13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/15

Pranešėja

Milena ANGELOVA

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad MVĮ skiriamas didžiausias dėmesys ES ekonominėje politikoje. Vertina ir tai, kad pastarąjį dešimtmetį buvo priimta nemažai teisės aktų ir skirta daug lėšų MVĮ remti. Tačiau EESRK pritaria dažnai MVĮ bendruomenės reiškiamai nuomonei, kad vis dar esama didelių MVĮ politikos sričių parengimo ir įgyvendinimo trūkumų, kurie iš esmės kenkia paramos priemonių veiksmingumui.

1.2.

EESRK pastarojo meto atliktuose tyrimuose (1) nustatyta, kad pagal ES MVĮ politiką ir dabartinius paramos mechanizmus daug Europos MVĮ priskiriama vienalytei grupei ir, deja, neatsižvelgiama į skirtingus įmonių pogrupių, kurie patenka į MVĮ apibrėžties taikymo sritį, poreikius. Specialiai pritaikytų paramos mechanizmų pavyzdžių yra palyginti mažai. Plėtojant ES MVĮ politiką yra vadovaujamasi „vienu visiems tinkamu“ požiūriu, ir tai yra rimta problema, kuri užkerta kelią pasiekti pageidaujamą poveikį MVĮ įgyvendinant joms skirtą politiką (2). Todėl labai rekomenduojama imtis geresnės MVĮ politikos rinkodaros, kartu tiksliau nustatant MVĮ poreikius ir nepamirštant būsimų viešų konsultacijų dėl MVĮ apibrėžties svarbos.

1.3.

EESRK įspėja, kad, nepaisant nuolatinių ES lygmeniu dedamų pastangų sumažinti administracinę naštą, ES MVĮ politikoje ir taikomuose paramos mechanizmuose, vis dar vyrauja biurokratinis požiūris ir sudėtingos administracinės taisyklės. ES MVĮ dažnai tenka suprasti, kad atsakingi pareigūnai neturi jokio supratimo, kaip jų įmonės iš tikrųjų veikia. Dauguma ES paramos mechanizmų, atrodo, nėra pritaikyti tam, kad galėtų reaguoti į vis stiprėjantį MVĮ reikalavimą priimti greitus, aiškius ir veiksmingus sprendimus.

1.4.

EESRK yra susirūpinęs, kad dauguma MVĮ (daugiausia – mažų ir labai mažų įmonių) dėl komunikavimo spragų nieko nežino apie šias paramos priemones ir tinklus. Šią padėtį ištaisyti būtų galima dedant daugiau pastangų informuotumui didinti, teikiant daugiau paramos, kad daugiau MVĮ galėtų susipažinti su reikiama informacija, oficialioms institucijoms labiau bendradarbiaujant nacionaliniu ir regionų lygmeniu su vietos tarpininkais, kurie specializuojasi darbo su MVĮ srityje (darbdavių ir MVĮ asociacijų, prekybos rūmų), taip pat teikiant daugiau paramos, kuri būtų patogi naudotojui bei pritaikyta įmonių poreikiams. Dauguma siūlomų priemonių pagal jų struktūrą ir turinį yra pernelyg sudėtingos, neaiškios ir biurokratinės, kad atitiktų MVĮ poreikius. Siekiant spręsti šią problemą, EESRK ragina Europos Komisiją (EK) ir valstybes nares kuo geriau išnaudoti Europos semestrą, sistemingai ir visur taikyti partnerystės principą (3) ir privalomai įtraukti MVĮ atstovaujančias organizacijas Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis rengiant, įgyvendinant ir stebint MVĮ politiką ir paramos priemones. Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nuosekliai daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama paramos MVĮ politikai, siekiant užtikrinti tinkamą parengimą, veiksmingą įgyvendinimą ir rezultatų kokybinį bei kiekybinį įvertinimą.

1.5.

EESRK apgailestauja, kad ES MVĮ politikos pažangos vertinimo procesas išlieka susiskaidęs. Nors MVĮ veikla yra visapusiškai registruojama, ES paramos priemonių poveikis šiai veiklai ir mastas, kiek MVĮ plėtros pokyčiai gali būti priskiriami šių priemonių poveikiui, nėra registruojami. Turima informacija dažniausiai būna kiekybinė ir nesuteikia jokios kokybinės informacijos, todėl ir nėra pagrindo tinkamai įvertinti politikos ir paramos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą (4).

