—

8 TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

—

2 TFAS Akcijomis išreikštas mokėjimas.

1.

2 TFAS taikomas akcijomis išreikštiems mokėjimo sandoriams, kai ūkio subjektas gauna arba įsigyja prekes arba paslaugas. Prekės – tai atsargos, medžiagos, ilgalaikis materialusis turtas, nematerialusis turtas ir kitas nefinansinis turtas (2 TFAS 5 paragrafas). Taigi, išskyrus tam tikrus sandorius, kuriems netaikomas šis standartas, 2 TFAS taikomas visiems sandoriams, kai ūkio subjektas gauna nefinansinį turtą arba paslaugas kaip atlygį už ūkio subjekto išleistas nuosavybės priemones. 2 TFAS taip pat taikomas sandoriams, kai ūkio subjektas už gautas prekes arba paslaugas prisiima įsipareigojimus, kurie pagrįsti ūkio subjekto akcijų arba kitų nuosavybės priemonių kaina (arba verte).

2.

Tačiau tam tikrais atvejais gali būti sunku įrodyti, kad prekės arba paslaugos buvo (arba bus) gautos. Pavyzdžiui, ūkio subjektas gali suteikti akcijų labdaringai organizacijai, už tai negaudamas jokio atlygio. Paprastai neįmanoma identifikuoti konkrečių prekių arba paslaugų, gautų už tokį sandorį. Panaši situacija gali susiklostyti atliekant sandorius su kitomis šalimis.

3.

Pagal 2 TFAS reikalaujama, kad sandoriai, kai mokėjimai darbuotojams atliekami akcijomis, būtų įvertinti akcijomis išreikšto mokėjimo tikrąja verte tokio jo vykdymo datą (2 TFAS 11 paragrafas) (1). Vadinasi, ūkio subjektas neprivalo tiesiogiai nustatyti iš darbuotojų gautų paslaugų tikrosios vertės.

4.

2 TFAS nustatyta, kad sandoriams, kai mokėjimai akcijomis atliekami ne darbuotojams, o kitoms šalims, turi būti taikoma paneigiama prielaida, kad galima patikimai įvertinti gautų prekių arba paslaugų tikrąją vertę Tokiais atvejais, kaip reikalaujama pagal 2 TFAS, sandoris turi būti įvertintas prekių arba paslaugų tikrąja verte, nustatyta tą dieną, kai ūkio subjektas gauna prekes arba sandorio šalis suteikia paslaugas (2 TFAS 13 paragrafas). Taigi remiamasi prielaida, kad ūkio subjektas gali identifikuoti prekes arba paslaugas, gautas iš kitų šalių, o ne iš darbuotojų. Dėl to kyla klausimas, ar šis TFAS taikomas tada, kai nėra aiškiai identifikuojamų prekių arba paslaugų. O tai savo ruožtu kelia tolesnį klausimą: jeigu ūkio subjektas atliko akcijomis išreikštą mokėjimą ir pasirodo, kad gautas identifikuojamas atlygis (jeigu toks buvo gautas) yra mažesnis už akcijomis išreikšto mokėjimo tikrąją vertę, ar tokia situacija reiškia, kad prekės arba paslaugos, kurios nėra aiškiai identifikuojamos, buvo gautos ir kad šiuo atveju taikomas 2 TFAS?

5.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad terminas „akcijomis išreikšto mokėjimo tikroji vertė“ reiškia konkretaus susijusio akcijomis išreikšto mokėjimo tikrąją vertę. Pavyzdžiui, pagal teisės aktus gali būti reikalaujama, kad ūkio subjektas tam tikrą dalį savo akcijų išleistų tam tikros šalies piliečiams ir kad tos akcijos galėtų būti perleidžiamos tik kitiems tos šalies piliečiams. Toks perleidimo apribojimas gali turėti įtakos tų akcijų tikrajai vertei, ir todėl jų tikroji vertė gali būti mažesnė už kitais aspektais joms lygiaverčių akcijų, kurioms netaikomi tokie apribojimai, tikrąją vertę. Tokiu atveju, jeigu 4 paragrafe pateikiamas klausimas būtų keliamas dėl akcijų, kurioms taikomi apribojimai, terminas „akcijomis išreikšto mokėjimo tikroji vertė“ reikštų akcijų, kurioms taikomi apribojimai, tikrąją vertę, o ne kitų akcijų, kurioms netaikomi apribojimai, tikrąją vertę.

6.

2 TFAS taikomas sandoriams, kai ūkio subjektas arba ūkio subjekto akcininkai suteikė nuosavybės priemonių (2) arba prisiėmė įsipareigojimą perleisti pinigus arba kitokį turtą tokia suma, kuri pagrįsta ūkio subjekto akcijų arba kitų nuosavybės priemonių kaina (arba verte). Šis aiškinimas taikomas tokiems sandoriams, kai pasirodo, kad ūkio subjekto gautas (arba gautinas) identifikuojamas atlygis, įskaitant pinigus ir identifikuojamo nepiniginio atlygio (jeigu toks gaunamas) tikrąją vertę, yra mažesnis už suteiktų nuosavybės priemonių arba prisiimto įsipareigojimo tikrąją vertę. Tačiau šis aiškinimas netaikomas sandoriams, kurie nepatenka į 2 TFAS taikymo sritį pagal to TFAS 3–6 paragrafus.

7.

Šiame aiškinime keliamas klausimas, ar 2 TFAS taikomas sandoriams, kai ūkio subjektas negali aiškiai identifikuoti kai kurių arba visų gautų prekių arba paslaugų.

8.

2 TFAS taikomas tam tikriems sandoriams, kai gaunamos prekės arba paslaugos, pavyzdžiui, sandoriams, kai ūkio subjektas gauna prekes arba paslaugas kaip atlygį už ūkio subjekto išleistas nuosavybės priemones, įskaitant sandorius, kai ūkio subjektas negali aiškiai identifikuoti kai kurių arba visų gautų prekių arba paslaugų.

9.

Jeigu nėra aiškiai identifikuojamų prekių arba paslaugų, galima remtis kitomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad prekės arba paslaugos buvo (arba bus) gautos, o tokiu atveju taikomas 2 TFAS. Kalbant konkrečiau, jeigu pasirodo, kad gautas identifikuojamas atlygis (jeigu toks gaunamas) yra mažesnis už suteiktų nuosavybės priemonių arba prisiimto įsipareigojimo tikrąją vertę, paprastai tokios aplinkybės reiškia, kad buvo (arba bus) gautas kitoks atlygis (t. y. neidentifikuojamos prekės arba paslaugos).

10.

Ūkio subjektas identifikuojamas gautas prekes arba paslaugas vertina pagal 2 TFAS reikalavimus.

11.

Ūkio subjektas neidentifikuojamas gautas (arba gautinas) prekes arba paslaugas vertina kaip akcijomis išreikšto mokėjimo tikrosios vertės ir bet kurių identifikuojamų gautų (arba gautinų) prekių arba paslaugų tikrosios vertės skirtumą.

12.

Ūkio subjektas neidentifikuojamas gautas prekes arba paslaugas vertina jų suteikimo dieną. Tačiau sandorių, kai atsiskaitoma pinigais, atvejais įsipareigojimas naujai įvertinamas kiekvieną atskaitomybės dieną, kol už jį atsiskaitoma galutinai.

13.

Ūkio subjektai šį aiškinimą taiko metiniams finansinės atskaitomybės laikotarpiams, prasidedantiems 2006 m. gegužės 1 d. arba vėliau. Rekomenduojama šį aiškinimą taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko šį aiškinimą atskaitomybės laikotarpiui, prasidedančiam prieš 2006 m. gegužės 1 d., jis nurodo šį faktą.

