a)

rinkti ir po to pateikti valstybės narės mokesčių institucijoms duomenis apie vykdant tarpininko veiklą sudarytas trumpalaikės nuomos sutartis;

b)

išskaičiuoti mokesčių administratoriui mokėtiną mokestį nuo sumų, kurias nuomininkai moka nuomotojams, ir vėliau pervesti šias sumas į valstybės iždą?

a)

ar pagal SESV 56 straipsnyje įtvirtintą laisvės teikti paslaugas principą ir, jeigu jie taikytini šioje srityje, pagal direktyvose 2006/123/EB (2) ir 2000/31/EB (3) netiesiogiai nustatytus analogiškus principus draudžiama tokia nacionalinė priemonė, pagal kurią Italijoje veikiantiems nekilnojamojo turto tarpininkams – įskaitant Italijoje neįsisteigusius paslaugas internetu teikiančius ūkio subjektus – tenka pareiga rinkti duomenis apie trumpalaikės nuomos sutartis ir vėliau pateikti pranešimą apie tai mokesčių administratoriui, kad surinktų paslaugos gavėjų mokėtinus tiesioginius mokesčius;

b)

ar pagal SESV 56 straipsnyje įtvirtintą laisvės teikti paslaugas principą ir, jeigu jie taikytini šioje srityje, pagal direktyvose 2006/123/EB ir 2000/31/EB netiesiogiai nustatytus analogiškus principus draudžiama tokia nacionalinė priemonė, pagal kurią Italijoje veiklą vykdantiems nekilnojamojo turto tarpininkams – įskaitant Italijoje neįsisteigusius paslaugas internetu teikiančius ūkio subjektus, – kurie dalyvauja atliekant mokėjimus pagal jiems tarpininkaujant sudarytas trumpalaikės nuomos sutartis, tenka pareiga, siekiant surinkti paslaugos gavėjų mokėtinus tiesioginius mokesčius, juos išskaičiuoti ir vėliau pervesti į valstybės iždą;

c)

jei į pirmus du klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar SESV 56 straipsnyje įtvirtintas laisvės teikti paslaugas principas ir, jeigu jie taikytini šioje srityje, direktyvose 2006/123/EB ir 2000/31/EB netiesiogiai nustatyti analogiški principai vadovaujantis [Europos Sąjungos] teise vis dėlto galėtų būti ribojami a ir b punktuose aprašytomis nacionalinės teisės nuostatomis, nes priešingu atveju paslaugos gavėjų mokėtinų tiesioginių mokesčių rinkimas būtų neveiksmingas;

d)

ar SESV 56 straipsnyje įtvirtintas laisvės teikti paslaugas principas ir, jeigu jie taikytini šioje srityje, direktyvose 2006/123/EB ir 2000/31/EB netiesiogiai nustatyti analogiški principai vadovaujantis [Europos Sąjungos] teise vis dėlto galėtų būti ribojami nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią Italijoje neįsisteigusiems nekilnojamojo turto tarpininkams tenka pareiga paskirti fiskalinį agentą, kuris privalo neįsisteigusio tarpininko vardu ir sąskaita taikyti b punkte aprašytas nacionalines priemones, nes priešingu atveju paslaugos gavėjų mokėtinų tiesioginių mokesčių rinkimas būtų neveiksmingas?