11.2.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/10

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Gyventojų senėjimo poveikio sveikatos ir gerovės sistemoms (tiriamoji nuomonė)

2011/C 44/02

Pranešėja Renate HEINISCH

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą parengti tiriamąją nuomonę dėl

Gyventojų senėjimo poveikio sveikatos ir gerovės sistemoms.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. birželio 16 d. priėmė savo nuomonę.

464-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. liepos 14–15 d. (liepos 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 89 nariams balsavus už ir 5 – susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1   EESRK nuomone, kad būtų galima išspręsti su gyventojų senėjimo poveikiu sveikatos ir gerovės sistemoms susijusias problemas, reikia imtis šių priemonių:

1.1.1

Nacionaliniu lygiu — „sveiką senėjimą“ įtvirtinti kaip horizontaliąją temą, — stiprinti prevenciją, sveikatinimą ir sveikatos ugdymą visose amžiaus grupėse, — pagerinti sveikatos ir priežiūros paslaugų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, kokybę, — įtraukti palaikomąją slaugą į priežiūros paslaugas, — vystyti žmogaus amžių atitinkančias gydymo rūšis, įtraukiant vyresnio amžiaus žmones į klinikinius ir sergamumo gretutinėmis ligomis tyrimus, — steigti vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytas gydymo ir globos įstaigas bei plėtoti alternatyvaus būsto galimybes, — pasitelkiant Sveikatos technologijų vertinimą (angl. HTA) vertinti nuotolinę priežiūrą (telepriežiūrą) ir technologinius sprendimus, įskaitant gyvenimą palengvinančią aplinką (angl. Ambient Assisted Living – AAL) ir kitas sveikatos srities technologijas (slaugos aplinka), kuriomis siekiama padėti savarankiškai gyventi ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių slaugos veiksmingumą ir kokybę, — sukurti plačią, decentralizuotą ir netoli nuo gyvenamosios vietos esančią infrastruktūrą, kuri padėtų palaikyti tiesioginius vyresnio amžiaus žmonių ir sveikatos priežiūros bei slaugos sistemų darbuotojų ryšius („deinstitucionalizuoti“), — remti visus regioninius ir vietos suinteresuotųjų subjektų tinklus siekiant įgyvendinti „sveikatos ir senatvės“ tikslą, — pagal nacionalinius įstatymus įpareigoti užtikrinti priežiūrą senatvėje (pvz., priežiūros draudimas), — atverti nacionalines sveikatos ir socialinės apsaugos sistemas bandymams su modeliais ir jų įvertinimui, kad būtų užtikrinta jų raida, — priemokų ir papildomo draudimo sistemas padaryti lankstesnėmis, — parengti ir įgyvendinti nacionalines mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, — užtikrinti galimybes suderinti šeiminį ir profesinį gyvenimą ir slaugą, — stiprinti savanorišką veiklą, — pripažinti slaugančiųjų svarbą ir jų poreikius,

1.1.2

Europos lygiu — atsižvelgiant į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) 2009 m. lapkričio 30 d. išvadas parengti veiksmų planą dėl sveiko ir oraus senėjimo, — strategijoje „Europa 2020“ pirmenybę teikti „aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo klausimui“, — būtina suderinti terminus, apibrėžtis, vertinimo priemones, vade mecum, kriterijus, procedūras ir kt. Ši problema iškilo prieš 20 metų, bet iki šiol nematyti didelės pažangos ją sprendžiant, — Europos metų renginiuose (2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, 2011 m. Europos savanoriškos veiklos metais ir 2012 m. Europos aktyvaus ir sveiko senėjimo ir kartų solidarumo metais) ir atitinkamų valstybių pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu išskirtinį dėmesį skirti aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo klausimui, — įtraukti demografinius pokyčius į Europos Komisijos bendrąjį mokslinių tyrimų programų planavimą (angl. Joint Programming), — parengti Europos žmonių, kuriems reikalinga pagalba ir slauga, teisių chartiją, — sukurti specialią įvairių tarnybų darbo grupę Komisijoje „senatvė ir sveikata“ (įskaitant sveikatos priežiūrą, slaugą, pensijas ir finansų tvarumą), — EESRK sukurti apskritąjį stalą, kategoriją arba nuolatinę tyrimų grupę, skirtą aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo ir kartų dialogo temai, kad šiose srityse būtų parengta tarpdisciplininė strategija, — įtraukti gerontologiją ir demografinius tyrimus kaip prioritetą į 8-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, — parengti projektą „vyresnio amžiaus žmonės ir žinių perdavimas“, kuris būtų programos „Mokslas ir visuomenė“ dalis, — parengti valstybių narių sveikatos tikslų sąrašą, nurodyti, kurie jų privalomi bei juos palyginti, — teikti paramą valstybėms narėms pirmiau minėtoms priemonėms įgyvendinti skiriant lėšas iš Struktūrinių ir Sanglaudos fondų ir taikant atvirtąjį koordinavimo metodą, — remti keitimąsi gerąja praktika dėl įvairioms reikmėms pritaikytų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sprendimų, pavyzdžiui, pagal INTERREG programą teikiant paramą iš Struktūrinių fondų, — remti keletą valstybių apimančius sveikatos technologijos vertinimus (angl. HTA) siekiant įvertinti naujus IRT sprendimus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonių priežiūros poreikiais, — nuolat informuoti apie mokymąsi visą gyvenimą, keistis Europos švietimo ir mokymo programomis, skirtomis senėjimui ir sveikatai – nuo mokymosi visą gyvenimą iki „Mokymosi ilgam gyvenimui“ – ir jas koordinuoti, — kurti naują senatvės įvaizdį, taip pat ir žiniasklaidoje, — parengti Europos gaires dėl šeiminio, profesinio gyvenimo ir slaugos/priežiūros suderinimo.

