Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52013AE4038

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės partnerystės stiprinimo siekiant veiksmingiau įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją 2014–2020 m. (tiriamoji nuomonė)

    OL C 341, 2013 11 21, p. 1–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    21.11.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 341/1

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pilietinės visuomenės partnerystės stiprinimo siekiant veiksmingiau įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją 2014–2020 m. (tiriamoji nuomonė)

    2013/C 341/01

    Pranešėjas Michael SMYTH

    2013 m. balandžio 15 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos vardu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengti tiriamąją nuomonę dėl

    Pilietinės visuomenės partnerystės stiprinimo siekiant veiksmingesnio Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo 2014–2020 m.

    Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2013 m. liepos 15 d. priėmė savo nuomonę.

    492-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2013 m. rugsėjo 18–19 d. (rugsėjo 19 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 148 nariams balsavus už, nė vienam - prieš ir 2 susilaikius.

    1.   Įžanga

    1.1

    Šioje nuomonėje teigiama, kad pilietinės visuomenės partnerystę Baltijos jūros regiono strategijai įgyvendinti labiausiai sustiprintų partnerystės principo, nustatyto Komisijos pasiūlytame partnerystės elgesio kodekse, įgyvendinimas.

    1.2

    Partnerystės elgesio kodeksui pritaria Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir EESRK, tačiau Tarybos pritarimo šis principas dar nesulaukė. Tai kelia rimtų sunkumų partnerystės principo rėmėjams.

    1.3

    EESRK pripažįsta, kad partnerystės elgesio kodeksas dar nesulaukė visiškos Baltijos jūros regiono valstybių narių politinės paramos ir kad partnerystės kultūrą dar teks ugdyti.

    1.4

    EESRK rekomenduoja Baltijos jūros regiono strategiją neoficialiai papildyti elgesio kodekse apibrėžtu procesu ir jį taikyti toliau vystant Baltijos jūros regiono strategiją ir ją įgyvendinant.

    1.5

    Baltijos jūros regionas turi pakankamai organizacinės patirties ir kompetencijos, kuria būtų galima remtis įgyvendinant elgesio kodekse numatytą sustiprintą stebėsenos funkciją.

    1.6

    Baltijos jūros regionas taip pat galėtų pasinaudoti Dunojaus regiono strategijos patirtimi ir įsteigti Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą. EESRK svariai prisidėjo kuriant Dunojaus pilietinės visuomenės forumą ir yra pasiruošęs imtis panašios koordinavimo funkcijos Baltijos jūros regione.

    2.   Makroregioninės bendradarbiavimo strategijos

    2.1

    Makroregiono koncepcija ES leksikoje atsirado 2007 m., tuo metu, kai prasidėjo politinės diskusijos apie tinkamas teritorinio valdymo formas. Vėliau, 2009 m. ir 2011 m. atitinkamai Baltijos jūros ir Dunojaus regionams buvo priimtos regioninės makroregioninės bendradradarbiavimo strategijos.

    2.2

    Baltijos jūros regiono strategija – pirmasis mėginimas bendradarbiauti makroregiono lygmeniu – iš pradžių buvo šio naujo regioninio bendradarbiavimo modelio išbandymas. Strategijos esmė – paprasta idėja, kad tokiame regione kaip Baltijos jūros regionas rimtos problemos, pavyzdžiui, saugi laivyba, aplinkos tarša ir prieigos galimybės, gali būti sprendžiamos tik veiksmingai bendradarbiaujant. Be to, tikslios makroregiono geografinės ribos gali kisti priklausomai nuo spręstinos problemos apibrėžties ir pobūdžio. Buvęs Komisijos narys, atsakingas už regioninę politiką, šią idėją apibendrino sakydamas, kad makroregioninė strategija formuluojama „atsižvelgiant į iššūkius ir tarpvalstybines galimybes, kurioms reikia kolektyvinių veiksmų“.

    2.3

    Baltijos jūros regiono strategija turi tris svarbiausius tikslus – saugoti jūrą, užtikrinti susisiekimą su regionu ir padidinti klestėjimą. Norėdamos tai pasiekti valstybės narės ir Komisija susitarė dėl veiksmų plano, kuriame numatyta 15 prioritetinių sričių ir apie 80 skirtingų pavyzdinių projektų.

