Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013IP0535

    2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (2013/2063(INI))

    OL C 468, 2016 12 15, p. 19–29 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    15.12.2016   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 468/19


    P7_TA(2013)0535

    Debesijos kompiuterija

    2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (2013/2063(INI))

    (2016/C 468/04)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529) ir pridėtą darbinį dokumentą,

    atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

    atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

    atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (1),

    atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa,

    atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

    atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

    atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo,

    atsižvelgdamas į Europos telekomunikacijų standartų instituto (angl. ETSI) debesijos kompiuterijos standartų kartografavimo veiklą,

    atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,

    atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (2),

    atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

    atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (4),

    atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (5),

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

    atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0353/2013),

    A.

    kadangi įvairios nuotolinės kompiuterijos paslaugos, dabar vadinamos debesijos kompiuterija, nėra naujos, debesijos kompiuterijos mastas, rezultatai ir turinys yra didelė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pažanga;

    B.

    kadangi pastaraisiais metais debesijos kompiuterija vis dėlto sulaukė dėmesio dėl sukurtų naujų ir novatoriškų didelio masto verslo modelių, didelio debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų spaudimo, technologinių inovacijų ir didesnių kompiuterijos galimybių, mažesnių kainų ir didelės spartos ryšių, taip pat dėl galimos ekonominės naudos ir didesnio veiksmingumo, taip pat energijos vartojimo srityje, kurie siūlomi įvairiems debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojams;

    C.

    kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė retai gyvenamose ir atokiose vietovėse gali prisidėti mažinant jų atotrūkį, kartu tai kelia rimtų problemų dėl reikalingos infrastruktūros trūkumo;

    D.

    kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų gaunamą naudą sudaro, pvz., paslaugų mokesčiai, piniginė neišnaudotų ir perteklinių kompiuterijos išteklių išraiška, masto ekonomija, galimybė suburti klientų ratą (vad. prisirišimo efektas) ir pakartotinis naudotojų informacijos, pvz., reklamų, panaudojimas, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų privatumo ir apsaugos reikalavimus; kadangi susaistymo poveikis gali pakenkti konkurencijai, tačiau to galima išvengti taikant pagrįstas standartizavimo priemones ir įtvirtinant skaidresnius intelektinės nuosavybės licencijavimo susitarimus;

    E.

    kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojų gaunamą naudą sudaro galimai mažesnės kainos, visur esanti prieiga, patogumas, patikimumas, kintamumas ir saugumas;

    F.

    kadangi debesijos kompiuterija taip pat kelia riziką vartotojams, ypač kalbant apie neskelbtinus duomenis, ir vartotojai turi apie tai žinoti; kadangi tvarkant duomenis konkrečioje šalyje esančiuose debesijos kompiuterijos serveriuose, tos šalies valdžios institucijos turi prieigą prie tų duomenų; kadangi Komisija turėtų į tai atsižvelgti teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl debesijos kompiuterijos paslaugų;

    G.

    kadangi naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis naudotojai privalo perduoti informaciją debesijos kompiuterijos saugyklų paslaugų teikėjams, trečiajai šaliai, kyla klausimų, susijusių su nuolatine atskirų naudotojų informacijos kontrole ir prieiga prie jos bei jos apsauga nuo paties paslaugų teikėjo, kitų tų pačių paslaugų naudotojų ir kitų šalių; kadangi tam tikrus šios problemos aspektus būtų galima pašalinti skatinant paslaugas, kuriomis naudodamasis tik pats naudotojas turėtų priemones prisijungti prie saugomos informacijos, o debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai prie šios informacijos negalėtų prisijungti;

    H.

    kadangi padidėjęs naudojimasis deebsijos kompiuterijos paslaugomis, kurias teikia ribotas skaičius stambių teikėjų, reiškia, kad tų teikėjų rankose sutelkiami didesni informacijos kiekiai ir taip padidinamas jų veiksmingumas, tačiau taip pat didinamas milžiniško informacijos kiekio praradimo, centralizuotų neatsparių punktų, galinčių pakenkti interneto stabilumui, ir trečiųjų šalių prieigos prie informacijos pavojus;

    I.

    kadangi turėtų būti aiškiai nustatytos visų į debesijos kompiuterijos paslaugas įtrauktų subjektų pareigos ir atsakomybė, ypač kiek jos susijusios su saugumu ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymusi;

    J.

    kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų rinką atrodo suskirstyta į naudotojų ir verslo linijas;

    K.

    kadangi standartinės debesijos kompiuterijos paslaugos, atitinkančios konkrečius naudotojo poreikius, verslo klientams gali būti patrauklios kapitalo sąnaudų keitimo veiklos sąnaudomis ir papildomų saugojimo ir tvarkymo pajėgumų greito prieinamumo ir naudojimo masto keitimo priemonės;

