14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/52

1.1

Šiuo metu rengiamose ES finansinėse perspektyvose 2007-2013 m. yra numatyti pakeitimai ir remiant aplinką.

1.2

Svarbiausia ES Aplinkos finansinė priemonė iki šiol buvo taip vadinama LIFE programa, kuri buvo parengta pagal 1992 m. gegužės mėn. Reglamentą (EEB) Nr. 1973/92 Aplinkos finansinė priemonė (LIFE). LIFE tikslas buvo padėti taikyti ir kurti Bendrijos aplinkos politiką ir aplinkos teisės aktus.

1.3

LIFE I buvo taikoma nuo 1992 iki 1995 m. ir jos biudžetas buvo 400 mln. EUR (100 mln. EUR metams). Kadangi ankstesnė programa buvo sėkmingai vykdoma, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1404/96 buvo parengtas antrasis etapas (LIFE II), kuris vyko nuo 1996 iki 1999 m. ir kuriam iš viso buvo skirta 450 mln. EUR (112,5 mln. metams). Šiuo metu vykdoma LIFE III programa, kurios trukmė nuo 2000 iki 2004 m. (128 mln. EUR) buvo nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1655/2000, o pagal Reglamentą (EB) Nr. 1682/2004 buvo pratęsta iki 2006 m. pabaigos.

1.4

Iki šiol LIFE sudarė trys dalys: LIFE aplinka, LIFE gamta bei LIFE trečiosios šalys. Buvo remiami tiek novatoriški investiciniai projektai, tiek ES aplinkos politikos ir aplinkos teisės aktų kūrimas bei įgyvendinimas. LIFE gamta buvo svarbiausias instrumentas kuriant NATURA 2000 tinklą.

1.5

Iš Komisijos aplinkos biudžeto (biudžeto antraštė B 4-3; nuo 2004 m. 07 antraštė) anksčiau buvo finansuojamos ir kitos su aplinka susijusios programos, kaip pvz. tvariai miestų plėtrai skirta programa, NVO programa, Forest Focus, bendra politikos kūrimo ir įgyvendinimo programa (tiek vidaus, tiek išorės dimensija) ir vykdomas biudžetų lėšų pervedimas Europos aplinkosaugos agentūrai.

1.6

Pradėjus taikyti siūlomą naują Aplinkos finansinę priemonę LIFE+ ankstesnė parama įgaus visiškai naują struktūrą. Iš vienos pusės, ankstesnių paramos programų dalys (07 biudžeto antraštė) turi būti sujungiamos (Forest Focus, NVO parama, URBAN, naujų politinių iniciatyvų kūrimas, Aplinkos politikos įgyvendinimo dalys, LIFE aplinka ir LIFE gamta dalys) ir iš kitos pusės, neturi būti daugiau remiamos fiziškai apčiuopiamos investicijos į aplinką; Programai LIFE aplinka ateityje bus skirta 1a antraštė, LIFE gamta yra skirta 1 b antraštė bei 2 antraštės dalys. Ankstesnė tarptautinės veiklos parama bus finansuojama iš 4 antraštės, civilinė sauga iš 3 ir 4 eilučių, o jūros aplinka iš 3 antraštės.

1.7

Taigi LIFE+ bus skirta remti priemonėms, remiančioms aplinkos politiką (tik Europos dimensijos), kaip pvz. pasikeitimui geriausia patirtimi, vietos ir regionų institucijų gebėjimų stiprinimui ir Europos lygiu veikiančioms NVO remti.

1.8

Komisija numato, kad būsimiems investiciniams projektams finansuoti bus skirtos naujos 1A, 1B, 2 ir 4 antraštės. Komisija pateikė argumentus, kad buvo nutarta aplinkosaugą įtraukti į visas politikos sritis, ir po to pagal tvarumo strategiją, kaip ir Lisabonos strategiją — kurios turi būti tampriai susijusios su aplinka — iš taip vadinamų finansiškai stiprių antraščių bus remiama su aplinkosauga suderinta bei susijusi pagalba investicijoms.

1.9

Ateityje svarbiausi du LIFE+ punktai bus šie:

1.10

Įgyvendinimui ir valdymui turi tekti 75-80 % planuojamų lėšų, Informacijai ir komunikacijai — 20-25 %.

2.1

Ankstesnėms LIFE programoms nebuvo suteikta labai daug lėšų. Programos reikšmę aplinkos būklei ir aplinkos politikos kūrimui reikia vertinti turint galvoje šį santykinai kuklų finansavimą; todėl nereiktų jos nei pervertinti, nei sumenkinti. Turint apie 150 mln. EUR per metus — viso 25 valstybėms narėms (atitinkamai šiek tiek daugiau nei 71 mln. EUR 2005 m. programos dalims Aplinka ir Gamta bei apie 7,5 mln. EUR LIFE trečiosios šalys) — buvo galima finansuojami bent keletą svarbių aukšto lygio Europos projektų, kurie buvo svarbūs ir skatino aplinkos ir gamtos apsaugą ES. Ypač reiktų pabrėžti, kad LIFE gamta buvo skirta NATURA 2000 tinklo sukūrimui, kuris be LIFE paramos dar labai atsiliktų nuo 1992 m. nustatyto plano. Todėl svarbu išsaugoti galimybę finansuoti NATURA 2000 tinklo veiklą, priklausančią LIFE+ programai. Be to, reikia paminėti ir gebėjimų vystymui tiek aplinkos, tiek gamtos apsaugos srityse, skirtas priemones.

2.2

Ankstesnes LIFE programas vienareikšmiškai galima apibūdinti kaip sėkmingus Komisijos politikos valdymo instrumentus. Tai, kad ir nedidelėmis lėšomis buvo galima pasiekti pagarbos vertų rezultatų, yra ir dėl to, kad valstybės narės tam tikra prasme tarpusavyje konkuravo dėl LIFE lėšų. Valstybės narės (tiksliau privatūs ir visuomeniniai projektų vykdytojai valstybėse narėse) turėjo sugalvoti ir sukurti novatoriškus projektus, kurie atitiktų LIFE problematiką. Šie projektai, laikantis tam tikros nustatytos atrankos tvarkos, prieš jų patvirtinimą buvo kritiškai įvertinami arba dėl nepatenkinamos kokybės ar nepakankamo biudžeto atmetami. Taigi Europos lygiu lėšos buvo skirstomos skaidriai.

2.3

Pateiktu pasiūlymu Komisija nori gerokai atsiriboti nuo šio pasiteisinusio metodo. Komisija bus tiesiogiai atsakinga tik už nedidelės numatytų lėšų dalies paskyrimą (ypač šiose paramos srityse: miškai, URBAN, pagalba NVO), ypač tokioms temoms, kurios įtrauktos į Šeštąją aplinkos veiksmų programą (klimatas, bioįvairovė, aplinka ir sveikata bei atliekos), yra numatyta, kad biudžeto lėšos bus paskirstomos valstybėms narėms, kurioms ir teks didžiausia atsakomybė už atranką ir LIFE+ programos vykdymą. Kol kas nėra aiškių kriterijų, kaip bus paskirstomos lėšos valstybėms narėms ir esminiams programos punktams.

3.1

Iš esmės pasiūlymas atrodo logiškas ir tinkamas. Aplinkos politika įtraukiama į visas kitas politikos sritis ir tai reiškia, kad investicijos į aplinką bus galimos iš bendrųjų paramos antraščių, iš mokslinių tyrimų biudžeto bei antraštės ES kaip visuotinis partneris. EESRK pritaria šiam metodui, kadangi kukliomis LIFE programos lėšomis aplinkosauga Europos Sąjungoje nepasistūmėtų į priekį.

3.2

Tačiau EESRK Komisijos pasiūlyme ir bendrai šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl finansinių perspektyvų 2007-2013 m., į kurias atsižvelgiant reikia nagrinėti šį Komisijos pasiūlymą, įžvelgia galimą didelę grėsmę būsimos LIFE programos sėkmei.