1.6.

Remdamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis, EESRK reiškia susirūpinimą, kad Europos iniciatyvos Small Business Act įgyvendinimas dar toli gražu nebaigtas (5). Pasiekimai įvairiose srityse yra labai skirtingi – prastesnių rezultatų pasiekta verslumo, bendrosios rinkos ir galimybių gauti finansavimą srityse. Padėtis įgūdžių ir inovacijų bei valstybinių ir viešųjų pirkimų srityse nuo 2008 m. iš esmės pablogėjo (6). Akivaizdu, kad reikėtų skatinti valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad rengdamos ir įgyvendindamos poveikį MVĮ turinčią politiką ir teisės aktus jos remtųsi Small Business Act.

1.7.

1.7.1.

ES MVĮ politikoje turėtų būti pripažįstamas Europos MVĮ nevienalytiškumas ir įvairovė. Reikėtų ištirti konkrečius labai mažų įmonių, šeimos ir „tradicinių“ įmonių, socialinių įmonių, laisvųjų profesijų, savarankiškai dirbančių asmenų ir kitų konkrečių grupių, turinčių pakankamai skirtingas teisines formas ir veiklos modelius, poreikius, kad būtų suteiktos atitinkamos, jų augimą skatinančios politikos priemonės.

1.7.2.

EESRK siūlo EK įvertinti, ar dabartinė MVĮ apibrėžtis atitinka jų įvairialypiškumą, sektoriaus dinamiką, ypatumus ir įvairovę pastarąjį dešimtmetį (7). EESRK ragina parengti aiškią, suderintą ir nuoseklią horizontaliąją, MVĮ skirtą politiką, grindžiamą daugiamečiu veiksmų planu.

1.7.3.

ES MVĮ paramos priemonės turėtų būti parengtos „verslo kalba“, kad atitiktų augimo ir užimtumo skatinimo tikslą. Siekiant supaprastinti pernelyg sudėtingus paramos mechanizmus, svarbu ieškoti MVĮ organizacijų pagalbos ir patarimo, nes jos geriausiai žino MVĮ poreikius, kad ES MVĮ politika būtų atsižvelgta į verslo interesus. Šiuo požiūriu, MVĮ laiko nacionalinius socialinius partnerius svarbiais veikėjais, galinčiais turėti pozityvios įtakos perduodant MVĮ nuomonę, kaip pagerinti MVĮ skatinimo politiką, ir ragina juos labiau įtraukti į nacionalines reformų programas. Todėl reikėtų stiprinti socialinių partnerių, taip pat MVĮ asociacijų, prekybos ir pramonės rūmų ir kitų MVĮ tarpinių organizacijų vaidmenį.

1.7.4.

Įgyvendinant ES MVĮ politiką daugiau dėmesio reikėtų skirti MVĮ, ypač pažeidžiamiausių pogrupių, t. y. vieno asmens įmonių, labai mažų įmonių, mažą inovacinį potencialą turinčių tradicinių įmonių, atokiuose regionuose esančių įmonių ir pan. (8), informavimui apie galimą paramą. Reikėtų išsaugoti ir populiarinti pagrindinius paramos tinklus, taip pat padaryti juos patrauklesnius ir visapusiškesnius MVĮ atžvilgiu. Europos Komisijai reikėtų atidžiai įvertinti esamų rėmimo tinklų koordinavimo bendroje vieno langelio principu paremtoje sistemoje užtikrinimo galimybes, atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje.

1.7.5.

Labai svarbu sukurti stiprią keleto suinteresuotųjų subjektų partnerystę – MVĮ platformas – su socialiniais partneriais ir viešaisiais bei privačiais suinteresuotaisiais subjektais, kurie sprendžia MVĮ problemas nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Bendradarbiavimo su MVĮ organizacijomis, kurios geriausiai pritaikytos prie MVĮ poreikių, ypač nacionaliniu ir regionų lygmenimis, stiprinimas yra labai svarbus siekiant įveikti komunikacijos atotrūkį tarp MVĮ ir ES paramos mechanizmų. Be to, atsirastų galimybė sukurti naują ir veiksmingą būdą, kaip pasiekti MVĮ naudojantis vietiniais darbdavių organizacijų, prekybos ir ekonomikos rūmų ir MVĮ asociacijų ir profesinių ar sektorinių organizacijų padaliniais kaip pagrindiniais tarpininkais populiarinant ir stiprinant turimas paramos priemones.

1.7.6.

MVĮ geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai vietos valdžios institucijos bendradarbiauja su MVĮ organizacijomis rengiant ir įgyvendinant politiką. Dabartinė tendencija, kai tarpininkais dažniausiai pasirenkami bankai, iš esmės nėra geriausias sprendimas. Bankai turėtų būti finansiniai tarpininkai, bet visai kitais aspektais (politikos rengimas, informavimas, viešinimas ir kt.), labiau tiktų MVĮ atstovaujančios organizacijos. Todėl EESRK ragina EK parengti priemones, kuriomis būtų remiamos MVĮ organizacijos įgyvendinant MVĮ politiką ir skleidžiant MVĮ aktualią informaciją, be kita ko, teikiant finansinę paramą joms.

1.7.7.

EESRK ragina, kad iniciatyva Small Business Act ir du jos principai – „pirmiausia galvoti apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“ – taptų teisiškai privalomi. Tačiau taikant principą „tik vieną kartą“ neturėtų būti trukdoma priimančiosioms šalims patikrinti būtinus teisinius ir profesinius reikalavimus verslui vykdyti. Partnerystės principas turėtų būti taikomas visoms teisėkūros procedūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai darančioms poveikį MVĮ. Iš esmės primygtinai patariama kasmet rengti MVĮ platformų posėdžius ES ir valstybių narių lygmeniu.

2.1.

ES MVĮ paramos politika (9) yra reikalinga tam, kad, priešingai nei yra daugelyje pasaulio šalių, Europos MVĮ turi laikytis taisyklių tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu – dažnai tokios taisyklės priimamos realiai nesitariant su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis, taip prieštaraujant principui „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Nepaisant ribotų MVĮ žmogiškųjų ir techninių išteklių, tai iš esmės padidina verslui vykdyti reikalingas pastangas ir sąnaudas.

2.2.

2008 m. EK paskelbė principus „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“, kurie yra ryžtingas žingsnis skatinant 23 mln. Europos MVĮ konkurencingumą ir gerinant verslo aplinką (10). EESRK tvirtai remia šį siekį (11), tačiau įspėja, kad, jei SBA nebus teisiškai privaloma ir visais valdymo lygmenimis – ES, valstybės narės ir regionai neprivalės laikytis šios iniciatyvos ir ji liks tik politine deklaracija.

2.3.

SBA įgyvendinimas buvo įvertinas ir atnaujintas 2011 m. (12), tačiau išvados apie realų poveikį teikė mažai vilčių ir reikėjo dėti daugiau pastangų (13). EESRK pakartotinai teikė pasiūlymus, kaip pagerinti MVĮ politikos veiksmingumą (14). Šiuo metu poveikį MVĮ daro visos ES politikos sritys, todėl reikalinga parengti ir veiksmingai bei efektyviai įgyvendinti tikrą horizontalią, matomą, koordinuotą ir nuoseklią politiką (15).

2.4.

MVĮ politikoje neatsižvelgiama į skirtingų kategorijų MVĮ skirtingus poreikius. Siekiant veiksmingiau parengti ir įgyvendinti politiką, reikalinga daugiau dėti informavimo pastangų, kad būtų galima tiksliau atskirti jų adresatus ir tiksliau nustatyti bei pritaikyti siūlomus sprendimus prie jų konkrečių poreikių. Segmentavimo kriterijai galėtų būti grindžiami ne tik dydžiu (pvz., kuo mažesnė įmonė, tuo jai sunkiau gauti finansavimą ir tuo jai reikalingesnės yra konsultacijos, ugdomasis vadovavimas ir kuravimas), bet ir vietove (miestai ir miesteliai ir atokios kaimo vietovės), gyvavimo ciklo etapu (pradedančioji įmonė, veiklą plečianti įmonė), sektoriumi (pramonės, prekybos, žemės ūkio, turizmo ir t. t.) ir kt.

2.5.

Jau yra atliktas svarbus „Small Business Act“ peržiūros parengiamasis darbas. Programa REFIT ėmėsi labai reikalingų ES teisės aktų sistemos patobulinimų, siekiant sumažinti administracines kliūtis. Bėgant metams, galiojančių ES teisės aktų skaičius išaugo iki 19 875 dokumentų (16). Iš jų 1 527 dokumentuose yra su MVĮ susijusių nuostatų; daugiausia jų yra šių sričių dokumentuose: valstybės pagalbos (343), konkurencijos (293), vidaus rinkos (217), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (133) ir biudžeto (117) dokumentuose.