    L.

    kadangi tai, kad įvairių vartotojų prietaisų operacinių sistemų teikėjai, naudodami gamintojų numatytąsias nuostatas ir kt., vis labiau skatina vartotojus naudotis jų pačių teikiamomis debesijos kompiuterijos paslaugomis, naudotojams reiškia, kad tie paslaugų teikėjai kuria „pririštų“ klientų ratą ir kaupia jų informaciją;

    M.

    kadangi naudojimasis viešojo sektoriaus išorinėmis debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti kruopščiai apsvarstytas, atsižvelgiant į didesnį pavojų, susijusį su informacija apie piliečius, ir į užtikrintų viešųjų paslaugų funkcijų vykdymą;

    N.

    kadangi iš saugumo perspektyvos debesijos kompiuterijos paslaugų įdiegimas reiškia, kad atsakomybė už kiekvienam naudotojui priklausančios informacijos saugumo priežiūrą iš paslaugos naudotojo perduodama paslaugos teikėjui, todėl kyla poreikis užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų teisines galimybes suteikti saugius ir atsparius ryšių sprendimus;

    O.

    kadangi plėtojant debesijos kompiuterijos paslaugas padidės perduodamų duomenų apimtys, juostos pločio paklausa, didesnio įkėlimo greičio ir lengviau prieinamo plačiajuosčio ryšio poreikis;

    P.

    kadangi Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, ypač plačiajuosčio ryšio ir prieigos visiems, tarpvalstybinių viešųjų paslaugų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų siekimas yra reikiamas žingsnis, jeigu ES visiškai pasiruošusi pasinaudoti debesijos kompiuterijos paslaugų nauda;

    Q.

    kadangi pastaruoju metu buvo tam tikrų įvykių, susijusių su saugumo pažeidimais, ypač PRISM šnipinėjimo skandalu;

    R.

    kadangi Europos teritorijoje trūksta serverių saugyklų;

    S.

    kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris labai prisidėtų prie Bendrosios rinkos akto tikslų įgyvendinimo pastangų ir atsakytų į ekonominės ir finansinės krizės poveikį ES;

    T.

    kadangi visos ES aprūpinimas plačiajuosčiu ryšiu, visuotinė ir vienoda visų piliečių prieiga prie interneto paslaugų ir tinklo neutralumo užtikrinimas yra būtinos Europos debesijos kompiuterijos sistemos raidos sąlygos;

    U.

    kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra viena iš plačiajuosčio ryšio (tinklo) naudojimo Europoje didinimo priemonių;

    V.

    kadangi debesijos kompiuterija turėtų skatinti MVĮ integraciją, nes mažinamos patekimo į rinką kliūtys (pvz., mažinamos IT infrastruktūros sąnaudos);

    W.

    kadangi Europos debesijos kompiuterijos sistemai būtina užtikrinti ES duomenų apsaugos teisinių standartų taikymą;

    X.

    kadangi debesijos kompiuterijos plėtra turėtų padėti skatinti kūrybingumą tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai; kadangi, be to, vykdant šį procesą turėtų būti išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas debesijos kompiuterija turėtų būti paskatintas;

    Bendrosios nuostatos

    1.

    teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl debesijos kompiuterijos galimybių panaudojimo Europoje ir pritaria Komisijos užmojui sukurti nuoseklų požiūrį į debesijos kompiuterijos paslaugas, tačiau mano, jog siekiant strategijoje nustatytų ambicingų tikslų teisėkūros priemonė būtų tinkamesnė atsižvelgus į tam tikrus aspektus;

    2.

    pabrėžia, kad politikos priemonės, kuriomis užtikrinama didelio pajėgumo ir saugi ryšių infrastruktūra, yra svarbus visų paslaugų, pagrįstų ryšiais, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugas, aspektas, tačiau pabrėžia, kad dėl riboto Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto paramą plačiajuosčiam ryšiui diegti reikia papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, teikiama pagalba;

    3.

    pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti užtikrintas saugumas ir patikimumas, atitinkantys didesnį pavojų, kylantį dėl riboto skaičiaus paslaugų teikėjų rankose sutelktų duomenų ir informacijos;

    4.

    pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai turėtų būti neutralūs ir neturėtų būti priimti tam, kad padėtų ar kliudytų bet kokiam teisėtam verslo modeliui ar paslaugai, išskyrus dėl įtikinamų viešojo intereso priežasčių;

    5.

    pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos strategija turėtų apimti šalutinius aspektus, pvz., energijos suvartojimą duomenų centruose ir atitinkamus aplinkosaugos klausimus;

    6.

    pabrėžia, kad prieiga prie duomenų naudojantis bet kokiu prie interneto prijungtu prietaisu, suteikia ypač dideles galimybes;

    7.

