2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/81

Pranešėjai:

Bernd DITTMANN, Denis MEYNENT, Ronny LANNOO

1.1.

Siekiant parengti tinkamus teisės aktus, kurie leistų įgyvendinti ES sutarties 3 straipsnyje nustatytus tikslus, EESRK primena tinkamo savalaikio įgyvendinimo, subsidiarumo ir proporcingumo, atsargumo, numatomumo, visų pirma galvokime apie mažuosius principų bei konkurencingumo išorės aspektų ir vidaus rinkos tyrimo svarbą.

1.2.

ES teisės aktais visada turi būti siekiama sukurti teisinę sistemą, kuri įmonėms ir piliečiams leistų pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis ir išvengti nereikalingos administracinės naštos. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu stebėti, kaip teisės aktai taikomi vietos lygmeniu. Komitetas taip pat remia lankstų reguliavimą. Jis pažymi, kad ateityje turi būti galima keisti ne tik teisės akto turinį, bet ir teisėkūros procesą, kad jie atitiktų įmonių ir piliečių poreikius.

1.3.

Todėl mano, kad į Europos Sąjungos teisės aktų taikytinumą turi būti atsižvelgiama nuo pat teisėkūros ciklo pradžios, kai atliekami poveikio vertinimai, ir kad Europos ekosistemą šioje srityje dar reikia tobulinti.

1.4.

Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad geresnis reglamentavimas nepakeičia politinių sprendimų ir jokiu atveju neturi lemti nei reguliavimo, nei socialinės, aplinkos ir pagrindinių teisių apsaugos lygio mažinimo.

1.5.

Didžioji dalis Europos Sąjungos teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo sunkumų kyla dėl to, kad direktyvos neperkeliamos į nacionalinę teisę. Todėl EESRK savo nuomonėse paprastai rekomenduoja pirmenybę teikti reglamentų, o ne direktyvų naudojimui.

1.6.

EESRK nuomone, siekiant parengti teisės aktus, kuriuos valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai galėtų lengvai įgyvendinti, labai svarbu, kad Komisija patobulintų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais modelį.

1.7.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad jis gali atlikti naudingą tarpininko tarp ES teisės aktų leidėjų ir naudotojų vaidmenį. EESRK, savo ruožtu, nuolat peržiūri savo darbo metodus. Pavyzdžiui, Komitetas neseniai nusprendė aktyviai dalyvauti teisėkūros ciklo vertinime atlikdamas Sąjungos acquis ex post vertinimus.

2.1.

2016 m. gruodžio 21 d. Europos Audito Rūmų narys Pietro Russo raštu informavo EESRK pirmininko pavaduotoją Michael Smyth, kad bus užmegzti ryšiai administraciniu lygmeniu dėl Europos Audito Rūmų pagal jam suteiktus įgaliojimus pradėtos padėties apžvalgos dėl Europos Komisijos vykdomos ES teisės aktų taikymo stebėsenos. Europos Audito Rūmų prašymas atlikti tyrimą grindžiamas ES sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutarčių nuostatos ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui […].

2.2.

2017 m. gegužės 3 d. Europos Audito Rūmų narys Leo Brincat pateikė EESRK Generaliniam sekretoriui dokumentą, kurį sudarė trys klausimų grupės.

2.3.

Atsižvelgdamas į politinę dokumento reikšmę, EESRK Generalinis sekretorius apie jį informavo Biurą, kuris nusprendė sudaryti trijų narių ad hoc grupę ir jai pavesti parengti atsakymą pateikiant nuomonę savo iniciatyva remiantis EESRK Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi. EESRK turi pateikti dokumentą Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų jį įtraukti į savo ataskaitą, kurią numatyta paskelbti 2018 m. gegužės mėn.

2.4.

Iš esmės Europos Audito Rūmai norėtų sužinoti, ar, EESRK nuomone, veiksmai, kurių ėmėsi Europos Komisija, kad užtikrintų ES teisės aktų vykdymą, atitinka Europos piliečiams rūpimus klausimus. Europos Audito Rūmai norėtų sužinoti, kurie konkretūs ES teisės aktų taikymo kontrolės aspektai EESRK atrodo ypač svarbūs.

3.1.

Audito Rūmai pateikia tris klausimų grupes, kad sužinotų EESRK nuomonę dėl:

3.2.

Šioje nuomonėje pateikti bendro pobūdžio atsakymai, nesiekiant, kad jie būtų išsamus, tačiau remiantis įvairiose EESRK nuomonėse (2) pateikta pozicija.

