, kad būtų daroma pažanga siekiant tų tikslų;

    c) 

    papildomi veiksmai, kuriais papildomas tos valstybės narės integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 arba sustiprinamas jo įgyvendinimas, kuriuos ji įgyvendins, kad pasiektų savo tikslą, nustatytą pagal 4 straipsnio 3 dalį, arba įvykdytų savo biudžetą, nustatytą pagal 4 straipsnio 4 dalį, vykdydama vidaus politiką ir taikydama priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kartu atlikdama išsamų numatomo grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio, kuris būtų pasiektas vykdant tuos veiksmus, vertinimą, grindžiamą kiekybiniais duomenimis, jei tokių yra;

    d) 

    griežtas tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

    Jei valstybė narė yra įsteigusi nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, ji gali prašyti to organo patarimo dėl c punkte nurodytų būtinų veiksmų nustatymo.

    2.  
    Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.
    3.  
    Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti. Jeigu atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į nuomonę arba kurią nors esminę jos dalį, ji Komisijai pateikia pagrindimą.
    4.  
    Kiekviena valstybė narė viešai paskelbia savo taisomųjų veiksmų planą, nurodytą 1 dalyje, ir visus 3 dalyje nurodytus pagrindimus. Komisija užtikrina, kad 3 dalyje nurodyta nuomonė būtų paskelbta viešai.

    ▼B

    14 straipsnis

    Atitikties patikra

    ▼M2

    1.  
    Laikotarpiui nuo 2021 m. iki 2025 m. – ne vėliau kaip 2027 m. kovo 15 d. ir laikotarpiui nuo 2026 m. iki 2030 m. – ne vėliau kaip 2032 m. kovo 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metiniais duomenų rinkiniais grindžiamą atitikties ataskaitą, kurioje, naudojant šiame reglamente nustatytas apskaitos taisykles, pagal kiekvieną 2 straipsnio 1 dalies a–f punktuose (2021–2025 m. laikotarpiu) ir 2 straipsnio 2 dalies a–j punktuose (2026–2030 m. laikotarpiu) nurodytą žemės apskaitos kategoriją nurodomas atitinkamo laikotarpio bendro išmesto ir bendro absorbuoto ŠESD kiekio balansas.

    Atitikties ataskaitoje įvertinama:

    a) 

    politika ir priemonės, susijusios su galimais kompromisais, įskaitant bent jau kompromisus kitų Sąjungos aplinkos tikslų ir strategijų, pvz., nustatytų 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuri išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/591 ( 2 ), 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje ir 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikate „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, atžvilgiu;

    b) 

    kaip valstybės narės, priimdamos savo politiką ir priemones, kad pasiektų savo tikslą, nustatytą pagal 4 straipsnio 3 dalį, arba įvykdytų savo biudžetą, nustatytą pagal 4 straipsnio 4 dalį, tinkamu mastu atsižvelgė į principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

    c) 

    klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergija, įskaitant politiką ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti žemės pažeidžiamumą dėl natūralių trikdžių ir klimato;

    d) 

    klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės sinergija.

    Atitikties ataskaitoje, kai taikoma, pateikiama išsami informacija apie ketinimą naudotis 11 straipsnyje nurodytomis lankstumo priemonėmis ir susijusiais kiekiais arba apie tokių lankstumo priemonių ir susijusių kiekių naudojimą. Valstybės narės atitikties ataskaitas skelbia viešai pagal Reglamento (ES) 2018/1999 28 straipsnį.

    ▼M2

    1a.  
    Pasikeitus valstybių narių taikomai metodikai, Komisija gali atlikti kiekvienos valstybės narės pateiktų ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnį patvirtintų ŠESD apskaitos duomenų metodinį koregavimą. Tačiau vertinant, ar yra laikomasi 2030 m. Sąjungos tikslo, toks metodinis koregavimas neturi poveikio nei 310 mln. tonų CO2 ekvivalentu atitinkančio grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio reikšmei, apskaičiuojamai kaip 2030 m. grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio valstybėse narėse suma, nurodyta IIa priedo D skiltyje (kilotonomis CO2 ekvivalentu), nei to priedo C skiltyje nurodytiems tikslams.
    1b.  
    Valstybės narės, nurodžiusios, kad ketina pasinaudoti 13b straipsnio 6 dalyje nurodyta lankstumo priemone, tam skirtuose ataskaitos skirsniuose apibūdina priemones, kurių imtasi siekiant sušvelninti arba panaikinti 13b straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą poveikį, ir pastebėtą bei tikėtiną tų priemonių poveikį.
    1c.  
    Komisija atlieka visapusišką pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų atitikties ataskaitų peržiūrą, siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui.

