52021IP0345

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52021IP0345 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52021IP0345

Help

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl piliečių dialogų ir piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese (2020/2201(INI))

OL C 99, 2022 3 1, pp. 96–104 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

2022 3 1

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 99/96

P9_TA(2021)0345

Piliečių dialogai ir piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl piliečių dialogų ir piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese (2020/2201(INI))

(2022/C 99/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 11 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos dėl Konferencijos dėl Europos ateities (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos dėl Konferencijos dėl Europos ateities (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto poziciją pakeitimų forma,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0213/2021),

kadangi 2019 m. Europos Parlamento rinkimų rezultatai buvo teigiamas ženklas, kad Europos piliečiai vis labiau domisi pokyčiais ES lygmeniu ir kad jie mano, jog ES teisės aktai daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui; kadangi bendras rinkėjų aktyvumas 2019 m. buvo 50,6 proc., didžiausias nuo 1994 m. ir gerokai padidėjęs nuo 2014 m., kai siekė 42,6 proc.; kadangi, nors 2019 m. rinkėjų aktyvumas buvo didesnis visose gyventojų grupėse, bet augimą skatino jaunesnioji karta – labai padaugėjo jaunesnių kaip 25 metų ir 25–39 metų amžiaus rinkėjų; kadangi, nepaisant bendro padidėjusio rinkėjų aktyvumo, vis dar esama didelių skirtumų tarp atskirų valstybių narių;

kadangi, remiantis 2020 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ apklausos dėl piliečių dalyvavimo duomenimis (3), 55 proc. respondentų manė, kad balsavimas Europos Parlamento rinkimuose yra veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad jų balsus išgirstų ES lygmens sprendimus priimantys asmenys; kadangi, nors ir siekiama nuolat gerinti demokratijos veikimą ES, ne viena „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad piliečiai nėra patenkinti demokratijos veikimu; kadangi toks požiūris nustatytas ne tik ES, bet ir nacionaliniu lygmeniu; kadangi didelė dalis ES piliečių mano, kad į jų nuomonę neatsižvelgiama, ir laiko ES tolimu subjektu;

C.	kadangi ES sutarties 10 ir 11 straipsniai bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 21, 24, 227 ir 228 straipsniai yra pagrindas, kuriuo remdamiesi piliečiai dalyvauja formuojant ES politiką ir priimant teisės aktus;

D.	kadangi ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir kad sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių;

kadangi ES sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ES institucijos tinkamu būdu suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;

F.	kadangi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (4) 19 dalyje pabrėžiama, kad viešosios konsultacijos ir konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais yra neatsiejama informacija pagrįsto sprendimų priėmimo ir teisėkūros kokybės gerinimo dalis;

G.	kadangi ES sutarties 165 straipsnio 2 dalyje ES įpareigojama skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime;

kadangi ES piliečiai gali tik tam tikromis sąlygomis tiesiogiai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad apgintų savo teises pagal Sutartis, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją; kadangi demokratiniai rinkimai į Europos Parlamentą yra pagrindinė priemonė ES piliečiams, grindžiama principu „iš apačios į viršų“, o kitos priemonės, t. y. Europos piliečių iniciatyva, skundai Europos ombudsmenui ir peticijos Parlamentui, kuriomis svariai prisidedama prie parlamentarizmo, turi būti stiprinamos;

kadangi iki šiol įgyvendintos šešios sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos, naujausios – iniciatyva „Minority Safepack“ ir iniciatyva „End the Cage Age“; kadangi Reglamentu (ES) 2019/788 (5) dėl Europos piliečių iniciatyvos, įsigaliojusiu 2020 m. sausio mėn., siekiama sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams raginti Komisiją siūlyti teisėkūros procedūra priimamus aktus tose kompetencijos srityse, kuriose Sąjunga turi įgaliojimus veikti; kadangi iniciatyva „Minority Safepack“ buvo pirmoji Europos piliečių iniciatyva, dėl kurios buvo diskutuojama Parlamente remiantis persvarstytu Europos piliečių iniciatyvos reglamentu ir kurią 2020 m. gruodžio mėn. akivaizdžia persvara, 76 proc. balsavus už, parėmė Parlamentas; kadangi, nepaisant to, Europos piliečių iniciatyvų poveikis nedidelis iš dalies dėl to, kad Komisija nesiima tęstinių veiksmų;

J.	kadangi Europos ombudsmeno rekomendacijos nėra teisiškai privalomos, tačiau padarytų išvadų laikymosi lygis yra visada labai aukštas;

K.	kadangi ES piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys arba turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę teikti peticijas Europos Parlamentui pagal SESV 24 ir 227 straipsnius klausimais, kurie tiesiogiai susiję su jais ir patenka į ES veiklos sritis;

kadangi Komisijos rengiamos viešos konsultacijos internetu daugiausia skirtos konkrečiai tikslinei grupei, nėra plačiai skleidžiamos ir kartais yra per trumpos, o tai reiškia, kad jos nepasiekia didelės gyventojų dalies; kadangi Europos Audito Rūmai, 2019 m. išsamiai peržiūrėję Komisijos konsultavimosi politiką, rekomendavo, kad Komisija turėtų pagerinti savo ryšių su piliečiais būdus, kad būtų skatinamas aktyvesnis dalyvavimas;

M.	kadangi Komisijos rengiami piliečių dialogai yra būdas teikti informaciją piliečiams, o ne su jais diskutuoti apie jų viziją ir apie tai, kokių pokyčių jie norėtų ES, ir tai nėra grįžtamosios informacijos mechanizmas, kuris būtų taikomas piliečiams apie jų dalyvavimo rezultatus informuoti;

kadangi šiuo metu naudojamos esamos dalyvaujamojo pobūdžio priemonės, pvz., Europos piliečių iniciatyva, viešos konsultacijos ir piliečių dialogai, nėra pakankamas būdas piliečiams daryti įtaką ES sprendimų priėmimo procesui; kadangi taip yra daugiausia dėl to, kad trūksta efektyvių tęstinių veiksmų sprendimų priėmimo procese instituciniu lygmeniu;

kadangi atskiri piliečiai retai kada naudojasi kuria nors dalyvavimo forma; kadangi atskiri piliečiai dažniausiai nežino esamų dalyvavimo priemonių ir todėl nepakanka duomenų apie juos ir jų požiūrį, surinktų naudojantis esamomis priemonėmis; kadangi piliečių dalyvavimas nepakeičia organizuotos pilietinės visuomenės;

P.	kadangi dabartinėmis dalyvaujamojo pobūdžio priemonėmis nėra maksimaliai išnaudojamas piliečių dalyvavimo potencialas ir todėl nepakankamai prisidedama prie ES demokratinio teisėtumo stiprinimo ir piliečių atsakomybės jausmo kuriant ES, atspindinčią jų poreikius ir vizijas, didinimo;

Q.	kadangi esamų dalyvaujamojo pobūdžio priemonių reforma, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai atstovaujamoms visuomenės grupėms, ir tolesnis Europos viešosios erdvės plėtojimas gali padėti stiprinti ES demokratinį teisėtumą;

kadangi piliečių dalyvavimo ir skaidrumo ES lygmeniu gerinimas yra esminis veiksnys norint suartinti Sąjungą ir piliečius, skatinti piliečius labiau pasitikėti ir pasikliauti ES institucijomis bei užtikrinti tikrą daugiapakopę demokratiją; kadangi skaidrumo nebuvimas užkerta kelią viešai diskusijai apie bet kurį teisės aktą; kadangi ne visos suinteresuotosios šalys naudojasi lygiaverte prieiga prie ES institucijų ar informacija apie jų darbą; kadangi Komisija turėtų rengti atvirus, skaidrius ir reguliarius dialogus su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis; kadangi ES turėtų užtikrinti, kad pilietinė visuomenė turėtų galimybę aktyviai dalyvauti viešojoje diskusijoje ir būtų pajėgi daryti įtaką politikos bei sprendimų priėmimo procesams;

S.	kadangi reikia stiprinti europinę pilietiškumo ugdymo dimensiją, gerinant piliečių informuotumą apie ES, kad būtų galima sudaryti sąlygas jiems dalyvauti;

kadangi visose valstybėse narėse auga Europos pilietiškumo ugdymo pamokų poreikis; kadangi atsižvelgiant į tai turėtų būti pripažintas pilietinės visuomenės organizacijų darbas pilietinio ugdymo ir mokymo srityje ir turėtų būti skatinamas holistinis požiūris į pilietiškumo ugdymą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį švietimą ir mokymąsi;

U.	kadangi sėkmingi piliečių dalyvavimo projektai, pvz., „European HomeParliaments“ ir ES jaunimo dialogas, parodė, kad piliečiai norėtų būti reguliariai įtraukiami į ES sprendimų priėmimo procesus;

V.	kadangi Taryba tebėra uždara institucija, kaip patvirtinta Europos ombudsmeno tyrime OI/2/2017/TE dėl Tarybos nepakankamo skaidrumo, susijusio su galimybe visuomenei susipažinti su teisėkūros dokumentais ir sprendimų priėmimo procesu;

W.	kadangi EBPO apibrėžia atvirą vyriausybę kaip valdymo kultūrą, grindžiamą novatoriška ir tvaria viešąja politika ir praktika ir paremtą skaidrumo, atskaitomybės ir dalyvavimo principais, kuriais skatinama demokratija ir integracinis augimas;

X.	kadangi paaiškėjo, kad 2018 m. valstybių narių surengtos konsultacijos su Europos piliečiais dėl Europos ateities buvo veiksminga bendravimo su piliečiais ES klausimais priemonė; kadangi, pritrūkus konkrečių tolesnių veiksmų ir proceso tęstinumo, šių dalyvavimo pastangų rezultatai buvo įvairūs;

Y.	kadangi Konferencijoje dėl Europos ateities turėtų dalyvauti kuo daugiau visuomenės ir visuomenės įtraukimas galėtų būti vertinga bendravimo su piliečiais patirtis siekiant suprasti, ko jie iš tiesų tikisi iš ES ir institucijų darbo;

pabrėžia, kad reikia apsvarstyti, kaip Sąjunga galėtų veiksmingiau bendradarbiauti su piliečiais pagal pagrindinius Sąjungos atstovaujamosios demokratijos principus; mano, kad piliečiai turėtų turėti daugiau įtakos ES sprendimų priėmimo procese siekiant, kad Sąjunga labiau atspindėtų piliečių nuomonę ir būtų atsparesnė, demokratiškesnė ir veiksmingesnė; šiuo atžvilgiu mano, kad neturėtų būti kliudoma keisti Sutartį, nors tai neturėtų būti tikslas savaime, ir kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų suteikti galimybę užmegzti konstruktyvų dialogą su piliečiais šiais pagrindiniais klausimais;

