31985L0337

Tarybos Direktyva

1985 m. birželio 27 d.

dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo

(85/337/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 100 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Europos Bendrijų 1973 m. [4] ir 1977 m. [5] veiksmų aplinkosaugos srityje programos bei 1983 m. [6] veiksmų programa, kurių pagrindinėms nuostatoms pritarė Europos Bendrijų Taryba ir valstybių narių Vyriausybių atstovai, pabrėžia, kad geriausia aplinkosaugos politika yra užkirsti kelią teršimui trukdiniams ten, kur jie kyla, o ne vėliau bandyti kovoti su jų padariniais; kadangi jose patvirtinama būtinybė atsižvelgti į poveikį aplinkai kiek įmanoma ankstesnėje visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijoje; kadangi šiam tikslui jos numato atlikti tokį poveikį įvertinančias procedūras;

kadangi tai, jog skiriasi įvairių valstybių narių galiojantys teisės aktai dėl valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, gali sukelti nepalankias konkurencijos sąlygas ir tokiu būdu daryti tiesioginę įtaką bendrosios rinkos funkcionavimui; kadangi todėl yra būtina suderinti šios srities nacionalinius teisės aktus, kaip tai numato Sutarties 100 straipsnis;

kadangi, be to, yra būtina pasiekti vieną iš Bendrijos tikslų aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės srityje;

kadangi Sutartyje nėra numatyta šiam tikslui reikalingų įgaliojimų, taigi turėtų būti remiamasi Sutarties 235 straipsniu;

kadangi turėtų būti nustatyti bendrieji poveikio aplinkai vertinimo principai, siekiant jais papildyti ir koordinuoti sutikimo dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, davimo procedūras;

kadangi sutikimas dėl valstybės ir privačių projektų planuojamos veiklos, galinčios turėti žymų poveikį aplinkai, turėtų būti duodamas tik iš anksto atlikus tokių projektų galimus reikšmingus poveikius aplinkai vertinimą; kadangi toks projekto vertinimas turi būti atliktas remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia projekto užsakovas ir kurią gali papildyti valdžios institucijos bei asmenys, suinteresuoti minimu projektu;

kadangi turi būti suderinti poveikio aplinkai vertinimo principai dėl pagrindinių užsakovo įsipareigojimų ir vertinimo turinio, ypač tų projektų, kuriems vertinimas turėtų būti privalomas;

kadangi tam tikrų rūšių projektai daro reikšmingą poveikį aplinkai, ir tokie projektai dažniausiai turi būti sistemingai vertinami;

kadangi kitų rūšių projektai gali ne visais atvejais daryti reikšmingą poveikį aplinkai ir kadangi tokie projektai turėtų būti vertinami, kai, valstybės narės manymu, to reikalauja jų charakteristikos;

kadangi kai vertinimas projektams privalomas, reikia pateikti tam tikrą minimalią informaciją apie patį projektą ir jo poveikį;

kadangi projekto poveikį aplinkai reikia vertinti atsižvelgiant į poreikį apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti sveikesnę aplinką ir tuo prisidėti prie gyvenimo kokybės kūrimo, užtikrinti rūšių įvairovės palaikymą ir palaikyti ekosistemos, kaip pagrindinio gyvybės šaltinio, reprodukcijos pajėgumą;

kadangi ši direktyva vis dėlto neturėtų būti taikoma projektams, kurių detalės priimamos konkrečiais nacionalinės teisės aktais, nes šios direktyvos tikslai, įskaitant informacijos teikimą, įgyvendinami per įstatymų leidybos procesą;

kadangi išskirtiniais atvejais gali būti tikslinga tam tikram projektui netaikyti šioje direktyvoje numatytų vertinimo procedūrų, kai Komisijai pateikiama tinkama informacija,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma vertinti valstybės ir privatiems projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.

2. Šioje direktyvoje:

"projektas" reiškia:

- statybos darbus bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimą,

- kitokius įsikišimus į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą;

"užsakovas" reiškia:

pareiškėją, prašantį leidimo vykdyti privatų projektą, arba valstybės instituciją, kuri projektą inicijuoja;

"sutikimas dėl planuojamos veiklos" reiškia:

kompetentingos institucijos sprendimą, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą.