    Atlikdama tą išsamią peržiūrą Komisija kartu įvertina, kaip buvo atsižvelgta į principą „nedaryti reikšmingos žalos“ pagal 1 dalies b punktą. Tuo atžvilgiu, prieš atlikdama pirmąjį vertinimą, Komisija paskelbia principo „nedaryti reikšmingos žalos“ taikymo šio reglamento tikslais gaires.

    ▼B

    2.  
    Komisija atlieka visapusišką pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų atitikties ataskaitų peržiūrą, siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui.
    3.  
    Ataskaitą apie bendrą Sąjungos išmetamą ir bendrą absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kiekvienoje 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje, apskaičiuotą kaip bendrą praneštą išmestą ir bendrą absorbuotą ŠESD kiekį už toliau nurodytus laikotarpius atėmus vertę, gautą Sąjungos vidutinį metinį praneštą išmestą ir absorbuotą ŠESD kiekį 2000–2009 m. laikotarpiu padauginus iš penkių, Komisija 2027 m. parengia ataskaitą už 2021–2025 m. laikotarpį ir 2032 m. už 2026–2030 m. laikotarpį.
    4.  
    Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytą stebėsenos ir atitikties sistemą.

    15 straipsnis

    Registras

    ▼M2

    1.  

    Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant nustatyti taisykles dėl toliau išvardytų operacijų registravimo ir tikslaus atlikimo Sąjungos registre:

    a) 

    kiekvienos valstybės narės pagal kiekvieną žemės apskaitos ir ataskaitų teikimo kategoriją išmetamo ir absorbuoto kiekio registravimo;

    b) 

    bet kokio metodinio koregavimo taikymo pagal 14 straipsnio 1a dalį;

    c) 

    12, 13, 13a ir 13b straipsniuose nurodytų lankstumo priemonių naudojimo ir

    d) 

    atitikties vertinimo pagal 13c straipsnį.

    ▼B

    2.  
    Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotą kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikrą ir prireikus sandorius sustabdo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų.
    3.  
    1 ir 2 dalyse nurodyta informacija turi būti prieinama visuomenei.

    16 straipsnis

    Įgaliojimų delegavimas

    1.  
    Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
    2.  
    3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 9 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
    3.  
    Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
    4.  
    Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
    5.  
    Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
    6.  
    Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 6 dalį, 8 straipsnio 8 ir 9 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

    ▼M2

    16a straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.  
    Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 44 straipsnio 3 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 3 ).
    2.  

    Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    ▼M2

    17 straipsnis

    Peržiūra

    1.  

    Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant į, inter alia:

    a) 

    tarptautinius pokyčius;

    b) 

    pastangas, įdėtas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, ir

    c) 

    Sąjungos teisę, be kita ko, gamtos atkūrimo srityje.

    Remdamasi pagal 14 straipsnio 3 dalį parengtos ataskaitos išvadomis ir pagal 13 straipsnio 2 dalies b punktą atlikto vertinimo rezultatais arba pagal Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnio 4a dalį atliktu įvertinimu, Komisija prireikus pateikia pasiūlymų, kuriais siekiama užtikrinti bendro Sąjungos 2030 m. grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio tikslo, nustatyto pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, ir to tikslo indėlio įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus vientisumą.

    2.  

    Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pirmojo bendros pažangos įvertinimo, kurį susitarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ataskaitą. Ataskaita grindžiama naujausiais turimais duomenimis, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 ( 4 ) 4 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad būtina didinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir absorbuojamo ŠESD kiekio didinimo mastą Sąjungoje, taip pat į socialiai teisingos pertvarkos siekį ir į poreikį nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, ataskaitoje, kai aktualu, pateikiama:

    a) 

    11 straipsnyje nurodytų lankstumo priemonių poveikio vertinimas;

    b) 

    šio reglamento indėlio siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo ir tarpinių klimato politikos tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119, vertinimas;

    c) 

    šio reglamento indėlio siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų vertinimas;

    d) 

    socialinio ir darbo poveikio, įskaitant poveikį lyčių lygybei ir darbo sąlygoms, valstybėse narėse nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kurį šiame reglamente nustatyti įpareigojimai daro bet kurios iš 2 straipsnyje nurodytų žemės kategorijų ir sektorių atžvilgiu, vertinimas;

    e) 

    tarptautiniu lygmeniu padarytos pažangos, susijusios su taisyklėmis, reglamentuojančiomis Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 2 ir 4 dalis, ir, kai aktualu, pasiūlymų iš dalies pakeisti šį reglamentą, visų pirma siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ir taikyti atitinkamas korekcijas, vertinimas;

    f) 

    dabartinių tendencijų ir ateities projekcijų, susijusių su pasėlių, pievų ir šlapžemių išmetamu ir absorbuojamu ŠESD kiekiu, ir reglamentavimo galimybių vertinimas, siekiant užtikrinti tų tendencijų ir projekcijų suderinamumą su tikslu ilguoju laikotarpiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato politikos tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119;

    g) 

    dabartinės tendencijos ir ateities projekcijos, susijusios su toliau nurodytų ataskaitų teikimo kategorijų išmetamu ŠESD kiekiu ir reglamentavimo galimybėmis, siekiant užtikrinti tų tendencijų ir projekcijų suderinamumą su tikslu ilguoju laikotarpiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato politikos tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119:

    i) 

    žarnyno fermentacija;

    ii) 

    mėšlo tvarkymas;

    iii) 

    ryžių auginimas;

    iv) 

    žemės ūkio paskirties dirvožemis;

    v) 

    numatytas savanų deginimas;

    vi) 

    žemės ūkio atliekų deginimas vietoje;

    vii) 

    kalkinimas;

    viii) 

    karbamido naudojimas;

    ix) 

    kitos trąšos, kurių sudėtyje yra anglies;

    x) 

    kita.

    Toje ataskaitoje moksliškai pagrįstai, patikimai ir skaidriai, taip pat siekiant užtikrinti ilgalaikį miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, atitinkamais atvejais atsižvelgiama į miškų amžiaus struktūros poveikį, įskaitant atvejus, kai tas poveikis yra susijęs su konkrečiomis karo ar pokario aplinkybėmis.

    Patvirtinus tinkamą moksliškai pagrįstą ataskaitų teikimo metodiką ir remiantis ataskaitų teikimo pažanga bei naujausia turima moksline informacija, toje ataskaitoje taip pat gali būti vertinamos analizės galimybės ir ataskaitų dėl papildomų sektorių, pvz., jūros ir gėlųjų vandenų aplinkos, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio teikimo poveikis bei atitinkamos reglamentavimo galimybės.

    Po ataskaitos Komisija, atsižvelgdama į tai, jog svarbu, kad kiekvienas sektorius sąžiningai prisidėtų prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos tarpinių klimato politikos tikslų pagal Reglamentą (ES) 2021/1119, prireikus pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Tuose pasiūlymuose visų pirma gali būti nustatomi Sąjungos ir valstybės narės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tikslai, tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės iki 2030 m. susikaupusį deficitą.

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 ( 5 ) 10a straipsnį įsteigta Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (patariamoji taryba) gali savo iniciatyva teikti mokslines rekomendacijas arba ataskaitas dėl Sąjungos priemonių, klimato tikslų, metinio išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio lygių ir lankstumo priemonių pagal šį reglamentą. Komisija apsvarsto atitinkamas patariamosios tarybos rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma susijusias su būsimomis priemonėmis, kuriomis siekiama toliau mažinti išmetamą ir didinti absorbuojamą ŠESD kiekį pasektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas.

    3.  
    Per 12 mėnesių nuo teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo sistemos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie galimą naudą ir kompromisus, susijusius su tvarių ilgaamžių anglies saugojimo produktų, kurie turi grynąjį teigiamą anglies sekvestracijos poveikį, įtraukimu į šio reglamento taikymo sritį. Ataskaitoje įvertinama, kaip atsižvelgti į su tais produktais susijusį tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, pvz., nulemtą žemės naudojimo keitimo, ir vėlesnę su tuo susijusio išmetamo ŠESD kiekio nutekėjimo riziką, taip pat galimą naudą ir kompromisus kitų Sąjungos aplinkos tikslų, visų pirma biologinės įvairovės tikslų, atžvilgiu. Kai tinkama, ataskaitoje gali būti apsvarstyta galimybė nustatyti tvarių anglies saugojimo produktų įtraukimo į šio reglamento taikymo sritį procesą tokiu būdu, kuris derėtų su kitais Sąjungos aplinkos tikslais ir UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis IPCC gairėmis. Kai tinkama, kartu su Komisijos ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų atitinkamai iš dalies pakeistas šis reglamentas.

