15.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/122

(1)

2003 m. Stojimo akte numatyta, kad Lietuva pagal jame išdėstytas sąlygas septynerių metų po stojimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2011 m. balandžio 30 d., kitų ES valstybių narių privatiems ir juridiniams asmenims, kurie Lietuvoje nėra įsisteigę ir nėra registruoti, nei turi joje agentūrą ar filialą, gali taikyti draudimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tai laikina išimtis dėl laisvo kapitalo judėjimo, garantuojamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63–66 straipsniais. Šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas tik kartą ne ilgesniam kaip trejų metų metų laikotarpiui.

(2)

2011 m. vasario 4 d. Lietuva paprašė pratęsti trejiems metams pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

(3)

Pagrindinė pereinamojo laikotarpio priežastis – poreikis užtikrinti socialines ir ekonomines žemės ūkio veiklos sąlygas po bendrosios rinkos įdiegimo ir perėjimo prie bendrosios žemės ūkio politikos Lietuvoje. Tuo visų pirma siekta atsižvelgti į susirūpinimą, kylantį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo liberalizavimo galimo poveikio žemės ūkio sektoriui, susijusio su pirminiais dideliais žemės kainų ir pajamų skirtumais, palyginti su Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtine Karalyste (toliau – ES-15). Pereinamuoju laikotarpiu taip pat buvo siekiama palengvinti žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo ūkininkams ir privatizavimo procesą. Komisija 2008 m. liepos 16 d. ataskaitoje dėl 2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų nekilnojamojo žemės ūkio turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūros (toliau – 2008 m. tarpinė peržiūra) jau pabrėžė, kaip svarbu, kad pirmiau paminėta žemės ūkio reforma būtų užbaigta iki numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (1).

(4)

Žemės reforma Lietuvoje tebevyksta. Remiantis Lietuvos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, nuosavybės teisės turi būti nustatytos dėl valstybės valdomų 429 000 ha žemės. Šiuo metu privatizuota tik 77 200 ha valstybės žemės ūkio paskirties žemės, o nuosavybės teisės į 351 000 ha žemės ūkio paskirties žemės, kuri sudaro 11,42 % visos Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės, dar turi būti nustatytos.

(5)

Lietuvos valdžios institucijų nuomone, ne visiškai aiškios nuosavybės teisės ir nepalanki ūkių struktūra neišvengiamai trukdo vykdyti žemės sandorius ir jungti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Dėl suskaldytų žemės sklypų, deja, mažėja konkurencingumas ir ūkių orientacija į rinką. Šiame kontekste, remiantis Lietuvos valdžios institucijų pateiktais 2009 m. duomenimis, tais metais ne didesni kaip 5 ha ūkiai sudarė 52,5 % visų ūkių.

(6)

Mažesnis, palyginti su ES-15 šalių žemės ūkio sektoriumi, žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, kaip pirmiau paminėta, dar labiau mažėja dėl sunkumų gauti finansinių išteklių ir aukštų komercinių kredito linijų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų normų – 2009 m. jos buvo didesnės nei 10 %.

(7)

Be to, pastaroji pasaulio finansų ir ekonomikos krizė taip pat turėjo neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir visų pirma žemės ūkio produktų pardavimo kainoms. Remiantis Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, bendrasis žemės ūkio produktų pirkimo kainų indeksas 2009 m., palyginti su 2008 m., buvo 77,8. Šis indeksas labai sumažėjo augalų auginimo sektoriuje – šių žemės ūkio produktų pirkimo kainų bendrasis indeksas 2009 m., palyginti su 2008 m., buvo 69,1.

(8)

Lietuvos ūkininkų ir ES-15 ūkininkų žemės ūkio pajamų skirtumas, kuris laikui bėgant mažėja, bet vis dar yra reikšmingas, gali būti paaiškintas remiantis pirmiau paminėtais veiksniais. Remiantis EUROSTATO duomenimis, 2009 m. ūkininkų pajamos Lietuvoje sumažėjo 13,6 %, tuo tarpu ES-27 pajamų vidurkis sumažėjo 10,7 %.

(9)

Panašiai kaip žemės ūkio pajamų skirtumas, išlieka ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kainų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse skirtumas. Remiantis EUROSTATO duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, išlieka mažos. Visiškas žemės ūkio paskirties žemės kainų suvienodinimas nebuvo nei numatomas, nei laikomas būtina pereinamojo laikotarpio užbaigimo sąlyga. Tačiau pastebimi Lietuvos ir ES-15 žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai yra tokie, kad jie gali trukdyti sklandžiai suvienodinti kainas.

(10)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima numatyti (kaip tai jau numatė Lietuvos valdžios institucijos), kad, panaikinus apribojimus 2011 m. gegužės 1 d., būtų sudarytas spaudimas žemės kainoms Lietuvoje. Todėl egzistuoja pavojus, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinka gali labai sutrikti.

(11)

Todėl 2003 m. Stojimo akto IX priedo 4 skyriuje nurodytas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas trejiems metams.

(12)

Siekiant visapusiškai parengti rinką liberalizavimui, kaip ir seniau, net ir esant nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, visų svarbiausia yra skatinti gerinti tokius veiksnius, kaip ūkininkų kreditavimo ir draudimo paslaugos, ir pereinamuoju laikotarpiu užbaigti žemės ūkio struktūrinę reformą, kaip pabrėžta 2008 m. tarpinėje peržiūroje.

(13)

Atvira bendroji rinka visada buvo laikoma svarbiausia Europos gerovės sąlyga, todėl padidėję užsienio kapitalo srautai suteiktų galimos naudos ir Lietuvos žemės ūkio rinkai. Kaip pabrėžiama 2008 m. tarpinėje peržiūroje, užsienio investicijos į žemės ūkio sektorių taip pat turėtų svarbų ilgalaikį poveikį pritraukiant kapitalą ir žinias, gerinant žemės rinkų veikimą ir žemės ūkio našumą. Pereinamuoju laikotarpiu laipsniškai mažinant apribojimus užsienio piliečiams įsigyti žemę taip pat būtų prisidedama prie rinkos parengimo visapusiškam liberalizavimui.

(14)

Siekiant teisinio tikrumo ir siekiant išvengti teisinio vakuumo Lietuvos nacionalinėje teisinėje sistemoje pasibaigus dabartiniam pereinamajam laikotarpiui, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,