2.6.

Naujausiuose EESRK tyrimuose nustatyta, kad, nepaisant įvairių vykdomų iniciatyvų, ES MVĮ politika turi būti iš esmės peržiūrėta, siekiant įvairinti paramos priemones, supaprastinti taikomas taisykles ir optimizuoti bendravimą ir bendradarbiavimą su MVĮ bei MVĮ organizacijomis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į MVĮ įvairovę ir skirtingus jų poreikius. Regionų ir teritorijų vaidmuo įgyvendinant ES politiką ir teisės aktus, visų pirma MVĮ, nuolat didėja (17).

3.1.

MVĮ susiduria su vis didesniais įvairiausiais iššūkiais:

3.2.

MVĮ yra labai nevienalytės ir skirtingos. Jos gali būti diferencijuojamos pagal dydį, gyvavimo ciklo etapą, vietovę, nuosavybės rūšį, veiklos sektorių, kt. ir paramos poreikiai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo to, kokiam konkrečiam pasegmenčiui MVĮ priklauso. Specialią grupę, kuriai reikia taikyti specialų režimą, yra „vieno asmens įmonės“ (beveik 50 % visų MVĮ) ir kurioms paramos priemonės beveik nepriklauso. Siekiant padėti šiai pažeidžiamiausiai MVĮ grupei gyvuoti ir klestėti, fiktyvaus savarankiško darbo problema turėtų būti tinkamai sprendžiama.

3.3.

Atsižvelgiant į tai, požiūris, kad skatinimo politika turi būti rengiama tik pagal remiamų įmonių dydį, gali būti pasenęs ir pernelyg platus – taip nepaisoma įvairių MVĮ grupių skirtingų poreikių. EESRK savo nuomonėse nuolat pabrėžia, kad Europoje reikia tikslingesnės ir tiksliau apibrėžtos MVĮ skatinimo politikos (18), taip pat būtina naujai įvertinti MVĮ apibrėžtį, kad geriau išryškėtų MVĮ įvairovė ir skirtumai tarp valstybių narių (19). EESRK ragina Europos Komisiją pradėti konsultacijas dėl MVĮ apibrėžties. Tokių konsultacijų metu reikėtų įvertinti, kaip apibrėžtis taikoma įgyvendinant MVĮ politikos priemones mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms.

3.4.1.

MVĮ paramos priemonės turi būti vertinamos pagal tikrąjį jų poveikį gerinant MVĮ padėtį ir jei jos konkrečiai atitinka SBA nurodytus principus. EESRK mano, kad būtina atlikti išsamų ES lėšų investavimo efektyvumo ir veiksmingumo kokybinį vertinimą, valstybės narės turi dėti daugiau pastangų įgyvendinant principus „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir „tik vieną kartą“ nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kas turėtų būti privaloma visais lygmenimis (20).

3.4.2.

Principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir SBA principai nėra išsamiai aptarti J.-C. Junckerio plane. Tam tikru mastu jie pateikti programose „Horizontas 2020“ ir COSME, tačiau turėtų būti geriau įgyvendinami praktiškai. EESRK ragina ES politikos formuotojus apsvarstyti SBA principus visuose ES teisės aktuose, kurie galėtų turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį MVĮ.

3.4.3.

Pastaraisiais metais dėl krizės sumažėjo kreditų ir statybų bei nuomos kainos. Kartu su keletu naujų tikslinių priemonių, tai atveria puikias galimybes pradedančiosioms įmonėms, tačiau įmonių veiklos plėtros etapas dažniausiai būna menkai remiamas. Todėl EESRK palankiai vertina naują EK iniciatyvą spręsti šią problemą (21).

3.4.4.

Bankų paskolos išlieka svarbiausiu MVĮ finansavimo šaltiniu, tačiau daugeliui MVĮ vis dar sudėtinga gauti finansavimą iš banko dėl menko bankų balanso, ECB pinigų politikos nedidelio poveikio kai kuriose šalyse ir santykinai didelių kliūčių, kurios kyla dėl reikalavimų garantijoms. Rinkos sektoriaus finansavimas per privataus kapitalo fondus, rizikos kapitalą, obligacijų emisiją ir specializuotiems rinkos segmentams skirtas nuosavybės priemones, ir sutelktinis finansavimas tampa vis svarbesni, bet dauguma MVĮ tebėra nepasirengusios pasinaudoti šiomis galimybėmis (22). MVĮ reikia tinkamų gairių dėl terminų, išsamios informacijos ir paramos, kad tos galimybės būtų išanalizuotos. Remiantis EESRK tyrimu, labai daug MVĮ nežino apie paramos pagal ESIF dotacijų programas galimybes arba apie galimybę prašyti finansavimo iš investicinių fondų, kuriuos remia ES fondai.

