14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/39

1.1

Šiuo pasiūlymu (KOM (2004) 470 galutinis, 2004 m. liepos 14 d.) Komisija siekia tęsti MEDIA Plius (1) ir MEDIA mokymo (2) programas, atsižvelgdama į jų vidurio laikotarpio vertinimą ir parengiamąją priemonę „i2i garso ir vaizdo įrašų sektorius: augimas ir garso ir vaizdo įrašų sektorius“  (3), į didelio masto viešų konsultacijų, vykusių 2003 m. gegužės–rugpjūčio mėn., rezultatus ir į 2004 m. liepos mėn. poveikio analizę, į kurią įeina ex-ante vertinimas (4).

1.2

Komisija garso ir vaizdo įrašų sektorių laiko Europos pilietinės visuomenės ir kultūros kertiniu akmeniu, galinčiu suvaidinti svarbų vaidmenį kuriant Europos kultūrinį identitetą. Tačiau ji pažymi, kad šis sektorius yra susiskaldęs; nors tai atspindi reikšmingą kultūrinę, lyginant su neeuropietišku importu, tiek Sąjungos, tiek viso pasaulio rinkoje.

1.3

MEDIA 2007 programoje Komisija siekia skatinti privačias investicijas garso ir vaizdo įrašų sektoriuje, kad sudarytų sąlygas šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, padidinti savo konkurencingumą ir finansinį tvirtumą pasinaudojant ankstesnėse programose sukaupta patirtimi.

1.4

Siekdama kurti sinergijas ir išvengti biurokratinio pobūdžio dubliavimosi ir kliūčių, Komisija pageidauja, kad būtų viena programa, apimanti tiek ikigamybinius, tiek pogamybinius etapus, skiriant ypatingą dėmesį platinimui Europos lygiu.

1.5

Trumpai apie konkrečius programos tikslus:

1.6

Prie pasiūlymo pridedamame priede Komisija labai išsamiai nagrinėja kiekvieną veiklos tikslą, suskaldydama juos į smulkesnes dalis ir kiekvienam iš jų nustatydama parengiamąsias ir įgyvendinimo priemones, naudojamus instrumentus ir skirtus finansinius išteklius. Iš įvairių formų įgyvendinimo priemonių reikėtų išskirti naujoviškai sukurtus MEDIA desks ir MEDIA biurai tinklus su ilgais pareigų ir uždavinių sąrašais.

1.7

Pasiūlymas užbaigiamas išsamiu 7 metų programos biudžetu, įskaitant programos įgyvendinimo biudžetą, kuriam yra skirta 1055 mln. eurų, nurodant visus finansinius išteklius, skirtus kiekvienam numatytam veiksmui ir priemonei.

2.1

Kaip jau buvo minėta, laikomasi principų, kurie jau anksčiau buvo patvirtinti programose MEDIA (1991–1995) (5), MEDIA II plėtra ir platinimas (1996–2000) (6), MEDIA Plius (7), MEDIA mokymas (8) ir MEDIA mokymas (2001–2005) (9), kurios dabar sujungtos į vieną programą.

2.2

Dėl to verta prisiminti pagrindines EESRK nuomonių dėl šių programų išvadas.

2.2.1

EESRK pateikė savo nuomonę dėl pasiūlymų dėl MEDIA II mokymas (1996–2000) ir MEDIA II plėtra ir platinimas (1996–2000) (10) (KOM (94) 523 galutinis) ir atkreipė dėmesį į poreikį „sumažinti išteklių eikvojimo riziką“ ir iš anksto apibrėžti kriterijus, kurie„užtikrintų, kad programos ir jų finansavimas būtų kiek įmanoma veiksmingesnis“, taip pat į poreikį geriau apibrėžti „kriterijus ir priemones, kurie padėtų tiksliai nustatyti reikalavimus atitinkančias šalis ir užtikrintų maksimalų skaidrumą“.

2.2.2

Savo nuomonėje dėl pasiūlymų dėl MEDIA mokymas (2001–2005) ir MEDIA PLIUS plėtra, platinimas ir skleidimas (2001/2005) (11) (KOM(1999/658 galutinis) EESRK remia Komisijos pasiūlymus, bet apgailestauja, kad juose nebuvo „atsižvelgta į tai, kad Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės svarba susijusi ne vien su verslo aspektu, tačiau ir su tuo vaidmeniu, kurį ji vaidina, būdama kultūros ir demokratijos vertybių skleidimo varikliu“.