    pabrėžia, kad ES akivaizdžiai suinteresuota savo teritorijoje turėti daugiau serverių saugyklų dėl dviejų priežasčių – pramonės politikos, kuria vadovaujantis būtų galima sukurti geresnę sąveiką su Skaitmeninės darbotvarkės naujos kartos prieigos diegimo tikslais, ir Sąjungos duomenų apsaugos srityje tai skatintų pasitikėjimą, užtikrinant ES savarankišką serverių valdymą;

    8.

    atkreipia ypatingą dėmesį į skaitmeninio visų piliečių raštingumo svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares vystyti koncepcijas, kaip skatinti saugaus naudojimosi internetu, įskaitant debesijos kompiuteriją, paslaugas;

    Debesija kaip augimo ir užimtumo skatinimo priemonė

    9.

    pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonominį debesijos potencialą didinant Europos konkurencingumą pasaulyje, debesija gali tapti veiksminga augimo ir užimtumo skatinimo priemone;

    10.

    todėl pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė nesant veikiančios arba pakankamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros gali padidinti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninį atotrūkį, o dėl to bus dar sunkiau pasiekti teritorinę sanglaudą ir regionų ekonomikos augimą;

    11.

    pabrėžia, kad Sąjunga susiduria su iš visų pusių daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai augimo skatinimo iš valstybinių lėšų mastą riboja aukšti skolos ir deficito lygiai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad debesijos kompiuterija gali tapti transformuojančia jėga visuose ekonomikos sektoriuose, tai ypač svarbu, pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų ir švietimo sritims;

    12.

    pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, Europoje pasiekė nepriimtinai didelį mastą ir veikiausiai toks liks netolimoje ateityje, taip pat kad visais politiniais lygmenimis reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų; pabrėžia, kad e. įgūdžių ugdymas ir skaitmeninio švietimo veiksmai debesijos kompiuterijos plėtojimo srityje savo ruožtu gali būti itin svarbūs siekiant išspręsti didėjančio nedarbo, visų pirma jaunų žmonių nedarbo, problemą;

    13.

    pabrėžia, kad naudotojams reikia daugiau e. gebėjimų ir mokymo, kad būtų galima parodyti naudą, kurią gali duoti debesijos kompiuterija; primena, kad reikia sukurti daugiau kvalifikacijos schemų debesijos kompiuteriją valdantiems specialistams parengti;

    14.

    pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

    15.

    patvirtina debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, kadangi tokiomis paslaugomis prisidedama prie MVĮ nustatytųjų išlaidų mažinimo, kai galima nuomotis kompiuterijos ir saugyklų pajėgumus, ir ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą teisinį pagrindą, kad MVĮ, galėtų sparčiau augti ir didinti našumą, nes MVĮ gali būti naudinga mažinti išankstines išlaidas ir turėti daugiau galimybių naudotis analitinėmis priemonėmis;

    16.

    ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma informaciją apie debesijos kompiuterijos teikiamas ekonomines galimybes teikti MVĮ;

    17.

    atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pasinaudoti tuo, jog ši technologija yra santykinai ankstyvame raidos etape, ir privalo dėti pastangas ją vystant, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, kurią ši technologija, kaip tikimasi, sukurs, ir taip atgaivins Sąjungos ekonomiką, ypač IRT sektoriuje;

    ES rinka ir debesija

    18.

    pabrėžia, kad vidaus rinka turėtų išlikti atvira visiems paslaugų teikėjams, kurie laikosi Sąjungos teisės, kadangi laisvas pasaulinis paslaugų ir informacijos srautas didina Sąjungos pramonės konkurencingumą ir galimybes ir yra naudingas Sąjungos piliečiams;

    19.

    apgailestauja dėl masinės, visuotinės ir nepagrįstos vyriausybės prieigos prie informacijos, susijusios su Sąjungos naudotojais trečiųjų šalių debesijos tinkluose, ženklų ir ragina debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus skaidriai nurodyti, kaip jie valdo informaciją, kurią vartotojai jiems pateikia naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

    20.

    primygtinai teigia, kad siekdama užkirsti kelią pavojui, kylančiam dėl to, kad informacija tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama užsienio vyriausybėms, kurioms, remiantis Sąjungos teisės aktais, prieiga nėra leidžiama, Komisija privalo:

    i)

    užtikrinti, kad naudotojams būtų žinomas šis pavojus, taip pat remiant Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA), kuriančią Universaliųjų paslaugų direktyvoje numatytą viešojo intereso informacijos platformą,

    ii)

    remti technologijų, pvz., šifravimo ir anonimiškumo užtikrinimo, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė paprastai apsaugoti savo informaciją, mokslinius tyrimus ir komercinį diegimą arba viešuosius pirkimus ir

    iii)