4.1.

Sąjungos tikslai nustatyti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Visų pirma: ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. […] Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.

4.2.

Atsižvelgdamas į tai EESRK primena, kad svarbu laikytis principų, kurie jau buvo nustatyti siekiant parengti tinkamus teisės aktus pirmiau minėtiems tikslams pasiekti. Tai, be kita ko, apima tinkamo savalaikio įgyvendinimo, subsidiarumo ir proporcingumo, atsargumo, numatomumo, visų pirma galvokime apie mažuosius principus ir konkurencingumo išorės aspektus ir vidaus rinkos tyrimą (3).

5.1.

Europos Komisijos pradėtos pagrindinės iniciatyvos, skirtos gerinti ES teisės aktų taikymą (Geresnis reglamentavimas  (4) ir ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai  (5))

5.1.1.

EESRK jau ilgą laiką domisi Geresnio reglamentavimo klausimu ir parengė daug nuomonių ir informacinių pranešimų (6) šia tema, taip pat surengė nemažai diskusijų, seminarų, tyrimų ir klausymų (7).

5.1.2.

Kalbant apie Geresnio reglamentavimo programos principų taikymą, EESRK mano, kad reglamentavimas savaime nėra kliūtis ir kad, priešingai, jis yra labais svarbus norint pasiekti Sutartyje nustatytus tikslus. Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Timmermans keletą kartų priminė, kad programa REFIT negali lemti nei reglamentavimo, nei socialinės, aplinkos ir pagrindinių teisių apsaugos lygio mažinimo (8).

5.1.3.

EESRK mano, kad geresnis, kartu ir pažangus reglamentavimas yra bendrai visų ES institucijų ir valstybių narių atsakomybei tenkantis uždavinys, svarbus piliečių, įmonių, vartotojų ir darbuotojų interesams. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad geresnis reglamentavimas nepakeičia politinių sprendimų.

5.1.4.

Todėl savo nuomonėje dėl komunikato Geresnis reglamentavimas  (9) EESRK:

5.1.5.

Kita vertus, priimdamas Komisijos kvietimą dalyvauti REFIT platformoje ir parengdamas pasiūlymų šios platformos veikimui pagerinti (10), EESRK parodė savo pasiryžimą dalyvauti kuriant Sąjungos teisinę sistemą, kuri įmonėms ir piliečiams suteiktų galimybes pasinaudoti vidaus rinkos privalumais ir išvengti nereikalingos administracinės naštos.

5.1.6.

Dalyvaudamas REFIT platformos suinteresuotųjų subjektų svarstymų grupės veikloje EESRK aktyviai padėjo rengti keletą platformos nuomonių, kuriomis buvo pasinaudota ir toliau bus naudojamasi rengiant Komisijos metinę darbo programą. EESRK prioritetai buvo nustatyti remiantis jo specializuotų skyrių pateiktomis pastabomis, įskaitant, be kita ko, pasiūlymą supaprastinti, kadangi kyla problemų dėl skirtinguose Sąjungos teisės aktuose pasitaikančio dubliavimosi ir besikartojančių reikalavimų, taip pat būtinai nustatyti aiškius ir išsamius Europos statybos produktų standartus (Reglamentas dėl statybos produktų). Komitetas taip pat padėjo parengti išsamų pasiūlymų, kaip patobulinti Europos Komisijos konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais sistemą, sąrašą, kuriuo bus pasinaudota peržiūrint geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį.

5.2.

Su geresniu ES teisės aktų taikymu susijusios teminės sritys (teisės aktų taikytinumas, skaidrumas ir visuomenės informavimas apie ES teisę)

5.2.1.1.

EESRK nuolat peržiūri savo darbo metodus, kad galėtų prisidėti prie ES teisės aktų taikymo įvertinimo. Pavyzdžiui, beveik prieš dvejus metus Komitetas nusprendė aktyviai dalyvauti teisėkūros ciklo vertinime atlikdamas Sąjungos acquis ex post vertinimus.

5.2.1.2.