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Įžanga

2.1.1   Europos Sąjungoje visuomenė senėja dėl ilgesnės gyvenimo trukmės. EUROSTAT duomenimis, 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis nuo 17,1 proc. 2008 m. išaugs iki 30 proc. 2060 m. Vidutinis darbingo amžiaus žmonių ir 65 m. amžiaus bei vyresnių žmonių santykis šiuo metu yra 4:1, bet iki 2050 m. jis taps 2:1.

2.1.2   Didelė darbingų asmenų 2026–2030 m. laikotarpiu paliks darbo rinką. Dėl žemo gimstamumo lygio labai padidės nedirbančių gyventojų skaičius palyginti su dirbančių gyventojų skaičiumi.

2.1.3   Naujausiame Komisijos komunikate (1) nurodoma, kad valstybėms narėms liko nedaug laiko įgyvendinti priemones su demografiniu senėjimu susijusioms problemoms įveikti, kol demografinio sprogimo karta išeis į pensiją. Šiuo požiūriu Europos Komisija 2009 m. rugsėjo 18 d. paprašė parengti tiriamąją nuomonę, kaip valstybių narių pastangas įveikti šią problemą būtų galima paremti Bendrijos iniciatyvomis sveikatos srityje. Šioje nuomonėje remiamasi daugeliu EESRK nuomonių (2).

2.1.4   Tarybai pirmininkavusios Čekija (2009 m. pirmasis pusmetis), Švedija (2009 m. antrasis pusmetis) ir pirmininkaujanti Ispanija (210 m. pirmasis pusmetis) į savo darbotvarkes įtraukė sveiko, oraus ir aktyvaus senėjimo klausimą.

2.1.5   Visuomenė ir atsakingi asmenys sveikatos srityje turi susikurti naują senėjimo įvaizdį, kuris atitiktų demografinius pokyčius ir gerbtų vyresnio amžiaus žmonių orumą.

2.1.6   Didesnes išlaidas sukelia ne pats gyventojų senėjimas, bet nesveikas senėjimas. Todėl šioje nuomonėje pirmiausia siūlomos priemonės sveikam senėjimui propaguoti.

2.2   Tolesnis sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų bei sveikatos priežiūros paslaugų vystymas ir inovacijos

2.2.1   Demografinei raida būtina, kad sveikatos ir gerovės sistemos, sveikatos priežiūros paslaugos ir kitos susijusios paslaugos būtų toliau vystomos, visų pirma jų organizavimas ir pajėgumai, kad i) būtų patenkinti vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, ii) būtų užtikrinta, jog visi asmenys, kuriems reikalinga slauga, gautų reikiamą paramą jų savarankiškumui ir orumui užtikrinti ir iii) sudarytos galimybės visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, finansinės padėties ir gyvenamosios vietos, naudotis tokiomis pat aukštos kokybės vertingomis sveikatos priežiūros paslaugomis (įskaitant sveikatinimą, prevenciją, gydymą, reabilitaciją ir palaikomąją slaugą).

2.2.2   Šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti ne tik į vyresnio amžiaus žmonių lūkesčius dėl sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų, bet ir į pačių žmonių savalaikę ir prevencinę atsakomybe už savo senėjimą, taigi į visuomenės lūkesčius dėl senstančių žmonių.