3. Kompetentinga institucija ar institucijos — tai institucija ar institucijos, kurias valstybės narės paskiria atsakingomis už šios direktyvos numatytų pareigų vykdymą.

4. Ši direktyva netaikoma projektams, kurie vykdomi nacionalinės gynybos tikslais.

5. Ši direktyva netaikoma projektams, kurių detalės priimamos konkrečiais nacionaliniais teisės aktais, nes šios direktyvos tikslai, įskaitant ir tikslą teikti informaciją, yra įgyvendinami per įstatymų leidybos procesą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą, projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį aplinkai, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Šie projektai yra nurodyti 4 straipsnyje.

2. Poveikio aplinkai vertinimas gali būti integruotas į valstybių narių galiojančias sutikimo dėl projektų davimo procedūras, arba, jei taip nėra, į kitas procedūras arba į procedūras, kurios bus nustatytos siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus.

3. Valstybės narės išskirtiniais atvejais gali padaryti išimtį ir netaikyti šioje direktyvoje nurodytų procedūrų tam tikram projektui arba jo daliai.

Tokiu atveju valstybės narės:

a) svarsto, ar tiktų kita vertinimo forma ir ar tokiu būdu gauta informacija turėtų būti prieinama visuomenei;

b) pateikia visuomenei informaciją apie padarytą išimtį — procedūros netaikymą ir apie priežastis, kodėl taip daroma;

c) prieš duodamos sutikimą, informuoja Komisiją apie priežastis, pateisinančias padarytą išimtį, ir, kai reikia, pateikia jai informaciją, kurią gavo tos valstybės gyventojai.

Komisija nedelsiant siunčia gautus dokumentus kitoms valstybėms narėms.

Komisija kasmet atsiskaito Tarybai apie šios dalies taikymą.

3 straipsnis

Vertinant poveikį aplinkai, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir remiantis 4-11 straipsniais, nustatomi, apibūdinami ir įvertinami tiesioginiai ir netiesioginiai projekto poveikiai šiems aplinkos komponentams:

- žmonėms, gyvūnijai ir augmenijai,

- dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui ir kraštovaizdžiui,

- sąveikai tarp pirmajame ir antrajame punktuose nurodytų veiksnių,

- materialinėms vertybėms ir kultūros paveldui.

4 straipsnis

1. Remiantis 2 straipsnio 3 dalimi, I priede išvardytų rūšių projektams vertinimas privalomas pagal 5-10 straipsnių nuostatas.

2. II priede išvardytų rūšių projektams vertinimas privalomas pagal 5-10 straipsnius, kai valstybės narės mano, kad to reikalauja projektų charakteristikos.

Šiam tikslui valstybės narės gali, inter alia, nurodyti konkrečių projektų rūšis, kurioms vertinimas privalomas, arba gali nustatyti kriterijus ir (arba) ribas, būtinas norint nustatyti, kuriems iš II priede išvardytų rūšių projektams vertinimas privalomas remiantis 5-10 straipsniais.

5 straipsnis

1. Projektams, kuriems, vadovaujantis 4 straipsniu, poveikio aplinkai vertinimas privalomas pagal 5-10 straipsniuose nustatytas sąlygas, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad užsakovas atitinkama forma pateiktų informaciją, nurodytą III priede, kai:

a) valstybės narės mano, kad informacija yra reikalinga, atsižvelgiant į esamą sutikimo dėl planuojamos veiklos davimo tvarkos stadiją ir konkrečias to projekto charakteristikas arba projekto rūšį, taip pat aplinkos savybes, kurioms projektas gali daryti poveikį;

b) valstybės narės nusprendžia, jog galima pagrįstai reikalauti, kad užsakovas surinktų informaciją, atsižvelgdamas, inter alia, į naujausias žinias ir vertinimo metodus.

2. Informaciją, kurią pagal 1 dalį turi pateikti užsakovas, sudaro bent šie duomenys:

- projekto aprašymas nurodant informaciją apie projekto vietą, projektavimą ir dydį,

- priemonių, skirtų išvengti, sumažinti ir, jei įmanoma, atitaisyti reikšmingą neigiamą poveikį, aprašymas,

- duomenys, reikalingi identifikuoti ir vertinti galimus pagrindinius projekto poveikius,

- 1-3 pastraipose nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.

3. Jei valstybės narės mano, kad tai būtina, jos užtikrina, kad visos institucijos, disponuojančios atitinkama informacija, suteiktų užsakovui galimybę ja pasinaudoti.

6 straipsnis

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad institucijoms, kurios dėl savo specialių aplinkosaugos įgaliojimų gali būti suinteresuotos projektu, būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę apie sutikimo dėl planuojamos veiklos prašymą. Valstybės narės paskiria institucijas, su kuriomis turi būti konsultuojamasi šiuo tikslu bendrai arba kiekvienu konkrečiu atveju, kai pateikiamas prašymas duoti sutikimą. Tokioms institucijoms pateikiama pagal 5 straipsnį surinkta informacija. Išsamias konsultacijų procedūras nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės užtikrina, kad:

- bet kuris sutikimo dėl planuojamos veiklos prašymas ir bet kokia informacija, surinkta pagal 5 straipsnį, būtų prieinama visuomenei,

- visuomenė turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę prieš pradedant projekto įgyvendinimą.

3. Išsamias informacijos teikimo ir konsultacijų procedūras nustato valstybės narės, kurios, atsižvelgdamos į konkrečias projekto charakteristikas, gali:

- nurodyti suinteresuotas visuomenės grupes,

- nurodyti vietas, kur galima informaciją gauti,

- nurodyti būdus, kuriais visuomenė gali būti informuojama, pavyzdžiui, tam tikrose vietose iškabinant skelbimus, skelbiant medžiagą vietos spaudoje, pateikiant planus, brėžinius, lenteles, schemas ir maketus,

- nustatyti konsultacijų su visuomene būdų, pavyzdžiui, raštiškai pateikiant informaciją arba atsakant į viešą užklausimą,

- nustatyti deramą įvairių procedūros etapų trukmę, tuo siekiant užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas per atitinkamą laiko tarpą.

7 straipsnis

Kai valstybė narė žino, jog projektas gali padaryti reikšmingą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba jei valstybė narė, kurios aplinka gali patirti tokį poveikį, to reikalauja, valstybė narė, kurios teritorijoje ketinama įgyvendinti projektą, pateikia informaciją, surinktą remiantis 5 straipsniu, kitai valstybei narei tuo pat metu, kai ją pateikia savo šalies piliečiams. Tokia informacija remiamasi visų būtinų konsultacijų, vykstančių tarp valstybių narių abipusių ir lygiaverčių dvišalių santykių pagrindu.

8 straipsnis

Į informaciją, surinktą pagal 5, 6 ir 7 straipsnius, turi būti atsižvelgiama sutikimo planuojamai veiklai davimo procedūros metu.

9 straipsnis

Priėmus sprendimą, kompetentinga institucija arba institucijos informuoja suinteresuotą visuomenės grupę apie:

- sprendimo turinį ir visas su juo susijusias sąlygas,

- priežastis ir svarstymus, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, kai tai numato valstybių narių teisės aktai.

Tokios informacijos pateikimo išsamią procedūrą nustato valstybės narės.

Jei kita valstybė narė buvo informuota, kaip tai numato 7 straipsnis, ji taip pat turi būti informuota ir apie priimtą sprendimą.

10 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos neturi įtakos kompetentingų institucijų įsipareigojimui laikytis nacionalinių taisyklių, administracinių nuostatų bei priimta teisine praktika nustatytų apribojimų, susijusių su komercinėmis ar gamybinėmis paslaptimis bei su visuomenės interesų apsauga.

Taikant 7 straipsnio nuostatas, vienos valstybės narės informacija kitai valstybei narei suteikiama ir tokia informacija kitoje valstybėje narėje gaunama laikantis apribojimų, galiojančių valstybėje narėje, kurios teritorijoje projektą planuojama įgyvendinti.

11 straipsnis

1. Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija apie patirtį, sukauptą taikant šią direktyvą.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus kriterijus ir (arba) ribas, taikomas atrenkant tam tikrą projektą, kaip tai numatoma 4 straipsnio 2 dalyje, arba apie tam tikras projektų rūšis, kuriems, kaip tai numatoma 4 straipsnio 2 dalyje, vertinimas privalomas pagal 5-10 straipsnius.

3. Praėjus penkeriems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie jos taikymą ir efektyvumą. Ataskaita grindžiama minėtu keitimusi informacija.

4. Remdamasi šiuo keitimusi informacija, Komisija prireikus pateikia Tarybai papildomus pasiūlymus, kad būtų užtikrintas pakankamas šios direktyvos taikymo koordinavimas.

12 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kurios įsigaliojusios per trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą [7], įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės perduoda Komisijai nacionalinių įstatymų, kuriuos jos priėmė šios direktyvos srityje, nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti griežtesnes taisykles, nustatant poveikio aplinkai vertinimo mastą ir procedūrą.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1985 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Biondi

[1] OL C 169, 1980 7 9, p. 14.

[2] OL C 66, 1982 3 15, p. 89.

[3] OL C 185, 1981 7 27, p. 8.

[4] OL C 112, 1973 12 20, p. 1.

[5] OL C 139, 1977 6 13, p. 1.

[6] OL C 46, 1983 2 17, p. 1.

[7] Apie šią direktyvą valstybėms narėms buvo pranešta 1985 m. liepos 3 d.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PROJEKTAI, KURIEMS TAIKOMAS 4 STRAIPSNIO 1 DALIS

1. 500 t/d arba didesnio pajėgumo naftos perdirbimo įmonės (išskyrus įmones, gaminančias tik tepalus iš žalios naftos) ir anglių arba bitumuotų skalūnų gazifikacijos ir suskystinimo įranga.

2. 300 megavatų arba didesnio šiluminio pajėgumo šiluminės elektrinės ir kiti deginimo įrengimai, atominės jėgainės ir kiti įrengimai su atominiais reaktoriais (išskyrus tyrimų įrengimus besiskaidančių ir skylančių medžiagų gamybai ir konversijai, kurių maksimali galia neviršija 1 kilovato nuolatinės šilumos apkrovos).

3. Įrengimai, skirti vien tik radioaktyvioms atliekoms nuolat saugoti ar galutinai laidoti.

4. Integruoti plieno ir ketaus bei pradinio lydymo darbai.

5. Asbesto gavybos ir asbesto bei produktų, turinčių asbesto, perdirbimo bei transformavimo įrenginiai: asbesto cemento produktų įrenginiai, kai metinė gamyba viršija 20000 tonų galutinio produkto; trinties medžiagų įrenginiai, kai metinė gamyba viršija 50 tonų galutinio produkto, ir kitoks asbesto panaudojimas, kai sunaudojama daugiau kaip 200 tonų per metus.

6. Integruoti chemijos pramonės įrenginiai.

7. Kelių, greitkelių [1] ir tolimųjų reisų geležinkelio linijų bei oro uostų [2], kurių pagrindinis pakilimo takas yra 2100 m ir daugiau, tiesimas bei statyba.

8. Prekybos uostai, vidaus vandenų keliai ir vidaus vandens kelių transporto uostai, skirti ne mažesnio kaip 1350 t tonažo laivams.

9. Atliekų šalinimo įrenginiai, skirti nuodingoms ir pavojingoms atliekoms deginti, chemiškai apdoroti arba laidoti.

[1] Šioje direktyvoje "greitkelis" reiškia kelią, kuris atitinka 1975 m. lapkričio 15 d. Europos susitarime dėl pagrindinių tarptautinio transporto arterijų įtvirtintą apibrėžimą.

[2] Šioje direktyvoje "oro uostas" reiškia oro uostus, kurie atitinka 1944 m. Čikagos konvencijoje, steigiančioje Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją, įtvirtintą apibrėžimą (14 priedas).

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PROJEKTAI, KURIEMS GALIOJA 4 STRAIPSNIO 2 DALIS

1. Žemės ūkis:

a) kaimo valdų pertvarkymo projektai;

b) nedirbamos žemės arba pusiau natūralių žemės plotų naudojimas intensyviai žemdirbystei;

c) projektai vandens ištekliams žemės ūkyje panaudoti;

d) pirminis apželdinimas mišku, kai tai gali iššaukti neigiamus ekologinius pakitimus, ir žemėnaudos rūšies pakeitimas;

e) paukštynai;

f) kiaulidės;

g) lašišų veisimas;

h) žemėnaudos rūšies pakeitimas, nusausinant jūrą.

2. Gavybos pramonė:

a) durpių gavyba;

b) giluminiai gręžiniai, išskyrus gręžinius dirvožemio stabilumo tyrimui, ypač:

- geoterminiai gręžiniai,

- gręžiniai, skirti atominėms atliekoms saugoti,

- vandens tiekimo gręžiniai;

c) mineralų gavyba, išskyrus mineralus, kurių sudėtyje yra metalų, ir energetines mineralines žaliavas (pvz.: marmuras, smėlis, žvyras, skalūnas, druska, fosfatai, potašas);

d) anglių ir lignito gavyba požeminės kasybos būdu;

e) anglių ir lignito gavyba atviros kasybos būdu;

f) naftos gavyba;

g) gamtinių dujų gavyba;

h) rūdų gavyba;

i) bituminio skalūno gavyba;

j) mineralų gavyba atviros kasybos būdu, išskyrus mineralus, kurių sudėtyje yra metalų, ir energetines mineralines medžiagas;

k) antžeminiai pramoniniai įrengimai, skirti anglių, naftos, gamtinių dujų, rūdų bei bituminio skalūno gavybai;

l) kokso krosnys (sausa anglies distiliacija);

m) cemento gamybos įrengimai.

3. Energetika:

a) pramoniniai įrengimai, skirti elektros energijos, garo ir karšto vandens gamybai (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) pramoniniai įrengimai dujų, garo ir karšto vandens perdavimui; elektros energijos perdavimas antžeminiais tinklais;

c) gamtinių dujų antžeminis saugojimas;

d) požeminis degių dujų saugojimas;

e) iškastinio kuro antžeminis saugojimas;

f) pramoninė briketų gamyba iš anglies ir lignito;

g) įrengimai, skirti atominiam kurui gaminti arba sodrinti;

h) įrengimai, skirti spinduliuojančiam atominiam kurui perdirbti;

i) įrengimai, skirti atominėms atliekoms surinkti ir perdirbti (jei projektai neįtraukti į I priedą);

j) hidroelektrinės.

4. Metalų perdirbimas:

a) geležies ir plieno gamyba, įskaitant liejyklas, kalves, tempimo ir valcavimo gamyklas (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) spalvotųjų metalų, išskyrus tauriuosius metalus, gamyba, įskaitant lydymą, valymą, tempimą ir valcavimą;

c) didelių liejinių presavimas, tempimas ir štampavimas;

d) metalų paviršinis apdirbimas ir padengimas;

e) boilerių gamyba, cisternų, rezervuarų ir kitų konstrukcijų iš metalo lakšto gamyba;

f) motorinių priemonių gamyba ir surinkimas bei motorinių priemonių variklių surinkimas;

g) laivų statyklos;

h) lėktuvų gamybos ir remonto įrengimai;

i) geležinkelio įrangos gamyba;

j) presavimas sprogstamuoju būdu;

k) įrengimai metalo rūdims sodrinti ir lydyti.

5. Stiklo gamyba

6. Chemijos pramonė:

a) tarpinių produktų apdirbimas ir cheminių medžiagų gamyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

b) pesticidų ir farmacinių produktų gamyba, dažų ir lakų, elastomerų ir peroksidų gamyba;

c) naftos, naftos chemijos ir chemijos produktų saugyklos.

7. Maisto pramonė:

a) augalinių ir gyvulinių aliejų bei riebalų gamyba;

b) gyvulinių ir augalinių produktų pakavimas bei konservavimas;

c) pieno produktų gamyba;

d) alaus ir salyklo gamyba;

e) konditerijos gaminių ir sirupų gamyba;

f) gyvulių skerdyklos;

g) pramoninės krakmolo gamybos įrengimai;

h) žuvų miltų ir žuvų taukų gamyba;

i) cukraus fabrikai.

8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:

a) vilnos plovimo, riebalų šalinimo ir balinimo fabrikai;

b) medžio plaušo, drožlių plokščių ir faneros gamyba;

c) medienos masės, popieriaus ir kartono gamyba;

d) plaušo dažymo fabrikai;

e) celiuliozės perdirbimo ir gamybos įrengimai;

f) odos raugyklos ir odos išdirbimo fabrikai.