EESRK mano (11), kad Sąjungos teisės aktų taikytinumui turi būti skiriamas dėmesys nuo pat teisėkūros ciklo pradžios, kai atliekami poveikio vertinimai. Nepaisant pasiektos pažangos, ES poveikio vertinimo ekosistemą dar reikia tobulinti. EESRK siūlo keletą tobulinimo galimybių, siekiant pagerinti poveikio vertinimų kokybę, pavyzdžiui, nustatyti skaidrias, prieinamas ir pliuralistines poveikio vertinimo srities mokslinių tyrimų bendrąsias sąlygas, išplėsti Europos poveikio vertinimų registrą, taip pat įvairioms Europos institucijoms laikytis kokybinio požiūrio ir taikyti vienodą metodiką sukuriant atitinkamą poveikio vertinimo tyrimo matricą. Be to, EESRK ateityje turėtų išanalizuoti kai kuriuos poveikio tyrimus (pvz., susijusius su sritimis, kuriose Komitetas turi tvirtą poziciją), peržiūrėti metodinius aspektus ir pateikti nuomonę apie tai, ar atsižvelgiama į ekonominius, socialinius, aplinkos ir teritorinius aspektus vėliausiame teisėkūros ciklo etape. Atlikus tokį darbą, taip pat būtų lengviau rengti EESRK patariamąsias nuomones dėl tais pačiais poveikio vertinimais grindžiamų teisės aktų projektų.

5.2.1.3.

EESRK laikosi nuomonės (12), kad ES teisės aktais visada turi būti siekiama sukurti teisinę sistemą, kuri įmonėms ir piliečiams suteiktų galimybes pasinaudoti vidaus rinkos privalumais ir išvengti nereikalingos administracinės naštos. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu stebėti, kaip teisės aktai taikomi vietos lygmeniu. Komitetas taip pat remia lankstų reguliavimą.

5.2.1.4.

Europos teisės aktais turi būti tvirtai siekiama jų tikslų, jie visada turi atitikti Sutartyje nurodytus siekius ir juos turi būti galima lanksčiai perkelti į nacionalinę teisę (13). Todėl EESRK pritaria, kad reikia patikslinti subsidiarumo ir proporcingumo principus.

5.2.1.5.

EESRK, be kita ko, pažymi, kad ateityje turi būti galima keisti ne tik teisės akto turinį, bet ir teisėkūros procesą, kad jie atitiktų įmonių ir piliečių poreikius (14). Todėl EESRK siūlo (15):

5.2.1.6.

Dauguma sunkumų taikant ir įgyvendinant Sąjungos teisės aktus kyla dėl to, kad direktyvos neperkeliamos į nacionalinę teisę. Todėl EESRK taip pat savo nuomonėse paprastai rekomenduoja pirmenybę teikti reglamentų, o ne direktyvų naudojimui (16).

5.2.1.7.

Be to, Komisija paskelbė, kad įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) turėtų būti konsultuojamasi dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų vertinimo, tinkamumo patikros ir rengimo. Šiuo klausimu Komisija taip pat turėtų labiau atsižvelgti į Europos Komisijos reglamentavimo patikros valdybos, kuri nuo šiol taip pat yra atsakinga už ex post vertinimus, nuomones.

5.2.1.8.

EESRK nuomone, siekiant parengti teisės aktus, kuriuos valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai galėtų lengvai įgyvendinti, svarbiausia, kad Komisija patobulintų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais modelį. Šiuo klausimu Komitetas jau yra pateikęs pasiūlymų, kaip struktūriškai pagerinti konsultacijų procesą ir užtikrinti jų tęstinumą (17).

5.2.1.9.

EESRK jau išreiškė apgailestavimą, kad Geresnio reglamentavimo programos priemonėse nepakankamai atsižvelgiama į Sutartyse įtvirtintą EESRK vaidmenį, funkcijas ir reprezentatyvumą, todėl neišnaudojamos galimybės pasinaudoti jo narių žiniomis ir kompetencija ir tinkamai įvertinti jo atliekamų uždavinių naudą. Deja, EESRK dalyvavimo REFIT platformoje (ex post etapu) nepakanka, kad būtų tinkami atspindėti jo uždaviniai ir atsakomybė už institucijų demokratinio teisėtumo ir veiksmingumo didinimą (18).

5.2.1.10.

EESRK nuomone, sunkumų taikyti ES acquis kyla ir todėl, kad dažnai trūksta nacionalinių valdžios institucijų politinės valios laikytis teisinių nuostatų ir užtikrinti jų taikymą, nes manoma, kad šios nuostatos prieštarauja jų nacionalinei teisei ir nacionalinėms tradicijoms, taip pat todėl, kad nuolat norima ES teisės aktus papildyti naujomis nereikalingomis taisyklėmis arba laikytis tam tikros šių taisyklių dalies, o kitos – nepaisyti (19).

