14.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/22

1.1

Atsižvelgiant į Bendrosios rinkos observatorijos (BRO (1)) darbo grafiką, Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius (INT) siūlo pateikti papildomą nuomonę dėl Bendrosios rinkos prioritetų 2005-2010 m. Kaip ir anksčiau, BRO prisideda prie tikslų ir metodų pakartotinės analizės, skirtos atspindėti pažangą, padarytą kuriant bendrąją rinką.

1.2

Negalima nuvertinti 2004 metų pasiekimų reikšmės Europos Sąjungai. Po istorinės plėtros iki dabartinių 25 valstybių narių, jų piliečiai išrinko naują Europos Parlamentą, o 2004 m. pabaigoje dvidešimt penki naujos Europos Komisijos nariai pradėjo savo penkerių metų kadenciją.

1.3

Tuo tarpu buvo paskelbta Kok'o ataskaita (2) ir Komiteto nuomonė (3) dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo — šie abu dokumentai buvo paskelbti atsižvelgiant į 2004 m. kovą Europos Vadovų Tarybos prašymus. Idealiu atveju Komiteto nuomonė savo iniciatyva dėl bendrosios rinkos prioritetų, tiksliai apimanti naujo Parlamento ir naujos Komisijos kadencijas, įsilietų į šį darbą ir taptų pilietinės visuomenės praktiniu indėliu.

1.4

Todėl svarbu sukurti pagrindą EESRK dalyvavimui planuojamose naujosios Komisijos konsultacijose.

1.5

Ši nuomonė yra tęsinys Komiteto nuomonės dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vidaus rinkos strategija — 2003-2006 m. prioritetai“ (KOM(2003)238 galutinis). Šioje nuomonėje (4), kurios pranešėju buvo p. Cassidy, Komitetas daugiausia dėmesio skyrė sklandaus bendrosios rinkos veikimo aspektams, mokesčių kliūčių poveikio mažinimui, verslo sąlygų gerinimui, tvirtai teisinei sistemai, aukštesniems ir skaidresniems kokybės standartams, pirmiausiai teikiant bendros svarbos paslaugas, ir geresniam bei išsamesniam piliečių informavimui ir t.t.

1.5.1

Šioje nuomonėje taip pat Komitetas iš esmės pabrėžė, kad tolimesnio gerovės augimo nebus galima pasiekti vien tik liberalizavimo ir konkurencijos skatinimo priemonėmis, tačiau kuriant bendrą rinką labai gali padėti į augimą ir užimtumą orientuota makroekonomikos politika. Diskusijos dėl būsimų socialinių sistemų kūrimo taip pat neturi vykti vien tik atsižvelgiant į bendrą rinką ir biudžeto reikalavimus, tačiau turi būti atsižvelgiama į sistemų visumą ir jų tikslus.

1.6

Ši nuomonė yra taip pat pagrįsta „25 išvadomis“, kurias parengė Bendrosios rinkos observatorija ir paskelbė Observatorijos sukūrimo dešimtmečio proga (leidinys „Kokia yra išsiplėtusios bendrosios rinkos padėtis? 25 Bendrosios rinkos observatorijos išvados“ išleistas 2004 m. spalį). Darydama šias skirtingas išvadas, BRO pabrėžė tai, kad nepaisant akivaizdžios pastaraisiais metais pasiektos pažangos, pastebima ryški tendencija vėluoti daugeliu klausimu, be to, bendroji rinka blogai veikia, dėl ko nukenčia Europos vartotojai. Tai taip pat turi neigiamų pasekmių ES veiklos rezultatams konkurencingumo, augimo, naujovių ir užimtumo srityse, lyginant su mūsų svarbiausiais pasaulio partneriais.

1.7

Šešių pirmininkavusių valstybių (5) parengta daugiametė 2004-2006 m. strateginė programa buvo šio klausimo nagrinėjimo ir rekomendacijų parengimo lemiamam 2005-2010 m. laikotarpiui pagrindas. Šiuo laikotarpiu be naujųjų valstybių narių integracijos proceso buvo sudaryta ir nauja Europos Komisija ir naujas Europos Parlamentas. Todėl galvojama ES prioritetus įtraukti į platesnį kontekstą, sprendžiant ilgai atidėliotas problemas. Šešių pirmininkavusių valstybių programa yra sveikintina, nes joje numatytas politikos tęstinumas. Anksčiau per dažnai atsitikdavo taip, kad pirmininkavimą perimančios valstybės siekė nustatyti savo darbotvarkes, tuo keldamos sumaištį ir versdamos manyti, kad ES neturi aiškių politinių tikslų.

2.1

Bendrosios rinkos atžvilgiu šešių pirmininkaujančių valstybių prioritetai yra grindžiami Lisabonos strategija. Šios strategijos tikslas pasiekti, kad Europa taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomine erdve pasaulyje, ekonomine erdve, kuri galėtų užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, sukuriantį daugiau ir geresnių darbo vietų ir pasiekti didesnės socialinės sanglaudos. Komisija parengė veiksmų planą „Reguliavimo aplinkos supaprastinimas ir pagerinimas“ (6) . Nuo 2004 m. gegužės 1 d. šie veiksmai apima didelę, 25 valstybių rinką. Lisabonos strategijos atžvilgiu Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti tiksliai atsižvelgiama į skirtumą tarp nereikalingų teisinių ir administracinių išlaidų ir gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimui ir sukūrimui būtinų standartų ir reguliavimo siekiant bendrų ES tikslų.

2.2

Didelį nerimą kelia tai, kaip tam tikros valstybės narės perdėtai komplikuoja ES direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę. Suinteresuotos šalys yra nusivylusios neaiškia „komitologijos“ procedūra, kai tuo tarpu išsamūs norminiai aktai dėl pagrindų direktyvų įgyvendinimo yra aptariami už uždarų durų ir nėra kruopščiai analizuojami Europos Parlamente ar nacionaliniuose parlamentuose.

2.3

Viena rimčiausių problemų yra laiko tarpas nuo to momento, kai direktyvą patvirtina Taryba ir Parlamentas, iki tol, kol ji yra perkeliama į nacionalinę teisę.

2.4

Valstybės narės dažnai neperkelia Bendrijos direktyvų į nacionalinę teisę, taip sukurdamos kliūtis, dėl kurių gali atsirasti neigiamų ekonominių pasekmių. Kliūtims pašalinti reikia gerai pasverto suderinimo, abipusio pripažinimo ir supaprastinimo derinio.

2.5

Veiklą bendrojoje rinkoje reglamentuojančių sąlygų sudėtingumas yra operatorių nurodytas trūkumas. Nors supaprastinimas yra daugiausiai geros praktikos ir įgyvendinimo reikalas, vis dar trūksta esminių supaprastinančių nuostatų, ypač dėl Bendrijos patento, dvigubo apmokestinimo panaikinimo, Europos teisės statuto dėl MVĮ, Europos standartinių įmonių susijungimo taisyklių ir supaprastintų Bendrijos vidaus PVM taisyklių.

2.6

Dalis kaltės tenka ir pačiai Komisijai. Kai kurios iniciatyvos dėl Bendrijos teisės aktų nebuvo pakankamai pagrįstos preliminariomis poveikio analizėmis, kurioms kartais trūksta griežtumo ir skaidrumo, kaip antai, pasiūlymas priimti antrąją direktyvą dėl uosto paslaugų (7). Europos direktyvos neretai yra sudėtingų politinių kompromisų tarp valstybių ar tarp Tarybos ir Europos Parlamento rezultatas, o tai tikrai nepalengvina šių taisyklių naudotojų gyvenimo.

3.1

Reguliavimo aplinkos supaprastinimas yra reikalingas būtent tam, kad bendrosios rinkos dalyviai galėtų tarti savo žodį. Europos bendrosios rinkos savireguliavimas ir bendras reguliavimas pradžioje buvo kuriama dvejose srityse: nuorodos į standartus, siekiant sukonkretinti direktyvas dėl techninių kliūčių, ir Mastrichto sutartimi pripažinto socialinio dialogo autonomija.