3.2.1

Iš vienos pusės, kad ir kaip bebūtų, nėra „garantijos“, kad pvz. priemonės, kurios lig šiol buvo finansuojamos iš LIFE aplinka, dabar iš tikrųjų gaus finansavimą iš 1 a antraštės. Dėl paramos pobūdžio ir apimties spręs visai kitos institucijos ir sprendžiant iš politinės pusės motyvacija gali būti visiškai kitokia. Kaip visiems žinoma, kartais įtakingi asmenys ar organizacijos laikosi pozicijos, kad pirma reikia pasirūpinti ekonomikos augimu, o tik paskui vėl labiau skirti dėmesį aplinkos apsaugai; apie tai kalbama netgi diskusijose dėl kol kas dar kuklios Lisabonos strategijos sėkmės. Visi kreipimaisi į kitus Komisijos skyrius, kad būtų pakankamai atsižvelgiama į aplinkosaugą buvo geranoriški, tačiau lig šiol nelabai sėkmingi. Ar iš viso dar bus remiami novatoriški ir pavyzdiniai aplinkos projektai jau nebespręs Aplinkos generalinis direktoratas, kuris, panaudodamas savo dalykinę patirtį ir lėšas, numatytas atskira biudžeto eilute, Europos lygiu lig šiol galėjo pasirinkti pavyzdinius projektus.

3.2.2

Tas pats taikytina ir LIFE gamta, nors EESRK, žinoma, pripažįsta, jog yra būtina, kad didžioji lėšų dalis, reikalinga visų svarbių ES gamtos apsaugos direktyvų įgyvendinimui, turi būti pačių valstybių narių bei iš kitų ES finansinių šaltinių, kaip pvz. antrojo BŽŪP ramsčio ir struktūrinių fondų Tačiau EESRK išreiškia susirūpinimą, kad jau naujųjų struktūrinių fondų projektuose trūksta būtinų nuorodų dėl galimybės pasinaudoti NATURA 2000 parama. Tam tikra veikla, kuri anksčiau buvo finansuojama iš LIFE gamta, ateityje negaus paramos, kaip pvz. su ūkininkavimu nesusijusi veikla. Tai EESRK yra nepriimtina.

3.2.3

Teisinga būtų, kad reglamento projekte dėl kaimo plėtros būtų įtraukta aiški nuoroda į NATURA 2000. EESRK tai tvirtai remia. Tačiau iškyla pavojus, kad remiantis diskusijomis dėl viršutinės finansinės ribos (1,24 %) kaip tik šio gamtos apsaugai ypač svarbaus politinio instrumento lėšos bus sumažintos. o jei nėra lėšų, tai nepadės ir pačios gražiausios politinės užuominos (1).

3.2.4

Tikėtina, kad priemonės, kurios bus finansuojamos iš kaimo plėtrai skirtų lėšų, skirstant jas valstybėms narėms, daugiausia bus skirtos einamosioms išlaidoms (kaip pvz. kompensavimo priemonės) padengti. EESRK mano, kad tokie mokėjimai bendrai kaimo vystymui (ūkininkų pajamoms) yra labai svarbūs, kad NATURA 2000 tinklą lydėtų sėkmė (2). Be to, LIFE gamta finansavo ir su gamtos apsauga susijusias ypač novatoriškas priemones ir tam tikruose projektuose dalyvavo ūkininkai ir gamtosaugininkai kartu. Tačiau dabar gali būti prarasti šie LIFE gamta elementai.

3.2.5

Gali kilti ir kita problema, susijusi su projektų planavimo ir sprendimų priėmimo perkėlimu, dėl atitinkamų valstybių narių tam tikro susidomėjimo arba susidomėjimo trūkumo aplinkos politikos klausimais. Pvz., ES gali siekti, kad tam tikroje valstybėje narėje konkretiems gamtosauginiams projektams būtų skirta daugiau lėšų (pvz. NATURA 2000), kadangi jos turi gausius gamtos turtus. Tuo pačiu metu gali atsitikti, kad tos valstybės narės yra visai kiti aplinkosauginiai prioritetai ir ji primygtinai reikalaus, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas kitoms politikos sritims arba aplinkosaugos srityje daugiau dėmesio skirs su klimatu arba atliekomis susijusiems klausimams ir sieks juos finansuoti LIFE+ lėšomis.