9. Gumos pramonė:

elastomerinių produktų gamyba ir perdirbimas.

10. Infrastruktūros projektai:

a) pramoninių objektų plėtros projektai;

b) miestų urbanizavimo projektai;

c) keltai slidininkams ir funikulieriai;

d) kelių, uostų, įskaitant žvejybos uostus, ir oro uostų kilimo takų tiesimas bei statyba (jei projektai neįtraukti į I priedą);

e) kanalų įrengimas ir potvynių reguliavimo projektai;

f) užtvankos ir kiti įrenginiai, skirti vandens sulaikymui arba jo ilgalaikiam saugojimui;

g) tramvajų linijos, antžeminiai ir požeminiai geležinkeliai, kabantis ir panašus transportas, kuris iš dalies ar visas naudojamas keleiviams vežti;

h) naftotiekiai ir dujotiekiai;

i) ilgų vandens kanalų įrengimas;

j) jachtų prieplaukos.

11. Kiti projektai:

a) vasarvietės, viešbučių kompleksai;

b) nuolatinės lenktynių ir bandymo trasos automobiliams ir motociklams;

c) pramoninių ir buitinių atliekų šalinimo įrenginiai (neįtraukti į I priedą);

d) vandens valymo įrenginiai;

e) dumblo saugyklos;

f) metalo laužo saugyklos;

g) variklių, turbinų ar reaktorių bandymo įrengimai;

h) dirbtinio mineralinio pluošto gamyba;

i) parako ir sprogmenų gamyba, pakavimas, pakrovimas ar šovinių užpildymas;

j) sergančių ir nebenaudotinų galvijų supirkimo ir skerdimo punktai.

12. I priede išvardytų projektų pakeitimas ir I priede išvardyti projektai, jei jie daugiausia ar išimtinai skirti naujiems produktams ar metodams išbandyti ir plėtoti, ir nenaudojami ilgiau nei vieneri metai.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

INFORMACIJA, NURODYTA 5 STRAIPSNIO 1 DALYJE:

1. Projekto aprašymas, būtinai nurodant:

- techninių viso projekto charakteristikų aprašymą, taip pat žemėnaudos poreikius statybų ir funkcionavimo metu,

- pagrindinių gamybos procesų charakteristikų aprašymą, pavyzdžiui, naudojamų medžiagų pobūdį ir kiekį,

- numatomų išmetimų ir atliekų kiekio bei rūšies įvertinimą (vandens, oro ir dirvožemio tarša, triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, radiacija ir pan.).

2. Jei reikia, pagrindinių alternatyvų, kurias išnagrinėjo projekto užsakovas, ir jo pagrindinių pasirinkimo priežasčių apibūdinimas, atsižvelgiant į poveikį aplinkai.

3. Aplinkos aspektu, kuriems planuojamas projektas gali daryti reikšmingą poveikį, aprašymas, atkreipiant ypatingą dėmesį į gyventojus, fauną, florą, dirvožemį, vandenį, orą, klimato veiksnius, materialines vertybes, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, kraštovaizdį, taip pat minėtų veiksnių tarpusavio sąveiką projekto funkcionavimo metu.

4. Galimo reikšmingo planuojamo projekto poveikio aplinkai, galinčio kilti dėl [1]

- projekto buvimo,

- gamtinių išteklių panaudojimo,

- teršalų išmetimo, trukdžių atsiradimo ir atliekų šalinimo, aprašymas

ir užsakovo naudotų poveikio aplinkai prognozavimo metodų apibūdinimo aprašymas.

5. Priemonių, kurių numatoma imtis, siekiant užkirsti kelią, sumažinti ir, kur įmanoma, kompensuoti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, aprašymas.

6. Netechninio pobūdžio minėtos informacijos santrauka.

7. Nuoroda į sunkumus (techninio ar praktinio pobūdžio (know-how), su kuriais užsakovas susidūrė rengdamas reikalingą informaciją.

[1] Šis aprašymas turi apimti tiesioginį ir bet kurį netiesioginį, antrinį, kompleksinį, trumpalaikį, vidutinio laikotarpio ar ilgalaikį, nuolatinį ir laikiną, teigiamą ir neigiamą projekto poveikį.

--------------------------------------------------