14.

Ūkio subjektas šį aiškinimą taiko retrospektyviai pagal 8 TAS reikalavimus ir atsižvelgdamas į 2 TFAS pereinamąsias nuostatas.

—

39 TAS Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas

—

1 TFAS Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą

—

3 TFAS Verslo jungimai.

1.

39 TAS 10 paragrafe įterptoji išvestinė priemonė apibūdinta kaip mišrios (sudėtinės) priemonės sudedamoji dalis. Sudėtinė priemonė taip pat apima neišvestinę pagrindinę sutartį, kai tokiai sutarčiai būdinga tai, kad kai kurie sudėtinės priemonės ir atskiros išvestinės priemonės pinigų srautai kinta panašiai.

2.

39 TAS 11 paragrafe reikalaujama, kad įterptoji išvestinė priemonė būtų atskirta nuo pagrindinės sutarties ir apskaitoma kaip išvestinė priemonė tik tuo atveju, jeigu:

3.

Atsižvelgiant į toliau pateikiamus 4 ir 5 paragrafus, šis aiškinimas taikomas visoms įterptosioms išvestinėms priemonėms, kurioms taikomas 39 TAS.

4.

Šis aiškinimas nesusijęs su pakartotinio vertinimo klausimais, kurie kyla dėl įterptųjų išvestinių priemonių pakartotinio įvertinimo.

5.

Šis aiškinimas nesusijęs nei su sutarčių su įterptosiomis išvestinėmis priemonėmis įsigijimu jungiant verslą, nei su jų galimu pakartotiniu įvertinimu įsigijimo dieną.

6.

39 TAS reikalaujama, kad ūkio subjektas, pirmą kartą tapdamas sutarties šalimi, įvertintų, ar sutartyje esančias įterptąsias išvestines priemones reikia atskirti nuo pagrindinės sutarties ir jas apskaityti kaip išvestines priemones pagal šį standartą. Šis aiškinimas susijęs su šiais klausimais:

7.

Ūkio subjektas įvertina, ar reikia atskirti įterptąją išvestinę priemonę nuo pagrindinės sutarties ir ją apskaityti kaip išvestinę priemonę, kai ūkio subjektas pirmą kartą tampa sutarties šalimi. Vėlesnį pakartotinį įvertinimą atlikti draudžiama. Tačiau jei pakeičiamos sutarties sąlygos, kurios iš esmės keičia pinigų srautus, ir kurios kitu atveju turėtų būti keičiamos pagal sutartį, reikia atlikti pakartotinį įvertinimą. Ūkio subjektas nustato, ar pinigų srautų pokytis yra reikšmingas, atsižvelgdamas į tai, kiek pasikeitė tikėtini būsimi pinigų srautai, susiję su įterptąja išvestine priemone, pagrindine sutartimi arba abiem, ir ar pokytis yra reikšmingas, palyginti su ankstesniais tikėtinais sutarties pinigų srautais.

8.

Ūkio subjektas, pirmą kartą taikantis TFAS, įvertina, ar įterptoji išvestinė priemonė turi būti atskirta nuo pagrindinės sutarties ir apskaitoma kaip išvestinė priemonė, remdamasis sąlygomis, kurios egzistavo arba tą dieną, kai jis tapo sutarties šalimi, arba tą dieną, kai pagal 7 paragrafą buvo atliekamas pakartotinis įvertinimas, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių dienų buvo vėlesnė.

9.

Ūkio subjektas šį aiškinimą taiko metiniams finansinės atskaitomybės laikotarpiams, prasidedantiems 2006 m. birželio 1 d. arba vėliau. Rekomenduojama šį aiškinimą taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko šį aiškinimą laikotarpiui, kuris prasideda prieš 2006 m. birželio 1 d., jis nurodo šį faktą. Šis aiškinimas taikomas retrospektyviai.