Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Kredito įstaigoms taikomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

Kredito įstaigoms taikomas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo deleguotuoju reglamentu išsamiai apibrėžiama, kaip taikyti bendrąjį principą, nustatytą Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Kapitalo reikalavimų reglamente, kad kredito įstaigos turi turėti pakankamai lėšų, kad patenkintų prašymus atsiimti indėlius per 30 dienų.

Šis reglamentas, vadinamas LCR (padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis) deleguotuoju reglamentu, apibrėžia, koks turtas laikytinas likvidžiuoju turtu*. Juo nustatoma, kaip turėtų būti apskaičiuojami tikėtini netenkamų ir gaunamų pinigų srautai per 30 dienų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kredito įstaiga turi išlaikyti ne mažesnį kaip 100 % padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį. Tai atitinka santykį tarp jos likvidumo atsargos* ir grynųjų netenkamų pinigų srautų* per 30 dienų.

Kredito įstaiga patiria nepalankiausias sąlygas* šiomis aplinkybėmis (sąrašas nėra baigtinis):

  • likviduojama didelė dalis jos mažmeninių indėlių;
  • iš dalies arba visiškai prarandamas neužtikrinto didmeninio finansavimo pajėgumas arba netenkama užtikrinto trumpalaikio finansavimo;
  • susidaro papildomi netenkamų pinigų srautai dėl kredito reitingo sumažinimo;
  • padidėjusio rinkos kintamumo poveikis užtikrinimo priemonės vertei;
  • tenka neplanuotai pasinaudoti likvidumo ir kredito priemonėmis;
  • atsiranda potencialus įsipareigojimas atpirkti skolą arba vykdyti nesutartinius įsipareigojimus.

Likvidusis turtas:

  • turi būti niekaip nesuvaržyta kredito įstaigos nuosavybė, teisė arba turima dalis, kurią galima paversti grynaisiais pinigais per 30 dienų;
  • neturi būti išleistas pačios kredito įstaigos ar kitų institucijų, kaip antai investicinių įmonių, draudimo įmonių ar finansų kontroliuojančiųjų bendrovių;
  • turi būti apskaičiuojamas remiantis lengvai sužinomomis rinkos kainomis;
  • turi būti pripažintos biržos prekybos sąrašuose arba jį turi būti galima parduoti atliekant tiesioginį pardavimą arba per paprastą atpirkimo sandorį*;

Likvidusis turtas skirstomas į skirtingas kategorijas:

  • 1 lygio (didžiausio likvidumo), kaip antai monetos ir banknotai arba turtas, už kurį garantavo Europos Centrinis Bankas, nacionaliniai centriniai bankai arba regioninė valdžia ir vietos valdžios institucijos;
  • 2A lygio, kaip antai turtas, už kurį garantavo ES regioninė valdžia, vietos valdžios institucijos ar viešojo sektoriaus subjektai, su 20 % rizikos koeficientu;
  • 2B lygio, kaip antai turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, įmonių skolos vertybiniai popieriai, akcijos, jeigu atitinka tam tikrus reikalavimus, ir tam tikros pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės*, kurios turi atitikti griežtas taisykles, kad turtas būtų laikomas 2B lygio turtu.

Kredito įstaigos turi užtikrinti:

  • kad jų likvidumo atsargą sudarantis turtas visą laiką būtų tinkamai diversifikuotas, laisvai naudojamas ir galėtų būti paverstas grynaisiais pinigais per 30 dienų;
  • kad bent 60 % likvidumo atsargų sudarytų 1 lygio turtas ir ne daugiau kaip 15 % sudarytų 2B lygio turtas;
  • kad per 30 dienų jos nelaikys likvidžiuoju turtu turto, kuris neatitiks šių kriterijų.

Išsamios taisyklės ir apskaičiavimai naudojami siekiant nustatyti ir įvertinti netenkamų bei gaunamų pinigų srautus ir taikytinas procedūras.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1620 buvo padaryti tam tikri pakeitimai 2015 m. teisės akte, siekiant pagerinti jo praktinį taikymą. Svarbiausi pakeitimai:

  • visiškai suderinti tikėtinų netenkamų bei gaunamų pinigų srautų iš atpirkimo sandorių, atvirkštinio atpirkimo sandorių* ir užtikrinimo priemone padengtų apsikeitimo sandorių* apskaičiavimą su Bazelio bankų priežiūros komiteto tarptautiniu likvidumo standartu;
  • nurodyti centrinio banko rezervams, kuriuos jis laiko patronuojamosiose įmonėse ar filialuose, taikomą tvarką;
  • suderinti išimtį minimaliai emisijai, taikomą tam tikram trečiųjų šalių turtui;
  • patobulinti neįskaičiavimo tvarką* apskaičiuojant likvidumo atsargą;
  • integruoti naujus, paprastus, skaidrius ir standartinius pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijus.

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1620 taikomas nuo 2020 m. balandžio 30 d.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2015 m. spalio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Likvidusis turtas: turtas, kurį galima lengvai paversti grynaisiais pinigais.
Likvidumo atsarga: likvidžiojo turto, kurį turi kredito įstaiga, suma.
Grynieji netenkamų pinigų srautai: suma, gaunama iš gaunamų pinigų srauto atėmus netenkamų pinigų srautą.
Nepalankiausios sąlygos: staigiai arba smarkiai pablogėjusi kredito įstaigos mokumo arba likvidumo būklė.
Atpirkimo sandoris: dar vadinamas „repo“, yra trumpalaikė paskola, pagal kurią vertybinių popierių pardavėjas sutinka juos atpirkti už konkrečią kainą ir konkrečiu metu.
Pakeitimas vertybiniais popieriais: procedūra, pagal kurią įvairus finansinis turtas ar sutartiniai įsipareigojimai, kaip antai automobilių paskolos ar hipoteka, yra performuojami ir parduodami investuotojams.
Atvirkštinio atpirkimo sandoriai: dar vadinami „atvirkštiniai repo“, tai vertybinių popierių įsigijimas susitariant tam tikrą dieną ateityje parduoti juos už didesnę kainą.
Užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai: likvidžiojo turto paskola už ne tokią likvidžią užtikrinimo priemonę. Skolininkas moka skolintojui mokestį už atitinkamą riziką.
Neįskaičiavimo tvarka: sandorių (kaip antai atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo sandorių), kurių terminas sueina per artimiausias 30 dienų, užbaigimas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1–36)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2018 m. liepos 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1620, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 271, 2018 10 30, p. 10–24)

2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1–1861)

Paskesni Reglamento (ES) Nr. 680/2014 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149–178)

Žr. konsoliduotą versiją.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34–85)

Žr. konsoliduotą versiją.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1–337)

Žr. konsoliduotą versiją.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338–436)

Žr. konsoliduotą versiją.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1–59)

Žr. konsoliduotą versiją.

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5–14)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 16.01.2019

Top