3.4.5.

Atlikus atrankinį tyrimą paaiškėjo, kad paramos priemonių tikslai ir prioritetai ne visada atitinka svarbiausius MVĮ poreikius (23), o viena iš priežasčių – nepripažinimas, kad tarp valstybių narių vis dar esama didelių skirtumų. Pavyzdžiui, patekimas į naujas rinkas yra nurodomas kaip vienas rimčiausių MVĮ iššūkių, visų pirma turint omenyje pietinės Europos įmones, o didžiąją dalį paramos, skirtos pagerinti patekimą į rinkas, taip pat ir į tarptautines rinkas, gauna šiaurinės Europos įmonės. Tai akivaizdžiai rodo, kad MVĮ poreikiai nacionaliniu lygmeniu gerokai skiriasi, todėl kyla klausimas, kad, kuriant visai Europai skirtas priemones, galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti atskiriems aspektams. Tokiai nuomonei taip pat pritariama 2014–2015 m. Europos MVĮ metinėje ataskaitoje (24), kurioje nurodyta, kad šios srities rodikliai iš esmės yra žemiausi pietinės Europos šalyse. Šios šalys pateikia duomenis apie labai mažus sėkmingo projektų įgyvendinimo rezultatus, įskaitant programos „Horizontas 2020“ MVĮ skirtas nuostatas (25).

3.4.6.

Dideli su „MVĮ atstovo“ vaidmeniu susiję lūkesčiai kol kas nepasitvirtino. Nedaugelis MVI atstovų žino, kas jų šalyse atlieka šią funkciją. Daugelis MVĮ teigia, kad „MVĮ atstovas“ atlieka tik protokolines ir reprezentacines funkcijas, o ne vaidmenį, susijusį su realiomis MVĮ skatinančiomis priemonėmis. Kadangi pagrindinis šio tinklo tikslas – sukurti sąsają tarp Europos Komisijos ir nacionalinių institucijų, taip pat veiksmingai ginti MVĮ interesus nacionalinėse institucijose ir skatinti įtraukti juos į nacionalinės teisės aktus, MVĮ tikisi gauti realių patarimų ir informacijos apie ES politiką, bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis.

3.4.7.

Verslumo skatinimas yra susijęs su tinkamų sąlygų sukūrimu: būtina didinti pradedančiųjų ir naujų įmonių, kurios išlieka ir veikia sėkmingai, skaičių, padėti naujoms įmonėms didinti konkurencingumą ir greičiau ir veiksmingiau augti bei patobulinti nemokumo procedūras ir plėtoti ir sustiprinti verslo perdavimus (26). Nors jau daug pasiekta ES supaprastinant registracijos technologijas ir procedūras, vis dar reikia įdėti daug pastangų, kad būtų pasiekti antrasis ir trečiasis tikslai. Manoma, kad visose valstybėse narėse prasčiausiai laikomasi principo „antroji galimybė“, ir net EK neskiria sutarčių verslininkams, kurių verslas žlugo.

3.4.8.

Be to, daugelyje šalių likvidacijos (tiek dėl nemokumo, tiek savanoriško likvidavimo), taip pat restruktūrizavimo ir paveldėjimo procedūros yra sudėtingos. EESRK pabrėžia, kad būtina supaprastinti ir suderinti bankroto teisę (27).

3.4.9.