    2.4

    Jau ketverius metus gyvuojanti Baltijos jūros regiono strategija rėmėsi iki tol regione vykusiu bendradarbiavimu. Strategija paskatino joje dalyvaujančių šalių ir regionų glaudų bendradarbiavimą. Daugiapakopio valdymo principas buvo taikomas koordinuojant nacionalinių ir regioninių institucijų veiklą siekiant padidinti laivybos saugumą ir sumažinti Baltijos jūros eutrofikaciją. ES nuo 2009 m., kai buvo sukurta ES Baltijos jūros regiono strategija, pagal ją rengė metinius pilietinės visuomenės forumus.

    2.5

    Strategijos įgyvendinimas nepablogino regiono ekonominių rezultatų. Baltijos jūros regionas 2010 m. atsigavo greičiau nei kiti Europos regionai, 2011 m. augimo rodikliai išliko pakankamai geri. 2012 m. augimas sulėtėjo iki 1,5 proc., tačiau vis dar gerokai viršijo ES vidurkį. 2013 m. prognozės daug nežada, tačiau, Baltijos vystymosi forumo teigimu, regionas turėtų pralenkti kitus Europos regionus.

    3.   Partnerystės principas

    3.1

    EESRK jau seniai laikėsi nuomonės, kad bendram ES sanglaudos politikos efektyvumui būtina tikra partnerystė. Partnerystė – būdas pasiekti tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi. Partnerystė – sanglaudos politikos įgyvendinimo mechanizmo atrama, oficialiai įtvirtinta Bendrųjų nuostatų reglamento 11 straipsnyje.

    3.2

    Tai, kaip valstybės narės interpretavo 11 straipsnį, yra problemiška, nes vienos apsiribodavo tik kalbomis, o kitos – iš tikrųjų taikė partnerystės principą. 2012 m. balandžio mėn. Bendros strateginės programos įgyvendinimui Komisija pasiūlė partnerystės elgesio kodeksą, siekdama nustatyti oficialų mechanizmą efektyviam visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui sanglaudos politikoje.

    3.3

    Komisijos siūlomame partnerystės elgesio kodekse nustatomi būtiniausi reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti, jeigu tikimasi kokybiškos partnerystės įgyvendinant fondų paramą. Kartu valstybėms narėms palikta daug lankstumo organizuojant įvairių partnerių dalyvavimą partnerystėje. Europos partnerystės elgesio kodekse nustatoma, kad „valdžios institucijos, ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinei visuomenei atstovaujantys subjektai atitinkamoje savo intervencijos srityje gali kurti platformas ar skėtines organizacijas, kurios padės jiems dalyvauti partnerystės veikloje. Jie gali paskirti vieną atstovą, kuris skelbs partnerystės platformos ar skėtinės organizacijos nuomonę. Skirdami savo atstovus partneriai turėtų vadovautis šiais principais: kompetencija, gebėjimas aktyviai dalyvauti ir tinkamas atstovavimo lygmuo“.

    3.4

    Komisijos pasiūlymams pritaria Europos Parlamentas, EESRK ir Regionų komitetas. Tačiau Taryba elgesio kodeksą išbraukė iš bendro Komisijos pasiūlymų rinkinio. Tenka apgailestauti dėl tokios situacijos, o visi partnerystės principo šalininkai turėtų imtis vieningų veiksmų sprendimui surasti.

    3.5

    Elgesio kodekse nurodomos trys sanglaudos politikos partnerystės dalyvių kategorijos:

    —

    kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos,

    —

    ekonominiai ir socialiniai partneriai,

    —

    įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas, ir įstaigos, atsakingos už lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

    3.6

    Elgesio kodekse taip pat nustatomi principai, taikomi įvairių partnerių dalyvavimui rengiant programas, informacijai, kuri turėtų būti teikiama ir apie tų partnerių dalyvavimą, ir įvairiais programos įgyvendinimo etapais. Komisijos nuomone, partneriai turėtų dalyvauti:

    —

    analizuojant netolygumus ir vystymosi poreikius atsižvelgiant į teminius tikslus, įskaitant tuos, kurie nustatyti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose;