mano, kad bet kokia Sąjungos reforma, kuria siekiama, kad ji taptų socialesnė, teisingesnė, darnesnė, vieningesnė, sutelkta, pajėgi, suvereni ir atskaitingesnė, yra geresnė tiesiogiai bendradarbiaujant su piliečiais pasitelkiant dalyvavimo mechanizmus;

pabrėžia, kad esama esminės įtampos tarp ES vizijos, orientuotos į valstybes nares, ir ES vizijos, orientuotos į ES institucijas, kuri gali būti panaikinta plėtojant požiūrį ir priemones, kurie būtų skirti piliečių Europos Sąjungai;

atkreipia dėmesį į tai, kad esamos dalyvaujamosios priemonės turi įvairių trūkumų, todėl jas reikėtų tobulinti ir sukurti naujų, kad piliečių dalyvavimas taptų prieinamesnis, įtraukesnis, prasmingesnis ir veiksmingesnis; mano, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei dalyvauti platesnėse politinėse diskusijose ir suteikti piliečiams galimybę daryti įtaką politiniams rezultatams, užtikrinant sąveiką su esamais mechanizmais, būtina, kad piliečių dalyvavimas būtų tokios struktūros, kuri atitiktų piliečių lūkesčius; mano, kad ši principu „iš apačios į viršų“ grindžiama dalyvaujamoji darbotvarkė turėtų papildyti atstovaujamąją demokratiją ES;

pabrėžia Europos piliečių iniciatyva yra svarbi kaip vienintelė ES lygmens dalyvavimo priemonė, galinti inicijuoti teisės aktų priėmimą; ragina, kad į tai būtų reaguojama daug aktyviau ir dėl kiekvienos sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos būtų priimama Parlamento rezoliuciją; pažymi, kad Komisija turi visapusiškai laikydamasi savo teisinės pareigos nurodyti pakankamas priežastis, kodėl ji ėmėsi arba nesiėmė veiksmų dėl kurios nors Europos piliečių iniciatyvos, ir mano, kad turi būti kuo daugiau aiškumo, siekiant užtikrinti, kad piliečiams būtų pateikta tiksli informacija apie tai, ko reikėtų tikėtis iš Europos piliečių iniciatyvos joje dalyvaujant ar ją pradedant; apgailestauja dėl to, kad Komisija, turėdama teisėkūros priemonių, nesiima tęstinių veiksmų dėl sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų; mano, kad pagal Reglamento (ES) 2019/788 15 straipsnį tuo atveju, jei Komisija iki nustatyto termino nepaskelbia savo ketinimų arba pranešime nurodo, kad ji neketina imtis veiksmų dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuri atitinka procedūrinius reikalavimus ir Sutartis, visų pirma pagrindines Sąjungos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, Parlamentas pagal Darbo tvarkos taisyklių 222 straipsnį galėtų nuspręsti imtis tolesnių veiksmų dėl Europos piliečių iniciatyvos parengdamas savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą (INL); primygtinai ragina Komisiją įsipareigoti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Parlamentui priėmus tokį savo iniciatyva teikiamą teisėkūros pranešimą; atsižvelgdamas į tai, siūlo pakeisti dabartinį Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimą; prašo iš dalies pakeisti Europos piliečių iniciatyvos reglamentą siekiant paskatinti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kai pateikta Europos piliečių iniciatyva atitinka nustatytus reikalavimus;

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų ataskaitą (6), kurioje pripažįstamas Komisijos viešų konsultacijų veiksmingumas, ir į teigiamą piliečių priėmimą, Komisija turėtų pagerinti savo viešų konsultacijų procesą, kad paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą ir geriau stebėtų ir vertintų jų indėlį;

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė piliečių dialogų koncepcija ir praktika turėtų būti patobulinta ir atnaujinta;

pabrėžia, kad naudinga įtraukti piliečius ir pilietinę visuomenę plėtojant Europos viešąją erdvę ir stiprinant ES demokratinį teisėtumą, kurį užtikrina jai atstovaujančios institucijos ir demokratinės procedūros;

pabrėžia, kad ne visi suinteresuotieji subjektai, visų pirma piliečiai ir pilietinės visuomenės grupės, yra vienodai aktyvūs politiškai, pasisakydami ir darydami įtaką; todėl mano, kad pagal ES dalyvaujamąją demokratiją turėtų būti remiami neorganizuoti piliečiai ir sudaromos sąlygos naudotis rinkimų ir dalyvavimo galimybėmis ES vidaus ir kitais kanalais;

10.

mano, kad piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui; laikosi nuomonės, kad ES institucijos turi siekti užtikrinti pačius aukščiausius skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; pabrėžia, kad piliečių galimybė susipažinti su ES institucijų dokumentais yra fundamentalus dalyvaujamosios demokratijos elementas; ypač ragina Tarybą užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir galimybes susipažinti su dokumentais;

11.

pabrėžia potencialą naujų technologijų, kurios gali suteikti naujų galimybių bendrauti su piliečiais, užtikrinti veiksmingą principą „iš apačios į viršų“ ir pagerinti piliečių gebėjimus reikalauti institucijų atskaitomybės;

12.

pabrėžia, kad atvira vyriausybė, kuri derina didesnio skaidrumo ir atskaitomybės priemones bei dalyvaujamąsias priemones, gerai reaguoja į demokratijos trūkumą, atsirandantį dėl nepakankamo atstovavimo ES sprendimų priėmimo procese;

13.

džiaugiasi, kad numatoma įsteigti etikos organą – nepriklausomą skaidrumo ES institucijose didinimo instituciją;

