13.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 382/32

1.

Ar SESV 49 straipsniui, siejamam su 54 straipsniu, prieštarauja valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią apmokestinamojo asmens nerezidento privalomų įmokų į profesinių pensijų fondą (kurias jis moka todėl, kad yra valstybės narės advokatų rūmų narys, kuriuo jis privalo būti dėl su jo profesija susijusių teisinių priežasčių, nes vykdo veiklą keliose valstybėse narėse), taikant ribotą pareigą mokėti mokesčius, negalima atskaityti apskaičiuojant pajamų mokestį, o apmokestinamojo asmens rezidento įmokas, taikant neribotą pareigą mokėti mokesčius, iki tam tikros nacionalinės teisės aktuose nustatytos ribos atskaityti galima?

2.

Ar pirmajame klausime minėta teisės nuostata prieštarauja SESV 49 straipsniui, siejamam su 54 straipsniu, jeigu apmokestinamasis asmuo moka ne tik privalomas įmokas, bet ir papildomas – savanoriškas – įmokas į profesinių pensijų fondą ir šių įmokų valstybė narė neleidžia atskaityti apskaičiuojant pajamų mokestį, nors gali būti, kad vėliau mokamos pensijų išmokos šioje valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus bus apmokestintos taip pat tuo atveju, jeigu asmeniui buvo taikoma ribota pareiga mokėti mokesčius?

3.

Ar pirmame klausime minėta teisės nuostata prieštarauja SESV 49 straipsniui, taikomam kartu su 54 straipsniu, jeigu apmokestinamasis asmuo, nepriklausomai nuo jo įrašymo į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą ir į profesinių pensijų fondą mokamų įmokų, yra sudaręs savanoriško pensijų draudimo sutartį ir moka įmokas į privatų pensijų fondą, o valstybė narė šių įmokų neleidžia atskaityti apskaičiuojant pajamų mokestį, nors gali būti, kad vėliau mokamos pensijų išmokos šioje valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus bus apmokestintos taip pat tuo atveju, jeigu asmeniui buvo taikoma ribota pareiga mokėti mokesčius?