3.2.6

Dėl įtemptos daugelio valstybių narių biudžeto situacijos jokiu būdu negalima sumenkinti pavojaus, kuris gali kilti dėl to, jog ateityje valstybės narės savo atsakomybėje esančias LIFE+ lėšas skirs aplinkosaugai, nors anksčiau ją finansavo pačios.

3.3

Kaip tik dabartiniame, aplinkos politikos atžvilgiu sunkiame ES etape (įvykusi ir būsima ES plėtra, ekonominės politikos ir Lisabonos proceso įgyvendinimo problemos, galutinis NATURA 2000 tinklo sukūrimas), kurio metu, iš vienos pusės, bus įgyvendinami visi aplinkos standartai taip pat ir ypač naujosiose valstybėse narėse, tačiau, iš kitos pusės, ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių panaudojimo ir žalos aplinkai, Komisija turi išlaikyti savo rankose pakankamai politinių finansavimo instrumentų.

3.4

Tačiau suplanuotas atsakomybės perkėlimas į valstybių narių lygį reiškia, kad ES atiduoda iki šiol buvusį kuklų, tačiau tikrai veiksmingą valdymo instrumentą. Politinis instrumentas pavirs tik biudžeto eilute, kuria naudosis valstybės narės. EESRK kol kas neaišku, kaip Komisija ketina apsaugoti Europos interesus, kurie būtini, kad pinigai galėtų būti naudojami iš ES biudžeto. Kitaip tariant, reikia pasirūpinti, kad pridėtinė Europos vertė ir novatoriškas charakteris, kurie buvo būdingi LIFE programai, nedingtų. EESRK, susipažinęs su dokumentu, negali pasakyti, kokiu būdu Komisija tai užtikrins. Todėl jis reikalauja, kad novatoriški LIFE aplinka ir LIFE gamta elementai būtų ir toliau finansuojami iš Komisijos atsakomybėje esančio paramos fondo; jis pritaria atitinkamam, Taryboje kai kurių valstybių narių pareikštam reikalavimui.

3.5

EESRK mano, kad LIFE+ remtinas Europos aplinkos ir tvarumo politikos koordinavimas, įgyvendinimas ir tolimesnis vystymas, kaip integruota ES augimo ir socialinės bei ekologinės sanglaudos strategijos dalis, yra labai svarbus ir tam pritaria. Į tai įeina ir su aplinka susijusių NVO, kurios veikia visoje Europoje — tai turi būti aiškiau paminėta Komisijos dokumente — ar nagrinėja Europos svarbos klausimus, parama. Skiriant paramą būtina visada atsižvelgti į konkrečius projektus.

4.1

Iš esmės pasiūlymas atrodo logiškas ir tinkamas. Aplinkos politika įtraukiama į visas kitas politikos sritis ir tai reiškia, kad investicijos į aplinką bus galimos iš bendrųjų paramos antraščių, iš mokslinių tyrimų biudžeto bei antraštės ES kaip visuotinis partneris. EESRK pritaria šiam metodui, kadangi kukliomis LIFE programos lėšomis aplinkosauga Europos Sąjungoje nepasistūmėtų į priekį.

4.2

Tačiau EESRK Komisijos pasiūlyme ir bendrai šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl finansinių perspektyvų 2007-2013 m. įžvelgia galimą didelę grėsmę būsimos LIFE programos sėkmei. Iš vienos pusės, kad ir kaip bebūtų, nėra „garantijos“, kad gamtosauga iš tikrųjų bus finansuojama ir iš kitos pusės, suplanuotas atsakomybės perkėlimas į valstybių narių lygį reiškia, kad ES atiduoda iki šiol buvusį kuklų, tačiau tikrai veiksmingą valdymo instrumentą. Todėl EESRK reikalauja, kad novatoriški LIFE aplinka ir LIFE gamta elementai būtų ir toliau finansuojami iš Komisijos atsakomybėje esančio paramos fondo.