11.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/143

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Komisijos ataskaitos – 2008 m. konkurencijos politikos ataskaita“

COM(2009) 374 galutinis

2011/C 44/24

Pranešėjas Arno METZLER

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. liepos 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

„Komisijos ataskaitos – 2008 m. konkurencijos politikos ataskaita“

COM(2009) 374 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. birželio 15 d. priėmė savo nuomonę.

464-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 14–15 d. (liepos 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 111 narių balsavus už, 1 prieš ir 8 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija antimonopolinės teisės srityje pirmą kartą vartotojų klausimui skyrė visą skyrių. Komitetas dar norėtų priminti apie būsimo grupinio ieškinio mechanizmo įgyvendinimą. Be to, reikėtų pabrėžti galimą konkurencijos ir antimonopolinės teisės poveikį ir svarbą kitoms Europos pilietinės visuomenės ir ekonomikos sritims. Ateityje reikėtų apie tai parengti ataskaitas.

1.2   EESRK palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas, kurios susigrąžinant valstybės pagalbą ir valstybės garantijas dedamos sąžiningai konkurencijai visos Europos rinkoje atkurti ir stiprinti. EESRK yra įsitikinęs, kad tai yra svarbiausias dalykas siekiant patikimos Europos konkurencijos teisės.

1.3   EESRK skatina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant informuoti Europos visuomenę apie šiuos jos veiklos aspektus pasinaudojant pažangesnėmis ryšių priemonėmis.

1.4   EESRK prašo Komisijos paaiškinti, ar ji ketina keisti taisykles bei gaires ir kokiu mastu, atsižvelgiant į patirtį, įgytą teikiant skubią valstybės pagalbą realiajai ekonomikai ir finansams subsidijomis, kurių prireikė kilus krizei. Todėl Komitetas tikisi, kad Komisija nurodys, kokių sprendimų imsis dėl valstybės pagalbos pagrindiniams pramonės sektoriams (pvz., automobilių pramonės) ateityje.

Konkurencijos politikoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į globalizacijos aplinkybes ir su ja susijusius reikalavimus.

1.5   EESRK primena, kad savo nuomonėje dėl 2007 m. ataskaitos jau ragino Komisiją didesnį dėmesį skirti socialiniam dempingui ir darbo apsaugos nuostatų nepaisymui ir informuoti apie šioje srityje pasiektus rezultatus. Tai turėtų būti laikoma prioritetu transporto srityje.

2.   2008 m. ataskaitos turinys

2.1   Europos Komisijos 2008 m. ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas karteliams ir vartotojų apsaugai. Pateikdama bananų kartelio ir automobilių stiklų kartelio (2008 m. procedūros) pavyzdį Komisija parodė neigiamą gamintojų kartelių poveikį ne tik vartotojams ir kainoms, kurias jie moka, bet ir konkrečių sektorių gebėjimui siekti pažangos.

Komisija parodė, kad atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo programos priemonės veikia. Nauja galimybė skiriant baudas atsižvelgti į bendradarbiavimą padedant atskleisti kartelius kaip lengvinančią aplinkybę, daro teigiamą poveikį Komisijos darbui ir jo sėkmei. Komisija nustatė, kaip didelių baudų nustatymas sustiprina bendrą atgrasomąjį konkurencijos ir komercinės teisės poveikį.

2.2   2008 m. Komisija ir toliau tęsė ryžtingus kovos su karteliais veiksmus. Septyniais su karteliu susijusiais atvejais 34 įmonėms ji skyrė baudas, kurios iš viso sudarė 2 271 mlrd. eurų.

Tais pačiais metais ji apskaičiavo padarytą žalą. Šiuo tikslu Komisija rėmėsi aštuoniolika kartelių, dėl kurių 2005–2007 m. ji buvo priėmusi sprendimus. Komisija sudėjo 5–15 proc. kartelio dalyvių nustatytų produktų kainų vertes; taip apskaičiuota šių kartelių padaryta žala siekė nuo 4 iki 11 mlrd. EUR.

Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos biuro atlikti skaičiavimai rodo, kad kiekvienam nustatytam karteliui tenka kiti penki nenustatyti karteliai, kurie sudaromi ir (arba) išformuojami prieš juos nustatant. Remiantis šia prielaida 2005–2007 m. dėl aštuoniolikos kartelių priimti sprendimai ne tik turėjo atgrasomąjį poveikį, bet ir galėjo apsaugoti vartotojus nuo žalos, siekiančios apie 60 mlrd. eurų.

3.   Priemonės

3.1   Karteliai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. EB sutarties 81 ir 82 straipsniai

3.1.1   2008 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė Baltąją knygą dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Kadangi šiame dokumente numatyta galimybė pateikti privatų ieškinį prieš antimonopolinės teisės nuostatų pažeidėjus, šis su antimonopoline ir konkurencijos teise susijęs Europos Komisijos projektas sukėlė daug diskusijų. EESRK išreiškė pritarimą Bendrijos priemonei, kuria būtų suderinti tam tikri individualios ir kolektyvinės veiklos aspektai reikalaujant žalos, padarytos pažeidus sutarties dėl ES veikimo 101 ir 102 straipsnius, atlyginimo.

Komisija nustatė susitarimo procedūrą dėl kovos su karteliais procedūrą. Susitarimo procedūrų dokumentų rinkinys įsigaliojo 2008 m. liepos 1 d. Jį sudaro Komisijos reglamentai ir Komisijos komunikatai. Jei pradėjus procedūrą supratingi kartelio nariai prisipažįsta ir sudaro galimybę susipažinti su dokumentais, jiems taikytinos baudos gali būti sumažintos iki 10 proc. Tai iš tiesų supaprastina procedūrą.

3.1.2   2008 m. Komisija taip pat paskelbė prioritetus taikant 82 straipsnį tais atvejais, kai dominuojančios įmonės nesąžiningai kuria kliūtis konkurentams. Juose nustatyta Komisijos analizės sistema, kuri priimant sprendimus padeda suprasti ir paaiškinti, kokiu būdu daroma žala vartotojams.

3.1.3   Tais pačiais 2008 m. metais Komisija pradėjo ir (arba) tęsė bendrosios išimties reglamentų, taikomų vertikaliesiems susitarimams motorinių transporto priemonių ir draudimo sektoriuose, persvarstymą.

3.1.4   Taisyklių taikymas autorių teisėms, nesusijusioms su antimonopoline teise

3.1.4.1   2008 m. Komisija uždraudė Tarptautinei autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijai savo savitarpio atstovavimo susitarimuose palikti narystės apribojimus bei išimtinumo sąlygas ir toliau taikyti teritorinius apribojimus.

3.1.4.2   Be to, Komisija ėmėsi veiksmų dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje skirdama Microsoft įmonei 899 mln. eurų galutinę baudą. Ginčas baigtas nagrinėti 2009 m. gruodžio mėn.

3.2   Valstybės įmonėms arba įmonėms, turinčioms išimtines arba specialiąsias teises, skirtos valstybės priemonės

3.2.1   Remiantis ES sutarties 86 straipsniu, viešajam sektoriui taip pat taikoma ES konkurencijos politika.

Šioje srityje Komisija pareiškė savo nuomonę priimdama sprendimus dėl pašto monopolių ir energetikos pramonės.

3.3   Susijungimų ir susiskaidymų kontrolė (korekcinių priemonių stebėsena)

3.3.1   Pranešimas dėl konkurencijos gynimo priemonių

2008 m. spalio mėn. Komisija paskelbė šiai sričiai skirtą naują Pranešimą ir Įgyvendinimo reglamentą. Šių dokumentų tikslas – užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą šioje srityje ir siekti mažesnių kainų, pavyzdžiui, nustatant griežtesnius informacijos teikimo reikalavimus ir susisteminant informaciją, kuri turi būti teikiama kartu su produktu.

3.3.2   Taisyklių įgyvendinimas

Komisija nurodė, kokių priemonių imtasi ir kokie veiksmai vykdomi siekiant apsaugoti vartotojus. 2008 m. Komisijai buvo pateikta taip pat daug projektų (347) dėl susijungimų ir bendradarbiavimo. Komisija priėmė 340 galutinių sprendimų.

3.4   Valstybės pagalbos kontrolė, konkurencijos politikos taisyklių raida

3.4.1   Tai sritis, dėl kurios 2008 m. Komisija ginčijosi ir darė didžiausią spaudimą siekdama pokyčių. Prasidėjus finansų krizei, ji skubino įgyvendinti valstybės pagalbos veiksmų planą. Komisija paskelbė tris komunikatus dėl valstybės pagalbos politikos vaidmens įveikiant krizę ir ekonomikos atkūrimo proceso.

3.4.2   Bendro konkurencijos politikos taisyklių plėtojimo klausimu Komisija, kaip buvo skelbta, patvirtino Bendrojo bendrosios išimties reglamento įgyvendinimo planą.

3.4.3   Komunikatuose dėl garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos (OL C 155, 2008 6 20 ir OL C 244, 2008 9 25) nustatyta, kaip reikėtų apskaičiuoti garantijos pagalbos elementus, ir pateiktos supaprastintos MVĮ skirtos taisyklės.

3.4.4   2008 m. Komisija ir toliau siekė gerinti sprendimų dėl valstybės pagalbos vykdymą ir kontrolę. Viešai paskelbdama informaciją apie veiksmingą ir skubų sprendimų dėl pagalbos susigrąžinimo vykdymą, Komisija siekė parodyti, kad ji nori ir gali riboti valstybės pagalbos poveikį.

Kaip jau buvo nurodyta šios srities veiksmų plane, pagal ES sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija pradėjo teisines procedūras dėl penkių atvejų ir pagal 228 straipsnio 2 dalį dėl aštuonių atvejų prieš valstybes nares, kurios tinkamai nevykdė sprendimų dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo.

3.4.5   2008 m. valstybės pagalbos rezultatų suvestinė rodo, kad ES valstybės narės vykdo Komisijos nurodymą tikslingiau teikti valstybės pagalbą. Tad 2007 m. apie 80 proc. valstybių narių valstybės pagalbos skirta horizontaliems tikslams.

3.4.6   Kalbant apie Bendrijos pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistemą, Konkurencijos generalinis direktoratas nagrinėjo valstybės pagalbos aspektus (88 bylos).

MVĮ rizikos kapitalo finansavimo srityje Komisija pagal Rizikos kapitalo gaires patvirtino 18 rizikos kapitalo schemų.

4.   Sektorių pokyčiai

4.1   Energetika ir aplinka

Komisija apsvarstė susijungimus energetikos sektoriuje ir su klimato kaita susijusius aplinkos aspektus, skatinančius energijos gamybos srityje pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančios gamybos. Energetikos taryba pasiekė kompromisą spalio 10 d.

Tiriant kartelius šioje srityje pirmiausia dėmesys skiriamas nesąžiningai kuriamoms kliūtims konkurentams, išnaudotojiškam piktnaudžiavimui ir slaptiems susitarimams. Energijos perdavimo naujiems tiekėjams klausimas nagrinėjamas beveik visose ES valstybėse narėse.

4.2   Finansinės paslaugos

4.2.1   2008 m. finansų sektoriui skirta pagalba padarė didelę įtaką konkurencijai finansinių paslaugų srityje.

Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis privalo kontroliuoti valstybės pagalbos teikimą šioje srityje.

4.2.2   Komisija paskelbė gaires dėl valstybės pagalbos priemonių. Kartu ji patvirtino atitinkamas finansų institucijų kapitalo atkūrimo priemones ir nustatė būtiniausias apsaugos priemones nuo akivaizdaus konkurencijos iškraipymo. Remiantis šiomis nuostatomis buvo patvirtintos specialios garantijų, individualios pagalbos ir likvidumo palaikymo pagalbos priemonės daugiau nei šešiolikai ES valstybių narių ir daugybei šių valstybių institucijų.

4.2.3   Komisija mano, kad ji veikė skubiai, nes norėjo atkurti pasitikėjimą rinkoje.

4.2.4   Imdamasi šių priemonių Komisija parodė, kad konkurencijos teisė yra veiksminga priemonė krizei įveikti.

4.3   Realiajai ekonomikai skirtos priemonės

4.3.1   Realiosios ekonomikos sąlygomis veikiančioms įmonėms Komisija leido teikti valstybės pagalbą, garantijas paskoloms, subsidijuojamas paskolas ir rizikos kapitalo pagalbą.

Supaprastinta rinkos nepakankamumo eksporto kredito draudimo rinkoje įrodymo tvarka.

4.4   Elektroniniai ryšiai

4.4.1   Šioje srityje Komisija siekė nacionalines monopolijas padaryti konkurencingomis rinkomis. Matomas 2007 m. Komisijos rekomendacijos poveikis. 2008 m. dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų padarė išvadą, kad nacionaliniai ypatumai yra ne kliūtis.

4.4.2   Informacinių technologijų srityje buvo baigti svarbiausi procesai arba buvo pasiruošta jų užbaigimui. Ataskaitoje minimas perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo ir pateikta kritika dėl visuomeniniams transliuotojams skiriamos valstybės pagalbos.

4.5   Transportas

4.5.1   Komisija ataskaitoje praneša apie procedūras dėl geležinkelių transporto ir mišriojo transporto, taip pat apie gairių dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms įsigaliojimą, susijungimų kontrolę ir sprendimus, kuriais mišriojo transporto srityje skatinama naudoti geležinkelio transportą. Dėl jūrų transporto ji nurodo galimybę baigti konkurencijos taisyklių reformos procesą. Šioje srityje, kaip ir oro transporto srityje, dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų taip pat imamasi specialių veiksmų.

Šioje srityje galima tikėtis naujų susijungimų.

4.5.2   Ataskaitoje nėra pastabų dėl tolesnio socialinių standartų taikymo konkurencijai transporto sektoriuje.

4.6   Farmacijos pramonė

4.6.1   Šiame sektoriuje Komisija ėmėsi veiksmų remdamasi informacija ir nuorodomis. Konkrečiai ji nagrinėjo generinių vaistų tiekimą rinkai ir atkreipė dėmesį į bendrą naujovių kūrimo mažėjimą.

Buvo ištirta daugiau kaip 100 įmonių ir 219 cheminių medžiagų imčių.

Komisija pažymėjo, kad įvesti vieną Bendrijos patentą ir bendrą specializuotą patentų teismų sistemą Europoje būtų naudinga šio sektoriaus pajėgumui kurti naujoves. Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad reikėtų supaprastinti leidimo teikti rinkai išdavimo, kainų nustatymo ir kompensavimo procedūras, kurios valstybėse yra skirtingos.

4.7   Maisto pramonė

4.7.1   Komisija nepastebėjo jokių konsolidacijos požymių maisto sektoriuje arba kituose tiekimo sektoriuose. Komisija paskelbė du komunikatus dėl maisto produktų kainų (COM(2008) 321 galutinis ir COM(2008) 821 galutinis), kuriuose patvirtinamas toks teiginys.

5.   Ryšių su vartotojais palaikymo skyrius

5.1   2008 m. Konkurencijos generaliniame direktorate sukurtas ryšių su vartotojais palaikymo skyrius. Jis perduoda informaciją, padedančią geriau suprasti rinkas, ir gauna informaciją bei išvadas apie rinkos nepakankamumą. Ryšių su vartotojais palaikymo skyrius sėkmingai konsultavosi su vartotojų asociacijomis ir dalyvavo diskusijose su EESRK rengiant nuomonę savo iniciatyva dėl ekonominės demokratijos vidaus rinkoje. Tikimasi, kad šis bendradarbiavimas bus tęsiamas siekiant užtikrinti, kad konkurencijos politikos galutinis tikslas būtų vartotojų gerovė ir pilietinės visuomenės vertybių apsauga.

6.   Europos konkurencijos tinklas ir nacionaliniai teismai

6.1   2008 m. nacionalinių konkurencijos institucijų ir Komisijos generalinio direktorato bendradarbiavimas Europos konkurencijos tinkle vyko sklandžiai, jį Komisija laiko sėkmingu.

6.2   Tą patį galima pasakyti apie bendradarbiavimą su teismais.

7.   Tarptautinė veikla

7.1   Komisija ataskaitoje nurodo, kad tarptautinio bendradarbiavimo srityje 2008 m. ji dirbo kartu su Kinija ir Korėja. Ji aktyviai dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje.

8.   Institucijų bendradarbiavimas

8.1   Konkurencijos generalinis direktoratas pabrėžia, kad palaiko puikius ryšius su Europos Parlamentu, Taryba ir EESRK.

9.   EESRK pozicija

9.1   Vartotojų apsauga

9.1.1   Komitetas palankiai vertina tai, kad Konkurencijos generalinis direktoratas didelį dėmesį skyrė su vartotojais susijusiems klausimams, visų pirma paskelbdamas Baltąją knygą dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, kuri susilaukė EESRK paramos. Tačiau apgailestaujama, kad per daugiau kaip dvejus metus vis dar nesukurtas teisminis kolektyvinių ieškinių mechanizmas vartotojų apsaugos srityje, kuris buvo joje nustatytas ir kuriam EESRK kelete nuomonių išreiškė savo paramą.

9.1.2   Komitetas laikosi nuomonės, kad dėl didesnio dėmesio bendradarbiavimui siekiant vartotojų apsaugos (jei ši veikla bus tęsiama be apribojimų) neturėtų būti pamiršta ar nekreipiamas dėmesys į tai, kad antimonopolinė teisė turi ne tik apimti vartotojų apsaugą, bet ir:

—	užtikrinti galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis,

—	užtikrinti, kad ekonominė galia nekels pavojaus demokratinėms ir laisvoms struktūroms („per didelės, kad žlugtų“),

—	užtikrinti, kad jokia sistema ar sektorius nedominuos,

—	apsaugoti MVĮ struktūras.

9.2   Valstybės pagalba

9.2.1   Komitetas pritaria pastangoms prižiūrėti paskolų ir garantijų susigrąžinimą valstybėse narėse siekiant atkurti vienodas konkurencijos sąlygas.

9.2.2   Remdamasis specialiomis ataskaitomis apie atskiras procedūras EESRK pažymi, kad Komisija naujų instrumentų pagalba sėkmingai parengė naujus priemonių rinkinius, skirtus antimonopolinėms byloms be teismų įsikišimo išspręsti. Todėl Komitetas mano, kad proceso teisę būtina nuolat keisti ir taikyti prie kintančių aplinkybių.

9.2.3   Kalbant apie finansų sektorių, Europos konkurencijos teisės patikimumas bus patikrintas per ateinančius dešimtmečius. Šioje srityje neatkuriamos vienodos veiklos sąlygos. Komisijos šioje srityje įgyvendinami veiksmai lems visuomenės pasitikėjimą Europos institucijomis ir teisės aktais.

9.2.4   Komitetas ragina Europos Komisiją kontroliuojant valstybės pagalbą ir jos skyrimo sąlygas užtikrinti, kad finansų sektoriuje bankų kapitalo atkūrimas ir toliau būtų susietas su finansinių srautų atkūrimu ir kreditų teikimo mechanizmais. Naštą valstybių biudžetams būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei pagalbos gavėjai tvariai įgyvendintų realiosios ekonomikos tikslus.

9.3   Komisijos prašoma paaiškinti, ar a) jos atskiras požiūris kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgimas į politinį naudingumą priimant sprendimą dėl valstybės pagalbos finansų sektoriui reiškia ilgalaikį nutolimą nuo iki šiol taikytų principų ir taisyklių ir kokiu mastu, taip pat ar b) galima tikėtis, kad pagalba pagal 107 straipsnį (2A3) bus teikiama ir kitiems sistemai svarbiems, pavyzdžiui, darbo rinkos požiūriu, pramonės sektoriams (pvz., automobilių pramonė) ir kokiu mastu.

9.4   Visuotinės svarbos paslaugos

9.4.1   Komitetas pritaria Komisijos pastangoms užtikrinti, kad elektros energijos, dujų, telefono ryšio ir transporto paslaugų srityse nustatyta tvarka būtų naudinga vartotojams.

9.5   Transportas

9.5.1   Komitetas pritaria Europos bendrijos pastangoms.

Komentuodamas 2007 m. ataskaitą Komitetas pažymėjo, kad atitiktis socialinėms nuostatoms šiame sektoriuje turi konkurencinį aspektą.

9.5.2   EESRK ragina daugiau dėmesio skirti šiam aspektui, kad būtų užtikrinti transporto sektoriaus darbuotojų interesai. Vis dar skiriasi Europos transporto sektoriuje taikomi socialiniai standartai, o tai iškreipia konkurenciją. Komitetas mano, kad Europos Komisija šioje srityje turėtų laikytis tvirtesnės pozicijos valstybių narių atžvilgiu.

9.6   Elektroniniai ryšiai ir žiniasklaida

9.6.1   EESRK mano, kad daroma neigiama įtaka vartotojų interesams, demokratijai, skaidrumui ir pilietinės visuomenės saviraiškos laisvei.

Šiems tikslams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

9.7   Ryšių su vartotojais palaikymo skyrius

9.7.1   Komitetas palankiai vertina ryšių su vartotojais palaikymo skyriaus įsteigimą bei jo veiklą ir remia Komisijos veiksmus jį plečiant.

9.8   Europos konkurencijos tinklas ir valstybių narių bendradarbiavimas

9.8.1   EESRK pažymi, kad Europos konkurencijos tinklas veikia bendradarbiaudamas su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir teismais.

9.8.2   EESRK mano, kad konkurencijos teisės svarba tarptautiniu mastu vis dar nepakankamai įvertinta.

9.8.3   Savo nuomonėje dėl 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitos EESRK aiškiai nurodė, kad konkurencijos teisei didelės svarbos turi socialinis dempingas, darbo teisės nesilaikymas ir aplinkos apsaugos reglamentų nuostatų nepaisymas. Tuomet jis paragino Komisiją šiuo klausimu pateikti ataskaitą. Tai nebuvo padaryta, todėl padėtį reikia ištaisyti.

9.8.4   EESRK prašo Komisijos užtikrinti pramonės politikos ir konkurencijos politikos sričių pusiausvyrą.

9.9   Konkurencija ir globalizacija

9.9.1   Komitetas siūlo vertinant su konkurencija susijusius klausimus atsižvelgti į globalizacijos aspektus, konkrečiai į GATT ir PPO gaires.

9.9.2   EESRK nuomone, 2008 m. konkurencijos ataskaitoje nepaminėtas vienas klausimas: dėl valstybėms priklausančių kontroliuojančiųjų bendrovių, taip pat ir už ES ribų, susidarančio konkurencijos iškraipymo poveikio problema. Be to, rūpestį kelia ir Europos įmonių išpirkimo kitų valstybių, įskaitant ES nepriklausančias valstybes, lėšomis ir strateginių valstybės interesų įgyvendinimo per akcinio kapitalo finansavimą padariniai.

10.   Konkurencija ir autorių teisės

10.1   Reikėtų išnagrinėti su konkurencija susijusius autorių teisių aspektus.

10.2   Sąžininga ir laisva prekyba gali vykti tik tada, kai nepažeidžiamos autorių teisės. Šioje srityje veiksmingas ginklas yra konkurencijos teisė. Komisija turėtų atkreipti į tai dėmesį.

11.   Bendradarbiavimas su kitomis Europos institucijomis

11.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pažymi, kad noriai bendradarbiautų su šiomis institucijomis.

---