    ▼B

    18 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 525/2013 pakeitimai

    Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:

    1) 

    7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

    a) 

    įterpiamas šis punktas:

    „da) 

    nuo 2023 m. – jose išmestą ir pašalintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 ( 6 ) 2 straipsnis, pagal šio reglamento IIIa priede nustatytą metodiką;

    b) 

    pridedama ši pastraipa:

    „Valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti taikyti nuo pirmos pastraipos da punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų galima taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta IIIa priede, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. laikotarpio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos metodiką, nes atitinkamuose anglies absorbentuose išmetamas ir pašalinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia Komisijai pagrįstą prašymą, kuriame nurodomas terminas, iki kurio galėtų būti įgyvendintas metodikos patobulinimas, pasiūlyta alternatyvi metodika arba jie abu, ir pateikia galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per konkretų pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jeigu Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jeigu Komisija prašymą atmeta, ji nurodo savo sprendimo priežastis.“;

    2) 

    13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

    „viii) 

    nuo 2023 m. – informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones, įgyvendinamas siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, ir informaciją apie papildomą nacionalinę politiką ir planuojamas priemones, numatytas siekiant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį apriboti arba absorbentus didinti dar labiau, nei reikalaujama pagal tuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus;“;

    3) 

    14 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

    „ba) 

    nuo 2023 m. – bendras prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami išmetami ir pašalinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/841;“;

    4) 

    įterpiamas šis I priedas:





    „IIIA PRIEDAS
    7 straipsnio 1 dalies da punkte nurodyta stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodika
    3 metodas. Geografiniai žemės naudojimo keitimo duomenys pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.
    1 lygio metodika pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.
    Kiek tai susiję su išmetamu ir pašalinamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu anglies absorbente, kuriam tenka bent 25–30 % išmetamo ar pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltinio ar absorbento kategorijoje, kuriai valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes jos įvertis daro didelį poveikį šalies bendrajai šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai, kiek tai susiję su absoliučiu išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygiu, išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijomis arba išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio neapibrėžtimi žemės naudojimo kategorijose – bent 2 lygio metodika pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.
    Valstybės narės raginamos taikyti 3 lygio metodiką pagal 2006 m. TKKK gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų.“

    19 straipsnis

    Sprendimo Nr. 529/2013/ES dalinis pakeitimas

    Sprendimas Nr. 529/2013/ES iš dalies keičiamas taip:

    1) 

    3 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa išbraukiama;

    2) 

    6 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

    20 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



    I PRIEDAS

    ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOS DUJOS IR ANGLIES ABSORBENTAI

    A. 

    2 straipsnyje nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos:

    a) 

    anglies dioksidas (CO2);

    b) 

    metanas (CH4);

    c) 

    azoto suboksidas (N2O).

    Tos šiltnamio efektą sukeliančios dujos išreiškiamos CO2 ekvivalento, nustatyto pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, tonomis.

    ▼M2

    B. 

    5 straipsnio 4 dalyje nurodyti anglies kaupikliai:

    a) 

    gyvoji biomasė;

    b) 

    miško paklotė ( 7 );

    c) 

    negyva mediena1;

    d) 

    negyva organinė medžiaga ( 8 );

    e) 

    mineraliniai dirvožemiai;

    f) 

    organiniai dirvožemiai;

    g) 

    mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijų atveju – nukirsto medžio produktai.

    ▼B



    II PRIEDAS



    PLOTO DYDŽIO, MEDŽIŲ LAJOS DANGOS IR MEDŽIŲ AUKŠČIO PARAMETRŲ MINIMALIOS VERTĖS

    Valstybė narė

    Plotas (ha)

    Medžių lajos danga (%)

    Medžių aukštis (m)

    Belgija

    0,5

    20

    5

    Bulgarija

    0,1

    10

    5

    Čekija

    0,05

    30

    2

    Danija

    0,5

    10

    5

    Vokietija

    0,1

    10

    5

    Estija

    0,5

    30

    2

    Airija

    0,1

    20

    5

    Graikija

    0,3

    25

    2

    ▼M2

    Ispanija

    1,0

    20

    Nuo 2028 m. ŠESD apskaitos ataskaitos pateikimo ir vėliau: 10

    3

    ▼B

    Prancūzija

    0,5

    10

    5

    Kroatija

    0,1

    10

    2

    Italija

    0,5

    10

    5

    Kipras

    0,3

    10

    5

    Latvija

    0,1

    20

    5

    Lietuva

    0,1

    30

    5

    Liuksemburgas

    0,5

    10

    5

    Vengrija

    0,5

    30

    5

    Мalta

    1,0

    30

    5

    Nyderlandai

    0,5

    20

    5

    Austrija

    0,05

    30

    2

    Lenkija

    0,1

    10

    2

    Portugalija

    1,0

    10

    5

    Rumunija

    0,25

    10

    5

    ▼M2

    Slovėnija

    0,25

    10

    5

    ▼B

    Slovakija

    0,3

    20

    5

    ▼M2

    Suomija

    0,25

    10

    5

    ▼B

    Švedija

    0,5

    10

    5

    ▼M2 —————

    ▼M2



    IIa PRIEDAS

    Sąjungos tikslas (D skiltis), ŠESD apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkis (B skiltis) ir valstybių narių nacionaliniai tikslai (C skiltis), nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje, kurie turi būti pasiekti 2030 m.