    įtraukti ENISA į iniciatyvas tikrinti ES vartotojams, ypač viešajam sektoriui, teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų būtinuosius saugumo ir privatumo standartus;

    21.

    palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti visos ES mastu taikomą sertifikavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paskatos debesijos kompiuterijos paslaugų kūrėjams ir teikėjams už investavimą į geresnę privatumo apsaugą;

    22.

    ragina Komisiją bendradarbiaujant su Sąjungos pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais nustatyti sritis, kuriose konkretus Sąjungos metodas galėtų tapti itin patrauklus pasauliniu mastu;

    23.

    pabrėžia konkurencingos ir skaidrios Sąjungos rinkos užtikrinimo svarbą, kad visiems Sąjungos naudotojams būtų teikiamos saugios, tvarios, įperkamos ir patikimos paslaugos; ragina parengti paprastą, skaidrų metodą saugumo trūkumams nustatyti, kad paslaugų teikėjai Europos rinkoje turėtų pakankamų ir tinkamų paskatų šiuos trūkumus taisyti;

    24.

    pabrėžia, kad visi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, veikiantys Sąjungoje, turi konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems turi būti taikomos vienodos taisyklės;

    Viešieji pirkimai, novatoriškų sprendimų pirkimai ir debesija

    25.

    pabrėžia, kad viešojo sektoriaus naudojimasis debesijos kompiuterijos paslaugomis gali sumažinti viešojo administravimo įstaigų sąnaudas ir piliečiams teikti veiksmingesnes paslaugas, o skaitmeninių svertų poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų itin naudingas; privatusis sektorius tomis debesijos kompiuterijos paslaugomis taip pat gali pasinaudoti novatoriškų sprendimų viešiesiems pirkimams;

    26.

    ragina viešojo administravimo įstaigas apsvarstyti saugias, patikimas ir apsaugotas debesijos kompiuterijos paslaugas informacinių technologijų pirkimo srityje, taip pat pabrėžti atitinkamą jų atsakomybę, susijusią su informacijos, susijusios su piliečiais, apsauga, paslaugų prieinamumu ir nenutrūkstamumu;

    27.

    ypač ragina Komisiją naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, kai tai įmanoma, kad rodytų pavyzdį kitiems;

    28.

    ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

    29.

    ragina Komisiją ir valstybes nares debesijos kompiuteriją paversti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų prioritetu ir skatinti jos naudojimą tiek viešojo administravimo sektoriuje kaip inovacinį e. valdžios sprendimą siekiant naudos piliečiams, tiek privačiajame sektoriuje kaip inovacinę verslo vystymo priemonę;

    30.

    pabrėžia, kad tais atvejais, kai norima naudotis debesijos paslaugomis, įskaitant teisėsaugos ir ES institucijas, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje; primena, kad turi būti užtikrintas duomenų vientisumas ir saugumas ir apsisaugota nuo neteisėtos prieigos, įskaitant atvejus, kai šito be Sąjungos ar valstybės narės teise nustatyto teisinio pagrindo siekia užsienio vyriausybės ir jų žvalgybos tarnybos; pabrėžia, kad tai taikoma ir konkrečiai tam tikrų itin svarbių nevyriausybinių tarnybų duomenų tvarkymo veiklai, ypač specifinių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose, mokyklose ir ligoninėse; be to, pabrėžia, kad visa tai, kas nurodyta pirmiau, itin svarbu perduodant duomenis (už Europos Sąjungos ribų tarp skirtingų jurisdikcijų); todėl laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, taip pat nevyriausybinės tarnybos ir privatusis sektorius, tvarkydami neskelbtinus duomenis ir informaciją, turėtų kuo labiau pasikliauti ES debesijos kompiuterijos paslaugomis, kol bus pradėtos taikyti patenkinamos pasaulinės duomenų apsaugos taisyklės, skirtos neskelbtinų duomenų ir viešų subjektų turimų duomenų bazių saugumui užtikrinti;

    Standartai ir debesija

    31.

    ragina Komisiją imtis lyderės vaidmens standartų ir specifikacijų, kuriais užtikrinamos privatumui tinkamos, patikimos, itin sąveikios, saugios ir efektyviai energiją vartojančios debesijos kompiuterijos paslaugos, skatinimo srityje – tai turi būti sudedamoji būsimos Europos pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad duomenų patikimumas, saugumas ir apsauga reikalinga vartotojų pasitikėjimui ir konkurencingumui palaikyti;

    32.

    pabrėžia, kad standartai grindžiami geriausios praktikos pavyzdžiais;

    33.

    primygtinai teigia, kad siekiant didinti, o ne riboti konkurencingumą, tais standartais turėtų būti užtikrinamas paprastas ir visapusiškas debesijos kompiuterijos paslaugų duomenų ir pačių paslaugų perkeliamumas ir didelis sąveikumas;

    34.

    pritaria standartų sudarymui, kuris patikėtas ETSI, ir pabrėžia tolesnės atviro ir skaidraus proceso priežiūros svarbą;

    Naudotojai ir debesija

    35.

    ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų įrenginiai pagal gamyklinius nustatymus nebūtų prijungti prie debesijos kompiuterijos paslaugų ir nebūtų susieti su kuriuo nors konkrečiu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju;

    36.

    ragina Komisiją užtikrinti, kad komerciniai telekomunikacijų operatorių ir debesijos paslaugų teikėjų susitarimai visiškai atitiktų ES konkurencijos teisę ir sudarytų galimybes vartotojams turėti visapusišką prieigą prie bet kokių debesijos paslaugų naudojantis bet kokio telekomunikacijų operatoriaus teikiama prieiga prie interneto;

    37.

    primena Komisijai neišnaudotą prerogatyvą pagal Direktyvą 1999/5/EB (Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyva) reikalauti, kad įrangoje būtų įdiegta apsauga, sauganti naudotojų informaciją;

    38.

    ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų informuotumą apie visų rūšių riziką, susijusią su naudojimusi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

    39.

    ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojams, kurie skatinami naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis arba kuriems jos siūlomos kitais būdais, pirma būtų suteikta reikiama informacija pagrįstam sprendimui priimti, ypač kai tai susiję su jurisdikcija, kuriai priklauso šių debesijos kompiuterijos paslaugų saugyklose laikomi duomenys;

    40.

    pabrėžia, kad pateiktoje informacijoje, be kita ko, turėtų būti nurodytas galutinis paslaugos teikėjas ir tai, kaip paslauga finansuojama; be to, pabrėžia, kad jeigu paslauga finansuojama naudojant naudotojų informaciją reklamos reikmėms arba suteikiant galimybę kitiems tai daryti, tai turėtų būti atskleista naudotojui;

    41.

    pabrėžia, kad informacija turėtų būti pateikta standartizuotu, perkeliamu, lengvai suprantamu ir palyginamu formatu;

    42.

    ragina Komisiją išnagrinėti tinkamas priemones, kaip nustatyti mažiausio priimtino lygio vartotojų teises, susijusias su debesijos kompiuterijos paslaugomis ir apimančias privatumą, duomenų laikymą trečiosiose šalyse, atsakomybę už duomenų praradimą ir kitus panašius aspektus, taip pat kitus vartotojams labai svarbius klausimus;

    43.

    ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias priemones, taikomas siekiant naudoti ir skatinti debesijos kompiuteriją ir susijusias su atvira prieiga bei atvirais švietimo ištekliais;

    Intelektinė nuosavybė, civilinė teisė ir debesija

    44.

    primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir papildomai suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant išvengti painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

    45.

    ragina Komisiją persvarstyti kitus ES teisės aktus ir panaikinti spragas, susijusias su debesijos kompiuterija; ragina visų pirma aiškiau išdėstyti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir E. prekybos direktyvą, kurios yra svarbiausi ES teisės aktai, taikomi debesijos kompiuterijai;

    46.

    ragina Komisiją nustatyti aiškius teisės aktus, susijusius su autorių teisių saugomu debesijos turiniu, visų pirma kalbant apie licencijavimo taisykles;

    47.

    pripažįsta, kad tai, jog autorių teisių apsaugoti kūriniai, pradėti saugoti teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas, neturėtų daryti neigiamo poveikio Europos teisių turėtojų teisei gauti teisingą atlyginimą ar kompensaciją už jų kūrinių naudojimą, tačiau kelia klausimą, ar šios paslaugos gali būti traktuojamos taip pat kaip tradicinės ir skaitmeninės laikmenos ir įrašymo įrenginiai;

    48.

    ragina Komisiją išnagrinėti pagal autorių teisę saugomų kūrinių įvairių saugojimo teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas būdų poveikį autorių teisių mokesčių sistemoms, tiksliau, kaip skiriami mokesčiai už asmeniniam naudojimui skirtas kopijas, gautas naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis;

    49.

    ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais skatinti plėtoti decentralizuotas paslaugas, pagrįstas atvirojo kodo programine įranga, kurios padėtų suderinti visų debesijos paslaugų teikėjų praktiką ir sudarytų galimybes ES piliečiams perimti savo duomenų ir asmeninių pranešimų kontrolę, pavyzdžiui, tiesiogiai koduojant;

    50.

    pabrėžia, kad dėl neaiškumų, susijusių su taikytina teise ir jurisdikcija, sutartys yra pagrindinės priemonės debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų santykiams reglamentuoti ir kad todėl akivaizdu, jog šioje srityje būtina parengti bendras ES gaires;

    51.

    ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir parengti geriausia ES praktika pagrįstus sutarčių pavyzdžius arba pavyzdines sutartis, kuriomis būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir kuriose visos sąlygos būtų pateiktos labai aiškiai;

    52.

    ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais sukurti savanoriškas paslaugų teikėjų saugumo sistemų sertifikavimo sistemas, kurios padėtų suderinti debesijos paslaugų teikėjų praktiką, o klientams – geriau žinoti, ko jiems tikėtis iš debesijos paslaugų teikėjų;

    53.

    pabrėžia, kad dėl jurisdikcijos problemų mažai tikėtina, jog ES vartotojai praktiškai galėtų siekti, kad debesijos paslaugų teikėjai iš kitų jurisdikcijų atlygintų žalą; todėl ragina Komisiją vartotojų paslaugų srityje užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones, nes šiuo metu vartotojų ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų galios labai nelygios;

    54.

    ragina Komisiją užtikrinti greitą Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą, taip pat pasirūpinti, kad vartotojai turėtų tinkamas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones, jeigu padaromi saugumo ir privatumo pažeidimai, taip pat priemones, skirtas apsiginti nuo neteisėtų debesijos paslaugų teikėjų sutarčių nuostatų;

    55.

    apgailestauja, kad kol kas neparengtos veiksmingos teisių gynimo priemonės, kurias sutarčių pažeidimo atveju galėtų pasitelkti naudotojai;

    56.

    ragina sutarties pasiūlyme vartotojus sistemingai informuoti apie asmens duomenų tvarkymo veiklą, taip pat ragina nustatyti, kad prieš keičiant sutarties sąlygas būtų privaloma gauti naudotojų sutikimą;

    57.

    ragina Komisiją vykdant savo ekspertų grupių diskusijas numatyti, kad debesijos paslaugų teikėjai privalėtų į sutartis įtraukti tam tikras pagrindines nuostatas, kuriomis užtikrinama paslaugų kokybė, pvz., prievolė esant reikalui atnaujinti programinę ir aparatinę įrangą, nustatyti veiksmus, kurių imamasi praradus duomenis, laiką, kurio prireiktų problemai pašalinti, ir laikotarpį, per kurį debesijos paslaugų naudotojui paprašius šių paslaugų teikėjai galėtų pašalinti nepriimtiną turinį;

    58.

    primena, kad tais atvejais, kai debesijos paslaugų teikėjas duomenis naudoja kitu, o ne paslaugų susitarime nustatytu tikslu arba juos perduoda ar naudoja sutarties sąlygų neatitinkančiu būdu, jis turėtų būti laikomas duomenų valdytoju, atsakingu už sutarties nesilaikymą ir padarytus pažeidimus;

    59.

    pabrėžia, kad debesijos paslaugų susitarimuose turi būti aiškiai ir skaidriai išdėstytos šalių pareigos ir teisės, susijusios su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų vykdoma duomenų tvarkymo veikla; pažymi, kad į sutartinius susitarimus negali būti įtraukiamas atsisakymas taikyti Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatomis užtikrinamus saugiklius, teises ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kaip atkurti debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų interesų pusiausvyrą, susijusią su debesijos paslaugų sąlygomis, įskaitant nuostatas, kuriomis:

    būtų užtikrinama apsauga tais atvejais, kai savavališkai nutraukiamas paslaugų teikimas ir ištrinami duomenys,

    klientui būtų užtikrinta tinkama galimybė atkurti saugomus duomenis, jei paslaugos teikimas būtų nutrauktas ir (arba) duomenys būtų pašalinti,

    debesijos paslaugų teikėjams būtų parengtos aiškios gairės, susijusios su nesudėtingu jų klientų migravimu prie kitų paslaugų;

    60.

    pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo vaidmuo pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, nes paslaugų teikėjai gali būti ir duomenų tvarkytojai, ir duomenų valdytojai; ragina tobulinti sąlygas visiems vartotojams: parengti tarptautinius geriausios praktikos sutarčių modelius ir paaiškinti, kur paslaugų teikėjui saugoti duomenis ES ir pagal kurios srities teisės nuostatas;

    61.

    pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atvejams, kai dėl neproporcingos kliento ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinės padėties klientas verčiamas sudaryti sutartinius susitarimus, kuriais primetamos standartinės paslaugos ir sutartis pasirašyti, kurioje paslaugų teikėjas apibrėžia tvarkymo tikslus, sąlygas ir priemones (6); pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju ir tapti solidariai atsakingu kartu su klientu;

    Duomenų apsauga, pagrindinės teisės, teisėsauga ir debesijos kompiuterija

    62.

    laikosi nuomonės, kad prieiga prie saugaus interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir kad šiuo aspektu debesijos kompiuterija toliau atliks svarbų vaidmenį; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir būtinomis prielaidomis naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis;