2.2.3   Kad pasitelkdama Bendrijos politiką paremtų sveikatos priežiūrą ir ilgalaikę priežiūrą visiems vyresnio amžiaus žmonėms, ES turėtų parengti valstybių narių sveikatos tikslų (3) sąrašą, nurodyti jų privalomumą ir juos palyginti. Taip pat reikėtų apžvelgti padėtį, kokiu mastu prevencija ir sveikatinimas jau yra įtraukti į sveikatos priežiūros sistemas.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Ypač svarbios sritys

3.1.1   Prevencija

3.1.1.1   Žmogus pradeda senti nuo gimimo. Todėl svarbu, kad žmonės visą gyvenimą turėtų kiek įmanoma geresnes sąlygas. Svarbu gera pradžia ir ori gyvenimo pabaiga. Sveikas senėjimas prasideda anksčiau nei išėjus į pensiją, jam turi poveikį be kita ko gyvenimo ir darbo sąlygos ir turimi ištekliai. Jei žmonės tai suprastų, būtų logiškas ir reikalavimas atsakingai senti (4). Atsakingam senėjimui būtina mokymasis visą gyvenimą. Todėl sveikatos ugdymo srityje reikia parengti naujas mokymosi visą gyvenimą strategijas ir politiką nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu ir įtraukti visas mokymosi rūšis (formalų ir neformalų mokymąsi, savišvietą). Tai apimtų visas mokymosi pakopas, nuo ikimokyklinio ugdymo iki tęstinio mokymo. Atsakomybės už savo sveikatą prisiėmimas aktyviai imantis prevencijos priemonių (mityba, sportas, sveikas gyvenimo būdas, rizikos veiksnių vengimas ir pan.), sveikatinimas ir sveikatos ugdymas padeda vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau gyventi savo namuose ir jų įprastoje socialinėje aplinkoje. Be to, reikia nuolat nagrinėti ir vertinti technologijų vaidmenį šioje srityje.

3.1.1.2   Sveikatos sistemos turi labiau skatinti prevenciją. Ji padeda žmonėms ne tik ilgiau išklikti aktyviais darbo rinkoje, bet ir didina jų galimybes prisitaikyti prie darbo rinkos. Aukšta darbuotojų sveikatos ir saugos kokybė ir darbo vietų ergonomikos pagerinimas gali labai prisidėti prailginant darbingą amžių; tai gali padėti įveikti demografinius iššūkius.

3.1.1.3   Su amžiumi pritaikant žmonių veiklą pagal gebėjimus ir poreikius (pavyzdžiui, pereiti nuo atlikimo prie parengimo, konsultavimo, taip pat paramos, mokymo ir planavimo veiklos ir pan.), būtų galima dirbti ilgesnį gyvenimo laikotarpį. Be to, taip vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliktų integruoti į socialinę ir ekonominę aplinką ir taip būtų skatinami tobulėti. Tokiu būdu ilgesnis amžius galėtų reikši ir ilgesnius pasitenkinimą teikiančius ir našius gyvenimo metus. Žinoma, tam reikalingos atitinkamos mokymo ir paramos priemonės pirmiau minėtiems procesams inicijuoti ir tęsti (mokymasis visą gyvenimą, profesinis mokymas įskaitant darbe įgytų gebėjimų sertifikavimą ir pan.). Įmonės, siekdamos sukurti sveikatai palankias darbo sąlygas, turi sudaryti sveikatinimo galimybes, užkirsti kelią ligoms ir nelaimingiems atsitikimams.

3.1.1.4   Pasitraukus iš profesinio gyvenimo socialinė integracija į visuomenę bei socialinė ir kultūrinė aplinka tampa ypač svarbios. Socialinės izoliacijos prevencija yra kartu ir depresijų prevencija. Būtent vyresnio amžiaus žmonės gali pasinaudoti savo socialiniais gebėjimais ir patirtimi, pavyzdžiui, užsiimdami savanoriška veikla. Tačiau žmonės turėtų būti skatinami pradėti savanorišką veiklą jau jaunystėje.

3.1.2   Sveikatos priežiūros paslaugos

3.1.2.1   Vis didesnė reikšmė teikiama į pacientą orientuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir pacientų dalyvavimo kuriant ir planuojant sveikatos priežiūros paslaugas užtikrinimui.

3.1.2.2   Su amžiumi padaugėja chroniškų (diabetas, reumatas, širdies ligos) ir degeneruojančių nervų sistemos ligų (demencija, Alzhaimerio liga), raumenų, kaulų sistemos, akių ligų bei vėžinių susirgimų. Dėl to iškyla konkrečios problemos sveikatos priežiūros specialistams, diagnostikai, gydymui ir apskritai sveikatos priežiūrai.