    A

    B

    C

    D

    Valstybė narė

    ŠESD apskaitos 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. duomenų vidurkis (kilotonomis CO2 ekvivalentu), 2020 m. pateikti duomenys

    Valstybės narės tikslai, 2030 m. (kilotonomis CO2 ekvivalentu)

    2023 m. taikoma grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio reikšmė (kilotonomis CO2 ekvivalentu), 2020 m. pateikti duomenys (B + C skiltys)

    Belgija

    –1 032

    –320

    –1 352

    Bulgarija

    –8 554

    –1 163

    –9 718

    Čekija

    –401

    –827

    –1 228

    Danija

    5 779

    –441

    5 338

    Vokietija

    –27 089

    –3 751

    –30 840

    Estija

    –2 112

    –434

    –2 545

    Airija

    4 354

    –626

    3 728

    Graikija

    –3 219

    –1 154

    –4 373

    Ispanija

    –38 326

    –5 309

    –43 635

    Prancūzija

    –27 353

    –6 693

    –34 046

    Kroatija

    –4 933

    –593

    –5 527

    Italija

    –32 599

    –3 158

    –35 758

    Kipras

    –289

    –63

    –352

    Latvija

    –6

    –639

    –644

    Lietuva

    –3 972

    –661

    –4 633

    Liuksemburgas

    –376

    –27

    –403

    Vengrija

    –4 791

    –934

    –5 724

    Мalta

    4

    –2

    2

    Nyderlandai

    4 958

    –435

    4 523

    Austrija

    –4 771

    –879

    –5 650

    Lenkija

    –34 820

    –3 278

    –38 098

    Portugalija

    –390

    –968

    –1 358

    Rumunija

    –23 285

    –2 380

    –25 665

    Slovėnija

    67

    –212

    –146

    Slovakija

    –6 317

    –504

    –6 821

    Suomija

    –14 865

    –2 889

    –17 754

    Švedija

    –43 366

    –3 955

    –47 321

    ES 27/Sąjunga

    –267 704

    –42 296

    –310 000

    ▼B



    III PRIEDAS



    BAZINIAI METAI ARBA LAIKOTARPIS, NAUDOJAMI APSKAIČIUOJANT 8 STRAIPSNIO 2 DALYJE NUMATYTĄ VIRŠUTINĘ RIBĄ

    Valstybė narė

    Baziniai metai (laikotarpis)

    Belgija

    1990 m.

    Bulgarija

    1988 m.

    Čekija

    1990 m.

    Danija

    1990 m.

    Vokietija

    1990 m.

    Estija

    1990 m.

    Airija

    1990 m.

    Graikija

    1990 m.

    Ispanija

    1990 m.

    Prancūzija

    1990 m.

    Kroatija

    1990 m.

    Italija

    1990 m.

    Kipras

    1990 m.

    Latvija

    1990 m.

    Lietuva

    1990 m.

    Liuksemburgas

    1990 m.

    Vengrija

    1985–87 m.

    Мalta

    1990 m.

    Nyderlandai

    1990 m.

    Austrija

    1990 m.

    Lenkija

    1988 m.

    Portugalija

    1990 m.

    Rumunija

    1989 m.

    Slovėnija

    1986 m.

    Slovakija

    1990 m.

    Suomija

    1990 m.

    Švedija

    1990 m.

    ▼M2 —————

    ▼B



    IV PRIEDAS

    NACIONALINIS MIŠKININKYSTĖS APSKAITOS PLANAS, KURIAME NURODYTAS VALSTYBĖS NARĖS MIŠKŲ ATSKAITOS LYGIS

    A.   Miškų atskaitos lygio nustatymo kriterijai ir gairės

    Valstybės narės miškų atskaitos lygiai nustatomi pagal šiuos kriterijus:

    a) 

    atskaitos lygiai turi atitikti tikslą antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti išmetamo žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą, be kita ko, padidinti galimą absorbavimą senėjančiais miško ištekliais, kurie kitu atveju galėtų tapti palaipsniui nykstančiais absorbentais;

    b) 

    atskaitos lygiais užtikrinama, kad į paprastą anglies sankaupų egzistavimą apskaitoje nebūtų atsižvelgiama;

    c) 

    atskaitos lygiais turėtų būti užtikrinta griežta ir patikima apskaitos sistema, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir absorbuoti ŠESD kiekiai;

    d) 

    nustatant atskaitos lygius įtraukiamas nukirsto medžio produktų anglies absorbentas, kad būtų galima palyginti atvejus, kai daroma prielaida dėl staigios oksidacijos, ir atvejus, kai taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija ir pusėjimo vertės;