2.2.3

Jis taip pat pabrėžia poreikį „įvertinti darbo vietas, kurios galėtų būti sukurtos <…> taikant“ (siūlomas priemones) ir rekomendavo, kad tos priemonės turėtų aktyviai skatinti „didesnį moterų dalyvavimą <…> ir užtikrinti, kad moterys būtų <…> šiame sektoriuje geriau atstovaujamos“.

2.2.4

EESRK taip pat pripažino, kad trūksta skatinimo priemonių, kad „nepriklausomos [Europos] įmonės patektų į rinką“, o „visuomenė galėtų susipažinti su Europos garso ir vaizdo įrašų paveldu“, naudojant skaitmeninimo priemones; pasiūlė, kad galėtų būti naudinga parengti „bandomuosius sistemos „Elektroninė Europa“ projektus“ ir taip paremti subtitrų skatinimą, apgailestauja dėl mažos tam tikslui skirtų lėšų sumos ir pakartojo pasiūlymą sukurti Europos informacinės visuomenės agentūrą, „kuri padėtų koordinuoti įvairias iniciatyvas daugialypės terpės suartėjimo srityje“  (12).

2.2.5

Nuomonėje dėl pasiūlymų dėl reglamento ir sprendimo pratęsti MEDIA mokymo ir MEDIA Plius programas iki 2006 m. (13) (KOM (2003) 188 galutinis) ir KOM (2003) 191 galutinis) EESRK kritikuoja Komisiją už tai, kad ši nesugebėjo anksčiau pateikti naujų daugiamečių programų garso ir vaizdo įrašų sektoriuje:

2.3

Svarstydamas šiuo metu nagrinėjamą pasiūlymą jis atsižvelgs į jau anksčiau pateiktų samprotavimų ir rekomendacijų turinį, kad galėtų išsiaiškinti, kaip į juos buvo atsižvelgta, ir ar jie vis dar galioja.

3.1

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai, į kurią įtrauktas ne vienas EESRK pasiūlymas ir rekomendacija, pateikti ankstesnėse nuomonėse.

3.2

Konkretus pavyzdys yra tai, kad naujoji MEDIA programa yra parengta siekiant supaprastinti Bendrijos veiksmų struktūrą garso ir vaizdo įrašų sektoriuje, nes sukurta viena bendra programa, kuri pradės veikti ikigamybiniame ir pogamybiniame etapuose (MEDIA 2007) ir pakeis dvi dabartines programas (MEDIA Plius ir MEDIA mokymas).

3.3

Dar vienas pavyzdys yra tai, kad naujojoje programoje taip pat atsižvelgiama į anksčiau EESRK išskirtus horizontalius prioritetus:

3.4

EESRK taip pat pažymi ir pritaria, kad programos projektas yra praktiškas ir gerai sudarytas, visų pirma tai pasakytina apie jo biudžeto ir finansinio poveikio priedą.

3.5

Be to, EESRK pažymi, kad aiškinamajame memorandume Komisijai nepavyko išsamiau išnagrinėti, kaip buvo planuota, kokį vaidmenį galėtų suvaidinti pramonė, siekiant užtikrinti patvarų Europos garso ir vaizdo įrašų bei kinematografijos sektoriaus — svarbaus Europos pilietinės visuomenės ir kultūros ruporo — vystymąsi. EESRK mano, kad yra gyvybiškai svarbu apsaugoti Europos kultūros vertybes ir užtikrinti įvairovę ir pliuralizmą visose audiovizualinėse priemonėse; šis susirūpinimas turėtų tapti visų Komisijos iniciatyvų šioje programoje neatsiejama dalimi.