3.1.2.3   Reikia vystyti sveikatos priežiūros paslaugas, kuriomis būtų siekiama kompleksinės ir asmens poreikius atitinkančios priežiūros, visą dėmesį skiriant pacientui.

3.1.2.4   Reikia reikalauti geresnio ir tikslingesnio sveikatos priežiūros specialistų mokymo: šių profesijų atstovai (gydytojai, vaistininkai, priežiūros ir slaugos personalas) ir šios srities mokslininkai turėtų būti geriau supažindinami su geriatrinės medicinos ypatybėmis ir būtų plačiau mokomi ar tobulintųsi šioje srityje. Be to, sveikatos priežiūros specialistai turėtų gauti specialų mokymą apie sveikatinimo ir prevencijos svarbą ir prevencines priemones senatvėje (pavyzdžiui, kritimų prevencija, sveika mityba ir pan.).

3.1.2.5   Amžių atitinkančių gydymo rūšių vystymas ir taikymas: sergamumas gretutinėmis ligomis, pasikeitusi medžiagų apykaita senatvėje ir dažnai gydymui nuo keleto ligų reikia tikslių žinių apie vyresnio amžiaus pacientų organų ir sistemų sąveiką. Tam reikia specialaus gydymo vaistais valdymo, vaistų ir dozės parinkimo ir jų skyrimo atsižvelgiant į vyresnio amžiaus pacientų medžiagų apykaitą. Konsultacijos pagal asmeninius poreikius viešojoje vaistinėje, taip pat sąveikos su kitais vaistais testai ir tinkamos viešosios vaistinės IRT, kurios leidžia pateikti informaciją apie vaistus ir jų sąveiką su kitais vaistais, galėtų padėti sumažinti nepageidaujamą šalutinį vaistų poveikį ir padidinti sėkmingo gydymo galimybes.

3.1.2.6   Tiesioginių ir nuolatinių vyresnių žmonių ir sveikatos priežiūros specialistų ryšių palaikymo skatinimas: kuo labiau vyresniems žmonėms reikalinga slauga, tuo tai svarbiau gydymas būtų sėkmingas ir būtų užkirstas kelias izoliacijai ir depresijai.

3.1.3   Priežiūros paslaugos

3.1.3.1   Standartų nustatymas užtikrintų priežiūros paslaugų kokybę, suteiktų galimybę ją tikrinti ir vertinti. Reikėtų parengti Europos žmonių, kuriems reikalinga parama ir priežiūra, teisių chartiją, kuri turėtų apimti ir apsaugą nuo smurto priežiūros srityje. Prie to galėtų prisidėti naujos technologijos (pvz., gyvenimą palengvinanti aplinka), kurios sudaro galimybes savarankiškai gyventi. Tačiau potencialios naujos technologijos turi būti atitinkamai įvertintos ir jokiu būdu dėl jų neturėtų atsirasti naujų nelygybės formų sveikatos priežiūros ir slaugos srityje nacionaliniu lygiu.

3.1.3.2   Vyresnio amžiaus žmonėms turėtų būti taikomas principas „reabilitacija prieš slaugą“. Stacionari slauga neturėtų būti kelio pabaiga: turi būti galimybė iš slaugos įstaigos vėl grįžti į namus. Dabartinės sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos dar pernelyg retai tenkina šį reikalavimą.

3.1.3.3   Amžių atitinkančių gydymo ir slaugos įstaigų steigimas ir alternatyvus būstas: būtinas sklandus ir grįžtamasis perėjimas tarp sveikatos ir ligos, globos ir socialinio gyvenimo, tai, prireikus, užtikrintų tinkamą medicininę priežiūrą ir globą, tačiau leistų vyresnio amžiaus žmonėms kaip įmanoma ilgiau gyventi „normalioje“ aplinkoje, t. y. kartu su kitomis kartomis. Tam reikia gero sveikatos priežiūros ir globos koordinavimo. Be ilgalaikės slaugos įstaigų, būtina numatyti daugiau stacionarinių ir ambulatorinių slaugos ligoninių ir palaikomosios slaugos įstaigų ir puoselėti „palaikomosios slaugos namų“ (angl. hospice) kultūrą.

3.1.3.4   Todėl reikia suskurti plačią, decentralizuotą ir netoli gyvenamosios vietos esančią priežiūros infrastruktūrą („deinstitucionalizavimas“). Reikėtų skatinti neinstitucinę slaugos infrastruktūrą, į kurią būtų integruotos visos būtinos paslaugos (ambulatorinė priežiūra, priežiūra namuose, pagalba buityje). Tai turi atspindėti organizavimas regiono lygiu ir geresnis struktūrų finansavimas, kad būtų užtikrintas tinkamų įstaigų ir struktūros buvimas ne tik miestuose, bet taip pat ir kaimo vietovėse.

3.1.3.5   Visuomenė vertinama pagal tai, kaip ji elgiasi su senais žmonėmis. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones ir jų priežiūrą vis svarbesnis vaidmuo tenka savanoriškai veiklai. Ateityje kiekvienam piliečiui pagal savo galimybes reikės prisiimti atsakomybę už ligonius, neįgaliuosius ir senus žmones, tačiau už pastangas jiems turės būti atlyginama.

3.1.4   Moksliniai tyrimai pirmiau minėtose srityse

Reikėtų įtraukti demografinius pokyčius į Europos Komisijos bendrąjį mokslinių tyrimų programų planavimą (Joint Programming). Toliau tęsiant darbą po 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos projektų „WhyWeAge“ ir „Futurage“, reikėtų 8-ojoje bendrojoje programoje prioritetą teikti gerontologijai (amžiaus ir senėjimo moksliniams tyrimams) ir demografijos moksliniams tyrimams. Taip pat būtų tikslinga į Mokslinių tyrimų generalinio direktorato programą „Mokslas ir visuomenė“ įtraukti teminę sritį „Vyresnio amžiaus žmonės ir žinių perdavimas“. Taip pat reikia įtraukti šias mokslinių tyrimų sritis:

3.1.4.1   Prevencijos moksliniai tyrimai

—	Kokios prevencinės sveikatos priežiūros darbo vietoje perspektyvos?

—	Koks yra tam tikro gyvenimo būdo ilgalaikis poveikis sveikatos būklei apskritai ir atskiroms ligoms?

—	Kokį poveikį sveikam senėjimui turi skirtingas, su lytimi, kultūra ir migracija susijęs gyvenimo būdas?

—	Kaip galima išvengti kritimų ir kaulų lūžių?

—	Kokios prevencijos priemonės padeda išlaikyti fizinius, juslinius, pažintinius ir socialinius gebėjimus?

—	Kaip galima motyvuoti žmones atsakingai elgtis su savo sveikata ir senėjimo procesu (sveikos gyvensenos propagavimas, paskatos vyresnio amžiaus žmonėms naudotis priemonėmis ir galimybėmis jų sveikatai išsaugoti)?

—	Kaip galima motyvuoti žmones keisti savo elgesį, kad jie geriau prisitaikytų prie socialinės aplinkos?

3.1.4.2   Ligų ir gydymo moksliniai tyrimai

—	dėl su amžiumi susijusių ligų epidemiologijos ir etiologijos, siekiant padidinti prevencijos galimybes,

—	dėl biologinio senėjimo proceso nuo gimimo iki mirties,

—

dėl gretutinių, chroniškų ligų, vėžio, širdies ligų, reumato, raumenų ir kaulų sistemos ligų, regėjimo susilpnėjimo (pvz., katarakta), neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzhaimeris ir pan. Tai turėtų apimti ir diagnostikos tobulinimą, sudarant galimybę anksti nustatyti diagnozę ir kuo greičiau pradėti gydymą,

—

dėl vyresnio amžiaus žmonių gydymo nuo su amžiumi susijusių ligų: būtina geriau suprasti biocheminius procesus, kurie turi poveikį absorbcijai, medžiagų apykaitai, vaistų veiksmingumui bei gydymui vaistais ir vaistų dozavimui, ir į juos atsižvelgti skiriant gydymą, Daugeliu atveju trūksta gydymo pagrindo, nes klinikiniuose tyrimuose ir vaistų bandymuose dažniausiai dalyvauja tik jauni žmonės.

3.1.4.3   Priežiūros moksliniai tyrimai

—	Kaip galima vystyti naujas technologijas, kurios atitiktų vyresnio amžiaus žmonių poreikius?

—	Kokia aplinka yra geriausia priežiūrai ir koks yra geriausias jos pobūdis?

—	Kaip galima pakelti slaugos specialistų kvalifikaciją ir pagerinti jų darbo sąlygas, be kita ko pasitelkiant naujas technologijas?

—	Kaip slaugomų žmonių integralumo ir orumo nepažeidžiantys techniniai sprendimai (pvz., robotai) gali padėti prižiūrintiems artimiesiems ir pagerinti priežiūros specialistų darbo sąlygas?

—	Kaip galima suderinti priežiūros pasiūlą ir vyresnio amžiaus žmonių, kuriems būtina priežiūra, poreikius ir lūkesčius?

—

Kokios naujos koncepcijos padėtų vystyti ir remti priežiūrą namuose? Į tai įeina taip pat ir ekonominė parama prižiūrintiems artimiesiems ir jų darbo pripažinimas visuomenėje (pavyzdžiui, galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl laiko atžvilgiu riboto darbo laiko sumažinimo dėl priežiūros, priežiūros atostogos, priežiūros laikotarpių pripažinimas pensijų draudime, finansinė parama priežiūrai ir pan.)

—	Kokie yra nauji slaugos, skausmo malšinimo ir mirštančiųjų slaugos būdai, padedantys mirštančiajam oriai numirti?

3.1.4.4   Sveikatos sistemos moksliniai tyrimai

—

Moksliniai tyrimai visuomenės sveikatos srityje turėtų skirti dėmesį sveikatos sistemoms ir ilgalaikei priežiūrai bei paslaugų integravimui ir turėtų būti parengtos senėjimo mokslinių tyrimų gairės. Būtina įvertinti, ar valstybių narių sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos yra pasirengusios priimti demografinius iššūkius. Kokią vietą užima, pavyzdžiui, prevencija? Kokia sveikatos sąnaudų dalis tenka prevencijai? Kiek žmonių slaugomi namuose, o kiek – įstaigose?

—	Kiek išteklių sutaupoma dėl savanoriško darbo ir slaugymo ir kokią dalį neapmokamo darbo namuose atlieka visų pirma moterys?

—

Būtina atlikti sveikatos rezultatų (angl. health outcome) mokslinius tyrimus ir sveikatos technologijų įvertinimą (angl. HTA), visų pirma dėl naujų technologijų ir el. sveikatos diegimo vyresnio amžiaus žmonių gydymui ir slaugymui, prieš pradedant taikyti tokias technologijas. Ar šios technologijos pateisina lūkesčius praktikoje? Ar šios technologijos naudingos labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms?

—	Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikėtų atlikti klinikinius bei socialinius ir ekonominius mokslinius tyrimus dėl investicijų į sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms gerinimą veiksmingumo ir naudingumo.

—	Kaip būtų galima pagerinti sveikatos ir gerovės sistemų sąsajas?

3.1.5   Naujų technologijų vystymas

3.1.5.1   Viena vertus, mums tenka demografinių pokyčių našta, kita vertus, atsiveria didelės galimybės. Tai pasakytina visų pirma apie naujus produktus ir paslaugas senėjančiai visuomenei. Ekonominis veiksnys „amžius“ gali tapti ekonomikos varomąja jėga: skatinti augimą ir užimtumą sveikatos priežiūros paslaugų, naujų technologijų, vaistų, medicinos produktų, medicinos technikos, taip pat turizmo ir sveikatingumo srityse. Komisijos duomenimis, demografiniai pokyčiai gali turėti didelį poveikį išlaidoms sveikatos priežiūrai: prognozuojama, kad viešosios išlaidos sveikatai ES iki 2060 m. išaugs 1,5 BVP procentinio punkto. Reikėtų vystyti naujus produktus ir naujas paslaugas ir pateikti juos rinkai. Kiek vertės jos sukuria priklauso nuo jų rinkos apimties, kainos ir pridėtinės vertės.

3.1.5.2   Jeigu „pirmojoje sveikatos priežiūros rinkoje“ pirmenybė teikiama išlaidų sumažinimui ir tai apsprendžia, ar gyvenimą palengvinanti aplinka (angl. ALL) įtraukiama į ligonių ir slaugos kasų apmokamų paslaugų katalogą ar ne, tai „antrojoje sveikatos priežiūros rinkoje“ galima vykdyti veiklą daug laisviau ir lanksčiau. Būtina vystyti patikimus ir prieinamus verslo modelius, kurie finansuojami parduodant, išnuomojant ar išperkamosios nuomos būdu. Kartu reikia užtikrinti, kad „antrojoje sveikatos priežiūros rinkoje“ bus vengiama nelygybės.

3.1.5.3   Reikėtų skatinti socialinių ir ekonominių žinių apie slaugos technologijų įvedimo pasekmes rinkimą ir keitimąsi jomis, pavyzdžiui, remiantis šiuo metu pagal konkurencingumo ir inovacijų programą vykdomais bandomaisiais projektais. Taip pat reikėtų remti keitimąsi pasitvirtinusiomis IRT procedūromis, skatinančiomis didesnę gyvenimo kokybę senatvėje, pavyzdžiui pagal INTERREG programą ir naudojant struktūrinius fondus. Šie moksliniai tyrimai turėtų įvertinti technologijų naudotojų nuomonę, visų pirma dėl patogumo naudoti ir šių technologijų privalumų.

3.1.5.4   Viena vertus, technologinė pažanga ir išvystyti nauji ankstyvos diagnostikos ir gydymo metodai yra pagrindinis išlaidas didinantis veiksnys, kita vertus, tikslingai taikoma techninė pažanga ilgalaikiu laikotarpiu gali taip pat ir sumažinti išlaidas Reikėtų didesnę reikšmę teikti sveikatai svarbių procedūrų vertinimui (angl. Health Technology Assessment - HTA), kad būtų nustatyta sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų apimtis, ir jų apmokėjimo mastas. Todėl veiksmingas naujų technologijų įdiegimas ir veiksmingas jų valdymas turi lemiamos reikšmės būsimai išlaidų raidai. Tačiau naujos technologijos negali ir neturi pakeisti tiesioginių vyresnio amžiaus žmonių ir sveikatos priežiūros ir slaugos personalo ryšių, taip pat jos turi būti prieinamos.

3.1.6   Finansinis tvarumas

3.1.6.1   Beveik visose valstybėse narėse socialinės apsaugos sistemos finansuoja vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas, o tai reiškia, kad šios sistemos turi turėti tvarų ir stabilų finansavimą.

3.1.6.2   Priežiūra vis dar kelia skurdo pavojų, visų pirma pensininkams, gaunantiems mažą pensiją arba nedideles pajamas. Daugelis žmonių Europoje negali sau leisti tinkamos priežiūros senatvėje. Todėl visose ES valstybėse narėse, atitinkamai pagal jų socialinių sistemų pobūdį (socialinio draudimo sistemos arba mokesčiais finansuojamos sistemos) reikia sukurti išlaidų priežiūrai draudimo sistemas, o jau esančios sistemos turi būti pertvarkytos atsižvelgiant į artimiausių dešimtmečių demografinius pokyčių keliamus iššūkius, kad būtų galima užtikrinti, jog kiekvienas pilietis pagal savo poreikius ir atsižvelgiant į Bendrijos teisę bei pavienių valstybių teisės nuostatas ir tradicijas turėtų galimybę naudotis priežiūros paslaugomis. Šis išlaidų priežiūrai draudimas turėtų apimti ne tik stacionarias, bet ir ambulatorines paslaugas.

3.1.6.3   Ilgalaikės priežiūros perdavimas privačiam sveikatos draudimui turi būti vykdomas apgalvotai suderinus su susijusiais subjektais, kad nebūtų apsunkintas naudojimasis šiomis paslaugomis. Valstybės narės turėtų ir ateityje užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų vienodas galimybes gauti pirminės priežiūros ir prevencijos paslaugas. Šiam plataus užmojo tikslui įgyvendinti būtina sutelkti visas turimas finansavimo priemones: teisės aktais numatytas valstybines socialinės apsaugos sistemas ir papildomuosius mechanizmus.

3.1.6.4   Naujos išlaidų kompensavimo struktūros turėtų sudaryti galimybes ir tolimesniems giminaičiams gauti išmoką už žmonių, kuriems būtina priežiūra, priežiūrą. Tačiau ir šiais atvejais reikia užtikrinti priežiūros kokybę. Be to, reikėtų motinystės atostogų pavyzdžiu įvesti priežiūros atostogas. Politiniu lygiu ir socialiniame dialoge tariantis su socialiniais partneriais (pavyzdžiui, kaip dėl vaikų priežiūros atostogų) reikia teikti prioritetą šeiminio ir profesinio gyvenimo ir priežiūros suderinimo galimybių nagrinėjimui.

3.1.6.5   Finansinius socialinės apsaugos sistemų suvaržymus galima sumažinti taikant keletą nacionalinių priemonių, pavyzdžiui, dažniau skirti generinius vaistus, sumažinti pridėtinės vertės mokestį vaistams ir derėtis dėl kainos su farmacijos pramone.

3.2   Vietiniai tinklai – „Mažiausias vienetas yra veiksmingiausias ir arčiausiai piliečių“

3.2.1   Vyresnio amžiaus žmonės, priklausomai nuo jų sveikatos būklės gali būti labai naudingi visuomenei. Dėl asmeninių arba profesinių aplinkybių retoje šiuolaikinėje šeimoje keletas kartų gyvena vienuose namuose. Šią spragą galėtų užpildyti privačių ar savivaldybių paslaugų teikėjų vietiniai tinklai, kadangi visuotinės svarbos paslaugų teikėjai turi tenkinti poreikius vietos ir regionų lygiu, kad būtų galima užtikrinti deramo lygio paramą ir pagalbą.

3.2.2   Tokie vietiniai tinklai yra, pavyzdžiui, savivaldybės paslaugų teikėjų, socialinių partnerių, NVO ir sveikatos priežiūros vadovų platformos, kurios padeda bendradarbiauti ir koordinuoti paslaugas. Tokios iniciatyvos suteikia galimybes gauti paramą iš struktūrinių ir sanglaudos fondų. Europa turėtų pripažinti geros praktikos modelius, pavyzdžiui, piliečių savanoriškos veiklos skatinimo iniciatyvas ir savipagalbos priežiūros namuose atveju skatinimą.

3.2.3   Keleto kartų namai taip pat yra nauja ryšių tarp kartų už šeimos ribų forma: po vienu stogu veikia darželiai, jaunimo klubai ir senų žmonių centrai (5).

3.2.4   Būtinos ir papildomos, pavyzdžiui, dieninės ir naktinės priežiūros paslaugos (visų pirma sergančiųjų demencija priežiūra).

3.3   Europos sveikatos politika

3.3.1   Valstybių narių sveikatos sistemos turi spręsti demografinių pokyčių keliamas problemas, todėl turint tai omenyje jas reikia stiprinti. Svarbu atsižvelgti į tai, kad už sveikatos priežiūros sistemų organizavimą ir valdymą ir pagal Lisabonos sutartį atsako valstybės narės, o ES institucijos tik padeda valstybės narėms šią užduotį atlikti. Kadangi valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos veikia skirtingais būdais, (privatus draudimas veikia kartu su valstybės remiamomis sistemomis pagal Beveridžo arba Bismarko modelius, arba mišrų modelį), skiriasi jų raida, šalies ekonominis pajėgumas, skirtingi jų poreikiai ir joms keliami reikalavimai, nacionalinės sveiktos priežiūros sistemos įvairiose valstybėse narėse yra labai skirtingos. Tačiau teisė į sveikatos priežiūros paslaugas yra įtvirtinta Europos pagrindinių teisių chartijoje.

3.3.2   Atvirasis koordinavimo metodas (AKM) gali padėti veiksmingiau plėtoti ir valdyti sveikatos politiką. Toks bendradarbiavimas turėtų daugiausia dėmesio skirti keitimuisi patirtimi ir praktika trijose pagrindinėse srityse: prieinamumas, kokybė ir finansinės galimybės naudotis ilgalaikėmis priežiūros paslaugomis.

3.3.3   Už socialinės politikos formavimą pagal subsidiarumo principą taip pat pirmiausia atsako valstybės narės. Tačiau ES gali joms padėti paramos priemonėmis, pavyzdžiui, papildyti arba skatinti valstybių narių bendradarbiavimą. AKM socialinėje srityje pasiteisino kaip naudinga priemonė socialinei apsaugai pagerinti prieinamumo, pritaikymo prie poreikių ir tvarumo požiūriais.

3.3.4   Aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo klausimas turi tapti strategijos „Europa 2020“ prioritetu. Tam reikia parengti veiksmų planą. Tam būtinas dar intensyvesnis ir nuolatinis Komisijos generalinių direktoratų bendradarbiavimas. Todėl reikėtų sukurti specialią iš įvairių tarnybų atstovų sudarytą senėjimui ir sveikatai skirtą darbo grupę, kuri nagrinėtų sveikatos priežiūros paslaugų, priežiūros, pensijų ir finansinio tvarumo klausimus. Geresnė prevencija, sveikatinimas ir sveikatos ugdymas turėtų būti įtraukti į visas politikos sritis ir būti kelrodžiu visoms valstybėms narėms.

3.3.5   EESRK turėtų toliau nuolat nagrinėti aktyvaus, sveiko ir oraus senėjimo temą kartų dialoge, pasitelkdamas apskrituosius stalus, tam tikrą kategoriją ar nuolatinę tyrimo grupę, kad būtų parengta tarpdisciplininė demografijos strategija.

3.3.6   ES politika turėtų remti valstybes nares joms įgyvendinant nacionalines priemones, skiriant finansavimą iš struktūrinių ir sanglaudos fondų.

3.3.7   Be to, EESRK ragina nuolat remti mokymąsi visą gyvenimą senatvės ir sveikatos srityje Europos lygiu ir konkrečių strategijų kūrimą šiam principui įgyvendinti nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu.

---

(1)  COM(2009) 180 galutinis

(2)  Žr. EESRK nuomonių sąrašą http://www.eesc.europa.eu/sections/soc/index_en.asp

(3)  Žr. Europos sveikatos sistemų i sveikatos politikos observatorija http://www.euro.who.int/en/home/projects/observatory/activities/research-studies-and-projects

(4)  „Tad mokyk mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį“ (Psalmių 90, 12)

(5)  http://www.mehrgenerationenhaeuser.de

---