14.

atkreipia dėmesį į naują Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, kuria tikimasi sukurti daugiau matomumo ir daryti poveikį veiklai, kuria prisidedama prie dialogų su piliečiais ir piliečių įsitraukimo į dalyvaujamąją demokratiją; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šios programos tęstinumą ir skirti daugiau išteklių jos aspektams, susijusiems su pilietiškumu, įskaitant miestų partnerystę ir atminimo veiklą; palankiai vertina tai, kad pagal šią programą buvo pradėta veikla, kuria siekiama puoselėti Europos vertybes, kaip antai didinti informuotumą apie bendrą Europos istoriją; ragina nedelsiant pagal naująją programą įsteigti Pilietinio dialogo grupę;

15.

mano, kad svarbu skatinti įvairių šalių piliečių mainus Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, visų pirma pasitelkiant miestų ir regionų tinklus ir sudarant palankesnes sąlygas tarpregioniniam dialogui; ragina Komisiją užtikrinti pakankamą finansavimą šiuo tikslu įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramę;

16.

pabrėžia, kad geriau parengta informacija, susijusi su piliečiams rūpimais klausimais, padėtų ES institucijoms dėmesingai reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus užtikrinant tinkamus būdus pasiekti piliečius ir gauti jų indėlį, taip pat užtikrinant tinkamus tolesnius veiksmus vėlesniame sprendimų priėmimo procese; ragina tobulinti dalyvavimo mechanizmus, kad piliečių dalyvavimas turėtų prasmingą poveikį ES sprendimų priėmimui;

17.

pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su jaunimu, visų pirma vedant politines diskusijas dėl Europos ateities, nuosekliai įtraukti juos į dalyvavimo mechanizmus ir reguliariai rengti piliečių dialogus, nes šiandienos sprendimai lems jų ateitį; pabrėžia, kad reikia nustatyti naujas komunikacijos ir bendravimo priemones, pritaikytas jaunimo interesams;

18.

puikiai vertina Komisijos surengtas konsultacijas vaikams skirtais klausimais ir pritaria tam, kad ateityje būtų sukurta ES vaikų dalyvavimo platforma; palankiai vertina jaunimo įtraukimą į Konferencijos dėl Europos ateities skaitmeninę platformą ir piliečių forumus; ragina ES institucijas kurti būdus, kad ateityje būtų užtikrinamas panašus vaikų ir jaunimo įtraukimas struktūriniu pagrindu, įskaitant tinkamus grįžtamojo ryšio mechanizmus;

19.

ragina jaunimą ir jaunimo organizacijas visapusiškai dalyvauti planuojant, įgyvendinant ir vertinant renginius bei programas; puikiai vertina ES jaunimo dialogo metu įdėtas pastangas įtraukti jaunimą ir jaunimo organizacijas į politikos formavimą bei sprendimų priėmimą; ragina ES institucijas įsipareigoti imtis apčiuopiamų veiksmų, pagrįstų ES jaunimo dialogo rezultatais;

20.

pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir pilietinio ugdymo organizacijomis siekiant užtikrinti, kad aktyvus Europos pilietiškumas taptų mokymo programos dalimi visoje ES; ragina Komisiją teikti paramą siekiant papildyti švietimo programas visose valstybėse narėse, visų pirma remiant bendros mokymo programos Europos ir pasaulinio pilietiškumo srityje rengimą, skatinant geresnį suvokimą apie esamas ES institucijas, valstybių narių istoriją ir kultūrą bei puoselėjant objektyvų ir kritišką mąstymą apie Europos Sąjungos naudą; siūlo į mokymo programas įtraukti ES veikimo ir istorijos modulius ir ragina Komisiją pasiūlyti tokių modulių gaires;

21.

primena Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, kurią 2015 m. kovo 17 d. priėmė ES švietimo ministrai ir kurioje jie ragino stiprinti švietimo srities veiksmus ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip siekdami apsaugoti pliuralistinę visuomenę;

22.

ragina Komisiją kasmet surengti Europos Sąjungos olimpiadą apie ES veikimą ir istoriją jaunimui vidurinėse mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir kitose švietimo struktūrose, siekiant paskatinti domėjimąsi ES reikalais, dalyvavimą ir diskusijas šiais klausimais; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ taip pat turėtų būti naudojama siekiant stiprinti Europos pilietiškumo ugdymą, ypač tarp studentų ir jaunimo; pakartoja, kad Komisija turi geriau remti ES reikalų ir studijų programas, pagal kurias mokomasi visoje Europoje ir už jos ribų, ir toliau jas plėtoti remiantis sėkminga programa „Erasmus+“;

23.

mano, kad jaunimo dalyvavimo užtikrinimas bus svarbiausia ilgalaikio dialogo su piliečiais iniciatyvų poveikio dalis; todėl pabrėžia, kad vykdant bet kokią ES mokymo veiklą svarbu sutelkti dėmesį į jaunimą, ir siūlo skatinti jaunimo dalyvavimo priemones, ypatingą dėmesį skiriant socialinei medijai, mobiliosioms programėlėms, mobiliųjų įrenginių žaidimams, viktorinoms ir kitoms jaunimui patrauklioms priemonėms; džiaugiasi tokiomis tarpusavio švietimo programomis, kaip „Europos jaunimo parlamentas“ ir „ES jaunimo dialogas“, kurios yra gerosios patirties pavyzdžiai;

24.

