5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 171/19

1)

Ar ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Tarybos direktyvos 1999/70/EB (OL L 175, 1999 liepos 10 d., p. 42) dalis, 5 punktas ir 8 punkto 1 ir 3 dalys turi būti aiškinami taip, kad Bendrijos teisė neleidžia šio bendrojo susitarimo taikymo pagrindu valstybei narei priimti nuostatų, kai: a) nacionalinėje teisės sistemoje dar iki įsigaliojant direktyvai egzistavo lygiavertės priemonės bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme ir b) priimtomis nuostatomis bendrajam susitarimui taikyti nacionalinėje teisės sistemoje sumažinamas bendra pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsauga?

2)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų, su kuriais sudarytos ne kelios paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, o vienintelė darbo sutartis, kurios dalykas yra darbuotojo paslaugų teikimas siekiant tenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, apsaugos sumažinimas yra susijęs su minėto bendrojo susitarimo ir minėtos direktyvos taikymu ir ar, atsižvelgiant į tai, toks apsaugos sumažinimas yra draudžiamas Bendrijos teisės požiūriu?

3)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme, kaip pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar įstatyminės nuostatos, tokios kaip pagrindinėje byloje aptariamas Prezidento dekreto Nr. 164/2004 11 straipsnis, priėmimas, remiantis šio bendrojo susitarimo taikymu, yra draudžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos nacionalinėje teisės sistemoje sumažinimas bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, kai:

4)

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kai nacionalinėje teisės sistemoje iki įsigaliojant Direktyvai 1999/70/EB jau egzistavo lygiavertės normos bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra šios direktyvos dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, kaip antai pagrindinėje byloje aptariama Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis, ar Graikijos teisės aktų leidėjo pasirinkimas perkeliant šią direktyvą į Graikijos nacionalinę teisę, pirma, į minėtu Prezidento dekretu Nr. 164/2004 numatytos apsaugos taikymo sritį neįtraukti minėtų piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojas sudarė vienintelę terminuotą darbo sutartį, kuri realiai sudaryta tam, kad darbuotojas teiktų paslaugas siekiant patenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, ir, antra, nepriimti panašios veiksmingos priemonės, specifinės konkrečiu atveju, kuri konkrečiu piktnaudžiavimo atveju numatytų darbuotojų apsaugą, papildančią bendrą apsaugą, kuri įprastai taikoma pagal bendrąją Graikijos darbo teisę kiekvienu darbo pagal niekinę darbo sutartį atveju, nesvarbu, ar piktnaudžiaujama bendrojo susitarimo prasme, ir kuri apima darbuotojo reikalavimą sumokėti jam atlyginimą ir išeitinę išmoką, nežiūrint to, ar jis dirbo pagal galiojančią, ar pagal niekinę darbo sutartį, yra neleidžiamas bendros pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugos sumažinimas nacionalinėje teisės sistemoje bendrojo susitarimo 8 punkto 1 ir 3 dalių prasme, atsižvelgiant į tai, kad:

5)

Jeigu į pirmesnius klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinis teismas, aiškindamas savo nacionalinę teisę pagal Direktyvą 1999/70/EB, turi netaikyti su šia direktyva nesuderinamų teisinės priemonės nuostatų, kurios buvo priimtos remiantis bendruoju susitarimu, bet nustato mažesnę bendrą pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų apsaugą vidaus teisės sistemoje, tokių kaip Prezidento dekreto Nr. 164/2004 nuostatos, pagal kurias numanomai ir netiesiogiai, bet aiškiai netaikoma atitinkama apsauga piktnaudžiavimo atvejais, kai darbuotojas sudarė vieną terminuotą darbo sutartį, pagal kurią jis realiai turi teikti paslaugas, skirtas patenkinti ne laikinus, ypatingus ar skubius, bet „nuolatinius ir ilgalaikius“ poreikius, ir vietoje jų taikyti lygiaverčiame nacionaliniame teisės akte, egzistavusiame dar iki įsigaliojant šiai direktyvai, esančias nuostatas, kaip antai Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis?

6)

Jeigu nacionalinis teismas manytų, kad iš principo nuostata (šiuo atveju — Įstatymo Nr. 2112/1920 8 straipsnio 3 dalis), kuri yra lygiavertė nuostata bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, kuris yra Direktyvos 1999/70/EB dalis, 5 punkto 1 dalies prasme, yra taikoma ginčo dėl terminuoto darbo atveju, ir kad pagal šią nuostatą, nustačius, jog ir vienintelė darbo sutartis sudaryta kaip terminuota sutartis be objektyvios priežasties, susijusios su darbo pobūdžiu, tipu ir savybėmis, šią sutartį reikia pripažinti neterminuota darbo sutartimi: