1.

Ar iš Sąjungos teisės, visų pirma SESV 4 straipsnio 3 dalies, SESV 288 straipsnio trečios pastraipos ir SESV 260 straipsnio 1 dalies, kyla, kad Direktyvos 2006/123/EB (1) (toliau – Paslaugų direktyva) 15 straipsnio 1 dalis, 2 dalies g punktas ir 3 dalis vykstančiame privačių asmenų teismo procese turi tiesioginį poveikį tuo aspektu, kad turi būti nebetaikomos šiai direktyvai prieštaraujančios Vokietijos 1996 m. Verordnung über die Honorare für Architekten und Ingenieurleistungen (Nutarimas dėl honorarų už architektų ir inžinierių paslaugas), iš dalies pakeisto 2002 m. (toliau – 2002 m. HOAI), 4 straipsnyje įtvirtintos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias honorarų tvarkos apraše nustatyti architektų ir inžinierių planavimo ir priežiūros paslaugoms taikomi minimalūs tarifai – išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus – yra privalomi ir sudarant sutartis su architektais arba inžinieriais pasiektas susitarimas dėl mažesnio nei minimalūs tarifai honoraro yra negaliojantis net ir tais atvejais, kai reikalavimai kyla iš 2004 m., t. y. prieš priimant Paslaugų direktyvą, sudarytos architekto paslaugų sutarties?

2.