pabrėžia akademinės bendruomenės, mokslininkų ir universitetų svarbą gerinant piliečių praktinę patirtį apie dalyvavimo mechanizmus ES, siekiant padidinti jų dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese;

25.

pabrėžia, kad veiksmingi piliečių dialogai ir aktyvus piliečių dalyvavimas yra glaudžiai susiję su Europos pilietiškumo ugdymo aspektu; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti pilietiškumo ugdymo europinį aspektą, kad piliečiai galėtų dalyvauti ir gebėti veikti kaip informuoti piliečiai ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir socialiniame gyvenime tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu, suprasdami politines, teisines, socialines ir ekonomines koncepcijas ir struktūras, taip pat pasaulinius įvykius ir tvarumo aspektus; ragina Komisiją parengti išsamią Europos strategiją, skirtą pilietiškumo kompetencijai ES stiprinti, ir parengti paramos priemones, kuriomis būtų siekiama visiems ES gyvenantiems žmonėms suteikti vienodas galimybes gauti pilietiškumo ugdymą, kad jie galėtų naudotis savo politinėmis teisėmis;

26.

siūlo sukurti Europos pilietiškumo ugdymo tinklą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos platformai keistis geriausia patirtimi ir žiniomis, susijusiomis su europinės pakraipos pilietiškumo ugdymo srityje plėtojimu; pabrėžia, kad reikalingi nauji pilietiškumo ugdymo modeliai ir priemonės;

27.

pabrėžia žiniasklaidos vaidmenį formuojant piliečių nuomonę apie ES politiką ir pačią ES; pabrėžia, kad reikia išlaikyti nepriklausomą ir įvairią medijų aplinką visoje Europoje, tačiau įsitikinęs, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dezinformacija ir klaidingu informacijos sklaida žiniasklaidoje ES klausimais, visų pirma didinant paramą faktais grindžiamiems visos Europos informavimo projektams;

28.

pabrėžia piliečių teisę gauti patikimą, nepriklausomą ir faktinę informaciją apie Europos Sąjungą, jos politiką ir sprendimų priėmimo procesus; pripažįsta, kad reikia nustatyti įvairiapusę prieigą prie neutralaus, nepriklausomo ir informatyvaus bendro Europos naujienų centro, kuris būtų prieinamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis, ir pradėti iniciatyviai bendrauti su ES piliečiais; taip pat primena esamų žiniasklaidos priemonių vertę; mano, kad reikia konkrečiai kovoti su klaidingos informacijos ir dezinformacijos plitimu, ypač krizių metu, kai labiausiai reikia pagrįstos, patikimos ir laiku teikiamos informacijos; pabrėžia, kad šiuose procesuose labai svarbus žiniasklaidos nepriklausomumas; ragina interneto platformose įdiegti su klaidinga informacija ir dezinformacija susijusias grįžtamosios informacijos, faktų patikros ir moderavimo funkcijas, paisant pilietinių teisių ir saviraiškos laisvės; todėl mano, kad svarbu stiprinti žurnalistų mokymus siekiant skatinti nepriklausomą ir kritinį mąstymą;

29.

džiaugiasi Europos demokratijos veiksmų plano tikslu pasitelkiant informacija pagrįstą sprendimų priėmimą didinti piliečių dalyvavimą demokratinėje sistemoje; pabrėžia, kad būtina užtikrinti palankių sąlygų neturinčio jaunimo ir piliečių dalyvavimą pagal programas „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpusas“; palankiai vertina paskelbtas Europos demokratijos veiksmų plano priemones, kuriomis siekiama stiprinti žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę bei žurnalistikos kokybę; tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymus dėl praktinių ir veiksmingų priemonių, geriau apsaugančių žurnalistus, kurie pernelyg dažnai susiduria su grasinimais ir yra neteisingai bauginami, siekiant apriboti piliečių teisę į informaciją; pažymi, kad nėra konkrečių pasiūlymų, kaip užtikrinti kūrybinę laisvę ir apsaugą cenzūruojamiems ir persekiojamiems menininkams, ir ragina Komisiją toliau plėtoti šią sritį pagal Europos demokratijos veiksmų planą;

30.

pripažįsta visų ES piliečių teisę prašyti ir gauti ES institucijų informaciją viena iš oficialiųjų ES kalbų; pabrėžia, kad tikras dialogas ir aktyvus bei informacija pagrįstas ES piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese įmanomas tik be kalbos barjerų, todėl prašo Komisijos daug labiau stengtis su piliečiais bendrauti visomis oficialiosiomis ES kalbomis; pažymi, kad siekiant didinti įtraukumą, sąmoningumą ir matomumą, reikia kuo labiau gerinti prieigą prie internetinio turinio; siūlo, kad visos ES interneto svetainės būtų patogios naudoti ir prieinamos visomis oficialiosiomis ES kalbomis;

31.

primena, kad Europos politiką ir teisės aktus dažniausiai įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos ir kad jos gali lengviau užmegzti ryšius ir atlikti pagrindinį vaidmenį šviečiant piliečius apie ES, nes jos yra arčiausiai piliečių esantis valdymo lygmuo; pabrėžia, kad pirmasis darbas galėtų būti išteklių, skiriamų Europos institucijų ryšių palaikymo tarnyboms, didinimas ir jų teritorinio tinklo plėtojimas visoje Europoje;

32.

palankiai vertina 2020 m. spalio 14 d. Regionų komiteto nuomonę „Nuolatinis vietos ir regionų valdžios institucijų dialogas su piliečiais“ (7); prašo ne tik taikyti piliečių dalyvavimo priemones visoje ES, bet ir sukurti daugiapakopio valdymo tinklą, kuris sujungtų ES institucijas ir piliečius ir veiktų kaip perdavimo grandinė;