    63.

    pakartoja, kad paprastai duomenų apsaugos lygis debesijos kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis;

    64.

    pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisė nuostatos – kadangi jos technologiniu požiūriu neutralios – jau dabar visapusiškai taikomos ES teikiamoms debesijos kompiuterijos paslaugoms ir todėl jų turi būti visapusiškai paisoma; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę debesijos kompiuterijos klausimu (7), nes joje pateikiamos aiškios gairės, kaip teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas turėtų būti taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės principai ir taisyklės, pvz., valdytojo/tvarkytojo sampratos, tikslų apribojimo ir proporcingumo principai, nuostatos dėl duomenų vientisumo ir saugumo, naudojimosi subrangovų paslaugomis, atsakomybės paskirstymo, duomenų pažeidimo ir tarptautinio perdavimo; pabrėžia, kad šiuo metu peržiūrint Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą būtina užpildyti visas apsaugos debesijos kompiuterijos srityje spragas remiantis tolesnėmis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir 29 straipsnio darbo grupės gairėmis;

    65.

    primena, kad didžiulį susirūpinimą jam sukėlė neseniai atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros sekimo programas ir apie panašias įvairių valstybių narių žvalgybos tarnybų naudojamas programas, ir pripažįsta, kad, jei iki šiol gauta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad naudojant šias programas buvo šiurkščiai pažeista pagrindinė ES piliečių ir gyventojų teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšio konfidencialumą, nekaltybės prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

    66.

    pakartoja, kad didžiulį susirūpinimą jam kelia privalomas tiesioginis pagal debesijos kompiuterijos susitarimus tvarkomų ES asmens duomenų ir informacijos atskleidimas trečiųjų valstybių institucijoms, kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo atsižvelgdami į trečiųjų valstybių įstatymus arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat tiesioginė nuotolinė prieiga prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

    67.

    apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai suteikiama trečiųjų valstybių institucijoms tiesiogiai taikant savo teisines normas – nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimais arba kitokios formos teisminio bendradarbiavimo priemonėmis;

    68.

    pabrėžia, kad tokia praktika kelia pasitikėjimo ne ES debesijos kompiuterijos ir interneto paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinių teisinio ir teisminio bendradarbiavimo priemonių netaikančiomis trečiosiomis valstybėmis klausimų;

    69.

    tikisi, kad Komisija ir Taryba imsis tokių priemonių, kurios būtinos šiai padėčiai išspręsti ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES piliečių pagrindinės teisės;

    70.

    primena, kad visos paslaugas ES teikiančios bendrovės be išimties turi laikytis ES teisės ir prisiimti atsakomybę už bet kokį jos pažeidimą;

    71.

    pabrėžia, kad į trečiosios valstybės jurisdikciją patenkantys debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų pateikti ES esantiems vartotojams aiškų ir gerai atpažįstamą įspėjimą, jog įmanoma, kad jų asmens duomenis slaptu pavedimu ar įsakymu gali stebėti trečiosios valstybės žvalgyba ir teisėsaugos institucijos, ir, kai taikytina, turi būti prašoma aiškaus duomenų subjekto pritarimo tvarkyti asmens duomenis;

    72.

    primygtinai ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypatingą dėmesį skirti pavojams ir problemoms, kurių dėl debesijos kompiuterijos kyla pagrindinių teisių srityje, ypač kai tai susiję (tačiau ne tik) su teise į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms būtų suteikiama tik visapusiškai paisant tinkamo teisinio proceso ir remiantis nedviprasmišku teisiniu pagrindu, taip pat kelti reikalavimą paaiškinti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, perduodant duomenis taikomas saugumo priemones ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

    73.

    pabrėžia, jog didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto atliekamas darbas siekiant parengti papildomą protokolą 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsniui „Tarptautinė laikomųjų kompiuterių duomenų prieiga gavus sutikimą arba esant viešajai prieigai“ (8) aiškinti, kad būtų palengvintas veiksmingas jo taikymas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir technologinius pokyčius; atsižvelgdamas į būsimą Europos Tarybos Ministrų Komiteto svarstymą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsnio nuostatos ir jo aiškinimas valstybėse narėse atitiktų pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, ir pirmiausia nuostatas dėl tarpvalstybinių asmens duomenų srautų, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES duomenų apsaugos acquis, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatiškai tvarkant asmens duomenis (Konvencija Nr. 108) – šie dokumentai teisiškai privalomi valstybėms narėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai atmesti bet kokią priemonę, dėl kurios šių teisių užtikrinimui kiltų pavojus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pritarus tokiam papildomam protokolui, jį įgyvendinant būtų atvertas kelias nevaržomai teisėsaugos institucijų prieigai prie kitose jurisdikcijose esančių serverių ir kompiuterinių sistemų nesiremiant savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios taikomos siekiant užtikrinti asmens pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir į tinkamą procesą;