3.5.1

Šiame kontekste EESRK ypač norėtų atkreipti Komisijos dėmesį į poreikį stiprinti iniciatyvas, kuriomis siekiama išvengti per didelės koncentracijos pramonėje, kas galėtų pakenkti pliuralizmui ir įvairovei, ir būti itin pavojingu ten, kur diegiamos naujos technologijos, nes tai gali kenkti gamybai ir platinimui. EESRK taip pat norėtų pabrėžti poreikį užtikrinti autoriaus teisių apsaugą, kovoti su piratavimu ir telkti išteklius kovai su pasitaikančia anitikonkurencine praktika.

3.5.2

Dėl tos pačios priežasties EESRK gali tik pritarti Komisijos komunikatui dėl tolesnio darbo, susijusio su jos komunikatu dėl kai kurių teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais garso bei vaizdo kūriniais (14), ir mano, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti ten pateiktą rekomendacijos pasiūlymą, kaip jau buvo pažymėta ankstesnėje nuomonėje (15).

3.6

EESRK laikosi nuomonės, kad, įtraukus pagrindinių programos sąvokų apibrėžimus į patį sprendimą, kadangi šios sąvokos yra itin svarbios, pvz., nepriklausomo gamintojo sąvoka, būtų paprasčiau suprasti MEDIA 2007 programą, nors ir pripažįsta, kad šios sąvokos pateikiamos kituose Bendrijos dokumentuose, o tokie apibrėžimai paprastai yra išaiškinami programos įgyvendinimo gairėse.

3.7

Pastebėjęs, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl sprendimo yra nevienodai pateikiamas skirtingomis kalbomis, EESRK primygtinai rekomenduoja, kad šie neatitikimai būtų nustatyti ir galutiniame tekste ištaisyti.

3.8

Galiausiai EESRK pripažįsta, kad dėl siūlomoms priemonėms nustatyto finansavimo ir dėl to finansavimo skyrimo paprastai vėliau nekyla jokių pastabų, ir mano, kad reikėtų atsižvelgti į visas įmanomas pasekmes, kurios galėtų kilti dėl toliau išdėstytų specialių pastabų; rekomenduoja, kad vidurio laikotarpio vertinime reikėtų tinkamai pamąstyti, ar skirti ištekliai yra reikiamo dydžio, kad būtų visiškai įgyvendinti programos tikslai.

4.1

EESRK primena ir dar kartą patvirtina kai kurias 2003 m. rugsėjo 24 d. nuomonėje pateiktas strategines nuostatas (16), kadangi, jo nuomone, Komisijos pasiūlyme dėl sprendimo vis dar nepavyksta deramai atsižvelgti į kai kuriuos aspektus, susijusius su tuo, kad nauja programa turi:

4.2

EESRK taip pat pakartoja savo rekomendaciją, kuri buvo pateikta 2004 m. rugsėjo 15 d. nuomonėje (17), kad reikia daugiau dėmesio skirti mokymui naujų technologijų srityje ir naujiems reikalavimams, susijusiems su filmų ir televizijos kūrinių rinkimu, katalogavimu, apsauga ir restauravimu, duomenų bazių valdymu ir kūrinių saugojimo aukštos kokybės skaitmeniniame formate standartizuotais metodais.

4.3

EESRK mano, kad nors programos tiksluose numatytos specialios MVĮ skatinimo priemonės, jos turi geriau atsispindėti skiriant lėšas, kad būtų galima suteikti veiksmingesnę ir nuoseklesnę paramą. Lygiai taip pat reikėtų užtikrinti žymiai didesnį finansavimą naujų skaitmeninių technologijų paramai — kino teatruose ir internete — ir naujoms iniciatyvoms technologinių naujovių srityje.

4.4

Dėl MEDIA 2007 programos valdymo EESRK pažymi, kad Komisija ką tik įsteigė vykdomąją agentūrą Bendrijos veiksmams švietimo, garso ir vaizdo įrašų bei kultūros srityse valdyti (18)2005 sausio 1 d. — 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir numatė galimybę peržiūrėti arba išplėsti šios agentūros uždavinius, atsižvelgiant į naujos kartos programas, kurios taip pat apimtų MEDIA 2007 programos valdymą.

