Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 62017CA0003

    Byla C-3/17: 2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sporting Odds Limited / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Központi Irányítása (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvė teikti paslaugas — SESV 56 straipsnis — ESS 4 straipsnio 3 dalis — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — Apribojimai — Azartiniai lošimai — Nacionalinės teisės aktai — Valstybės atliekamas tam tikrų formų azartinių lošimų eksploatavimas — Išimtinės teisės — Koncesijų sistema kitoms lošimų formoms — Leidimo reikalavimas — Administracinė nuobauda)

    OL C 142, 2018 4 23, p. 11—12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    23.4.2018   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 142/11


    2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sporting Odds Limited / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Központi Irányítása

    (Byla C-3/17) (1)

    ((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Laisvė teikti paslaugas - SESV 56 straipsnis - ESS 4 straipsnio 3 dalis - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Apribojimai - Azartiniai lošimai - Nacionalinės teisės aktai - Valstybės atliekamas tam tikrų formų azartinių lošimų eksploatavimas - Išimtinės teisės - Koncesijų sistema kitoms lošimų formoms - Leidimo reikalavimas - Administracinė nuobauda))

    (2018/C 142/15)

    Proceso kalba: vengrų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Fővárosi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság

    Šalys pagrindinėje byloje

    Pareiškėja: Sporting Odds Limited

    Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Központi Irányítása

    Rezoliucinė dalis

    1.

    SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad iš esmės jis nedraudžia dualios azartinių lošimų rinkos organizavimo sistemos, pagal kurią kai kurios azartinių lošimų rūšys priskiriamos valstybės monopoliui, o kitos – koncesijų ir leidimų, skirtų organizuoti azartiniams lošimams, suteikimo sistemai, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatys, kad laisvą paslaugų teikimą ribojančiais teisės aktais iš tiesų nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinami atitinkamos valstybės narės nurodyti tikslai.

    2.

    SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią išduoti leidimą organizuoti internetinius azartinius lošimus galima tik azartinių lošimų veiklos organizatoriams, pagal koncesiją eksploatuojantiems nacionalinėje teritorijoje veikiančius lošimo namus, nes ši nuostata nėra sąlyga, būtina nustatytiems tikslams pasiekti, ir egzistuoja mažesnių ribojamųjų priemonių, kurios leistų pasiekti tokius tikslus.

    3.

    SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, kuriuose numatyta koncesijų ir leidimų organizuoti internetinius azartinius lošimus sistema, jeigu juose yra kitose valstybėse narėse įsisteigusius ūkio subjektus diskriminuojančių nuostatų arba įtvirtintos nediskriminacinės nuostatos, tačiau jos taikomos nesilaikant skaidrumo arba įgyvendinamos taip, kad tam tikriems kitose valstybėse narėse įsisteigusiems potencialiems konkurso dalyviams trukdoma ar tampa sudėtingiau pateikti savo kandidatūrą.

    4.

    SESV 56 straipsnį ir ESS 4 straipsnio 3 dalį, siejamus su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad jie nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, kuriuose nenumatyta, kad laisvą paslaugų teikimą ribojančių priemonių, kaip jos suprantamos pagal SESV 56 straipsnį, proporcingumo klausimas nagrinėtinas ex officio, ir pagal kuriuos įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims.

    5.

    SESV 56 straipsnį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad ribojamąsias teisės nuostatas nustačiusi valstybė narė privalo pateikti įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja tikslai, galintys pateisinti SESV garantuojamos pagrindinės laisvės kliūtį ir jos proporcingumą, o valstybei narei to nepadarius, minėtas teismas turi galėti daryti visas dėl tokio nepateikimo kylančias išvadas.

    6.

    SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, jog negalima pripažinti, kad valstybė narė neįvykdė pareigos pateisinti ribojamąją priemonę dėl to, kad įtvirtindama tokią priemonę nacionalinės teisės aktuose ir, nacionaliniam teismui ją nagrinėjant, nepateikė jos poveikio analizės.

    7.

    SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama sankcija, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, skiriama už nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatoma koncesijų ir leidimų, skirtų organizuoti azartiniams lošimams, suteikimo sistema, pažeidimą, jeigu paaiškėja, kad tokie nacionalinės teisės aktai prieštarauja šiam straipsniui.


    (1)  OL C 112, 2017 4 10.


    Į viršų