    e) 

    daroma prielaida, kad santykis tarp 2000–2009 m. laikotarpiu registruoto kietosios miško biomasės ir energijos reikmėms naudojamos miško biomasės yra pastovus;

    f) 

    atskaitos lygiai turėtų atitikti tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtos išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėje miškų politikoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje;

    g) 

    atskaitos lygiai turi atitikti dėl žmogaus veiklos iš šaltinių išmetamo ir absorbentais šalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nacionalines prognozes, pateiktas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013;

    h) 

    atskaitos lygiai turi atitikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei atitinkamus ankstesnius duomenis ir turi būti grindžiami skaidria, išsamia, nuoseklia, palyginama ir tikslia informacija. Atskaitos lygiui nustatyti naudojamas modelis visų pirma turi leisti atkurti nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje pateiktus ankstesnius duomenis.

    B.   Nacionalinio miškininkystės apskaitos plano elementai

    Pagal 8 straipsnį teikiamą nacionalinį miškininkystės apskaitos planą sudaro tokie elementai:

    a) 

    bendras miškų atskaitos lygio nustatymo aprašymas ir paaiškinimas, kaip atsižvelgta į šiame reglamente nustatytus kriterijus;

    b) 

    į miškų atskaitos lygį įtraukti anglies absorbentai ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, priežastys, kodėl nustatant miškų atskaitos lygį kuris nors anglies absorbentas neįtrauktas, ir į miškų atskaitos lygį įtrauktų anglies absorbentų suderinamumo įrodymas;

    c) 

    miškų atskaitos lygiui nustatyti naudotų principų, metodų ir modelių, įskaitant kiekybinę informaciją, atitinkančių pateiktą naujausią nacionalinę apskaitos ataskaitą ir dokumentinės informacijos aprašymą apie tvarios miškotvarkos praktiką bei intensyvumą, taip pat patvirtintą nacionalinę politiką, aprašymas;

    d) 

    informacija apie tai, kokie nukertamo kiekio pokyčiai tikėtini pagal įvairius politikos scenarijus;

    e) 

    aprašymas, kaip nustatant miškų atskaitos lygį atsižvelgta į kiekvieną iš šių elementų:

    i) 

    žemės plotą, kuriame vykdoma miškotvarkos veikla;

    ii) 

    su miškais ir nukirsto medžio produktais susijusį išmetamą ir absorbuojamą ŠESD kiekį, užfiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir atitinkamuose ankstesniuose duomenyse;

    iii) 

    miško charakteristikas, įskaitant dinamines su amžiumi susijusias miško charakteristikas, augimą, rotacijos trukmę ir kitą informaciją apie miškotvarkos veiklą pagal įprastą scenarijų;

    iv) 

    ankstesnius ir būsimus nukirstus kiekius, padalytus pagal su energija susijusias ir nesusijusias reikmes.

    ▼M1

    C.    Miškų atskaitos lygiai, kuriuos valstybės narės turi taikyti 2021–2025 m.



    Valstybė narė

    2021–2025 m. miškų atskaitos lygis, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis per metus

    Belgija

    – 1 369 009

    Bulgarija

    – 5 105 986

    Čekija

    – 6 137 189

    Danija

    +354 000

    Vokietija

    – 34 366 906

    Estija

    – 1 750 000

    Airija

    +112 670

    Graikija

    – 2 337 640

    Ispanija

    – 32 833 000

    Prancūzija

    – 55 399 290

    Kroatija

    – 4 368 000

    Italija

    – 19 656 100

    Kipras

    – 155 779

    Latvija

    – 1 709 000

    Lietuva

    – 5 164 640

    Liuksemburgas

    – 426 000

    Vengrija

    – 48 000

    Мalta

    –38

    Nyderlandai

    – 1 531 397

    Austrija

    – 4 533 000

    Lenkija

    – 28 400 000

    Portugalija

    – 11 165 000

    Rumunija

    – 24 068 200

    Slovėnija

    – 3 270 200

    Slovakija

    – 4 827 630

    Suomija

    – 29 386 695

    Švedija

    – 38 721 000

    ▼M2 —————

    ▼B



    V PRIEDAS

    NUKIRSTO MEDŽIO PRODUKTAMS NUSTATYTA PIRMOJO LAIPSNIO IRIMO FUNKCIJA, METODIKA IR NUMATYTOSIOS PUSĖJIMO VERTĖS

    Metodiniai klausimai

    — 
    Jei neįmanoma atskirti nukirsto medžio produktų iš mišku apželdintos žemės ir iš tvarkomos miško žemės žemės apskaitos kategorijose, valstybė narė gali nuspręsti nukirsto medžio produktus apskaityti vadovaujantis prielaida, kad visas ŠESD kiekis išmestas ir absorbuotas tvarkomoje miško žemėje.
    — 
    Kietųjų atliekų šalinimo vietose esantys nukirsto medžio produktai ir su energija susijusioms reikmėms skirti nukirsto medžio produktai apskaitomi remiantis staigia oksidacija.
    — 
    Importuotų nukirsto medžio produktų, nepriklausomai nuo jų kilmės, importuojanti valstybė narė neapskaito (gamybos principas).
    — 
    Eksportuojamų nukirsto medžio produktų atveju konkrečios šalies duomenys apima konkrečioje šalyje taikomas pusėjimo vertes ir nukirsto medžio produktų naudojimą importuojančioje šalyje.
    — 
    Pusėjimo vertės, konkrečios šalies nustatytos Sąjungoje esančiai rinkai teikiamiems nukirsto medžio produktams, neturėtų nukrypti nuo importuojančios valstybės narės naudojamų pusėjimo verčių.
    — 
    Valstybės narės teikiamuose duomenyse gali tik informavimo tikslais nurodyti su energija susijusioms reikmėms naudojamos medienos, importuotos iš Sąjungai nepriklausančių šalių, dalį ir apie tokios medienos kilmės šalis.

    Valstybės narės gali vietoj šiame priede nustatytos metodikos ir numatytųjų pusėjimo verčių naudoti konkrečioje šalyje taikomą metodiką ir pusėjimo vertes, jeigu tokia metodika ir vertės nustatytos remiantis skaidriais ir patikrinamais duomenimis, o taikomi metodai yra bent tokie pat išsamūs ir tikslūs, kaip nurodytieji šiame priede.

    Numatytosios pusėjimo vertės:

    Pusėjimo vertė – metų, per kuriuos tam tikros kategorijos nukirsto medžio produktuose susikaupusios anglies kiekis sumažėja per pusę, palyginti su jo pradine verte, skaičius.

    Numatytosios pusėjimo vertės:

    a) 

    2 metai popieriui;

    b) 

    25 metai medienos skydams;

    c) 

    35 metai pjautinei medienai.

    Valstybės narės gali nurodyti medienos medžiagos produktus, įskaitant žievę, kurie patenka į a, b ir c punktuose nurodytas kategorijas, remdamosi UNFCCC šalių konferencijos arba Šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, priimtomis TKKK gairėmis, ir su sąlyga, kad turimi duomenys yra skaidrūs ir patikrinami. Valstybės narės taip pat gali naudoti konkrečioje šalyje taikomas tų kategorijų pakategores.



    VI PRIEDAS

    NATŪRALIŲ TRIKDŽIŲ FONINIŲ LYGIŲ APSKAIČIAVIMAS

    1. 

    Foniniam lygiui apskaičiuoti pateikiama tokia informacija:

    a) 

    ankstesni dėl natūralių trikdžių išmesti ŠESD kiekiai;

    b) 

    į vertinimą įtraukta (-os) natūralių trikdžių rūšis (-ys);

    ▼M2

    c) 

    su tų rūšių natūraliais trikdžiais susiję bendri metiniai įvertinti ŠESD kiekiai 2001–2020 m. laikotarpiu, išvardyti pagal žemės apskaitos kategorijas 2021–2025 m. laikotarpiu ir 2026–2030 m. laikotarpiu;

    ▼B

    d) 

    laiko eilučių nuoseklumo pagal visus atitinkamus parametrus, įskaitant minimalų plotą, išmetamo ŠESD kiekio įvertinimo metodikas, įtrauktus anglies absorbentus ir dujas, įrodymas.

    2. 

    Foninis lygis apskaičiuojamas kaip 2001–2020 m. (išskyrus visus metus, kuriais buvo užregistruotas anomalus išmestų ŠESD lygis, t. y. atmetus visas statistines išskirtis) laiko eilutės vidurkis. Statistinės išskirtys nustatomos taip:

    a) 

    apskaičiuojamas visos 2001–2020 m. laiko eilutės aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

    b) 

    iš laiko eilutės pašalinami visi metai, kuriais metinis išmestas ŠESD kiekis nuo vidurkio skiriasi daugiau nei standartinio nuokrypio, padauginto iš dviejų, verte;

    c) 

    vėl apskaičiuojamas 2001–2020 m. laiko eilutės, išskyrus pagal b punktą pašalintus metus, aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis;

    d) 

    b ir c punktai kartojami, kol nebenustatoma jokių išskirčių.

    ▼M2

    3. 

