14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/29

1.1

Komisija pristatė komunikatą dėl pasitikėjimo verslo verslui elektroninėmis prekyvietėmis didinimo. Komitetas yra tos nuomonės, kad:

2.1

Komisijos komunikatas yra pagrįstas ekspertų grupės, kurią sudarė pramonės ir elektroninės prekyviečių tiekėjų atstovai, darbu („ekspertų grupė“) (1). Komunikate atkreipiamas dėmesys į poreikį didinti pasitikėjimą verslo verslui elektroninėmis prekyvietėmis, siekiant mažinti ekonominę riziką, kuri kyla dėl šiose prekyvietėse vykdomų nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų. Mažindamos sandorių sąnaudas ir didindamos konkurenciją, verslo verslui elektroninės prekyvietės gali padidinti verslo efektyvumą, tačiau efektyvumo padidėjimas didele dalimi priklauso nuo bendrovių noro dalyvauti šiose prekyvietėse. Siekdama pašalinti galimas verslo verslui elektroninių prekyviečių funkcionavimo kliūtis, atsirandančias dėl pasitikėjimo stokos, Komisija numato imtis šių priemonių:

2.2

Komunikatas paskatins visus suinteresuotus verslo verslui elektroninių prekyviečių subjektus įsitraukti į intensyvesnį dialogą, kuriame būtų aptariami sąžiningos prekybos principai ir saugumo reikalavimai. Tai sudarytų sąlygas pašalinti galimas kliūtis, trukdančias naudotis tokiomis elektroninės prekybos formomis. Europos elektroninių prekyviečių portale Komisijos tarnybos nuolat praneš apie padarytą pažangą.

3.1

Verslo verslui elektroninę prekyvietę galima apibrėžti kaip interneto prekybos platformą, kurioje įmonės keičiasi prekėmis ir paslaugomis. Pateikus tokį pakankamai platų apibrėžimą, verslo verslui elektronines prekyvietes pagal skirtingą siūlomų sandorių funkcionalumą galima suskirstyti į šias kategorijas:

Aktyvių elektroninių prekyviečių skaičius nuolat kito ir dabar dar nėra pastovus. Apytiksliai apskaičiuota, kad šiuo metu aktyviai veikia apie 1000 elektroninių prekyviečių — 20 proc. mažiau nei prieš dvejus metus. [SEC(2004) 930].

4.1

Komisijos komunikatas apima pasitikėjimo verslo verslui elektroninėmis prekyvietėmis didinimo sritį. Elektroninės prekyvietės yra svarbi elektroninio verslo srities dalis, todėl galima būtų pateikti keletą bendrų pastabų dėl visos elektroninio verslo srities.

4.1.1

Gerai funkcionuojančios elektroninės prekyvietės iš esmės prisideda prie efektyvesnės verslo aplinkos kūrimo. Žvelgiant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos tai naudinga Europos verslui ir užimtumui. Padidėjusi konkurencija skatins Europos verslą didinti savo efektyvumą. Todėl EESRK remia veiksmus, kurie skatina elektroninės komercijos plėtrą. Tai buvo išdėstyta ir ankstesnėse pastabose.

4.1.2

Savo nuomonėje dėl siūlomos direktyvos dėl tam tikrų elektroninės komercijos teisinių aspektų (2) Komitetas pažymėjo, kad neužtikrintas teisinis pagrindas riboja elektroninę komerciją. EESRK palankiai vertina šio komunikato tikslą — sumažinti šį netikrumą.

4.1.3

Nuomonėse dėl Komisijos komunikatų „Parama MVĮ įsijungiant į elektroninę komerciją“ (3) ir „Elektroninio verslo politikos pritaikymas prie besikeičiančios aplinkos: elektroninės komercijos iniciatyvos įgyvendinimo pamokos ir būsimi sunkumai“ (4) EESRK pateikė pastabas dėl Komisijos pastangų skatinti elektroninį verslą. Iš esmės šios pastabos tebegalioja.