33.

pakartoja, kad reikia visapusiškai įtraukti piliečius į ES sprendimų priėmimo procesą, kad būtų padidintas ES teisėtumas ir visuomenės pasitikėjimas institucijų darbu; todėl pabrėžia nuolatinių dalyvavimo mechanizmų svarbą siekiant dar labiau palengvinti ir skatinti piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, neapsiribojant balsavimo teise ir kitais esamais būdais bei priemonėmis; pritaria sąmoningumo ugdymo šių mechanizmų klausimais veiklai, siekiant kuo labiau padidinti jų poveikį ir veiksmingumą; pabrėžia, kad reikia tokių mechanizmų Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir tinkamo horizontalaus ir vertikalaus institucijų įvairias lygmenimis koordinavimo;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad reguliariai su piliečiais vedami dialogai galėtų padėti siekti įvairių tikslų, pvz., daryti įtaką metiniams politiniams ar teisėkūros prioritetams, rengti konkrečius pasiūlymus konkrečiais klausimais, aptarti institucinius klausimus arba priimti sprendimus dėl tam tikrų viešųjų išteklių panaudojimo; tačiau pabrėžia, kad nors piliečių dalyvavimas kai kuriose srityse bus naudingas, svarbu, kad piliečiai aiškiai suprastų, kokių dalyvavimo rezultatų galima pasiekti, įskaitant būdingus apribojimus, taikant tinkamas ir skaidrias tęstinių veiksmų procedūras;

35.

pažymi, kad piliečių dalyvavimo mechanizmai apima įvairias viena kitą papildančias priemones, pvz., piliečių asamblėjas, piliečių iniciatyvas, viešas konsultacijas, piliečių dialogus, dalyvaujamąjį biudžeto sudarymą, referendumus ir kt.;

36.

primena, kad piliečių dalyvavimo mechanizmais turėtų būti suteikiama galimybė pavieniams asmenims išreikšti savo idėjas ir nurodyti susirūpinimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad šie mechanizmai turi būti dalyvaujamojo pobūdžio, įtraukūs, atviri, apgalvoti, tarpvalstybiniai, skaidrūs, nešališki, atskaitingi, veiksmingi, matomi ir patrauklūs;

37.

pabrėžia, kad, siekiant užmegzti ryšius su kuo daugiau žmonių, turi būti laikomasi įtraukaus požiūrio; pabrėžia, jog atrenkant dalyvius turėtų būti užtikrintas proporcingas atstovavimas gyventojams, naudojant tinkamus komunikacijos mechanizmus, kad būtų galima pasiekti įvairius visuomenės atstovus ir būtų visapusiškai atspindėta socialinė ir teritorinė įvairovė; pabrėžia, kad visi piliečiai turėtų turėti vienodas galimybes naudotis dalyvavimo mechanizmais, įskaitant gyvenančius nepalankių sąlygų vietovėse arba tuos, kurie turi mažiau galimybių gauti ES informaciją; ragina taikyti dalyvavimo mechanizmus visiems, įskaitant ES gyvenančius ne ES piliečius, taip pat kitoje valstybėje narėje arba ES nepriklausančioje šalyje gyvenančius ES piliečius, kuriems turėtų būti pasiūlytos jų poreikiams pritaikytos alternatyvios priemonės;

38.

pabrėžia, kad piliečiai turi turėti galimybę naudotis dalyvavimo mechanizmais visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis; primena, kad kalbos barjeras atitolina Europos institucijas nuo piliečių ir kliudo kurti iš tiesų įtraukią Europos demokratiją;

39.

pabrėžia, kad svarbu suteikti visapusišką prieigą neįgaliesiems prie visų įvairių priemonių, kurias ES yra numačiusi piliečiams, visų pirma užtikrinant sistemingą vertimą žodžiu ir raštu į gestų kalbą bei lengvai skaitomą kalbą;

40.

pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų atlikti svarbų vaidmenį taikant dalyvaujamojo pobūdžio priemones; mano, kad labai svarbu taikyti tinkamas metodikas, kuriomis būtų remiamas jų dalyvavimas; pabrėžia, jog norint, kad tokios priemonės būtų sėkmingos, reikia įtraukti Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą;

41.

pabrėžia, kad bet kokio dalyvaujamojo proceso tikslas, taisyklės ir terminai turi būti paskelbiami iš pat pradžių, kad jie būtų veiksmingi; pabrėžia, kad informacija apie piliečių dalyvavimą turi pabrėžti praktinį bet kokio mechanizmo vaidmenį, nes priešingu atveju dėl nepasiteisinusių lūkesčių sumažės dalyvavimas, o taip pat ir teisėtumas;

42.

pabrėžia, kad reikia tinkamai suderinti reguliariai rengiamų piliečių dialogų bendrą formatą ir įvairią nacionalinę praktiką, kad piliečiams būtų sukurta Europos sistema, kuria būtų atsižvelgiama į įvairias svarstymų nacionaliniu lygmeniu tradicijas;

43.

pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos turėtų papildyti kontaktinio dalyvavimo priemones ir visų pirma turėtų būti naudojamos siekiant skatinti gyventojų, kuriems sunku dalyvauti tradicinėse dalyvavimo priemonėse, dalyvavimą;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares kurti prieinamas, inovatyvias ir įtraukias piliečių dalyvavimo bei dialogų priemones, geriau panaudojant skaitmenines technologijas, kad visi piliečiai (pvz., jaunesni ir vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji, judūs ES piliečiai, kaimo ar mažiau apgyvendintų vietovių gyventojai) galėtų veiksmingai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, remdamiesi patirtimi, įgyta per COVID-19 pandemiją, kuri paspartino skaitmeninių priemonių naudojimą; atkreipia dėmesį į nebiurokratiškų ir išsamių interneto svetainių, kuriose piliečiams pateikiama informacija apie visas Europos dalyvavimo iniciatyvas, pridėtinę vertę; akcentuoja nepaprastai svarbų socialinės žiniasklaidos vaidmenį, ypač kalbant apie vaikus; pabrėžia, kad tokiomis inovatyviomis priemonėmis turėtų būti siekiama remti atstovaujamąją demokratiją ir kad skaidrumas turėtų būti užtikrinamas visais lygmenimis;

45.

ragina tikrinti faktus ir mažinti dezinformaciją apie interneto platformų, kurios naudojamos bendrauti su piliečiais, veikimą;

46.

primena, kad prieš pradėdamos bet kokį dalyvaujamąjį procesą ES institucijos privalo įsipareigoti imtis tęstinių veiksmų, susijusių su gautais rezultatus, paisydamos savo kompetencijos srities ir laikydamosi teisėkūros procedūrų, nes piliečių nusivylimas dažnai kyla dėl to, kad trūksta tęstinumo; pabrėžia, kad piliečiai turėtų aiškiai suprasti piliečių dalyvavimo ir dialogo struktūras, kad lūkesčiai atitiktų tikrovę, priešingu atveju kyla pavojus, kad piliečiams nebus užtikrintos jų pilietinės teisės; pabrėžia, kad bet kokia nauja dalyvaujamoji priemonė turėtų būti vykdoma kartu su plačia komunikacijos kampanija, kuri apimtų aukšto lygio politinį dalyvavimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, panašią į sėkmingą 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampaniją;

47.

pabrėžia, kad ES institucijos turi aktyviai teikti konsultacijas dalyviams viso dalyvavimo proceso metu; pabrėžia, kad pasibaigus procesui gauti rezultatai turi būti aiškiai apibrėžti, kad būtų galima imtis su jais susijusių privalomų veiksmų; siūlo, kad tokio proceso pabaigoje dalyviams būtų raštu pateikta grįžtamoji informacija apie kiekvieną pasiūlymą ar rekomendaciją aiškia kalba, kurioje ES institucijos paaiškintų savo ketinimą įgyvendinti tą pasiūlymą ar rekomendaciją arba pagrįstų savo sprendimą to nedaryti; pripažįsta, kad esama sunkumų ir iššūkių, kuriuos reikia įveikti, jei dalyvavimo mechanizmais siekiama labiau prisidėti prie demokratinės sistemos kokybės, o tai padėtų ugdyti atsakomybės bei europinės tapatybės jausmą;

48.

pabrėžia, jog reikia sukurti tolesnių veiksmų, susijusių su piliečių dialogais, sistemą, kad būtų veiksmingai atsižvelgta į piliečių indėlį; siūlo numatyti, kad dalis tęstinių veiksmų galėtų būti pranešimų savo iniciatyva ir viešųjų klausymų rengimas ir kad būtų galima į visus šiuos etapus įtraukti piliečius, įskaitant mažiausiai atstovaujamas visuomenės grupes, visų pirma jaunimą;

49.

mano, kad vykdant piliečiams skirtus dalyvaujamojo pobūdžio procesus turi būti užtikrinamas kuo didesnis skaidrumas; pažymi, kad skaidrumas ir atvirieji duomenys stiprina pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, taigi ir jų teisėtumą; pabrėžia, kad norint skatinti ES institucijų demokratinį teisėtumą pasitelkiant visuomenės dalyvavimą, reikia geriau suprasti ES sprendimų priėmimo procesą; ragina ES lygmeniu sukurti ES lygmens atviros vyriausybės standartą, kuris būtų pagrindas kitiems valdžios lygmenims;

50.

siūlo, kad Komisijos svetainė „Išsakykite savo nuomonę“ taptų vieno langelio principu veikiančia sistema, suteikiančia prieigą prie visų dalyvaujamojo pobūdžio priemonių ES lygmeniu; pažymi, kad COVID-19 pandemija paskatino naudotis skaitmeninėmis medijomis ir internetinėmis konferencijų sistemomis, todėl mato tolesnes skaitmeninimo teikiamas galimybes piliečių dalyvavimui; pažymi, kad tai padeda piliečiams greičiau, plačiau ir įtraukiau dalyvauti priimant sprendimus; įsitikinęs, kad ES turėtų skatinti naujus ir novatoriškus piliečių dalyvavimo būdus, kad būtų galima naudotis skaitmeninių technologijų priemonėmis, kurios palengvina daugiakalbį dialogą su piliečiais; ragina Komisiją naudotis papildomomis skaitmeninėmis galimybėmis, kad piliečiai galėtų dalyvauti visomis oficialiosiomis ES kalbomis, įskaitant mokamąją medžiagą, praeities pavyzdžius ir informaciją apie atitinkamus teisės aktus; mano, kad turėtų būti numatytos nuostatos akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims;

51.

ragina įsteigti nepriklausomą pilietinės visuomenės, akademinių ir socialinių partnerių forumą šiam procesui ir tolesniems veiksmams, kurių imasi ES institucijos, stebėti;

52.

ragina sudaryti palankesnes sąlygas sukurti nepriklausomą pilietinės visuomenės organizacijų tinklą, grindžiamą savanorišku dalyvavimu, siekiant sutelkti įvairias demokratijos iniciatyvas, be kita ko, įvairiuose regionuose, siekiant palengvinti dalijimąsi informacija ir žinių perdavimą, taip pat užtikrinti, kad būtų taikomi geriausios praktikos metodai; mano, kad tai padidintų piliečių informuotumą apie ES sprendimų priėmimo procedūras ir užtikrintų daugiau galimybių piliečiams daryti įtaką politikos formavimui;

53.

palankiai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto pirmininkų pasiūlymą įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procesuose klausimais;

54.

