EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012IP0227

Venesuela: galimas pasitraukimas iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2012 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (2012/2653(RSP))

OL C 264E, 2013 9 13, p. 88–90 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/88


2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis
Venesuela: galimas pasitraukimas iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos

P7_TA(2012)0227

2012 m. gegužės 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (2012/2653(RSP))

2013/C 264 E/14

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, t.y. 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Venesuelos dėl kanalo „Radio Caracas TV“ atvejo (1), 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl politinių teisių atėmimo (2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Manuelio Rosaleso atvejo (3), 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos (4) ir 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Marijos Lourdes Afiuni atvejo (5),

atsižvelgdamas į 1948 m. Amerikos žmogaus teisių ir pareigų deklaraciją, kuria buvo oficialiai pradėta taikyti Amerikos šalių žmogaus teisių apsaugos sistema (angl. IAHRS) ir atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (AVO) Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įsteigimą 1959 m., kuriai Venesuela priklauso nuo 1977 m. ir į Amerikos šalių žmogaus teisių apsaugos sistemos įsteigimą 1979 m. teisės aktu,

atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių teismo įsteigimą 1979 m., kurio narė Venesuela yra nuo 1981 m.,

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių (6) ir 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (7),

atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai Ruperto Colville 2012 m. gegužės 4 d. išreikštus nuogąstavimus dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš IACHR,

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi AVO su Amerikos šalių žmogaus teisių komisija, kuri veiklą pradėjo 1959 m., ir su Amerikos žmogaus teisių teismu, kuris buvo įsteigtas 1979 m. ir kurio spendimai grindžiami Amerikos žmogaus teisių konvencija arba San Chosė paktu, kuris įsigaliojo 1978 m. kaip priedas ir taisomasis veiksmas nepakankamai tvirtoms nacionalinėms teisingumo sistemoms,

B.

kadangi Amerikos žmogaus teisių ir pareigų deklaracijoje teigiama, kad vienas iš principų, kuriuo remiantis buvo įsteigta AVO, yra „pagrindinės asmens teisės“,

C.

kadangi 24 iš 34 Amerikos valstybių organizacijos narių jau ratifikavo Amerikos šalių žmogaus teisių konvenciją;

D.

kadangi Venesuela yra prisijungusi prie Amerikos žmogaus teisių konvencijos ir yra IACHR narė, ir priklauso Amerikos šalių žmogaus teisių teismo, kuris yra atsakingas už Konvencijos nuostatų aiškinimą ir vykdymą, jurisdikcijai; kadangi Venesuela dalyvauja Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sistemoje,

E.

kadangi 2012 m. gegužės 2 d. prezidentas H. Chavezas paskelbė apie valstybės komiteto, skirto įvertinti galimybę pasitraukti iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos, steigimą; kadangi 2012 m. gegužės 3 d. Venesuelos užsienio reikalų ministras paragino kitas regiono vyriausybes padaryti tą patį,

F.

kadangi nuo 1970 m. iki 2011 m. 4 IACHR sprendimai buvo susiję su Venesuela ir kadangi Teismas 2004 m. – 2012 m. svarstė 12 bylų; kadangi AVO per IACHR kelis kartus įspėjo Venesuelą dėl saviraiškos laivės, asmeninio saugumo, politinių teisių pažeidimų ir nebaudžiamumo,

G.

kadangi per pastaruosius kelerius metus Venesuela keletą kartų sukritikavo IACHR ir teismą bei nuolat grasino pasitraukti, teigdama, kad IACHR yra šališka ir taiko dvigubus standartus; kadangi tai yra pirmas kartas, kai Venesuela ėmėsi rimtų priemonių siekdama pasitraukti; kadangi nuo 2002 m. Venesuela atmetė visus IACHR prašymus leisti atvykti į šalį;

H.

kadangi EP rezoliucijų, ypač tų, kurios susijusios su politinių teisių atėmimu iš opozicijos lyderių ir politinio persekiojimo veiksmais, pavyzdžiui, RCTV uždarymu, turinys buvo patvirtintas keliais IACHR sprendimais ir rekomendacijomis; kadangi po šių nepalankių rekomendacijų ir po to, kai Venesuelos valdžios institucijos jų nesilaikė ar nevykdė, prezidentas H. Chavezas aktyvavo mechanizmą, skirtą savo šalies pasitraukimui iš pirmiau minėto tarptautinio subjekto;

I.

kadangi Venesuelos Bolivaro Respublikos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Pirmininkas ir Generalinis prokuroras patvirtino prezidento Chavezo pasiūlymą Venesuelai pasitraukti iš IACHR, o tai aiškiai įrodo, kad valstybės valdžios institucijos, ir visų pirma teisminės institucijos, yra visiškai pavaldžios valstybės vadovo politiniams sprendimams;

J.

kadangi IACHR, labai gerbiama institucija, kuri turi teigiamą įtaką regione, yra labai svarbi siekiant užtikrinti teisingumą daugybei žmogaus teisių pažeidimų aukų, ir taip pat suvaidino svarbų vaidmenį pereinant nuo diktatūrų, kurios anksčiau valdė daug šio regiono šalių, prie demokratijos;

K.

kadangi IACHR, kaip savarankiška komisija, sudaryta iš septynių nepriklausomų narių, kurie veikia kaip individualūs asmenys, neatstovaudami jokiai šaliai, teikia bylas Amerikos šalių žmogaus teisių teismui, prašo OAS valstybes nares taikyti „atsargumo priemones“, siekiant išvengti nepataisomos žalos žmogaus teisėms sunkiais ir skubiais atvejais, ir gauna, analizuoja bei tiria individualias peticijas dėl žmogaus teisių pažeidimų;

L.

kadangi regioninės žmogaus teisių institucijos vaidina labai svarbų vaidmenį žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo sistemose ir stiprina visuotinius žmogaus teisių standartus bei sutartis, kaip tai ne kartą pripažino JT Generalinės Asamblėja ir jos žmogaus teisių taryba, taip pat NVO ir žmogaus teisių gynėjai;

M.

kadangi, remiantis Amerikos šalių žmogaus teisių teismo statuto 1 straipsniu, jis yra savarankiška teisminė institucija, kurios tikslas yra taikyti ir aiškinti Amerikos žmogaus teisių konvenciją; kadangi jo sprendimai yra privalomi Konvencijos šalims signatarėms;

1.

yra susirūpinęs dėl Venesuelos pareiškimo, kad ji steigia valstybės komitetą siekdama, jog būtų įvertinta galimybė pasitraukti iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos, ir ragina Venesuelos valdžios institucijas dar kartą apgalvoti savo poziciją;

2.

nuogąstauja, kad Venesuelos pasitraukimas iš Amerikos šalių žmogaus teisių sistemos gali lemti jos izoliaciją ir dar labiau pabloginti žmogaus teisių padėtį;

3.

skatina Venesuelos vyriausybę ir visas kitas regiono valstybes pripažinti ir įgyvendinti IACHR sprendimus ir rekomendacijas, bendradarbiauti su regioniniais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir ragina jas kuo skubiau imtis visų priemonių, kurios sustabdytų žmogaus teisių apsaugos silpninimą,

4.

palankiai vertina visą darbą, atliktą IACHR, ypač dėl klausimų, susijusių su saviraiškos laisve, vietinių tautų teisėmis, kankinimų prevencija, socialinėmis teisėmis ir moterų teisėmis, taip pat dėl visuomenės informuotumo apie žmogaus teises skatinimą regione, ir ragina tęsti šį darbą siekiant užtikrinti visišką pagarbą žmogaus teisėms;

5.

remia regionines žmogaus teisių institucijas kaip tarptautinės žmogaus teisių sistemos dalį ES ir ragina valstybes nares paskatinti savo bendrą paramą Amerikos šalių žmogaus teisių teismui, komisijai ir konvencijai;

6.

ragina tas šalis, kurios dar neprisijungė Amerikos šalių žmogaus teisių sistemos, greitai tai padaryti ir visiškai joje dalyvauti, tokiu būdu stiprinant šios sistemos institucinį autoritetą;

7.

ragina Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybę laikytis tarptautinių ir regioninių konvencijų ir chartijų, kurias Venesuela yra pasirašiusi; primena, kad pagal Venesuelos Konstituciją visos pasirašytos tarptautinės konvencijos yra privalomos;

8.

apgailestauja dėl Venesuelos įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios sprendimų remti Prezidento mėginimą pasitraukti iš IACHR, nes tai parodo, kad šalis nesilaiko valdžių atskyrimo principo ir kad įstatymų leidžiamoji ir teisminė valdžios yra absoliučiai priklausomos nuo politinių Prezidento sprendimų;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai.


(1)  OL C 102 E, 2008 4 24, p. 484.

(2)  OL C 15 E, 2010 1 21, p. 85.

(3)  OL C 212 E, 2010 8 5, p. 113.

(4)  OL C 341 E, 2010 12 16, p. 69.

(5)  OL C 351 E, 2011 12 2, p. 130.

(6)  OL C 236 E, 2011 8 12, p. 69.

(7)  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0126.


Top