Per viešąjį klausimą ir naujausiuose EESRK tyrimuose taip pat pateikta svarbių įžvalgų apie pagrindinius iššūkius, su kuriais ES MVĮ susiduria visose pagrindinėse prioritetinėse srityse:

—

pagal programą REFIT MVĮ taikomų išimčių/supaprastinimo iniciatyvų skaičius yra ribotas,

—

vis dar galioja pasenusi MVĮ apibrėžtis,

—

valstybės narės nevienodai taiko poveikio MVĮ tyrimą, nes jis vis dar yra neprivalomas,

—

viešoms konsultacijoms dėl poveikio vertinimų ir veiksmų planų kliudo biurokratinis institucinis požiūris ir tai, kad šie dokumentai nėra pateikiami visomis ES kalbomis,

—

visos MVĮ korupciją ir neveiksmingą valstybės administravimą įvardija kaip rimtas problemas, kurių įtaka jų verslui yra labai neigiama,

—

valstybės institucijų ir didelių klientų vėluojantys mokėjimai išlieka viena neigiamiausių tendencijų kai kuriose valstybėse narėse, nepaisant griežtesnių reikalavimų, numatytų peržiūrėtoje Pavėluotų mokėjimų direktyvoje (28).

—

verslumas vis dar nėra nuosekliai įtraukiamas į daugumos valstybių narių nacionalines švietimo sistemas,

—

mokytojų švietimas apie verslumą yra atsitiktinis ir dažniausiai vykdomas pagal individualius projektus – šioje srityje yra mažai visoje Europoje įgyvendinamų iniciatyvų (29),

—

verslumui skirtos jaunimo programos, nors ir sėkmingos, kelia grėsmę, kad bus nukrypta nuo pirminių verslumo skatinimo tikslų,

—

skatinimo kampanijos, pvz., „Europos MVĮ savaitė“ turi mažą poveikį skatinant dalyvius tvirtai apsispręsti tapti verslininkais,

—

naujų įmonių steigimo išlaidos yra tris kartus didesnės nei nurodytas standartas.

—

bendroji rinka dar nėra iki galo sukurta, o tai trukdo MVĮ patekti į rinkas, įskaitant tarpvalstybinių paslaugų teikimą,

—

sudėtingos eksporto/importo administracinės procedūros ir didelės pristatymo kainos,

—

MVĮ tarptautinimo paramos schemoms trūksta specialiai pritaikyto požiūrio,

—

standartai ir intelektinės nuosavybės teisės MVĮ vis dar atrodo nepatrauklūs, visų pirma dėl to, kad nėra teikiama informacija apie jų naudą, kainos yra didelės, o taisyklės – pernelyg sudėtingos.

—

dažniausias finansavimo modelis būna banko paskola, po kurio – menkai prieinamos – dotacijos, paremtos finansinėmis priemonėmis,

—

dotacijos nėra orientuotos į rinką ir nėra skirtos specialiems MVĮ pogrupiams, o jų politika retai atitinka MVĮ poreikius,

—

finansinės priemonės geriau pritaikytos prie MVĮ tiesioginio apyvartinio kapitalo poreikio. Gaila, tačiau tik labai nedidelė dalis MVĮ yra informuotos apie jas, jų paraiškoms retai būna taikomas specialus požiūris, o dotacijų skyrimas itin priklauso nuo veiksmingo finansų įstaigų, tarpininkų ir galutinių gavėjo veiksmingo bendradarbiavimo; be to, trūksta duomenų ir analizės apie jų realų poveikį; didesnis papildomumas ir sąveika tarp dabartinių priemonių ir regioninio, valstybinio ir viršvalstybinio lygmens subjektų, be kita ko, skatinant veiksmingesnes finansines priemones, pvz., priešpriešines garantijas;

—

nepaisant padarytos didelės pažangos užtikrinant naujoviškus finansavimo būdus be kreditų, tokius kaip privatus kapitalas, rizikos kapitalas ir t. t., jos tebėra santykinai mažiau išvystytos daugumoje valstybių narių (30),

—

didelė dalis MVĮ bijo prašyti finansinių priemonių pagal Europos programas, nes joms atrodo, kad „gauti finansavimą pernelyg sudėtinga“.

—

nors pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skiriamas specialus finansavimas, jis negali išspręsti visų MVĮ problemų dėl galimybių gauti rizikos finansavimą inovacijoms, ir apgailestaujama kad naujausios valstybės narės parengė labai mažai projektų,

—

MVĮ vis dar nepakankamai domisi programa dėl sunkių ir nesąžiningų tinkamumo kriterijų bei taikymo taisyklių,

—

esamos taisyklės galimai atgraso MVĮ nuo dalyvavimo perspektyviose novatoriškų projektų įgyvendinimo grupėse,

—

sąnaudos, kurias patiria MVĮ taikydamos savanoriškas priemones, kurias parengė EK (31), išlieka palyginti didelės ir todėl tik keletas įmonių gali jomis naudotis.