4.4.1

Tačiau turint omeny, kad pagal aiškinamojo memorandumo 7 punkte nustatytas sąlygas Komisija „perduos programos valdymą vykdomajai agentūrai“ (tai pakartojama priedo 5.3 punkte ir 6.1.1. punkte — finansinis kišimasis), kur taip pat pateikiami asignavimai, kurie turės būti skiriami šiai vykdomajai agentūrai, EESRK, išnagrinėjęs minėto sprendimo 4 straipsnyje išdėstytus šios agentūros tikslus ir uždavinius, primygtinai reikalauja, kad Komisija išsamiai ir aiškiai nurodytų: i) kokias konkrečias pareigas, susijusias su programa MEDIA 2007, agentūra vykdys pagal 4 straipsnio 2, 3, ir 4 dalių nuostatas ir ii) kaip ji pasidalys kompetencijas su kitais Bendrijos organais, atsakingais už programos MEDIA 2007 įgyvendinimą, konsultavimą ir vertinimą, ir (arba) perims šias kompetencijas.

4.4.2

Ypač reikėtų apsvarstyti poreikį aprūpinti vykdomąją agentūrą žmogiškaisiais ištekliais, besispecializuojančiais šiame konkrečiame garso ir vaizdo įrašų sektoriuje; sprendime apie tai neužsimenama.

4.4.3

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu užtikrinti, kad agentūra tinkamai garantuotų integruotą programos valdymą ir išvengtų teigiamo ar neigiamo pareigų konflikto tarp organų, nustatančių programos strateginius tikslus, ir jos valdymo.

4.4.4

Taip pat reikėtų aiškiai įvardyti, koks organas arba organai perimtų agentūros pareigas, jei programos įgyvendinimo viduryje nepasitvirtintų, kad ji ir toliau pajėgia užtikrinti sklandų ir veiksmingą programos įgyvendinimą, nepateikdama jokių alternatyvių sprendimų.

4.5

Dėl finansinių nuostatų ir kadangi Europos garso ir vaizdo įrašų rinka yra suskaldyta, o jos kultūrinis nevienalytiškumas pasireiškia šios rinkos pasidalijimu į dvi dalis: a) į šalis, kurių garso ir vaizdo įrašų gamybinis pajėgumas mažas ir (arba) ribota kalbinė arba geografinė erdvė, ir b) į šalis, kurių gamybinis pajėgumas didesnis (19); EESRK mano, kad, nepaisant konkurencijos įstatymo įvestų apribojimų, Komisija, nubrėždama programos gaires, galėtų atsižvelgti į tikrą padėtį kai kuriose valstybėse narėse ir regionuose, kuriems akivaizdžiai nepavyko sukurti savo garso ir vaizdo įrašų pramonės, atitinkančios visą turimą potencialą.

4.6

Dėl komunikacijų EESRK visiškai remia Komisijos strateginę nuomonę stiprinti pagrindinius MEDIA Desks ir MEDIA biuras programų įgaliojimus, kurie nurodyti šio sprendimo priedo 2 skyriaus 2.2 punkte „MEDIA Desks ir MEDIA biuras“. Dėl to EESRK siūlo, kad Komisija 12 straipsnyje pateiktą formuluotę suderintų su didesne uždavinių grupe, kurie išvardyti anksčiau minėtame šio priedo punkte (20), ir aprūpintų MEDIA desks programą tinkamu finansavimu, kad jos uždaviniai galėtų būti tinkamai įgyvendinti.

4.7

Komitetas taip pat pageidauja atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymo 13 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai įvardyti Komisijos pareigą užtikrinti suderinamumą ir papildomumą tarp MEDIA 2007 programos ir programų bei veiksmų garso ir vaizdo įrašų sektoriuje, priklausančių Bendrijos bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis ir su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kuris numatytas 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimo dėl MEDIA Plius programos 9 straipsnio 2 dalyje (21).

4.8

EESRK taip pat mano, kad, atsižvelgiant į programos numatytą trukmę (7 metai) ir į rinkos bei technologijų įprastinio vystymosi kelią, būtų patartina pakeisti sprendimo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą vertinimo grafiką ir, be kitų dalykų, pateikti vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą dėl programos įgyvendinimo rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių aspektų. Tai reikštų, kad vertinimo išvadas vis dar galima būtų panaudoti galimam veiklos tikslų ir įgyvendinimo priemonių tikslinimui.