19.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 346/3

1.

Ar nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjamoji 1994 m. Vienos tarnautojų darbo užmokesčio įstatymo (Wiener Besoldungsordnung 1994) 41a straipsnio 2 dalies nuostata, kuria darbuotojui, kuris savo paties prašymu iki tam tikro momento nutraukia darbo santykius, iš principo nesuteikiama teisė į kompensaciją už atostogas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/88/EB (1) 7 straipsnį, yra suderinama su Direktyvos 2003/88 7 straipsniu?

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, klausiama, ar nacionalinė nuostata, kuria nustatoma, kad kiekvienas darbuotojas, kuris savo paties prašymu nutraukia darbo santykius, turi daryti viską, kad panaudotų kasmetines atostogas iki darbo santykių nutraukimo, ir kad teisė gauti kompensaciją už atostogas nutraukus darbo santykius paties darbuotojo prašymu atsiranda tik tada, kai darbuotojas, taip pat ir prašymo kasmetinių atostogų, pradedant prašymo nutraukti darbo santykius pateikimo diena, atveju nebūtų galėjęs panaudoti visų prašyme suteikti kompensaciją už atostogas nurodytų kasmetinių atostogų, yra suderinama su Direktyvos 2003/88 7 straipsniu?

2.

Ar reikia manyti, kad teisė į kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsiranda tik tada, kai darbuotojas, kuris dėl nedarbingumo negalėjo pasinaudoti savo teise į atostogas prieš pat nutraukdamas darbo santykius, a) informavo savo darbdavį be reikalo nedelsdamas (taigi iš principo prieš savo darbo santykių nutraukimą) apie šį savo nedarbingumą (pavyzdžiui, dėl ligos), ir b) patvirtino savo nedarbingumą dokumentais (pavyzdžiui, dėl ligos) be reikalo nedelsdamas (taigi iš principo prieš savo darbo santykių nutraukimą) (pavyzdžiui, gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu)?

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, klausiama, ar nacionalinė nuostata, kuria nustatoma, kad teisė į kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsiranda tik tada, kai darbuotojas, kuris dėl nedarbingumo negalėjo pasinaudoti savo teise atostogas prieš pat nutraukdamas darbo santykius, a) be reikalo nedelsdamas informavo savo darbdavį (taigi iš principo prieš darbo santykių nutraukimą) apie šį savo nedarbingumą (pavyzdžiui, dėl ligos), ir b) patvirtino dokumentais savo nedarbingumą (pavyzdžiui, dėl ligos) be reikalo nedelsdamas (taigi iš principo prieš darbo santykių nutraukimą) (pavyzdžiui, gydytojo išduotu nedarbingumo pažymėjimu), yra suderinama su Direktyvos 2003/88 7 straipsniu?

3.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr. 2004 m. kovo 18 d. ETT sprendimo [Gomez], C-342/01, 31 punktą; 2012 m. sausio 24 d. Sprendimo [Dominguez], C-282/10, 47 –50 punktus; 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo [Neidei], C-337/10, 37 punktą) valstybės narės gali savo nuožiūra pagal įstatymą suteikti darbuotojui teisę į atostogas arba teisę į kompensaciją už atostogas, numatydamos daugiau nei Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje garantuojama minimali teisė. Be to, Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje įtvirtintas teises galima taikyti tiesiogiai (žr. 2012 m. sausio 24 d. ETT sprendimo [Dominguez], C-282/10, 34 –36 punktus; 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo [Boilacke], C-118/13, 28 punktą).

Ar, atsižvelgiant į tokį Direktyvos 2003/88 7 straipsnio aiškinimą, yra reikšmingos aplinkybės, kuriomis nacionalinės teisės aktų leidėjas tam tikrai asmenų grupei aiškiai pripažįsta šioje direktyvos nuostatoje nurodytus reikalavimus viršijančią teisę į kompensaciją už atostogas, nes dėl tiesioginio Direktyvos 2003/88 7 straipsnio taikymo aiškiai direktyvos nuostatos reikalavimus viršijančios apimties teisė į kompensaciją už atostogas taip pat priklauso asmenims, kuriems, pažeidžiant direktyvą, nacionaliniu įstatymu buvo atimta teisė į kompensaciją už atostogas, ir remiantis nacionaline nuostata suteikta tik tiems asmenims, kuriems yra skirta ši nuostata?