—

teikiama informacija vis dar nėra tokios kokybės, kokios buvo tikimasi,

—

struktūra, turinys ir pateikimas nėra patogūs vartotojui,

—

informacijos teikimo metodas dažnai būna biurokratiškas,

—

dažnai susiduriama su kalbos barjeru, nes dažnai informacija pateikiama tik anglų kalba.

3.5.1.

Siekiant nuoseklumo, MVĮ skatinimo politikoje turi būti atsižvelgta į MVĮ įvairovę, mikroekonominiu lygmeniu surenkant mikroduomenis bei atliekant analizes. Tai vienintelis būdas geriau suprasti skirtingus MVĮ poreikius, kartu atsižvelgiant į jų ypatumus.

3.5.2.

Šiuo metu Europos bankų ir kapitalo rinkos išlieka susiskaidžiusios. Kapitalo rinkų sąjungos projektas, skirtas šiai problemai spręsti, gali būti įgyvendintas tik tada, jei atitiks kitas politikos sritis, kuriomis remiamos MVĮ. Menkos daugelio MVĮ žinios ir supratimas apie skirtingas finansines priemones riboja kapitalo rinkų sąjungos plėtrą. Todėl MVĮ parama turėtų apimti ilgalaikio, tvaraus požiūrio į finansavimą įtvirtinimą ir supratimo apie skirtingas priemones, papildomumo galimybes ir su skirtingomis priemonėmis susijusius privalumus ir pavojus išugdymą.

3.5.3.

Dažniausiai santykiai tarp savininkų, vadovybės ir darbuotojų MVĮ būna kur kas artimesni nei didelėse įmonėse, todėl socialinis dialogas yra naudingas abiems šalims, taip užtikrinant, kad darbo jėga dirbs atsakingai kokybiškose darbo vietose. Kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų pasinaudoti tokia padėtimi ir didinti socialinio kapitalo kaupimą MVĮ, turėtų būti teikiama nuolatinė parama MVĮ, siekiant padėti joms suprasti socialinio dialogo, darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, novatoriškų darbo organizavimo formų, mokymosi darbo vietoje ir įgūdžių ugdymo svarbą. Siekiant šio tikslo, socialinių partnerių ir NVO vaidmuo yra nepakeičiamas.

—

vengti perteklinio reglamentavimo, pateikiant aiškiau išverstus ES teisės aktus, įgyvendinti sistemas ginčams ir problemoms, susijusioms su klaidingai aiškinamais dokumentais, spręsti ir parengiant „MVĮ pritaikytas pastabas ir vadovą, siekiant apibendrinti ir paaiškinti MVĮ aktualią informaciją,

—

siekti, kad naujuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų nustatyta, jog poveikio MVĮ testas yra privalomas, ir užtikrinti jo veiksmingą įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir sistemingai visose EK tarnybose (32),

—

užtikrinti veiksmingesnį struktūruotą MVĮ ir jų organizacijų įtraukimą į naujų teisės aktų poveikio vertinimą, supaprastinant jų formą ir turinį bei suteikiant galimybę susipažinti su informacija visomis ES kalbomis, taip pat įvertinti poveikį skirtingoms MVĮ grupėms,

—

reguliariai atlikti visapusišką ES teisės aktų dėl ES politikos tinkamumo patikrą,

—

veiksmingiau įtraukti (turėtų būti privaloma) MVĮ nacionalines ir regionines organizacijas kaip partneres į tarpinstitucines diskusijas dėl naujų su MVĮ susijusių teisės aktų,

—

užtikrinti veiksmingą pagal programą REFIT pasiektų rezultatų stebėseną, taip siekiant palengvinti naštą MVĮ.

—

remti ES, nacionalinių ir regioninių MVĮ organizacijų priemones dėl informacijos teikimo, mokymo ir konsultuojamojo ugdymo/kuravimo,

—

išplėsti esamas priemones, kad jomis būtų stiprinamas jaunų žmonių verslumu grindžiamas mąstymas, ir užtikrinti, kad paramos programos ir toliau būtų sutelktos į pagrindinių verslumo įgūdžių ugdymą,

—

į visų švietimo lygmenų mokymo programas įtraukti verslumą kaip atskirą dalyką (33),

—

toliau racionalizuoti ir mažinti naujų įmonių steigimo procedūrų išlaidas, sudaryti lengvesnes galimybes gauti finansavimą ir skatinti daugiau žmonių vystyti savo verslumo iniciatyvas,

—

sukurti paprastas ir lengvas verslo perkėlimo, likvidavimo procedūras ir taip pat suteikti antrą galimybę.