    Pagal šio priedo 2 punktą apskaičiavus foninį lygį, jei išmestas ŠESD kiekis konkrečiais 2021–2025 m. laikotarpių metais žemės apskaitos kategorijose „mišku apželdinta žemė“ ir „tvarkoma miško žemė“, kaip nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, viršija foninį lygį pridėjus paklaidą, foninį lygį viršijantis išmestas ŠESD kiekis gali būti neįskaitytas pagal 10 straipsnį. Paklaida yra lygi 95 % reikšmingumo lygmeniui.

    4. 

    Taikant 10 straipsnį turi būti įskaitomi šie išmetami ŠESD kiekiai:

    a) 

    išmestas ŠESD kiekis, susidaręs dėl miško kirtimo ir sanitarinių kirtimų darbų, vykdytų žemėje po natūralių trikdžių;

    b) 

    išmestas ŠESD kiekis, susidaręs dėl reikalaujamo deginimo, vykdyto žemėje bet kuriais 2021–2025 m. laikotarpio metais;

    c) 

    išmestas ŠESD kiekis žemės plotuose, kuriuose po natūralių trikdžių vyko miškų lydymas.

    ▼B

    5. 

    Teikiant informaciją pagal 10 straipsnio 2 dalį, be kita ko, reikalaujama:

    ▼M2 —————

    ▼M2

    b) 

    įrodyti, kad žemės plotuose, kurie nukentėjo nuo natūralių trikdžių ir kuriuose išmestas ŠESD kiekis nebuvo įtrauktas į apskaitą, likusios 2021–2025 m. laikotarpio dalies metu nevyko miškų lydymas;

    c) 

    aprašyti, kokie patikrinami metodai ir kriterijai bus naudojami nustatant, ar vėlesniais 2021–2025 m. laikotarpio metais tuose žemės plotuose vyko miškų lydymas.

    ▼M2 —————

    ▼M2

    6. 

    Informacijos reikalavimai pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 13 bei 13b straipsnius apima šiuos duomenis:

    a) 

    nurodyti visus žemės plotus, kurie tais konkrečiais metais nukentėjo nuo natūralių trikdžių, įskaitant jų geografinę vietą, atitinkamą laikotarpį ir natūralių trikdžių rūšis;

    b) 

    jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi tų natūralių trikdžių poveikiui užkardyti arba riboti;

    c) 

    jei įmanoma, aprašyti, kokių priemonių valstybė narė ėmėsi nuo tų natūralių trikdžių nukentėjusiems žemės plotams atkurti.

    ▼B



    VII PRIEDAS



    MAKSIMALUS KOMPENSUOJAMASIS KIEKIS, SKIRIAMAS PAGAL 13 STRAIPSNIO 3 DALIES B PUNKTE NURODYTĄ TVARKOMOS MIŠKO ŽEMĖS LANKSTUMO PRIEMONĘ

    Valstybė narė

    2000–2009 m. laikotarpiu praneštas vidutinis absorbavimas miškuose milijonais tonų CO2 ekvivalento per metus

    Kompensavimo riba, išreikšta milijonais tonų CO2 ekvivalento 2021–2030 m. laikotarpiu

    Belgija

    –3,61

    –2,2

    Bulgarija

    –9,31

    –5,6

    Čekija

    –5,14

    –3,1

    Danija

    –0,56

    –0,1

    Vokietija

    –45,94

    –27,6

    Estija

    –3,07

    –9,8

    Airija

    –0,85

    –0,2

    Graikija

    –1,75

    –1,0

    Ispanija

    –26,51

    –15,9

    Prancūzija

    –51,23

    –61,5

    Kroatija

    –8,04

    –9,6

    Italija

    –24,17

    –14,5

    Kipras

    –0,15

    –0,03

    Latvija

    –8,01

    –25,6

    Lietuva

    –5,71

    –3,4

    Liuksemburgas

    –0,49

    –0,3

    Vengrija

    –1,58

    –0,9

    Мalta

    0,00

    0,0

    Nyderlandai

    –1,72

    –0,3

    Austrija

    –5,34

    –17,1

    Lenkija

    –37,50

    –22,5

    Portugalija

    –5,13

    –6,2

    Rumunija

    –22,34

    –13,4

    Slovėnija

    –5,38

    –17,2

    Slovakija

    –5,42

    –6,5

    Suomija

    –36,79

    –44,1

    Švedija

    –39,55

    –47,5

    ▼M2 —————


    ( 1 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

    ( 2 ) 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L 114, 2022 4 12, p. 22).

    ( 3 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

    ( 4 ) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

    ( 5 ) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).

    ( 6 ) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).“;

    ( 7 ) Taikoma tik mišku apželdintai žemei ir tvarkomai miško žemei.

    ( 8 ) Taikoma tik iškirsto miško žemei, tvarkomiems pasėliams, tvarkomoms pievoms ir tvarkomoms šlapžemėms.

    Top