Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62015CA0378

    Byla C-378/15: 2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Regionale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mercedes Benz Italia SpA/Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3 (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Apmokestinimas — Pridėtinės vertės mokestis — Direktyva 77/388/EEB — 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktas — Taikymo sritis — Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už visas apmokestinamojo asmens sunaudotas prekes ir paslaugas, atskaitos proporcija — Atsitiktiniai sandoriai — Apyvartos, kaip požymio, naudojimas)

    OL C 46, 2017 2 13, p. 5–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    13.2.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 46/5


    2016 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Regionale di Roma (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mercedes Benz Italia SpA/Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3

    (Byla C-378/15) (1)

    ((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 77/388/EEB - 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktas - Taikymo sritis - Pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto už visas apmokestinamojo asmens sunaudotas prekes ir paslaugas, atskaitos proporcija - Atsitiktiniai sandoriai - Apyvartos, kaip požymio, naudojimas))

    (2017/C 046/06)

    Proceso kalba: italų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Commissione Tributaria Regionale di Roma

    Šalys pagrindinėje byloje

    Pareiškėja: Mercedes Benz Italia SpA

    Atsakovė: Agenzia delle Entrate Direzione Provinciale Roma 3

    Rezoliucinė dalis

    1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos d punktą ir 19 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jie nedraudžia nacionalinio teisės akto ir praktikos, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, kuriuose apmokestinamasis asmuo įpareigojamas:

    taikyti visoms prekėms ir paslaugoms atskaitos proporciją, pagrįstą apyvarta, nenumatant apskaičiavimo metodo, kuris būtų paremtas kiekvienos įsigytos prekės ir paslaugos pobūdžiu ir faktine paskirtimi ir kuris objektyviai atspindėtų realią išlaidų dalį, priskirtiną prie kiekvienos iš apmokestinamos arba neapmokestinamos veiklos rūšies; ir

    vadovautis savo apyvartos sudėtimi vadinamiesiems „atsitiktiniams“ sandoriams nustatyti tiek, kiek šiuo tikslu atliekamu vertinimu atsižvelgiama į šių sandorių santykį su šio apmokestinamojo asmens apmokestinamąja veikla ir prireikus į tai, kiek prekių ir paslaugų, už kurias yra mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, reikia naudoti jiems įvykdyti.


    (1)  OL C 337, 2015 10 12.


    Top