    —

    atrenkant teminius tikslus, preliminariai paskirstant Europos struktūrinius ir investicinius fondus ir numatant jų rezultatus;

    —

    sudarant programų sąrašą ir numatant procedūras, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis užtikrinančias Europos struktūrinių ir investicinių fondų koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis ir Europos investicijų banku (EIB);

    —

    nustatant tvarką, kuria užtikrinamas integruotas Europos struktūrinių ir investicinių fondų paramos naudojimas teritoriniam miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės vietovių, taip pat vietovių, kurioms būdingi tam tikri teritoriniai ypatumai, vystymuisi;

    —

    nustatant tvarką, kuri užtikrina integruotą požiūrį tenkinant specifinius geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba atskirties riziką, poreikius, ypač daug dėmesio skiriant marginalioms bendruomenėms;

    —

    įgyvendinant horizontaliuosius principus, apibrėžtus sanglaudos politikos fondų Bendrųjų nuostatų reglamento 7 ir 8 straipsniuose.

    3.7

    Rengiant programas partnerių vaidmuo turėtų būti toks:

    —

    poreikių analizė ir nustatymas,

    —

    prioritetų nustatymas arba atranka ir susiję konkretūs tikslai,

    —

    lėšų skyrimas,

    —

    programų konkrečių rodiklių nustatymas,

    —

    Bendrųjų nuostatų reglamento 7 ir 8 straipsniuose nustatytų horizontaliųjų principų įgyvendinimas,

    —

    stebėsenos komiteto sudarymas.

    3.7.1

    Kodekse taip pat nustatyti išsamūs partnerystės narystės ir valdymo taisyklių ir stebėsenos komitetų principai.

    3.7.2

    Kad daugelis mažesnių NVO ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų galėtų veiksmingai dalyvauti šiame naujame partnerystės procese, reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti joms tinkamą techninę ir finansinę paramą.

    3.8

    Nors Baltijos jūros regiono strategija buvo parengta po precedento neturinčio lygmens konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, reikėtų pripažinti, kad Baltijos jūros regione partnerystės principas (taip, kaip jis apibrėžtas elgesio kodekse) beveik netaikomas. Kai kuriose valstybėse narėse politinę paramą partnerystės principui dar reikia užsitikrinti.

    3.9

    Yra keletas įstaigų ir organizacijų, kurios atstovauja plačiam pilietinės visuomenės subjektų spektrui ir sėkmingai bendradarbiauja Baltijos jūros regione. Jos galėtų tapti Baltijos partnerystės arba skėtinės organizacijos, kuri numatyta elgesio kodekse, pagrindu. Nereikia dubliuoti to, ką jau turime.

    3.10

    Kalbant apie bendradarbiavimo santykius su Rusija, atsižvelgiant į tai, kad naujai Šiaurės Vakarų federalinei apygardai turėjo įtakos Baltijos jūros regiono strategija, naujasis partnerystės metodas gali turėti panašų parodomąjį poveikį tarp Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) narių.

    3.11

    Jeigu elgesio kodeksas susilauktų plačios paramos, net ir šiuo labai sunkiu laikotarpiu (o taip pat ir ateityje) būtų galima dar kartą sutelkti suinteresuotųjų subjektų paramą Baltijos jūros regiono strategijai. Iš pradžių Baltijos jūros regiono strategija buvo laikoma makroregioninio bendradarbiavimo išbandymu, tad partnerystės principo įgyvendinimas būtų dar vienas išmėginimas šiam regionui.

    3.12

    Priede pateikiamas Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas dėl partnerystės ir daugiapakopio valdymo. Remiantis šiuo susitarimu galėtų būti parengtas deleguotasis aktas, nustatantis pakeistą partnerystės elgesio kodeksą.

    2013 m. rugsėjo 19 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Henri MALOSSE

    PRIEDAS

    2012 m. gruodžio 19 d. Tarybos ir Europos Parlamento suderintas Europos partnerystės elgesio kodekso 5 straipsnis

    Partnerystė ir daugiapakopis valdymas

    1.

    Dėl partnerystės susitarimo ir kiekvienos atitinkamos programos valstybė narė, laikydamasi savo institucinės ir teisinės sistemos nuostatų, užmezga partnerystės ryšius su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Šioje partnerystėje taip pat dalyvauja šie partneriai:

    a)

    kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos,

    b)

    ekonominiai ir socialiniai partneriai,

    c)

    atitinkamos įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas, ir įstaigas, atsakingas už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.