3.2

Toks metodas palaipsniui per etikos kodeksus ir savanoriškus susitarimus buvo pritaikytas ir kitose srityse: vartotojų teisės, ypač el. komercija (pvz., informacija, ženklinimas etiketėmis, etiketės, mokėjimų saugumas), paslaugos, tarp jų finansinės paslaugos (pvz., abipusis kvalifikacijų pripažinimas), ir aplinkos apsauga (pvz., atitiktis standartams).

3.3

2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sudarė tarpinstitucinį susitarimą (8), kuriame pirmą kartą buvo apibrėžtas ir suformuotas savireguliavimas ir bendras reguliavimas bendrojoje rinkoje. Šiame kontekste Komitetas su nuostaba atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais, kurie yra ypač svarbūs rengiant teisės aktus.

3.4

Per pastaruosius 10-15 metų suinteresuotosios šalys vis labiau naudojo savireguliavimą ir bendrą reguliavimą Europos mastu, kaip rodo EESRK PRISM (9) duomenų bazė. Tarp šių iniciatyvų BRO pastebėjo:

3.5

Savireguliavimo ir bendro reguliavimo sėkmė ypač priklauso nuo:

3.6

Savireguliavimas ir bendras reguliavimas gali pateikti individualius ir įstatymų leidėjo darbą papildančius sprendimus, tačiau įstatymų leidėjas visgi turi išimtinę teisę savoje viešo intereso misijoje. Siekiant prisidėti prie reglamentavimo supaprastinimo tam tikrose srityse, būtų pageidautina, kad savireguliavimas būtų labiau paplitęs Europos profesinių organizacijų veikloje.

3.7

Šios analizės ir išvados yra plėtojamos EESRK 2005 m. vasario 10 d. priimtame Informaciniame pranešime dėl dabartinės bendrosios rinkos bendro reguliavimo ir savireguliavimo padėties (CESE 1182/2004) (10).

4.1

Komisijos pasiūlymu taisyti Bendrijos muitinės kodeksą siekiama supaprastinti esamus teisės aktus ir juos labiau harmonizuoti bei integruoti. Plėtra lems pokyčius tiek ES teisės aktuose, tiek muitinės praktikoje. Iš tikro skirtingose valstybėse narėse muitinės tvarka ties ES išorės sienomis labai skiriasi, ypač personalo ir išteklių, o gal net kruopštumo atžvilgiu. Tai iškelia problemą, kurios svarba dėl plėtros tik padidėja, kiek veiksmingi yra muitinės patikrinimai Europos Sąjungos lygmenyje, o todėl — kiek apsaugota yra bendroji rinka nuo nesąžiningos konkurencijos, kontrabandos ir klastočių. Vertėtų panagrinėti galimybę įsteigti Muitinės atitikmenį Kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kad apsaugoti įplaukas nuo išorės tarifų ir žemės ūkio rinkliavų. Vienas iš slypinčių pavojų yra bendro pasitikėjimo tarp skirtingų valstybių narių muitinių praradimas, kuris gali lemti Bendrijos vidaus patikrinimų įvedimą iš naujo, o tai keltų pavojų bendros vidaus rinkos vieningumui ir laisvėms.

4.2

ES muitinės turi būti organizuotos veiksmingiau ir vienodžiau, jei norima, kad bendroji rinka tinkamai veiktų. Idealus sprendimas būtų įsteigti ES Muitinę, tačiau valstybių narių vyriausybės iki šiol nerodė didelio entuziazmo šiuo klausimu, nes nelabai pasitiki viena kitos muitinių veiksmingumu. Iš savo pusės EESRK norėtų matyti didėjantį sustiprintą bendradarbiavimą tarp 25 nacionalinių mutinių.. Šiam tikslui pasiekti būtina daugiau bendrų mokymo schemų ir muitinių pareigūnų mainų, tačiau trūksta valstybių narių politinės valios įrodymų.

