13.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 264/59

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES aplinkos priemonių teikiamos naudos užtikrinimas. Pasitikėjimo didinimas geriau informuojant ir sparčiau reaguojant“ (COM(2012)0095),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. priimtas Aplinkos tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (18786/11), 2011 m. rugsėjo 29 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl konkurencingos Europos ekonomikos ir 2010 m. gruodžio 20 d. Aplinkos tarybos išvadas „Tvarus medžiagų valdymas ir tvari gamyba bei vartojimas – svarbūs veiksniai siekiant efektyvaus išteklių naudojimo Europos“,

—

atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER2010),

—

atsižvelgdamas į būsimą Jungtinių Tautų konferenciją tvaraus vystymosi klausimais, kuri 2012 m. birželio 20–22 d. vyks Brazilijoje,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“ (COM(2012)0082),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos“ (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0161/2012),

A.

kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė parodė, jog Europai nedelsiant reikia naujų tvaraus ekonomikos augimo išteklių;

B.

kadangi išteklių trūkumo padariniai, pavyzdžiui, didėjančios kainos, yra ypač sunkūs mažesnes pajamas gaunantiems ir skurdesniuose regionuose gyvenantiems asmenims, ir kadangi dėl to dar labiau, nei anksčiau, būtina socialinės ir aplinkos apsaugos politikos sąveika;

C.

kadangi dėl augančios gamtos išteklių paklausos ir pernelyg didelio naudojimo bei atitinkamų žemės paskirties pokyčių blogėja aplinkos būklė, vyksta spartesnė klimato kaita ir naikinami išsenkami žemės gamtos turtai, įskaitant biologinės įvairovės nykimą;

D.

kadangi dėl išteklių trūkumo, kuris atsiranda dėl intensyvaus jų naudojimo, spekuliacijų kainomis prekių rinkose, ir smarkiai išaugusio pasaulinio vartojimo didėja žaliavų kainos, o faktinės prekių kainos nuo amžiaus pradžios pakilo 147 proc.; kadangi tikėtina, jog ES susidurs su dideliais sunkumais užsitikrindama galimybę naudotis pagrindiniais ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą; kadangi ekonomikos sektoriuje ir politikos lygmeniu pripažįstama, kad pagrindinis šių problemų sprendimo būdas – efektyvus žaliavų naudojimas;

E.

kadangi perėjus prie ekonomikos pagal efektyvaus išteklių naudojimo principus, kurioje nebūtų viršijamos planetos galimybės, būtų atsižvelgiama į didėjantį pasaulio gyventojų skaičių ir žmonių, kurie gyvena būsimose pramoninėse valstybėse, skaičių, bus didinamas konkurencingumas, rasis naujų augimo išteklių bei darbo vietų ir tai bus pasiekta sutaupant sąnaudų dėl didesnio veiksmingumo, inovacijų komercializacijos ir geresnio išteklių per visą jų gyvavimo ciklą valdymo;

F.

kadangi atliekų perdirbimas yra daugiau negu tik perdirbtinų atliekų rinkimas ir todėl į būsimas priemones labai svarbu įtraukti visus veiksmus, kuriais kuriama vertės grandinė;

G.

kadangi ateityje vykdant visapusišką išteklių politiką turėtų būti skiriami ne tik „atsinaujinantieji“ ir „neatsinaujinantieji“ ištekliai, bet ir ilgalaikės medžiagos;

H.

kadangi, 2011 m. kovo mėn. Eurobarometro duomenimis, ES piliečiai labiausiai susirūpinę dėl efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios gamybos bei vartojimo; kadangi bet kuriuo atveju neįmanoma siekti tvarumo be pačių gyventojų tiesioginio dalyvavimo, keičiant mąstyseną ir visuomenės įpročius išteklių naudojimo srityje;

I.

kadangi dėl didesnio išteklių, vandens ir žemės naudojimo vis sunkiau užsitikrinti galimybes naudotis ištekliais ir nenutrūkstamą jų tiekimą;

J.

kadangi pramonės konkurencingumas suteikia galimybes naujai investuoti į tausesnes technologijas;

1.

ragina Komisiją įsteigti bendras darbo grupes trims svarbiausioms sritimis: maisto, būsto ir judumo, kad kuo greičiau būtų parengti efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planai, kuriuose būtų numatyti aiškūs išteklių naudojimo mažinimo veiksmai; šios darbo grupės turėtų papildyti ES išteklių naudojimo efektyvumo platformą, jas turėtų sudaryti Komisijos ekspertai, valstybių narių, pramonės, pilietinės visuomenės atstovai ir kiti svarbiausi suinteresuotieji subjektai, o jų vaidmuo turėtų būti skatinti vertės grandinėje veikiančių subjektų partnerystę;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti kliūtis, trukdančias veikti Europos perdirbimo ir pakartotinio naudojimo rinkai, ir skatinti tokią rinką – skatinti perdirbtų medžiagų ir šalutinių produktų paklausą ir pasiūlą priemonėmis, į kurias įeitų spartus tolesnis griežtų nebelaikymo atliekomis kriterijų parengimas ir ekonominės paskatos, pvz., lengvatiniai PVM tarifai antrinėms žaliavoms srityse, kuriose rinka neveiksminga, arba parama inovatyvioms atliekų rinkimo ir rūšiavimo technologijoms, iki 2013 m.; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, jog skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti visus esamus teisės aktus dėl atliekų ir ryžtingiau užtikrinti jų vykdymą ir stebėjimą;

3.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas, siekiant paspartinti perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos; pabrėžia, kad Inovacijų sąjunga, įskaitant „Horizontą 2020“, Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje, Ekologinių inovacijų veiksmų planą ir žinių ir inovacijų centrus, yra viena iš varomųjų jėgų siekiant efektyviai išteklius naudojančios Europos; ragina Komisiją sukurti lengvai prieinamą internetinę duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama geriausia patirtis efektyvaus išteklių naudojimo srityje;

4.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2013 m. susitarti dėl aiškių, tvirtų ir išmatuojamų ekonominės veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę ir išteklių naudojimo efektyvumą gyvavimo ciklo požiūriu, pavyzdžiui, dėl krepšelio, kurį sudaro keturi išteklių naudojimo rodikliai: konkrečiai, žemės, vandens, žaliavų ir išmetamo anglies dioksido kiekio vartojimo įverčiai, ir naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą teisėkūros iniciatyvoms ir konkretiems mažinimo tiksliniams rodikliams; pabrėžia, kad šis procesas turi būti skaidrus ir į jį turi būti įtraukti suinteresuotieji subjektai;

5.

ragina Komisiją pasiūlyti išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti su energija nesusijusius produktus ir pateikti papildomų ekologinio projektavimo reikalavimų dėl bendro išteklių naudojimo efektyvumo ir produktų veiksmingumo, įskaitant perdirbtą turinį, patvarumą, perdirbamumą, pataisomumą ir pakartotinį naudojimą, siekiant, kad produktai darytų mažesnį poveikį aplinkai ir būtų remiamos perdirbimo rinkos; pabrėžia, kad bet koks toks pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais poveikio vertinimais ir derėti su kitais atitinkamais reglamentais;

6.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo visapusiškiau integruoti išteklių naudojimo efektyvumo darbotvarkę į visas kitas politikos sritis, įskaitant bendrąją ekonomikos valdymo politiką, pvz., strategiją „Europa 2020“, ir įgyvendinti ją vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

7.

pritaria pavyzdinei iniciatyvai „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ ir Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planui, taip pat 2050 m. vizijai, įskaitant tarpinius tikslus; ragina Komisiją skubiai pateikti visas teisėkūros ir kitas iniciatyvas, būtinas tarpiniams tikslams pasiekti, ir užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys būtų suderintos su šiais tarpiniais tikslais ir apskritai ES vizija dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m., be kita ko, 80–95 proc. sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; primena, kad nuo išteklių naudojimo atsietas ekonomikos augimas yra būtinas norint didinti Europos konkurencingumą ir mažinti jos priklausomumą nuo išteklių; rekomenduoja Komisijai užtikrinti stabilią teisės aktų sistemą, kad nebūtų pakenkta ilgalaikėms investicijoms;

8.

pabrėžia, kad efektyvus išteklių naudojimas svarbus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; yra įsitikinęs, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų bendroji programa „Horizontas 2020“ šiuo požiūriu turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares priimti nacionalinius efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planus, į kuriuos įeitų konkrečios priemonės ir tikslai, atitinkantys ES plano tikslus;

9.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl naujų tvaraus vartojimo ir gamybos politikos pagrindų, pagal kuriuos būtų įdiegta procedūra, kaip nustatyti prioritetinius produktus arba paslaugas, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, pagal vartojimo rodiklius, nustatytus Efektyvaus išteklių naudojimo plane; sykiu turėtų būti pateikti teisės aktų pasiūlymai, pagal kuriuos prioritetinių produktų ir paslaugų keliamos problemos būtų sprendžiamos atitinkamomis priemonėmis, įskaitant mechanizmus, kurie įgyvendinimo priemonėmis gali pagerinti tiekimo grandinės išteklių naudojimo efektyvumą, ir galimybę nustatyti būtinuosius reikalavimus arba geriausios veiklos kriterijus;

10.

mano, kad veiksmai, kuriais siekiama didesnio išteklių naudojimo efektyvumo, jokiu būdu negali apsiriboti tik viešuoju sektoriumi, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones savo ekonomikos strategijas grįsti labai pagerintu išteklių naudojimo efektyvumu, kuriuo remiantis ekonomikos augimas ir išteklių vartojimas taptų atsieti; be to, mano, kad būtina sutelkti dėmesį ir į išteklių naudojimo našumą, ir į efektyvumą;

11.

pabrėžia, kad dabar būtina skubiai imtis priemonių siekiant remti inovacijas ir investicijas į naujus metodus ir verslo modelius, įskaitant pramonės sektorių strategijas ir tvaraus verslo modelius, pvz., išperkamąja nuoma besinaudojančią visuomenę, ir kurti paskatas, kurios būtų naudingos ekonomikai; pabrėžia pagrindinį privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ, vaidmenį siekiant ekologinio ekonominio augimo;

12.

pabrėžia, kad Europai, kurios visuomenė perdirba atliekas, reikia plačiu mastu ir pačiu veiksmingiausiu būdu pakartotinai naudoti ir perdirbti savo atliekas bei gaminti antrines žaliavas;

13.

ragina parengti išteklių naudojimą reglamentuojantį MVĮ naudingą standartą, pagrįstą tokiomis koncepcijomis kaip Pasaulinis susitarimas;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares išteklių naudojimo efektyvumo tikslus visapusiškai įtraukti į Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą; primygtinai ragina valstybes nares šį reikalavimą patvirtinti Europos Vadovų Taryboje; ragina Komisiją pateikti daugiau išsamios informacijos apie tai, kaip bus atliekamas valstybių narių pažangos siekiant efektyviau naudoti išteklius konkretus vertinimas, kaip Europos semestro dalis;

15.

pabrėžia, kad lyderystės pranašumas išteklių naudojimo efektyvumo srityje gali patraukti augančias rinkas, primindamas, kad ES priklauso maždaug vienas trečdalis pasaulio aplinkosaugos technologijų rinkos;

16.

primena, kad būtina skubiai sumažinti išteklių naudojimą, kad būtų išvengta kilsiančių problemų, pvz., išteklių trūkumo ir augančių išteklių kainų;

17.

pažymi, kad norint iš tiesų pereiti prie efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos, rinkos kainos turi visiškai atitikti išteklių trūkumo mastą ir visas išlaidas, susijusias su gamybos procesu; pabrėžia, kad rinkos skatina efektyviai naudoti išteklius, jei kainos atspindi tikrąsias sunaudotų išteklių sąnaudas; ragina įgyvendinti gyvavimo ciklo principą apskaitos procese ir internalizuojant išorines aplinkosaugines išlaidas pagal principą „teršėjas moka“;

18.

remia Komisijos plane prisiimtą įsipareigojimą parengti rinka pagrįstas priemones, kad neigiami išorės veiksniai būtų įtraukti į rinkos kainodarą, nes taip atsispindėtų tikros išteklių panaudojimo sąnaudos ir jų poveikis aplinkai;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti paskatas, kuriomis įmonės ir valstybinės institucijos būtų skatinamos kiekybiškai įvertinti, lyginti ir nuolat tobulinti savo vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido kiekio vartojimo įverčius, taip pat parengti priemones, kuriomis būtų išplečiamas gamintojo atsakomybės principas ir šalinamos efektyviai išteklius naudoti trukdančios kliūtys;

20.

primygtinai ragina valstybes nares pereiti prie aplinkosauginio apmokestinimo ir pabrėžia, kad dėl to būtų galima mažinti kitus, pvz., darbo jėgos, mokesčius, didinti konkurencingumą, sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir sąlygas technologijų plėtrai; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir lyginti šios priemonės poveikį;

21.

primygtinai ragina Komisiją ištirti hierarchijos modelio kūrimą, siekiant užtikrinti didžiausią galimą išteklių naudojimo pridėtinę vertę nekeliant pavojaus aplinkai;

22.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ir iki 2014 m. patvirtinti konkrečius, aiškiais apibrėžimais pagrįstus planus, pagal kuriuos laipsniškai iki 2020 m. būtų nutrauktos visos aplinkai kenksmingos subsidijos, įskaitant subsidijas, kuriomis skatinamas neefektyvus atsinaujinančių išteklių naudojimas, ir pateikti pažangos ataskaitą pasinaudojant nacionalinėmis reformų programomis;

23.

primygtinai ragina Komisiją ištirti galimybes sukurti ES masto išplėstinės gamintojų atsakomybės schemas, skirtas paskatinti siekti rezultatų visose valstybėse narėse, įskaitant ir tas valstybes nares, kuriose pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodikliai daug mažesni už ES vidurkį;

24.

pabrėžia, kad piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį siekiant pokyčių ir pertvarkant ekonomiką; pabrėžia, kad reikia kurti informuotumo didinimo strategijas ir strategijas, kuriomis būtų siekiama pakeisti vartotojų elgesį ir išvengti grįžtamojo poveikio;

25.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvarų Europos žaliavų tiekimą, kad jų pakaktų augančio perdirbimo sektoriaus poreikiams patenkinti ir kad būtų plėtojama Europos atviroji ekonomika ir kuriamos darbo vietos;

26.

ragina griežtinti žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus produktams ir paslaugoms, dėl kurių labiausiai didėja pagrindinių pasaulio vartojimo sričių (vandens, žemės, medžiagų ir anglies dioksido) rodikliai, kaip nustatyta Efektyvaus išteklių naudojimo plane, taip pat primygtinai ragina Komisiją įvertinti, kada žalieji viešieji pirkimai galėtų būti siejami su ES finansuojamais projektais; ragina iki šių metų pabaigos sutelkti pastangas siekiant skatinti bendrus pirkimus ir viešųjų pirkimų pareigūnų tinklus, remiant žaliuosius viešuosius pirkimus; tačiau dėl to valstybinių įmonių konkurencinė padėtis negali pablogėti;

27.

prašo išplėsti aplinkosauginės informacijos reikalavimus, kad į juos būtų įtraukta informacija apie įprastus masinio vartojimo produktus; remia nacionalinius aplinkosauginio ženklinimo bandymus ir primygtinai ragina Komisiją siekti parengti suderintą Europos metodą, kaip apskaičiuoti produktų aplinkosauginį vartojimo įvertį, siekiant vartotojams pateikti daugiau informacijos apie produktus, kuriems netaikomos esamos priemonės, pavyzdžiui, ekologinis ženklas, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ar ekologinio ūkininkavimo ženklinimo priemonės;

28.

pabrėžia išsamaus ženklinimo, kuris apimtų informaciją apie produktą, įskaitant išteklių naudojimą, bet juo neapsiribojant, svarbą; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis reikiamų priemonių siekiant patobulinti dabartinę ženklinimo tvarką numatant etiketes, kurios suteiktų galimybę vartotojams apžvelgti duomenis vienu žvilgsniu ir priimti sprendimą remiantis išsamia informacija ir tvarumo kriterijumi;

29.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinėse atliekų prevencijos ir valdymo strategijose būtų visiškai įgyvendintas ES acquis dėl atliekų, įskaitant būtinuosius tikslus; pakartoja, kad reikia ir toliau tobulinti esamus surinkimo ir rūšiavimo tikslus ir nustatyti didžiausio ir kokybiškiausio atliekų panaudojimo tikslus kiekviename etape; atitinkamai pabrėžia, kad reikia, jog ES finansavimo prioritetas būtų skiriamas tai veiklai, kuri patenka į aukštesnę atliekų hierarchijos pakopą, kaip nurodyta Atliekų pagrindų direktyvoje (pvz., pirmenybė teikiama perdirbimo įmonėms, o ne atliekų šalinimui); ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia gerinti ir suderinti su atliekomis susijusius skaičiavimo metodus ir statistiką, siekiant patikimo pagrindo skatinti perdirbimą;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingesnių priemonių, kovojant su neteisėtu atliekų, o ypač pavojingųjų atliekų, vežimu į ne ES šalis ir ypač sustiprinti atitinkamas stebėjimo sistemas; siūlo parengti Europos išorės atliekų politiką, siekiant skleisti geriausius Europos atliekų tvarkymo standartus už ES ribų;

31.

pabrėžia, kad išmetama daugiau kaip 20 proc. maisto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad būtų labai sumažintas maisto švaistymas; be to, pabrėžia, kad švaistomi ne tik maisto produktai, bet ir perdirbimui ir pakavimui naudojami ištekliai;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti informavimą, švietimą ir informuotumo didinimą, ypač atliekų rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo klausimais, turint mintyje, kad švietimas turi tiesioginį poveikį išteklių naudojimo įpročiams;

33.

ragina Komisiją supaprastinti atliekų acquis, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ir į tai, kad reikia neperdirbamų atliekų kiekį sumažinti iki beveik nulio; todėl ragina Komisiją iki 2014 m. pateikti pasiūlymų, siekiant palaipsniui įvesti bendrą atliekų sąvartynų draudimą Europos lygiu ir iki šio dešimtmečio pabaigos palaipsniui panaikinti perdirbamų ir kompostuojamų atliekų deginimą; sykiu turėtų būti pateiktos atitinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės, įskaitant tolesnį gyvavimo ciklo principu pagrįstų bendrųjų standartų plėtojimą; ragina Komisiją persvarstyti Atliekų pagrindų direktyvos 2020 m. perdirbimo tikslinius rodiklius; mano, kad sąvartynų mokestis, kurį jau taiko kai kurios valstybės narės, taip pat galėtų padėti pasiekti minėtus tikslus;

34.

pažymi, kad esami sąvartynai galėtų tapti žaliavų saugyklomis (gavyba iš atliekų), tačiau šiuo klausimu dar trūksta mokslinių duomenų;

35.

ragina valstybes nares plėsti savo veiklą Europos standartizacijos komitete dėl perdirbamų medžiagų standartų parengimo gairių;

36.

ragina Komisiją užtikrinti, kad politikos srityse būtų skatinamas pakopinis gamtinių žaliavų naudojimas ir pirmenybė teikiama produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, o ne energijos gamybai, ypač atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo galimybes;

37.

taip pat primygtinai ragina Komisiją skatinti tokį pakopinį požiūrį biomasės naudojimui, pirmenybę suteikiant perdirbimui ir produktams, turintiems didžiausią pridėtinę vertę ir efektyviems išteklių naudojimo požiūriu, pavyzdžiui, biologiniams produktams ir pramonės medžiagoms, o ne bioenergijai;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti programą, siekiant informuoti ir pateikti gaires įmonėms, ypač MVĮ;

39.

pabrėžia, kad gyvavimo ciklu grindžiamas požiūris, jei norima, kad jis būtų prasmingas, turi būti pagrįstas apskaita, kuri turi būti kuo tikslesnė; todėl primygtinai reikalauja, kad tiekėjai, įgyvendindami Kuro kokybės direktyvą, bitumingajam smėliui taikytų atskirą numatytąją vertę;

40.

pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų svarbą spartinant perėjimą prie efektyviai išteklius naudojančios Europos; pažymi, kad ypač būtina daugiau inovacijų diegti tokiose srityse, kaip aplinką tausojanti žaliavų paieška ir gavyba, žemės ūkis, chemija, atliekų tvarkymas ir perdirbimas, vandentvarka, pakartotinio naudojimo galimybės, taip pat poveikį aplinkai darančių medžiagų pakaitalai, technologijos ir būdai naudoti mažiau medžiagų ir energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas; pažymi, kad susiejus mokestinių lengvatų suteikimą su mažesniu ištekliu naudojimu, tai taip pat galėtų pasitarnauti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai;

41.

primena, kad efektyviu išteklių naudojimu reikėtų siekti ES padėti gerinti techninės veiklos rezultatus, siekiant išgauti daugiau iš žaliavų visoje vertės grandinėje (gavyboje, apdorojime, rafinavime ir perdirbime);

42.

ragina Komisiją ištirti, kaip ES gavybos ir perdirbimo pramonėje galima paskatinti efektyvų išteklių naudojimą, siekiant padidinti konkurencingumą ir tvarumą, inter alia, skatinant naujų technologijų naudojimą ir didinant šalutinių produktų gamybą, kai naudojami netaurieji metalai;

43.

primygtinai ragina valstybes nares apsvarstyti galimybes įsteigti inovacijų technologijų centrus, siekiant remti naudingų gavybos iš atliekų produktų sudedamųjų dalių gavybą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą, ir palengvinti iš atliekų gaunamų produktų, esančių įvairių rūšių atliekų saugyklose ir statybos pramonėje, tolesnį panaudojimą, taip pat šių rūšių atliekų saugyklų tvarkymą aplinkai nekenksmingu būdu;

44.

atkreipia dėmesį į tai, jog reikia naudoti alternatyvius produktus, kad būtų pakeistas vartojimo modelis, kuriam reikia daug energijos ir medžiagų, užtikrinant tą patį veiklos rezultatų lygį, taip pat jog reikia naudoti alternatyvias žaliavas ir kitas medžiagas, kad gamybos procesuose reikėtų mažiau energijos;

45.

ragina Komisiją išnagrinėti išteklių ir neapdorotų žaliavų mokesčio poveikį, ypač bet kokį pašalinį poveikį, pvz., netvarų pakeitimą, mokesčių vengimą ar ekonominės veiklos perkėlimą į trečiąsias šalis;

46.

pabrėžia, kad gebėjimai ir mokymas yra svarbūs; ragina Komisiją ir valstybes nares įsitraukti į glaudų dialogą su socialiniais partneriais, akademine bendruomene ir pramonės atstovais šiuo klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su pramonės atstovais ir akademine bendruomene, remtų efektyvų išteklių naudojimą specialiomis universitetų programomis ir stipendijomis; į tai atsižvelgdamas, toliau remia šios srities mainų programas, pvz., Erasmus Mundus naudingųjų iškasenų ir aplinkos programą;

47.

pabrėžia, kad reikia investuoti į žaliavų ir retųjų žemių metalų perdirbimą, atsižvelgiant į tai, kad retųjų žemių metalų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas turi didelių aplinkosauginių padarinių, jei jie netinkamai tvarkomi;

48.

pabrėžia, kad biologinė įvairovė būtina žmogaus gyvybei palaikyti ir visuomenės gerovei tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per ekosistemų funkcijas, kurias ji teikia; palankiai vertina ir remia ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., įskaitant visus jos tikslus ir veiksmus; pabrėžia biologinės įvairovės apsaugos įtraukimo svarbą, taip pat į efektyviai išteklius naudojančios Europos iniciatyvą;

49.

atitinkamai palankiai vertina tai, kad buvo parengtos specialios invazinių rūšių kontrolės priemonės, ir ragina nedelsiant jas įgyvendinti;

50.

pabrėžia vandens, kaip žmonijai ir ekosistemoms gyvybiškai svarbaus gamtos ištekliaus, svarbą; primena, kad didėja saugių ir užtikrintų vandens išteklių prieinamumo ir kokybės problemos dėl tokių veiksnių kaip miškų kirtimas, miestų plėtra, gyventojų skaičiaus didėjimas, ekonomikos augimas ir klimato kaita; pabrėžia, kad reikia taikyti daugiapakopį metodą vandens išteklių valdymo srityje, pabrėždamas vietos ir regiono valdžios institucijų vaidmenį pavyzdinėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“;

51.

primygtinai ragina Komisiją apskaičiuoti ir paskelbti ES žemės ūkio ir žuvininkystės politikos padarinių aplinkai daromos žalos išlaidas;

52.

ragina Komisiją pasinaudoti geriausia efektyvaus išteklių naudojimo srities praktika ir parengti atitinkamus kriterijus, pradėti kai kurių išteklių, pvz., fosforo, bandomuosius projektus, siekiant teorinio 100 proc. pakartotinio panaudojimo iki 2020 m. ir jų panaudojimo ir perdirbimo optimizavimo; pabrėžia, kad šiems bandomiesiems projektams reikėtų skirti tiesioginį ES finansavimą;

53.

laikosi nuomonės, kad Europos ištekliai turėtų būti valdomi labiau strateginiu ir aplinkosaugos požiūriu patikimesniu būdu; mano, kad daugiau pastangų turėtų būti dedama siekiant valdyti esamus ES išteklius, pirmiausia, naudingųjų iškasenų, metalų ir medienos bei energijos išteklius, įskaitant iškastinį kurą; pabrėžia, kad ES turi potencialo patenkinti savo žaliavų poreikius, ir raginą ją mažinti ES priklausomybę nuo žaliavų, gautų naudojant aplinkosaugos požiūriu netvarius metodus, importo;

54.

mano, kad valstybių narių pramonė turi kuo labiau remtis savomis žaliavomis; pažymi, kad savų išteklių valdymas turėtų užtikrinti, kad jie nebūtų švaistomi;

55.

pabrėžia tvaraus žemės ūkio svarbą, nes tai leistų sumažinti žemės panaudojimo vartojimui importo apimtį ir Europos anglies dioksido vartojimo įvertį;

56.

mano, kad vartotojų informuotumas atlieka itin svarbų vaidmenį gerinant išteklių naudojimo efektyvumą ir remia iniciatyvas vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant skatinti tvaresnius maisto vartojimo modelius;

57.

atkreipia dėmesį į atsinaujinančiųjų gamtinių išteklių, pvz., miškų, vaidmenį efektyvaus išteklių naudojimo srityje; ragina Komisiją skatinti atsinaujinančių, biologinių, perdirbamų ir aplinkosaugos požiūriu tausių žaliavų ir kitų medžiagų naudojimą; ypač pabrėžia, kad teršalų išmetimą mažinančių atsinaujinančių žaliavų, pvz., medienos, panaudojimas statybų tikslais yra efektyvus išteklių panaudojimas;

58.

pabrėžia, kad reikia skatinti miškų apsaugą ES ir įtvirtinti su ja susijusius rizikos prevencijos metodus, atsižvelgiant į tai, kad miškų ištekliai ir jų aplinkosauginės ypatybės yra didelis gamtos turtas; ragina nustatyti finansines priemones miškų gaisrų ir kenkėjų prevencijos priemonėms finansuoti; ragina Komisiją su medienos pramonės sektoriumi ištirti galimybes įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama tvaraus miškų išteklių naudojimo, visų pirma, įgyvendinant bandomuosius projektus; ragina geriau naudoti miškų priemones, jau taikomas pagal įvairią ES politiką, siekiant padidinti miškų ekonominę vertę ir užtikrinti geresnį medienos tiekimą, pavyzdžiui, atsodinant medžius pagal kaimo plėtros programas;

59.

pabrėžia, kad maistingųjų medžiagų praradimas aplinkoje dėl žemdirbystės lemia dideles išorės išlaidas ekosistemoms, žmonių sveikatai ir klimatui; ragina Komisiją diegti šiuolaikiškas maistingumo valdymo technologijas, kad suintensyvėjus gamybai būtų sumažintas prarandamų maistingųjų medžiagų kiekis;

60.

pažymi, kad BŽP reformų rinkinys yra pagrindinė pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ dalis; mano, kad klausimai, kuriuos reikia spręsti siekiant aplinkosaugos ir ekonomikos požiūriu patikimo žvejybos ir akvakultūros sektoriaus, yra didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, išmetimo į jūrą prevencija, švaresni ir efektyvesni varikliai, selektyvesni žvejybos įrankiai, vienodos tarptautinės veiklos sąlygos ir laivyno pajėgumų perteklius; be to, pabrėžia socialinę ir ekonominę mažų pakrančių laivynų svarbą;

61.

primygtinai ragina Komisiją, kad ji, konsultuodamasi su visais svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais, priimtų tvirtus ir lengvai suprantamus rodiklius, pvz., žemės vartojimo įvertį, vandens vartojimo įvertį, žaliavų vartojimo įvertį ir anglies dioksido vartojimo įvertį, siekiant stebėti pažangą, kaip siekiama tikslų; šie rodikliai turėtų būti pagrįsti integruotomis apskaitos priemonėmis ir nuosekliomis bei plačiai pripažintomis, moksliškai pagrįstomis metodikomis, taip pat jie turėtų būti aiškiai apibrėžti, kad būtų galima juos taikyti visoje ES tiek sprendimų priėmimo srityje, tiek privatiems subjektams; be to, juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į poveikį viso gyvavimo ciklo metu ir išmatuoti ištekliai, panaudojami ekonomikoje, kad būtų atsižvelgta į visus išteklių stygiaus aspektus, taigi įtraukiant paslėptus srautus; perspėja, kad siūlomas išteklių produktyvumo rodiklis nesuteiks reikiamos informacijos;

62.

pakartoja suderintų, išmatuojamų, aiškių ir patikrinamų sektorinių tikslų rinkinio svarbą, įskaitant bendrą tikslą, siekiant įgyvendinti plano viziją ir tarpinius tikslus; pripažįsta, kad šis klausimas sudėtingas ir kad reikia svaraus mokslinio pagrindo; ragina Komisiją remiantis tuo pagrindu pateikti konkretų šiems ES ir valstybių narių tikslams skirtą pasiūlymą ne vėliau kaip per metus nuo atitinkamų rodiklių priėmimo dienos ir užtikrinti, kad visos ES politikos kryptys atitiktų nustatytus tikslus; mano, kad plane pateiktus tarpinius tikslus reikėtų laikyti tikslais tol, kol bus nustatyti išsamesni tikslai; ragina valstybes nares atitinkamus tikslus įtraukti į savo efektyvaus išteklių naudojimo strategijas;

63.

pabrėžia, kad konkretūs efektyvaus išteklių naudojimo rodikliai yra labai svarbūs visose politikos srityse, ir ragina Komisiją efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius įtraukti į visus poveikio vertinimus; taip pat mano, kad Komisijos komunikate COM(2010)0614 nurodytos tinkamumo patikros turėtų sudaryti privalomą kiekvieno poveikio vertinimo dalį;

64.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinami esami teisės aktai, ypač vandens teisės aktai, siekiant kuo plačiau panaudoti visas galimybes;

65.

palankiai vertina ES Kuro kokybės direktyvą, kaip svarbią gyvavimo ciklu grindžiamo požiūrio į išteklių naudojimą įgyvendinimo priemonę, ir primygtinai ragina, kad, įgyvendindami šią direktyvą, tiekėjai taikytų atskirą numatytąją vertę bitumingajam smėliui;

66.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų pateikti tinkamą politikos pagrindą, kuris padėtų įgyvendinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plano viziją, tarpinius ir siekiamus tikslus;

67.

ragina Komisiją patikrinti ES politikos sritis ir įvertinti, inter alia, nacionalinių atsinaujinančių išteklių veiksmų planų ir bendros žemės ūkio politikos poveikį efektyvaus išteklių naudojimo požiūriu;

68.

mano, kad efektyviai išteklius naudojanti Europa – tinkamas pagrindas nieko nediskriminuojant kurti ekologiškas darbo vietas visiems;

69.

mano, kad efektyviai naudoti išteklius dažnai trukdo sudėtingos administracinės procedūros; ragina Komisiją supaprastinti leidimų suteikimo procedūras, kad būtų galima pasiekti geresnių rezultatų įgyvendinant efektyvų išteklių naudojimą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Skaidrumo direktyvos;

70.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti viešas informavimo ir švietimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama padidinti produktų, pagamintų iš perdirbtų atliekų, naudojimą;

71.

ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant regioninę politiką efektyviausias išteklių naudojimas būtų svarbiausias aspektas; pabrėžia, kad efektyvaus išteklių naudojimo klausimas turi būti sprendžiamas regioniniu ir vietos lygmenimis, atsižvelgiant į Europos regionų galimybes, nepalankius veiksnius ir skirtingą išsivystymo lygį; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi suderinti efektyvaus išteklių naudojimo priemones su strategija „Europa 2020“;

72.

mano, kad efektyvus ir tvarus išteklių naudojimas ir paskirstymas yra vienas iš pagrindinių ES pramonės politikos aspektų, kurie dabar ir ateityje turi būti taikomi Sąjungos išorės santykiuose; mano, kad prekyba aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis gali būti tvarios ekonominio ir socialinio vystymosi priemonė, kuri naudinga ir verslui, ir aplinkai;

73.

primena, kad sąžininga, atvira ir nediskriminacinė daugiašalė prekybos sistema ir aplinkos apsauga turėtų būti viena kitą papildančios priemonės ir turėtų būti naudingos vietos bendruomenėms, jeigu siekiant geriau reaguoti į aplinkosaugos iššūkius ir būtinuosius žmonių poreikius bus pertvarkytos daugiašalės prekybos taisyklės;

74.

prašo Komisiją į dabartines ir būsimas ES derybas dėl dvišalių ar daugiašalių susitarimų labiau įtraukti klausimus, susijusius su žaliavomis, pvz., a) eksporto apribojimus ir b) investavimo aspektus;

75.

pabrėžia, kad sąžiningai atvėrus pasaulio rinkas aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms, paskatinus tvarų vartojimą, atsirastų daugiau eksporto galimybių, būtų sukurta naujų darbo vietų, susijusių su ekologiškų technologijų sklaida, inovacijomis ir konkurencingumu, taip pat sumažėtų kainos, pagerėtų kokybė ir padidėtų vartotojų galimybės pasirinkti;

76.

palankiai vertina darbą, atliktą per Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos prekybos derybų raundą, susijusį su prekybos aplinką tausojančiomis prekėmis ir paslaugomis tarifinių ir netarifinių kliūčių mažinimu arba panaikinimu, ir tvirtai ragina šalis, nepriklausomai nuo Dohos derybų raundo ateities, toliau dirbti siekiant aiškiai apibrėžti aplinką tausojančias prekes ir paslaugas, kad jų apibrėžtis apimtų socialinę įmonių atsakomybę, ES aplinkosaugos standartus ir sąžiningos prekybos principus;

77.

dar kartą pabrėžia, kad į visus dabartinius Europos dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus reikia įtraukti plačių užmojų skyrių dėl tvarumo, kaip, pvz., naujausiuose Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose su Korėjos Respublika, Kolumbija, Peru ir Centrinės Amerikos valstybėmis; mano, kad socialinio ir aplinkos tvarumo skyriai pagal svarbą turėtų prilygti komerciniams susitarimo aspektams, ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems skyriams būtų taikomos būsimų laisvosios prekybos susitarimo ginčų sprendimo nuostatos;

78.

mano, kad tarifų lengvatų nustatymas socialiai atsakingai pagamintoms aplinką tausojančioms prekėms ir paslaugoms pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą padėtų kurti pridėtinę vertę ES prekybos su besivystančiomis šalimis srityje ir paskatintų įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir ilgalaikius Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslus;

79.

mano, kad rengiantis konferencijai „Rio +20“ ir pačioje konferencijoje reikia pradėti naujas aktyvesnes diskusijas apie savanoriško pobūdžio įmonių socialinės atsakomybės veiksmingumą ir į šias diskusijas įtraukti visas JT šalis nares, pilietinę visuomenę ir profesines sąjungas;

80.

pabrėžia, kad ES ekologinėmis inovacijomis skatinama efektyviau naudoti išteklius už ES ribų, taip mažinant pasaulinių išteklių eikvojimą; todėl primygtinai ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalines efektyvaus išteklių naudojimo strategijas ir dalintis savo žiniomis pasauliniuose forumuose, pvz., „Rio+20“ aukščiausiojo lygio susitikime; mano, kad sparčiai augantis pasaulinis vartojimas ir mažėjančios žaliavų atsargos reikalauja investicijų į efektyvų išteklių naudojimą visame pasaulyje;

81.

pažymi, kad būsimasis pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas „Rio+20“ galėtų būti svarbus forumas efektyvaus išteklių naudojimo ir tvaraus vystymosi klausimams aptarti; mano, kad naujais tvaraus vystymosi tikslais būtų galima užpildyti Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) spragas ir kad jie galėtų tapti galingu tolesniu pasauliniu projektu, kuriame būtų pripažintos neatskiriamos aplinkos ir kiekvieno vystymosi aspekto sąsajos; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šioje konferencijoje atlikti ryžtingą ir aiškų vaidmenį siekiant įveikti šį iššūkį – pasaulio mastu sukurti įtraukią ekologišką ekonomiką;

82.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.