    74.

    pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, kurios vis labiau naudoja deebsijos kompiuterijos technologiją asmens duomenims tvarkyti ir kurios ne visada gali turėti išteklių arba techninių žinių, reikalingų saugumo problemoms tinkamai spręsti;

    75.

    pabrėžia, kad duomenų valdytojo ar tvarkytojo kvalifikacija turi tinkamu būdu atspindėti faktinį jo turimos tvarkymo priemonių kontrolės lygį, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už asmens duomenų apsaugą naudojant debesijos kompiuteriją;

    76.

    pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, tvarkydami asmens duomenis, turi visapusiškai atsižvelgti į visus pagal ES duomenų apsaugos teisę nustatytus principus, pvz., į sąžiningumo ir teisėtumo, tikslų apribojimo, proporcingumo, tikslumo ir ribotų duomenų saugojimo laikotarpių principus;

    77.

    atkreipia dėmesį į veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurios galėtų būti taikomos ES duomenų apsaugos standartų neatitinkančių debesijos kompiuterijos paslaugų atžvilgiu, svarbą;

    78.

    pabrėžia, kad, norint apibrėžti tinkamiausias įgyvendinti apsaugos priemones, ad hoc pagrindu turi būti įvertintas kiekvienos debesijos kompiuterijos paslaugos poveikis duomenų apsaugai;

    79.

    pabrėžia, kad Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas visada turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės nuostatų, net jei tai prieštarautų trečiojoje valstybėje įsisteigusio kliento ar duomenų valdytojo nurodymams arba duomenų subjektai gyvena (tik) trečiosiose valstybėse;

    80.

    pabrėžia, kad dėl debesijos kompiuterijos kylančias problemas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, ypač kai tai susiję su valdžios žvalgybos vykdomu sekimu ir su reikiamomis apsaugos priemonėmis;

    81.

    pabrėžia, kad ES piliečiams, kuriuos žvalgybos tikslais seka trečiųjų valstybių institucijos, turėtų būti prieinamos bent tokios pat apsaugos ir teisių gynimo priemonės, kokiomis naudojasi atitinkamos trečiosios valstybės piliečiai;

    82.

    apgailestauja dėl požiūrio Komisijos komunikate, t. y., kad jame nepaminėti su debesijos kompiuterija susiję pavojai ir iššūkiai, ir ragina Komisiją tęsti savo darbą debesijos kompiuterijos srityje ir parengti labiau holistinį komunikatą dėl debesijos kompiuterijos, kuriame būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir į kurį šalia standartinės nuorodos į pagrindinių teisių apsaugą ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi būtų įtraukta bent:

    gairės visapusiškam ES pagrindinių teisių laikymuisi ir įpareigojimų duomenų apsaugos srityje vykdymui užtikrinti,

    ribojamosios sąlygos, kuriomis debesijos duomenys gali ar negali būti prieinami teisėsaugos tikslais, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir ES teisės nuostatomis,

    apsaugos nuo neteisėtos užsienio ir šalies vidaus subjektų prieigos priemonės, pvz., iš dalies pakeičiant pirkimų reikalavimus ir taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96 (9), kad būtų galima neutralizuoti užsienio valstybių įstatymus, galinčius lemti masinius neteisėtus ES piliečių ir gyventojų debesijos duomenų perdavimus,

    pasiūlymai, kaip apibrėžti asmens duomenų perdavimą ir kaip atnaujinti standartines sutarčių sąlygas, kurios pritaikytos prie debesijos aplinkos, nes debesijos kompiuterija dažnai susijusi su masiniais duomenų srautais iš debesijos klientų į debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų serverius ir duomenų centrus – tai apima daug įvairių šalių ir kerta ES ir jai nepriklausančių valstybių sienas,

    83.

    ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga persvarstyti ES ir JAV saugumo garantijų susitarimą (angl. Safe Harbour Agreement), siekiant pritaikyti jį prie technologijų pokyčių, ypač su debesijos kompiuterija susijusiais aspektais;

    o

    o o

    84.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


    (1)  OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.

    (2)  OL L 171, 1999 7 7, p. 12.

    (3)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

    (4)  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

    (5)  OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

    (6)  Ypač kai debesijos kompiuterijos paslaugomis naudojasi vartotojai ir MVĮ.

    (7)  Nuomonę Nr. 5/2012 (WP 196) galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1

    (8)  http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/economiccrime/Source/Cybercrime/ TCY/TCY%202013/T CY(2013)14transb_elements_protocol_V2.pdf http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/economiccrime/cybercrime/default_en.asp

    (9)  1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96, skirtas apsaugai nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų užtikrinti (OL L 309, 1996 11 29, p. 1).


    Top