4.1.4

Elektroninis verslas labai svarbus verslo ir valstybiniame sektoriuje. Jis atveria galimybes didesniam konkurencingumui, prekybai vidaus rinkoje ir sudaro lygias galimybes MVĮ. Labai svarbu skatinti šios naujos technologijos naudojimą, ypač kad tuo naudotųsi MVĮ. Komitetas palankiai vertina ir remia Komisijos darbą šioje srityje.

4.1.5

Komitetas taip pat palankiai vertina verslo verslui interneto prekybos platformų ekspertų grupės išvadas. Grupė atliko kruopštų darbą identifikuodama problemas. Tačiau grupės išvados dėl MVĮ žinojimo apie technologijos teikiamą naudą gali pasirodyti kiek painokos. 10 puslapyje rašoma, kad „apskritai, MVĮ žino elektroninio verslo teikiamus pranašumus ir dėl to neabejoja“; 11 puslapyje rašoma, kad „MVĮ vis dar nesiryžta visu pajėgumu užsiimti elektronine prekyba“ dėl „nepakankamų žinių apie riziką ir teikiamą naudą“. Tačiau labai svarbu skirti elektroninį verslą ir elektroninę prekybą. Galima padaryti išvadą, kad MVĮ apskritai žino apie galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, tačiau konkrečios informacijos apie elektroninę prekybą kol kas turi nepakankamai.

4.1.6

Nors MVĮ žino apie elektroninio verslo teikiamas galimybes ir MVĮ pradeda plėtoti elektroninį verslą, išlieka tam tikros problemos, dėl kurių dauguma tokių įmonių negali visu pajėgumu dalyvauti „elektroninio verslo visuomenėje“. Tai bendro pobūdžio problemos, būdingos ne tik elektroninės prekybos sričiai, tačiau su jomis susiduriama ir šioje srityje:

4.1.6.1

Komisija yra pateikusi keletą iniciatyvų, skirtų paremti elektroninio verslo priemonių naudojimą MVĮ. Komitetas remia šias iniciatyvas ir ragina Komisiją imtis naujų iniciatyvų arba stiprinti tas iniciatyvas, kurios remia specifinį MVĮ poreikį turėti pritaikytą programinę įrangą ir standartus.

4.1.7

EESRK taip pat norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į poreikį skatinti MVĮ norą išmokti dalyvauti elektroniniame versle. Elektroninė komercija ir elektroninis verslas vystosi labai greitai. Galbūt vertėtų pasidomėti MVĮ motyvacija mokytis visą gyvenimą.

4.1.7.1

Tai atitiktų Komiteto rekomendacijas, išdėstytas neseniai patvirtintoje nuomonėje dėl mokymosi visą gyvenimą (5). Minėtoje nuomonėje EESRK rekomenduoja stiprinti mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas šiuo metu dirbantiems piliečiams, kartu nustatant tiesioginį ryšį tarp šių programų ir žiniomis paremtos ekonomikos pasiekimų. EESRK nuomone, ypatingai svarbu, kad MVĮ galėtų naudotis šia programa.

5.1.1

Baigiamojoje ataskaitoje ekspertų grupė išskyrė skirtingus prekybos platformų tipus. Komitetas pritaria ekspertų pastabai, kad „nederėtų visą dėmesį sutelkti į elektronines prekyvietes“. Egzistuoja daug skirtingų būdų dalyvauti „elektroninio verslo visuomenėje“. Skirtingos bendrovės turi skirtingus poreikius ir skirtingus verslo principus. Ekspertų grupė pažymi: „kadangi didžioji dalis MVĮ problemų yra susijusi su elektroninėmis prekyvietėmis, visų pirma su atvirkštiniais aukcionais, šis specifinis verslo verslui interneto prekybos platformos tipas sulaukė daugiausiai dėmesio“.

5.1.2

Tačiau Komitetas taip pat nori atkreipti dėmesį į šiuo metu vykstantį dviejų direktyvų dėl viešųjų pirkimų nuostatų perkėlimą į valstybių narių įstatymus. Šios dvi direktyvos atvėrė naujas galimybes vykdyti elektroninius pirkimus. Nors skirtingose valstybėse šios nuostatos įgyvendinamos nevienodai, tai, kad viešieji pirkimai gali skatinti naujų elektroninių priemonių naudojimą, be abejo, labai naudinga verslui. Komisija taip pat pradėjo vykdyti elektroninių viešųjų pirkimo teisinio pagrindo įgyvendinimo veiksmų planą, kuris yra labai svarbus geriau supažindinant MVĮ su elektroniniu verslu.