5.1

Turėtų būti aiškiau nustatomos tos bendrosios rinkos principą pažeidžiančios kliūtys, kurios dėl šios priežasties turėtų būti prioritetine tvarka naikinamos (kaip Bendrijos patento blokavimas, dvigubas apmokestinimas, viešų konkursų rengimas tokiu būdu, kad juos laimėtų „nacionalinis nugalėtojas“ ar intelektualinei nuosavybei taikomų taisyklių kompartmentalizacija), ir kurios išliktų dėl atskirų valstybių narių ypatybių ar prie kurių operatoriai turėtų prisitaikyti (kaip kultūrinė įvairovė, kalbos ypatumai ir mokesčių tarifų skirtumai). Komisijos „SOLVIT“ tinklas vis dar nėra pakankamai žinomas, tačiau jau duoda tam tikrų rezultatų ir turėtų būti toliau vystomas.

6.1

Mažoms įmonėms ypatingai kenkia biurokratiniai suvaržymai ir nuolatinės prekybos kliūtys. Daugelis nori laisvai patekti į bendrą rinką, ypač pasienio regionuose. Jos neturi galimybės pasinaudoti supaprastintu visą Europos Sąjungą apimančiu teisiniu statutu.

6.2

EESRK jau paragino priimti supaprastintą Europos bendrovių statutą (11), kuris apimtų visų dydžių bendroves ir palengvintų jų veiklą bendroje rinkoje. Šiuo metu atliekama galimybių studija, remdamasi kuria Komisija nuspręs, ar reikėtų priimti pasiūlymą šiuo tikslu, ir koks jis turėtų būti (Komisija tikisi šią studiją užbaigti iki 2005 m. birželio).

6.3

EESRK taip pat laukia Komisijos tyrimo dėl daugelio įvairių dvigubo apmokestinimo susitarimų tarp valstybių narių ir tarp jų bei ES nepriklausančių šalių rezultatų (12). Šiuo metu atliekamas tyrimas. Jo rezultatai ir galimi sprendimai bus pateikti šių metų pabaigoje.

7.1

Visose ES šalyse pripažįstama, kad bendrosios rinkos pažanga vartotojams suteikė žymiai platesnį pasirinkimą, ypač prekių (pasiūlos asortimento, kainos ir kokybės santykio atžvilgiu). Kartu su įvairiomis ES vartotojų interesų apsaugos taisyklėmis pastaraisiais metais vystėsi ir savanoriškas ar sutartimis savireguliavimas, ypač el. komercijos srityje, kuris apėmė mokėjimų saugumą, garantijas, aptarnavimą po pardavimo ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Sričių, kurias reikia tobulinti prioritetine tvarka, tarpe ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas planuotų reglamentų poveikio įvertinimo analizėms, realiam, o ne apsunkinančiam atsargumo principo įgyvendinimui, veiksmingai vartotojų teisių apsaugai per sienas ir veiksmingam alternatyviam aparatui, kuris padėtų spręsti ginčus.

7.2

Reikia prisiminti, kad bendroji rinka turi dar vieną tikslą — kurti darbo vietas. Jos bus sukurtos tik tokiu atveju, jei bus imtasi ryžtingų veiksmų esamoms kliūtims pašalinti. Dabar, ką tik įvykus plėtrai, EESRK mano, kad dabar, kaip niekada anksčiau, svarbu turėti aktyvią informacijos politiką, kuri reikalautų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų dalyvavimo ir užtikrintų, kad valstybės atsiskaitytų. Taip bus iš tikrųjų pagerinta padėtis. Informaciniai tinklai, tokie kaip EURES, ir problemų sprendimo paslaugos, tokios kaip visų pirma SOLVIT, jau yra įdiegti, tačiau jais retais naudojamasi, kadangi trūksta pagalbos ir informacijos.

7.3

Darbo vietų kūrimas ir darbuotojų mobilumas taip pat yra bendrosios rinkos siekiniai, o mokymo ir švietimo programos turėtų būti labiau nukreiptos į pasirengimą „žiniomis paremtai ekonomikai“. Jau 1.5 punkte paminėtoje EESRK nuomonėje Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį, kad vien tik bendrosios rinkos sukūrimas neišspręs Europos darbo rinkos problemų, tačiau tam būtinos ir papildomos, aktyviai įgyvendinamos priemonės.

7.4

EESRK visapusiškai rems Komisiją, siekiant pažangos šiose svarbiose politikos srityse, ir tikisi, kad nacionalinės vyriausybės bendradarbiaus, stengdamosi daryti viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau priimtų ir įgyvendintų savo įsipareigojimus. EESRK apgailestauja, kad kai kurios „senosios“ valstybės narės nustatė apribojimus laisvam „naujųjų“ valstybių narių darbuotojų judėjimui, ir ragina iš naujo persvarstyti „pereinamuosius laikotarpius.“

8.1

Kliūtims panaikinti reikalinga dinamiška pusiausvyra tarp rinkos spaudimo, abipusio pripažinimo ir suderinimo. Tai reiškia naują partnerystę tarp ES institucijų, valstybių, paslaugų teikėjų ir vartotojų, siekiant geriau įvertinti esamas kliūtis, užkirsti kelią naujoms, derinti nuomones, supaprastinti taisykles, suteikti galimus pereinamuosius laikotarpius ir atsižvelgti į prekybos globalizaciją.

8.2

Paslaugų rinkos potencialas beveik nepanaudojamas dėl nacionalinių reikalavimų, kurie nesuderinami su laisvu paslaugų teikimu. Bendrosios rinkos užbaigimas tapo esminiu dėl: a) prekybos internacionalizacijos, kai šiuo metu vyksta PPO derybos dėl paslaugų, b) euro, kuris padidino konkurenciją ir paslaugų bendrosios rinkos poreikį.

8.3

Konkrečiu finansinių paslaugų atveju, toki kaip draudimas ar bankininkystė, tai Finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimo lėta pažanga ir lėtas Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimas yra kai kurių valstybių narių vilkinimo pasekmė. Per dažnai kai kurie vyriausybių vadovai Europos Taryboje pritaria sprendimams dėl politikos ir nurodo Komisijai imtis veiksmų, o vėliau grįžta į savo šalių sostines ir viską pamiršta.

8.4

Kalbant apie finansines paslaugas, Finansinių paslaugų veiksmų plano kūrimo stadija jau baigiama, dabar labai svarbu nuosekliai įgyvendinti teisės aktų priemones nacionaliniu lygiu.

8.5

Būtina Komisijos pasiūlyta atgaivinimo strategija. Tačiau čia būtina atsižvelgti į susijusių sektorių įvairovę. Vienas iš būdų susitvarkyti su šia įvairove — tai labiau panaudoti profesinį koreguliavimą ir savireguliavimą ES lygmenyje. Susiję socialiniai ekonominiai interesai turėtų virsti naujomis iniciatyvomis, kad galėtų visiškai dalyvauti šiame atsivėrimo procese.

8.6

2005 m. vasario 10 d. priimtoje nuomonėje pateikiamos Komiteto pastabos dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje (CESE 137/2005) (13).

9.1

Bendroji rinka, o kartu su ja ir darbo rinka, yra nuolat vystomos. Pokyčių valdymas tapo svarbiu iššūkiu Europos Komisijai ir ypač socialiniams partneriams.

9.1.1.

Komisija turėtų skirti didžiulį dėmesį siekiant supaprastinti, konsoliduoti ir pagerinti esamų europinių teisės aktų suderinamumą, kad ne tik tiekėjai, bet ir vartotojai galėtų išnaudoti bendrosios rinkos potencialą.

9.2

EESRK taip pat ragina valstybių narių vyriausybes parodyti politinę valią ir įsteigti glaudesnio muitinių bendradarbiavimo mechanizmus.

9.3

EESRK požiūriu didžiausia kliūtis pasiekti bendrą rinką yra pačios valstybės narės. Kai kurios vilkina įgyvendinimą, kitos įgyvendina per daug detaliai, tuo sukeldamos priešiškumą bendrai rinkai ir ES. Dar kitos trukdo, pvz., priimdamos nacionalinius teisės aktus, draudžiančius finansų įstaigų, kaip bankų, valdymo perėmimą per sienas. Kitos leidžia savoms valstybės valdomoms ūkio šakoms vykdyti įmonių valdymo perėmimą per sienas, tačiau neužtikrina abipusiškumo. Kai kurių šalių valstybės valdomų ūkio šakų galimybės pasinaudoti neribotomis lėšomis iškreipia konkurenciją ir yra viena iš problemų, kurią Komisija iki šiol vengia spręsti.