    2.

    Pagal daugiapakopio valdymo principą valstybės narės 1 dalyje nurodytus partnerius įtraukia rengiant partnerystės susitarimus ir pažangos ataskaitas, rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant dalyvavimą programų stebėsenos komitetuose pagal 42 straipsnį.

    3.

    Komisijai pagal 142 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, rengiant Europos elgesio kodeksą, taip siekiant padėti valstybėms narėms ir sudaryti geresnes sąlygas užmegzti partnerystės ryšius pagal 1 ir 2 dalis. Elgesio kodeksu nustatoma sistema, pagal kurią ir laikydamosi savo institucinės ir teisinės sistemos nuostatų, taip pat pagal nacionalinę ir regioninę kompetenciją valstybės narės įgyvendina partnerystės programas. Elgesio kodeksu, visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, apibrėžiami šie aspektai:

    a)

    pagrindiniai skaidrumo procedūrų principai, kurių reikia laikytis nustatant atitinkamus partnerius ir, prireikus, jų asociacijas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms skirti reprezentatyviausius atitinkamus partnerius laikantis savo institucinės ir teisinės sistemos nuostatų;

    b)

    pagrindiniai principai ir geriausia patirtis įvairių kategorijų atitinkamų partnerių dalyvavimo srityje, kaip nustatyta 1 dalyje, rengiant partnerystės susitarimą ir programas, informaciją, kurią reikia suteikti apie jų dalyvavimą, taip pat įvairiais įgyvendinimo etapais;

    c)

    geriausia patirtis, susijusi su narystės ir stebėsenos komitetų vidinės tvarkos, dėl kurios sprendimą tam tikrais atvejais turi priimti valstybės narės, taisyklių arba stebėsenos komitetų programų parengimu, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkretiems fondams taikomų taisyklių;

    d)

    pagrindiniai tikslai ir geriausia patirtis, susijusi su atvejais, kai vadovaujančioji institucija į kvietimų teikti paraiškas rengimą įtraukia atitinkamus partnerius, ir ypač geriausia patirtis siekiant išvengti galimų interesų konfliktų atvejais, kai atitinkami partneriai gali būti paramos gavėjai, taip pat su atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant pažangos ataskaitas ir kai tai susiję su programų stebėsena ir vertinimu, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkretiems fondams taikomų taisyklių;

    e)

    preliminarios sritys, temos ir geriausia patirtis siekiant, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, įskaitant techninę pagalbą didinant atitinkamų partnerių institucinį pajėgumą, laikantis atitinkamų šio reglamento nuostatų ir konkretiems fondams taikomų taisyklių;

    f)

    Komisijos vaidmuo skleidžiant gerąją patirtį;

    g)

    pagrindiniai principai ir geriausia patirtis, kurie padeda valstybėms narės įvertinti partnerystės programų įgyvendinimą ir jų pridėtinę vertę.

    Elgesio kodekso nuostatos jokiu būdu neprieštarauja atitinkamoms šio reglamento nuostatoms ir konkretiems fondams taikomoms taisyklėms.

    4.

    Komisija apie deleguotąjį aktą dėl Europos partnerystės elgesio kodekso, priimtą pagal 142 straipsnį ir kaip nustatyta 3 dalyje, per keturis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiam reglamentui įsigaliojus, deleguotuoju aktu negalima nurodyti ankstesnės jo įsigaliojimo dienos nei jo priėmimo diena.

    5.

    Taikant šį straipsnį bet kokios prievolės, skirtos valstybėms narėms šio reglamento straipsniu arba deleguotuoju aktu, priimtu pagal 5 straipsnio 3 dalį, pažeidimas negali būti susijęs su pažeidimu, lemiančiu finansinę pataisą pagal šio reglamento 77 straipsnį.

    6.

    Bent kartą per metus dėl kiekvieno Europos struktūrinio ir investicijų fondo Komisija Sąjungos lygmeniu dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos įgyvendinimo konsultuojasi su partneriams atstovaujančiomis organizacijomis ir praneša rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai.
    Top