5.1.3

Komitetas palaiko nuomonę, kad elektroninės prekyvietės turi specifinį potencialą, kurio neremti būtų neišmintinga. Visiškai pritariama komunikate išdėstytoms mintims. Tačiau komitetas yra įsitikinęs, kad pasitikėjimo stoka, nors yra labai svarbi, nėra vienintelė neigiamo MVĮ požiūrio į elektronines prekyvietes ir į bendresnę verslo verslui interneto prekybos platformų koncepciją priežastis.

5.1.3.1

Kaip išdėstyta ekspertų grupės ataskaitoje, „įmonės vykdoma politika gali suvaidinti naudingą vaidmenį padedant MVĮ susidoroti su naujais interneto prekybos platformų keliamais sunkumais, skatinant rinkos skaidrumą, tarpusavio sąveiką ir teisingumą ...; valdžios institucijos neturėtų skatinti konkrečių elektroninės komercijos formų, bet turėtų likti neutralios skirtingų prekybos kanalų ir skirtingo interneto prekybos platformų funkcionalumo atžvilgiu... Tolesnių veiksmų poreikis buvo nustatytas visų pirma informacijos skleidimo, rinkos skaidrumo, standartizacijos ir pasitikėjimo srityse“.Tokia nuostata taikoma prekių ar paslaugų klasifikatorių standartizacijai ir redakcijai, kurią atlieka CEN/ISSS, ir kurią remia EESRK.

5.1.3.2

Apskritai verslo verslui interneto prekybos platformose reikia įdėti informaciją apie MVĮ. Kuo platforma pažangesnė, tuo labiau juntamas standartų poreikis. Dar praeis nemažai laiko, kol šie standartai bus parengti, o juos parengus turi būti sukurta MVĮ pritaikyta programinė įranga, leidžianti jais naudotis.

5.1.3.3

Trūksta ne tik techninių standartų, bet ir standartų žmogaus su mašina sąveikos srityje. Atsižvelgiant į prekybos platformų skaičių ir suvokiant problemas, kurios neišvengiamai kils dėl daugelio kalbų vartojimo būtinybės, galima suprasti nepalankų MVĮ požiūrį. Standartizacijos institucijos ir Komisija turėtų nuodugniau išanalizuoti šią sritį, ypač jei norima skatinti tarptautinę prekybą.

5.1.3.4

Galima teigti, kad MVĮ ne visuomet gali dalyvauti elektroniniuose aukcionuose ir kitose elektroninėse prekyvietėse dėl konkurso dydžio. MVĮ galimybės tiekti didelius kiekius produktų ar paslaugų yra ribotos. Tai klausimas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį, ypač kalbant apie viešuosius pirkimus.

5.1.3.5

Kita kliūtis, kuri gali trukdyti naudotis interneto prekybos platformomis — skirtingi valstybių narių įstatymai ir ES direktyvų įgyvendinimas. Deja, daugelis direktyvų, derinant jas su nacionaliniais įstatymais, palieka galimybę rinktis. Kaip vieną iš pagrindinių tokio pasirinkimo sukeltų problemų galima įvardyti elektroninį parašą. Komitetas sveikina ir tvirtai palaiko Komisijos iniciatyvą dėl galiojančių įstatymų išanalizavimo.

5.2.1

Skirtingos verslo verslui interneto prekybos platformos sudaro sąlygas pasiekti skirtingus tikslus. Elektroninės prekyvietės labiausiai orientuojasi į mažiausią kainą. Tačiau dažnai tai ne pats svarbiausias faktorius. Pristatymas reikiamu laiku, aptarnavimo išlaidos ir pritaikymo individualiems naudotojo poreikiams išlaidos yra tiek pat svarbios, jei net ne svarbesnės. Šiuos faktorius sudėtinga įtraukti į daugiau ar mažiau automatizuotas elektronines prekyvietes ir tuo galima paaiškinti santykinai lėtą automatinių elektroninių prekyviečių įsisavinimą.