—

optimizuoti bendrosios rinkos veikimą, užkertant kelią pertekliniam reglamentavimui, netaikomumui ir kitai valstybių narių praktikai, kuri iškreipia konkurenciją, neapribojant darbuotojų ir vartotojų teisių,

—

didinti esamų tarptautinės plėtros paramos tinklų matomumą geriau bendradarbiaujant su MVĮ organizacijomis nacionaliniu ir regionų lygmenimis,

—

suteikti priemones, kurios padėtų MVĮ dalyvauti parodose, konferencijose ir mugėse užsienyje,

—

skatinti kurti MVĮ regioninius ir nacionalinius sektorių klasterius, išduodant garantuotos kokybės sertifikatą,

—

toliau mažinti MVĮ skirtų standartų ir intelektinės nuosavybės teisių išlaidas bei viešinti jų naudą konkurencingumui.

—

sumažinti formalumus, stebėseną ir kontrolę iki absoliutaus būtino minimumo – privalomas principo „tik vieną kartą“ įgyvendinimas, elektroninių formų naudojimas ir „de minimis“ taikymo supaprastinimas,

—

sukurti dotacijomis paremtas MVĮ programas, prieš tai kruopščiai įvertinus poreikius, taip išvengiant žalingos praktikos, kai projektai įgyvendinami tik dėl to, kad norima gauti negrąžinamą finansavimą, neturint jokios verslo plėtros strategijos,

—

stiprinti EIF, finansinių tarpininkų ir MVĮ organizacijų bendradarbiavimą, siekiant sukurti labai veiksmingas finansines priemones, kurios patenkintų MVĮ apyvartinio kapitalo, paskolų ir garantijų poreikius bei pateikti pasiekto poveikio vertinimą kiekybiniais rodikliais;

—

sukurti visą specialiai pritaikytų ir naujoviškų paramos priemonių rinkinį, kuriuo veiksmingai galėtų naudotis įvairių rūšių MVĮ (34),

—

teikti paramą MVĮ, kurios pasirengusios išleisti obligacijas ir nuosavo kapitalo priemones specializuotuose rinkos segmentuose,

—

skirti pakankamai išteklių programos COSME paskolų garantijų priemonei jos tikslams, atsižvelgiant į finansinį „Brexit“ poveikį,

—

išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti tokius novatoriškus finansavimo neimant kreditų būdus kaip privatus kapitalas, rizikos kapitalas, neformalūs investuotojai ir sutelktinis finansavimas, ir veiksmingai naudotis garantiją išduodančių įstaigų parama.

—

skirti priemonių padidinti MVĮ galimybes pasinaudoti rizikos kapitalu diegiant naujoves,

—

remti MVĮ ir mokslo bei švietimo įstaigų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas jų keitimuisi informacija tarpusavyje,

—

sudaryti palankias sąlygas perspektyvių grupių, kuriose MVĮ ir jų rinka grindžiamos novatoriškos idėjos atliktų svarbiausią vaidmenį, kūrimui,

—

remti MVĮ konkurencingumą pasitelkiant konsultuojamąjį ugdymą/kuravimą, kad būtų užtikrintas gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba, geriausios patirties pavyzdžių sklaida, parama MVĮ organizacijų tarpusavio bendradarbiavimui.

—

skatinti ES, nacionalines ir regionines MVĮ organizacijas kaip lemiamus veiksnius, parengiant joms skirtas strategijas jų gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant daugiapakopio valdymo principą bei įvairių veiksnių valdymą ES, nacionaliniu ir regionų lygiu ir taikyti juos teisėkūros procese,

—

apsvarstyti galimybę sukurti atskirą visų MVĮ paramos iniciatyvų portalą, su aiškiu ir vartotojui patogiu dizainu, pateikiant jame lengvai suprantama kalba aktualš skaitmeninį turinį ir nedaug nukreipimų.

—

pritaikyti profesinio mokymo sistemas prie darbo rinkos reikalavimų; sukurti sistemas, kuriomis būtų stebimi ir numatomi darbo rinkos poreikiai,

—

padidinti paramą valstybėms narėms, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti pameistrystės programose,

—

remti trumpalaikes mokymo programas; skatinti darbdavių asociacijų ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą.