20.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 66/38

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 177–181 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (1), pakeistą Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. pasirašytu susitarimu, iš dalies keičiančiu partnerystės susitarimą (2),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų pasirašytą Tūkstantmečio deklaraciją, 2005 m. JT pranešimą „Investicijos į plėtrą“ ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. Monterėjaus konsensusą dėl vystymosi finansavimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“ (Europos konsensusas dėl vystymosi) (3),

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl ES papildomumo ir darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekso,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Vystymosi politikos darna: spartinti pažangą siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų“ (COM(2005)0134),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pažangos, siekiant Tūkstantmečio plėtros tikslų, paspartinimas – plėtros finansavimas ir pagalbos veiksmingumas“ (COM(2005)0133),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES pagalba: daugiau, geriau ir greičiau“ (COM(2006)0087) ir juo pagrįstas 2006 m. balandžio 11 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2006 m. metinė ataskaita dėl Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės paramos įgyvendinimo“ (COM(2006)0326),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (5) (VPB),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valdymas Europos konsensuse dėl vystymosi politikos: suderinto požiūrio Europos Sąjungoje link“ (COM(2006)0421),

—

atsižvelgdamas į tarptautinę Čekijos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politiką, apimančią 2007 m. dvišalio vystomojo bendradarbiavimo planą ir šalies strateginius dokumentus dėl Angolos ir Zambijos,

—

atsižvelgdamas į Vengrijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo politiką,

—

atsižvelgdamas į 2006–2010 m. Latvijos vystomojo bendradarbiavimo politikos programą,

—

atsižvelgdamas į 2006–2010 m. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos programą,

—

atsižvelgdamas į 2006–2010 m. Estijos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos programą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. paskelbtą Lenkijos vystomojo bendradarbiavimo strategiją ir 2007 m. Lenkijos pagalbos programą,

—

atsižvelgdamas į nacionalinę Rumunijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2003–2008 m. Slovakijos oficialios vystomosios pagalbos (OVP) vidutinio laikotarpio strategiją ir 2006 m. Slovakijos nacionalinę OVP programą,

—

atsižvelgdamas į 2002–2004 m. Slovėnijos vystomąjį bendradarbiavimą,

—

atsižvelgdamas į Europos nevyriausybinių organizacijų (NVO) pagalbos ir vystymosi konfederacijos (Concord) 2007 m. NVO Aid Watch pranešimą „Sulaikykite plojimus! ES vyriausybės rizikuoja netesėti pažadų dėl pagalbos“, kuriame pateikiamas kiekvienos valstybės narės OVP srityje pasiektų rezultatų NVO įvertinimas,

—

atsižvelgdamas į 2007–2013 m. ES strategiją Centrinei Azijai (naujosios partnerystės strategiją),

—

atsižvelgdamas į Europos konsensusą dėl vystymosi: švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo indėlis – ES institucijų, valstybių narių, pilietinės visuomenės atstovų ir kitų dalyvių parengtą strateginį planą, pristatytą per Europos vystymosi dienas Lisabonoje 2007 m. lapkričio mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 7–9 d. surengtą Europos konsensusą dėl NVO komunikato,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 8 d. ES vystymosi ministrų Tarybos rezoliuciją dėl švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 15–17 d. vykusio Europos Tarybos valstybių narių parlamentarams, vietos ir regioninėms institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms atstovaujančio Europos pasaulinio švietimo kongreso Mastrichto deklaraciją dėl Europos strateginės sistemos pasauliniam švietimui Europoje iki 2015 m. tobulinti ir stiprinti,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. Palermo procesą, pradėtą siekiant sukurti neformalų forumą, kuriame veikėjai galėtų diskutuoti apie pagrindines Europos vystomosios pagalbos tendencijas ir aptarti tos srities klausimus, siekiant neformaliai papildyti oficialias Komisijos konsultacijų procedūras,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 19–20 d. Briuselyje surengtą Europos sąmoningumo ugdymo ir švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais konferenciją Šiaurės ir Pietų solidarumui užtikrinti,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 3 ir 4 d. vykusią Helsinkio konferenciją dėl švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais Europoje,

—

atsižvelgdamas į ES pirmininkavusių (-aujančių) valstybių Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos 18 mėnesių vystymosi politikos programą,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 49 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Platesnė Europa – kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytiniais ir pietiniais kaimynais struktūra“ (COM(2003)0104) ir 2003 m. lapkričio 20 d. Parlamento rezoliuciją „Platesnė Europa – kaimynystė: nauja santykių su mūsų rytiniais ir pietiniais kaimynais struktūra“ (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2003 m. gruodžio 12 d. Briuselyje patvirtintą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos strateginis dokumentas“ (COM(2004)0373),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl Komisijos pasiūlymų dėl veiksmų planų pagal Europos kaimynystės politiką (EKP)“ (COM(2004)0795),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politika: rekomendacijos Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai, Egiptui ir Libanui“ (COM(2005)0072),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo“ (COM(2006)0726),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos patvirtintą veiksmų planą dėl Pietų Kaukazo (Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie minėtojo Komisijos komunikato „Dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo“ (SEC(2006)1504),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0840), pridėtą prie Komisijos komunikato „2007 m. metinė Europos bendrijos vystymosi politikos ir išorės pagalbos įgyvendinimo 2006 m. ataskaita“ (COM(2007)0349),

—

atsižvelgdamas į EKP pažangos Ukrainoje (SEC(2006)1505) ir Moldovoje (SEC(2006)1506) ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. lapkričio 24 d. leidinį „Europos kaimynystės politika: pažangos metai“ (IP/05/1467),

—

atsižvelgdamas į Komisijos narės B. Ferrero-Waldner komunikatą Komisijos nariams „Įgyvendinant ir skatinant Europos kaimynystės politiką“ (SEC(2005)1521),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (7) (EKPP),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimą 2006/62/EB, sudarantį sąlygas šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Rusijai, naudotis Techninės pagalbos ir informacijos mainų (TAIEX) programa (8),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2005/47/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2000/24/EB, siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos plėtrą ir Europos kaimynystės politiką (9),

—

atsižvelgdamas į pranešimą „Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė“ Baltarusijai, Moldovai, Ukrainai, Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai (atskirai): 2007–2013 m. šalies strateginis dokumentas ir 2007–2010 m. nacionalinė orientacinė programa,

—

atsižvelgdamas į Komisijos patvirtintą 2007–2013 m. EB EKPP Rytų regiono strateginį dokumentą (RSD), papildantį šalies strateginius dokumentus,

—

atsižvelgdamas į 2007–2010 m. EKPP Rytų regiono orientacinę programą, kurioje išsamiau apibrėžta intervencinių veiksmų sritis pagal naujosios EKPP Rytų regiono finansinį paketą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Juodosios jūros sinergija – nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ (COM(2007)0160),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl bendro nusistatymo sudaryti galimybes EKP šalims partnerėms dalyvauti Bendrijos agentūrų veikloje ir Bendrijos programose“ (COM(2006)0724),

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato serijoje „Occasional Papers“ 2006 m. birželio mėn. išleistą dokumentą „Europos kaimynystės politika: EKP šalių ekonomikos apžvalga“,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos mėn. Komisijos pradėtą įgyvendinti II gebėjimų ugdymo sistemą, pagal kurią siekiama remti naująsias valstybes nares ir šalis kandidates vystomojo bendradarbiavimo srityje,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos (10),

—

atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto (A6-0036/2008) pranešimą,

A.

kadangi 2006 m. ES suteikė 47 524 mln. euro OVP – tai atitinka 57 proc. viso pasaulio OVP; manoma, kad iki 2010 m. šis skaičius padidės iki 78 626 mln. euro,

B.

kadangi naujosios valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2010 m. OVP sudarytų 0,17 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o iki 2015 m. OVP padidinti iki 0,33 proc. BNP; būsimais įnašais bus stiprinamas ES vaidmuo tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo srityje,

C.

kadangi naujųjų valstybių narių vystomoji pagalba susijusi ir su Europos vystomojo bendradarbiavimo politika, ir su Europos kaimynystės politika,

D.

kadangi šalys, kurioms naujosios valstybės narės teikia pirmenybę vystymojo bendradarbiavimo srityje, yra Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalys, Vakarų Balkanų šalys ir kai kurios šalys, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių (AKR) grupės narės,

E.

kadangi institucinis pagrindas tebėra vienas didžiausių veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo iššūkių naujosioms valstybėms narėms,

F.

kadangi vienas iš pagrindinių uždavinių, su kuriais susiduria naujosios valstybės narės, yra siekti, kad įvairios partijos ir visuomenė palaikytų vystomąjį bendradarbiavimą ir remtų mažiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis,

G.

kadangi daugumoje valstybių narių reikia toliau ugdyti sąmoningumą vystomojo bendradarbiavimo klausimais,

H.

kadangi valstybių narių teisė vykdyti vystymosi strategijas, suformuotas pagal jų nacionalinius prioritetus, yra visiškai teisėta jų suverenumo išraiška ir visada turėtų būti pripažįstama ir gerbiama,

I.

kadangi didžioji dalis Estijos ir Latvijos teikiamos dvišalės OVP skiriama NVS šalims, ypač Gruzijai, Moldovai, Ukrainai, taip pat Afganistanui; kadangi Estijos OVP išlaidos 2005 m. sudarė 0,08 proc., o Latvijos – 0,07 proc.,

J.

kadangi didžioji dalis Lietuvos teikiamos dvišalės OVP skiriama Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Pietų Kaukazo šalims, Afganistanui (Goro provincijai), Irakui ir tik vienai AKR šaliai – Mauritanijai, o 2005 m. Lietuva OVP skyrė 0,06 proc.,

K.

kadangi didžioji dalis Lenkijos teikiamos dvišalės OVP skiriama Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai, o Lenkijos OVP 2005 m. sudarė 0,07 proc.,

L.

kadangi didžioji dalis Vengrijos teikiamos dvišalės OVP skiriama Vakarų Balkanų šalims (Juodkalnijai, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai), o 2005 m. Vengrijos OVP išlaidos sudarė 0,11 proc.,

M.

kadangi didžioji dalis Rumunijos teikiamos dvišalės OVP skiriama Moldovai, Serbijai ir Gruzijai, o Rumunijos OVP 2006 m. sudarė 0,04 proc.,

N.

kadangi didžioji dalis Slovėnijos teikiamos dvišalės OVP skiriama Vakarų Balkanų šalims (Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Serbijai, Buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai (BJRM), Albanijai) ir Moldovai, o 2005 m. Slovėnija OVP skyrė 0,11 proc.,

O.

kadangi didžioji dalis Slovakijos teikiamos dvišalės OVP skirta Serbijai, Juodkalnijai, Kirgizijai, Kazachstanui, Ukrainai ir Baltarusijai, o Slovakijos OVP išlaidos 2005 m. sudarė 0,12 proc.,

P.

kadangi didžioji dalis Čekijos Respublikos teikiamos dvišalės OVP skiriama Bosnijai ir Hercegovinai, Moldovai, Mongolijai, Serbijai ir Juodkalnijai bei Vietnamui, o 2005 m. Čekijos Respublika OVP skyrė 0,11 proc.,

Q.

kadangi Bulgarija nacionalinę vystomojo bendradarbiavimo strategiją priėmė tik 2007 m. pabaigoje ir prioritetus teikia Albanijai, BJRM, Bosnijai ir Hercegovinai, Ukrainai ir Moldovai, o 2005 m. jos išlaidos OVP buvo maždaug 0,04 proc. – tai atitinka Bulgarijos įnašą daugiašalėms institucijoms,

R.

kadangi Estija, Latvija ir Rumunija Europos vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindu neteikia pagalbos AKR šalims, nors Estija neatmetė galimybės ateityje pradėti dvišalį bendradarbiavimą su viena iš mažiausiai išsivysčiusių į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių,

S.

kadangi Bulgarija ketina skirti pagalbą Afrikos šalims, su kuriomis ji buvo sudariusi dvišalius susitarimus iki 1989 m., pvz., Ganai,

T.

kadangi Čekijos Respublika teikia pagalbą Angolai ir Zambijai: Angola gauna 8 proc. (2007 m. – 956 000euro), o Zambija 4 proc. (2007 m. – 775 000euro) skirtų lėšų; kadangi Angoloje ji taip pat finansuoja žemės ūkio, kaimo plėtros, švietimo ir keletą sričių apimančias programas, pvz., minų šalinimo, valstybinio sektoriaus pajėgumų, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės skatinimo bei aplinkos programas; kadangi Zambijoje ji finansuoja Vakarų provincijai, kurios natūrali aplinka ypač nepalanki, skirtas sveikatos apsaugos srities programas, kuriomis siekiama Tūkstantmečio vystymosi tikslų – pvz., sumažinti vaikų mirtingumą, gerinti motinų sveikatą, kovoti su ŽIV/AIDS ir kitomis ligomis,

U.

kadangi Vengrija teikia pagalbą Etiopijai, o Lenkija – daugiausia Angolai ir Tanzanijai,

V.

kadangi Slovakija teikia pagalbą Kenijai, Sudanui ir Mozambikui, Kenijos verslo ir sveikatos apsaugos sektoriams bei remia atsinaujinančių išteklių naudojimą; kadangi jos vystomasis bendradarbiavimas su Sudanu apima skolų mažinimą ir yra orientuotas į techninę infrastruktūrą, pvz., vandens valdymą, o socialiniame sektoriuje ypač remiamas pradinis mokymas ir pagrindinė sveikatos priežiūra,

W.

kadangi Slovėnija, pasitelkdama šalies vidaus vystymosi srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas, ketina teikti pagalbą Madagaskarui, Nigeriui, Maliui, Burkina Fasui, Ugandai, Malaviui ir padėti vietos bendruomenėms infrastruktūros, švietimo, vandens, sanitarinių sąlygų ir tvaraus energijos tiekimo srityse,

X.

kadangi 2006 m. Lietuva pradėjo savo pirmąjį dvišalį projektą Mauritanijoje (parama plėtojant gamtos išteklius),

Y.

kadangi visose naujose valstybėse narėse didelė vystomosios pagalbos dalis perduodama tarptautiniais kanalais, įskaitant ES, ir kadangi jos taip netiesiogiai prisideda prie AKR šalių vystymosi,

Z.

kadangi EKP – vienas pagrindinių ES išorės santykių prioritetų, siekiant skatinti gerą valdymą ir ekonominį vystymąsi kaimyninėse šalyse ir tuo pačiu mažinti valstybių narių ir jų kaimynių politinius, ekonominius ir socialinius skirtumus,

AA.

kadangi 2006 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbti EKP veiksmų planai, susiję su trimis Pietų Kaukazo valstybėmis (Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu), nors iš pradžių mintis įtraukti į EKP Pietų Kaukazo šalis buvo atmesta minėtojo 2003 m. Komisijos komunikato dėl platesnės Europos išnašoje,

AB.

kadangi veiksmų planai turėtų būti pritaikyti kiekvienai šaliai,

AC.

kadangi ES plėtodama išorės santykius tradiciškai laikosi regioninio požiūrio,

AD.

kadangi Gruzijos vyriausybė viliasi, kad Gruzija bus priskirta Juodosios jūros regionui, kaip Ukraina ir Moldova, o ne Pietų Kaukazo regionui; tai buvo patvirtinta veiksmų plane,

AE.

kadangi ES ir Gruzijos veiksmų planas rodo, kad ES Gruzijai pasirengusi teikti didesnę politinę paramą konfliktų sprendimo srityje, kurią teikti ji iki šiol atsisakė,

AF.

kadangi naujosios valstybės narės prieš įstodamos į ES dalyvavo plėtojant EKP,

AG.

kadangi naujosios valstybės narės neturėjo jokios įtakos rengiant veiksmų planus ir prieš narystę nedalyvavo nei priimant sprendimus, nei pačioje procedūroje,

AH.

kadangi siekdamos dalyvauti EKP kaimyninės šalys turi būti susietos galiojančais sutartiniais santykiais, pvz., partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu arba asociacijos susitarimu; taigi Baltarusija, Libija ir Sirija nedalyvauja EKP, nes jos neturi jokių galiojančių sutartinių santykių,

AI.

kadangi ES siekia Centrinės Azijos atžvilgiu vykdomų dvišalių ir regioninių veiksmų pusiausvyros,

AJ.

kadangi Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos Federacijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano ir ES santykiai pagrįsti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais ir bendradarbiavimo sistemomis, pvz., Baku iniciatyva, bei įvairiomis bendros užsienio ir saugumo politikos priemonėmis,

AK.

kadangi visos ES kaimynės, nepriklausomai nuo to, ar jos gali tapti valstybėmis narėmis, turi lygias galimybes, atsižvelgdamos į savo siekius, sukurti privilegijuotus santykius su ES, grindžiamus bendrais interesais ir bendromis vertybėmis,

AL.

kadangi pagrindinis veiksmų planų privalumas – padėti atitinkamoms šalims nustatyti prioritetus ir į jų pastangas nukreipti ES paramą,

AM.

kadangi Bulgarija ir Rumunija jau bendradarbiauja tarpvalstybiniu mastu su atitinkamomis EKP partnerėmis,

AN.

kadangi bus pasinaudota naujųjų valstybių narių vaidmeniu dalijantis pereinamojo laikotarpio patirtimi, o ši patirtis, perduodama vykdant Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) ir porines (angl. twinning) programas, padės didinti senųjų valstybių narių kompetenciją,

AO.

kadangi dabar daugumos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių skiriamos lėšos visuomenės sąmoningumo vystymosi klausimais ugdymui iš viso sudaro maždaug 190 mln. euro arba 0,25 proc. bendros OVP sumos,

AP.

kadangi visos naujosios valstybės narės, išskyrus Lenkiją ir Maltą, švietimą vystomojo bendradarbiavimo klausimais laiko prioritetiniu savo nacionalinių vystymosi srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų sistemų uždaviniu,

AQ.

kadangi nė viena iš naujųjų valstybių narių dar neturi nacionalinės švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais strategijos,

AR.

kadangi tik 12 proc. EBPO šalių piliečių yra girdėję apie TVT; 62 proc. tų, kurie yra apie juos girdėję, nežino, ką TVT reiškia; 17 proc. Europos gyventojų nežino, ar pagalba turi reikšmės, nes vyrauja korupcija ir suvokimas, kad neturtingieji iš jos naudos negauna (šis rodiklis Portugalijoje siekia 34 proc., Italijoje – 24 proc., Airijoje – 23 proc., Ispanijoje – 22 proc.),

AS.

kadangi tik 29 proc. Europos piliečių mano, kad iki 2015 m. bus sumažintas itin didelis skurdas ir badas; dauguma nurodomų kliūčių – pinigų ar išteklių trūkumas (18 proc.), nepakankamas noras (18 proc.) ir numatomo darbo mastas (14 proc.),

AT.

kadangi Jungtinių Tautų vystymosi programos ataskaitoje Komisijai ir valstybėms narėms siūloma mažiausiai 3 proc. (ar daugiau) OVP lėšų skirti sąmoningumo ugdymui ir švietimui vystomojo bendradarbiavimo klausimais,

1.

pabrėžia, kad visa vystymosi politika yra acquis communautaire dalis ir primena tarptautinius naujųjų valstybių narių įsipareigojimus šioje srityje; pabrėžia, kad ES turi paremti naująsias valstybes nares ir padėti joms perkelti acquis communautaire į savo nacionalinę teisę;

2.

pažymi, kad dešimt naujujų valstybių narių pasirašė Europos konsensusą dėl vystymosi per vienerius metus nuo jų įstojimo, sutikdamos rodyti plataus užmojo vystymosios pagalbos pavyzdį ir stengtis pasiekti TVT per nustatytą laiką;

3.

reiškia susirūpinimą, kad daugelyje naujųjų valstybių narių nematyti požymių, kad jos pasieks užsibrėžtą tikslą iki 2010 m. OVP skirti 0,17 proc. BNP, o kai kuriose OVP skiriama suma netgi sumažės, nes siekiant sumažinti valstybės skolą bus taikomi bendri biudžeto apribojimai;

4.

pabrėžia naujųjų valstybių narių patirtį, ypač pereinamuoju laikotarpiu, ir mano, kad ES geram valdymui ir demokratijos skatinimui vystomojo bendradarbiavimo srityje turėtų būti teikiama pirmenybė; ragina ES institucijas praturtinti savo vystymosi politiką pasinaudojant naujųjų valstybių narių šioje srityje sukaupta patirtimi;

5.

mano, kad vykdydamos aktyvią bendradarbiavimo politiką naujosios valstybės narės padės skatinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir solidarumą su naujosiomis kartomis trečiosiose šalyse, kurioms taikoma EKP,

6.

pabrėžia, kad naujosios valstybės narės, dalyvaudamos vystomojo bendradarbiavimo politikoje, ypač ekonominio vystymosi ir prekybos srityse, turi konkrečią naudą;

7.

pritaria naujam Komisijos požiūriui, pagal kurį peržengiamos tradicinės vystymosi politikos ribos ir kuriami nauji partnerystės ryšiai su besivystančiomis šalimis;

8.

teigiamai vertina tai, kad tarptautinė bendruomenė pasirengusi kilus humanitarinei krizei pripažinti bendros atsakomybės principą;

9.

siūlo, kad naujosios ir senosios valstybės narės aktyviau dirbtų ES viduje siekdamos užtikrinti, kad padėtis tam tikrose šalyse, kurioms taikoma EKP, būtų atidžiai stebima ir kad ES galėtų savo politika lanksčiau reaguoti į įvykius šiose šalyse;

10.

pabrėžia vystymosi ir migracijos ryšį – migracija yra didelė daugelio naujųjų valstybių narių, turinčių išorines ES sienas, problema;

11.

pripažįsta, kad naujosios valstybės narės padarė pažangą – iš pagalbos gaunančių šalių tapo pagalbą teikiančiomis šalimis, ir pažymi, kad jų laukia iššūkiai;

12.

pažymi, kad po pereinamojo laikotarpio naujųjų valstybių narių prioritetus lemia istoriniai santykiai ir kad šie prioritetai yra kaimyninės šalys – didelė naujųjų valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo biudžeto dalis skiriama artimiausioms kaimyninėms šalims ir NVS šalims; ragina ES pasinaudoti naujų valstybių narių įstojimu ir sustiprinti savo strateginę poziciją Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Kaukaze, t. y., tuose pasaulio regionuose, kuriems iki šiol Europos Sąjunga skirdavo mažiau pagalbos ir kurie vis dėlto susiduria su daugeliu vystymosi iššūkių;

13.

pabrėžia, kad efektyvūs veiksmai demokratijos ir teisinės valstybės principų skatinimo srityje, t. y. naujų valstybių narių prioritetinėje veiklos srityje, yra dar viena priemonė laiku mažinti skurdą, o tai yra ES vystymosi politikos prioritetinis tikslas, apibrėžtas VBP;

14.

primena ES išorės santykių „Rytų dimensiją“ ir mano, kad nauja ES ir kaimyninių šalių asamblėja (panaši į AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinę asamblėją (Euromed) ir ES ir Lotynų Amerikos parlamentinę asamblėją (Eurolat)) galėtų būti grindžiama istorine patirtimi, padidinti naujųjų valstybių narių indėlį į ES politiką ir padėti formuoti EKP bei pasiekti, kad kaimyninės šalys daugiau žinotų apie naujas politikos sritis;

15.

pripažįsta, kad dauguma valstybių narių savo Užsienio reikalų ministerijose turi specialius vystomojo bendradarbiavimo klausimams spręsti skirtus skyrius, tačiau rekomenduoja joms sustiprinti sprendimų priėmimo koordinavimą ministerijų viduje, tarp skirtingų ministerijų ir su kitomis valstybėmis narėmis tiek, kiek leidžia nacionaliniai parlamentai ir vietos valdžios institucijos;

16.

pripažįsta, kad atitinkamoms institucijoms sukurti ir politikai įgyvendinti reikia daug laiko;

17.

pripažįsta, kad didžiausi naujųjų valstybių narių iššūkiai ateinančius kelerius metus bus biudžetų didinimas ir sąmoningumo ugdymo;

18.

pritaria minėtai strategijos sistemai „Europos konsensas dėl vystymosi: švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo indėlis“ ir pabrėžia Europos Parlamento vaidmens akcentuojant švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo dabartinį ir potencialų vaidmenį naujųjų valstybių narių formaliojo ir neformaliojo švietimo srityse svarbą;

19.

mano, kad pasaulio skurdo mažinimo procese naudingiausi yra ilgalaikiai projektai, skirti partneriams ir sektoriams, kurių požiūriu naujosios valstybės narės turi santykinį pranašumą ir gali perduoti patirtį;

20.

ragina, kad darbas būtų padalintas tarp valstybių narių atsižvelgiant į kiekvieno veikėjo indėlio pridėtinę vertę ir siekiant tikslo veiksmingai dirbti drauge;

21.

mano, kad dauguma naujųjų valstybių narių galėtų teikti daugiau svarbos savo vystymosi politikai ir užtikrinti nacionaliniu lygmeniu labiau koordinuotą požiūrį į strateginį planavimą (išskyrus Lietuvą, kurios Užsienio reikalų ministerija atsakinga už OVP planavimą ir valdymą);

22.

teigia, kad ES tikslas naujųjų valstybių narių atžvilgiu – ne tik naudotis jų patirtimi, bet ir padėti joms stiprinti savo, kaip naujų pagalbos teikėjų, vaidmenį; todėl ragina senąsias ir naująsias valstybes nares kartu susitarti dėl realaus tvarkaraščio, kuriame būtų numatyta palaipsniui suderinti naujųjų valstybių narių vystomosios pagalbos tikslus su ES tikslais šioje srityje, atsižvelgiant į senųjų ir naujųjų valstybių narių partnerystės potencialą ir ribas;

23.

pabrėžia, kad naujosios valstybės narės turi būti visapusiškai įtrauktos dalijantis patirtimi ir rengiant specialius mokymus, kaip sudaryti vystomojo bendradarbiavimo politikos programas, jas įgyvendinti ir vertinti; primena, kad pasisemta įvairios patirties taikant gebėjimų ugdymo sistemas (GUS), ir ragina jas tobulinti, pvz., atsisakyti pareigūnų kaitos;

24.

primena, kad svarbu nuolatinis dialogas su pareigūnais, atsakingais už naująsias valstybes nares, stojančias šalis ir šalis kandidates; pabrėžia, kokia svarbi Europos humanitarinės pagalbos biuro (EuropeAid) teikiama techninė parama rengiant mokymo kursus, seminarus, konferencijas ar speciali techninė pagalba šių šalių išdėstytiems poreikiams patenkinti; šioje srityje pabrėžia Komisijos Vystymosi generalinio direktorato finansuojamos veiklos svarbą;

25.

apgailestauja dėl to, kad speciali naujų valstybių narių gebėjimų ugdymo darbo grupė 2007 m. nebesusitiko, nors poreikis didinti naujų valstybių narių gebėjimus vystomojo bendradarbiavimo srityje itin didelis, o ES plėtros procesas dar vyksta;

26.

ragina atgaivinti šios darbo grupės veiklą ir užtikrinti, kad jos veikloje taip pat dalyvautų Parlamento Vystymosi komiteto arba jo sekretoriato ir projekto Trialog, kurį įgyvendinant glaudžiai bendradarbiaujama su vystymosi srityje dirbančiomis Europos NVO, atstovai, ir tuo, kad darbo grupės kompetencijos sritis būtų išplėsta, įtraukiant į ją specifines naujųjų valstybių narių problemas vystomojo bendradarbiavimo srityje;

27.

pažymi porinių (angl. twinning) ir supaprastintų porinių (angl. light twinning) projektų svarbą teikiant mokymus naujųjų valstybių narių darbuotojams pasitelkus kokybišką techninę pagalbą, ir pabrėžia, kad lėšų jiems yra paprašiusios tik Vengrija ir Slovakija;

28.

ragina kas dvejus metus rengti tarpparlamentinius Parlamento ir naujųjų valstybių narių parlamentų posėdžius vystymosi ir bendradarbiavimo klausimais ir tam sukurti specialius tinklus;

29.

mano, kad naujųjų valstybių narių dalyvavimas Europos plėtros fondo komitete diskusijoms suteiktų papildomų aspektų ir kad tai dar labiau padėtų ugdyti jų techninius gebėjimus;

30.

pažymi, kad kai kuriose naujosiose valstybėse narėse vystomojo bendradarbiavimo prioritetai nėra pripažinti visuomenės, ir ragina parengti bendrą komunikacijos ir švietimo strategiją, skirtą šiam trūkumui pašalinti; pabrėžia sąmoningumą vystymosi klausimais ugdančių mokymo programų svarbą ir žiniasklaidos vaidmenį skatinant gyventojų atidumą bei ugdant savanoriškos tarptautinės pagalbos tradicijas;

31.

pabrėžia švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo ir jų vaidmens įgyvendinant „Europos konsensusą dėl vystymosi“ ataskaitos svarbą; šioje ataskaitoje pabrėžiamas dabartinis ir potencialus švietimo vystomojo bendradarbiavimo klausimais bei sąmoningumo ugdymo vaidmuo Europos, ypač naujųjų valstybių narių, formaliojo ir neformaliojo švietimo srityse;

32.

mano, kad naujųjų valstybių narių gyventojai jau susipažinę su humanitarinės pagalbos klausimais – tai įrodė didelis jų aktyvumas po cunamio katastrofos 2004 m.; pažymi, kad tuo būtų galima pasinaudoti siekiant, kad jų gyventojai suvoktų, jog norint, kad vystymosi politika būtų veiksminga, reikia prisiimti konkrečių ilgalaikių įsipareigojimų;

33.

ragina Komisiją pradėti specialią sąmoningumo ugdymo kampaniją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama naujųjų valstybių narių santykiniams pranašumams ir jų kuriamai papildomai vertei bendradarbiavimo ir vystymosi srityje;

34.

ragina labiau koordinuoti atitinkamus valstybių narių suinteresuotus subjektus ir į nacionalinės politikos formavimo procesus deramai įtraukti NVO ir vietos valdžios institucijas;

35.

ragina Komisiją aktyviai įtraukti naująsias valstybes nares rengiant veiksmų planus, derantis dėl jų ir stebint, kaip jie įgyvendinami;

36.

pažymi, kad visiškai atsiedamos vystomąją pagalbą, naujosios valstybės narės galėtų būti teigiamas pavyzdys visoms valstybėms narėms;

37.

pažymi, kad visos valstybės narės turėtų nustatyti vystomosios pagalbos atsiejimo terminus, nes susieta vystomoji pagalba ilgainiui tampa nenaudinga geram valdymui ir nepadeda veiksmingai paskirstyti išteklių bei siekti vystomojo bendradarbiavimo tikslų;

38.

pažymi, kad privataus sektoriaus ir vystomojo bendradarbiavimo sąsaja atveria naujas galimybes naujosioms valstybėms narėms ir kad šių valstybių narių privačių įmonių aktyvesnis dalyvavimas ES masto viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su vystomojo bendradarbiavimo projektais, galėtų ugdyti sąmoningumą vystomojo bendradarbiavimo klausimais;

*

**

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.