įsipareigoja bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais siekiant gerinti papildomus piliečių nuomonės pateikimo būdus, be kita ko, plėsti piliečių dialogus ir sukurti nuolatinį piliečių dalyvavimo mechanizmą ir oficialiai privalomą tolesnių veiksmų procesą;

55.

ragina Komisiją, vadovaujantis ES sutarties 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad institucijos turi palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene, pateikti pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl pilietinio dialogo;

56.

pabrėžia, kad svarbu koordinuotai ir nuosekliai skatinti piliečių įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų stiprinti Europos Komisijos atstovybių ir Europos Parlamento ryšių biurų vaidmenį, veiklą ir nepriklausomumą valstybėse narėse, taip siekiant didinti piliečių aktyvumą, sudaryti paprastesnes sąlygas tiesioginiam dialogui su piliečiais ir suteikti galimybių skleisti informaciją bei didinti informuotumą apie Europos Sąjungą ir jos politiką, plačiai ir gerai koordinuojamu būdu naudojantis skaitmeniniam ir fiziniam piliečių dalyvavimui skirtomis komunikacijos priemonėmis;

57.

atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyva „Naujasis europinis bauhauzas“ yra naujausia inovacija, kuria siekiama skatinti ir palengvinti piliečių dalyvavimą; pabrėžia, kad šia iniciatyva suburiami piliečiai, ekspertai, įmonės ir institucijos ir sudaromos palankesnės sąlygos pokalbiams, kaip rytojaus gyvenamąsias erdves padaryti įperkamesnes ir prieinamesnes;

58.

siūlo į bandomiesiems projektus taikyti piliečių dalyvavimo mechanizmus, įskaitant dalyvaujamojo biudžeto sudarymą, kad būtų galima formuoti Sąjungos biudžeto išlaidas ir visuomenės patalką ir kad piliečiai galėtų dalyvauti formuojant politiką kartu su ES sprendimus priimančiais asmenimis;

59.

pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams, tinkamai bendradarbiaujant su ES institucijoms, dalyvauti vykdant ES struktūrines reformas, šiuo tikslu reformuojant konvento sušaukimo metodą, numatytą Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnyje; siūlo tai aptarti per Konferenciją dėl Europos ateities;

60.

palankiai vertina Konferenciją dėl Europos ateities ir mano, kad tai puiki galimybė tiesiogiai bendrauti su piliečiais vedant prasmingą dialogą dėl Europos ateities ir reaguoti į jų poreikius;

61.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti proporcingą pilietinės visuomenės organizacijų ir institucinių atstovų dalyvavimą Konferencijoje dėl Europos ateities; pabrėžia, kad reikia imtis tvirtų tęstinių veiksmų atsižvelgiant į konferencijos rezultatus: informuoti piliečius apie įvairius su tuo susijusio sprendimų priėmimo proceso etapus, užtikrinti, kad dialogas su piliečiais būtų prasmingas ir tęstųsi oficialiai pasibaigus Konferencijai dėl Europos ateities;

62.

pabrėžia, kad piliečių agoros, organizuojamos Konferencijos dėl Europos ateities metu, turėtų būti išbandytos dėl jų būsimo institucionalizavimo, kaip nuolatinio piliečių dalyvavimo pagrindinėse diskusijose mechanizmo;

63.

Tikisi, kad Konferencija dėl Europos ateities labai prisidės plėtojant tolesnį piliečių dalyvavimą ES politikos formavimo procese ir sudarys sąlygas kurti naujus nuolatinius piliečių dalyvavimo mechanizmus;

64.

mano, kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia galimybę aptarti galimas aktyvaus piliečių dalyvavimo konsultacijų procese mechanizmus, siekiant daryti įtaką Komisijos metinei darbo programai ir pranešimui apie Sąjungos padėtį; pažymi, kad toks mechanizmas galėtų veikti kasmet, pradedant tuo, kad pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais pradėtų dirbti nacionalinės ir regioninės piliečių agoros, per kurias turėtų būti parengiami prioritetai, kurie turėtų būti aptarti tarpvalstybinėje Europos piliečių agoroje, kuri galėtų baigtis Europos dieną; atkreipia dėmesį į tai, kad prioritetai, kuriuos parengia Europos piliečių agora, turėtų būti pristatyti ES institucijoms, kad būtų galima juos įtraukti į konsultacijų mechanizmą rengiant Komisijos metinę darbo programą;

65.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0010.

(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0153.

(3) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa FL4023.

(4) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(5) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL L 130, 2019 5 17, p. 55).

(6) Specialioji ataskaita Nr. 14/2019 „Išsakykite savo nuomonę!“, Europos Audito Rūmai, 2019 m. rugsėjis.

(7) OL C 440, 2020 12 18, p. 49.

Top

Choose the experimental features you want to try