5.2.2

MVĮ dažnai pirmiausia konkuruoja ne mažiausia kaina, bet lankstumu ir sugebėjimu prisitaikyti prie individualių pirkėjo poreikių. MVĮ labai svarbūs asmeniniai santykiai. Elektroninių prekyviečių naudojimas įdiegia naują verslo kultūrą, prie kurios MVĮ ne visuomet lengva prisitaikyti. MVĮ gali gąsdinti interneto anonimiškumas. Psichologinės priežastys taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį atsisakant dalyvauti pažangesnių elektroninių prekyviečių veikloje. Peržiūrint moralės normas reikėtų atsižvelgti į šias aplinkybes.

5.2.3

Diskutuojant dėl konkurencijos verslo verslui elektroninėse prekyvietėse taisyklių, minimas susirūpinimas, kad dėl vadinamųjų tinklo efektų tinklo operatorius gali atsidurti dominuojančioje padėtyje. Daugeliu atveju galimybė piktnaudžiauti tokia dominuojančia padėtimi atrodo esanti ribota. Komitetas remia Komisijos nuostatą ir toliau domėtis šiuo klausimu, kad būtų pastebėtas galimas piktnaudžiavimas, kurį gali sukelti didelių galių turėjimas; bet komitetas ir toliau laikosi nuomonės, kad šiuo klausimu nereikia priimti specifinių elektroninių prekyviečių reglamentų. Teisės aktai, reglamentuojantys elektroninių prekyviečių veiklą, turi būti kiek galima labiau identiški taisyklėms, reglamentuojančioms įprastinių prekyviečių veiklą. Taisyklės ir direktyvos turi būti neutralios technologijos ir paslaugų teikimo mechanizmų atžvilgiu.

5.3.1

Komitetas remia Komisiją, kuri ragina visus suinteresuotus subjektus susitarti dėl moralės normų arba jas peržiūrėti. Komitetas taip pat yra linkęs paremti ekspertų grupės iškeltas idėjas dėl kontrolinio sąrašo naudojimo.

5.3.2

Komunikate (4 puslapyje) Komisija pastebi, kad daugeliui įmonių gali „pasirodyti sudėtinga suvokti skirtumą tarp rinkos galių perkėlimo, kurį reikėtų priimti dėl ekonominių priežasčių, ir nesąžiningų veiksmų, kurie neatitinka moralės normų teisinių nuostatų“. Kai atsiranda nauji verslo modeliai, reikia laiko, kad rinka prie jų prisitaikytų. Komisijos pastaba yra visiškai pagrįsta, be to, reikia skirti daugiau pastangų bandant išaiškinti naujus rinkos mechanizmus.

5.3.3

Nors kai kurie tiekėjai neigiamai žiūri į atvirkštinius aukcionus, ši priemonė, be abejo, turi didelį potencialą naudojimo prekėms (labai aiškiai apibrėžtiems produktams, kuriuos perkant reikalingas minimalus aptarnavimas ir kurių prekių ženklas neturi ypatingos reikšmės). Komitetas pritaria Komisijai, kad tokio tipo elektroniniams ar kitokiems aukcionams reglamentuoti reikalingos griežtesnės taisyklės.

5.3.4

Pasitikėjimo klausimas gali būti nagrinėjamas daugeliu aspektų:

Būtina atsižvelgti į šiuos ir kitus pasitikėjimo aspektus.

5.4

Apskritai komitetas sutinka su visais pagrindiniais teiginiais, išdėstytais komunikato išvadose. Tačiau mano, kad labai svarbu suvokti, kad verslo verslui interneto prekybos platformų, ypač elektroninių prekyviečių, naudojimo skatinimas gali būti svarbus ar net būtinas žingsnis, bet ne vienintelis žingsnis, kurį reikėtų žengti. Derėtų nepamiršti ir tokių sričių, kaip standartų kūrimas, tinkama programinė įranga, informavimas, nacionaliniai ir ES įstatymai.