5.2.1.11.

Be to, EESRK mano, kad ES Pilot sistema (neoficialus Komisijos ir valstybių narių dialogas dėl ES teisės aktų nesilaikymo, vykstantis prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą) – tai dar vienas tinkamas sprendimas, tačiau jos veikimas dar turi būti įvertintas. Vis dėlto ši sistema neturėtų pakeisti pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

5.2.2.1.

EESRK (20) įsitikinęs, kad bet koks teisės aktas turi būti viešų politinių diskusijų rezultatas. Komitetas mano, kad pagal Lisabonos sutartį ir, prireikus, pagal naują sutartį, vertėtų persvarstyti Europos teisėkūros procesą, kad Europos politika duotų geresnių rezultatų. EESRK norėtų, kad būtų pabrėžt teisės aktų kokybė, teisėtumas, skaidrumas ir įtraukumas.

5.2.2.2.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratiją, kvalifikuotos balsų daugumos pagrindu veikiančios Tarybos sudėčių posėdžiai turėtų būti vieši. EESRK mano, kad paspartinta teisėkūros procedūra vykdant trišalį dialogą turi būti taikoma tik skubos atvejais ir tai, beje, atitinka Sutarties nuostatas (21).

5.2.2.3.

Priešingai nei Europos Parlamento komitetai, trišalio dialogo posėdžiai nėra nei skaidrūs, nei prieinami. Teisėkūros procedūroje apsiriboti tik vienu svarstymu – reiškia apriboti pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybės (22).

5.2.2.4.

Ne tik Parlamentas, bet ir tokios institucijos, kaip Europos regionų komitetas (RK) ir EESRK, turi būti labiau įtrauktos į Europos semestro ciklą (23).

5.2.2.5.

Komitetas ne kartą pabrėžė, kad Europos Komisija turėtų skaidriau priimti savo sprendimus dėl deleguotųjų teisės aktų (žr. SESV 290 straipsnį) (24).

5.2.2.6.

Be to, didinant darbotvarkių ir programų skaičių (Geresnis reglamentavimas, Pažangus reglamentavimas, Visų pirma galvokime apie mažuosius ir t.t) kilo tam tikra painiava. Reikėtų aiškiai nurodyti šių programų ir projektų eiliškumą pagal svarbą ir jų sąveiką, kad visuomenė suprastų, kam jie skirti (25).

5.2.2.7.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisėtumą, EESRK taip pat prašė (26), kad Komisijos konsultacijos vyktų nedarant neigiamo poveikio struktūruotam pilietiniam dialogui (ES sutarties 11 straipsnio 2 dalis) arba konsultavimuisi konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, konsultacijoms su socialiniais partneriais palaikant socialinį dialogą (SESV 154 straipsnis), arba konsultavimuisi su patariamaisiais organais, pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (SESV 304 straipsnis).

5.2.3.1.

Būtina skatinti ir gerinti komunikaciją su visuomene. Komunikacija sužadina susidomėjimą, o jis skatina supratimą. Vadinamasis naujasis Europos naratyvas turėtų prasidėti bendra Komisijos ir valstybių narių komunikacijos ir supaprastinimo strategija. Šiuo požiūriu būtų naudinga priminti tai, ką EESRK pabrėžė savo nuomonėje dėl Bendrosios rinkos akto, t. y. kad politinės partijos, žiniasklaida, švietimo įstaigos ir visi suinteresuotieji subjektai turi istorinę pareigą padėti ES įveikti globalaus pasaulio iššūkius vadovaujantis vertybėmis, kurios iki šiol buvo siejamos su mūsų socialine rinkos ekonomika (27).

5.2.3.2.

Komisijos sukurti paramos tinklai dar mažai žinomi; tai visų pirma pasakytina apie SOLVIT tinklą, kurio tikslas – padėti ES piliečiams arba įmonėms tais atvejais, kai kurios nors kitos valstybės narės administravimo institucijos pažeidžia jų teises. EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą geriau supažindinti su šiuo tinklu.

5.2.3.3.

Vienas iš galimų sprendimų (28) – Komisijos pastangos suteikti daugiau informacijos visuomenei apie šiuos pažeidimus, nes galiausiai būtent valstybių narių Vyriausybės teisės aktus perkelia netinkamai, vėluodamos, arba visai jų neperkelia. Nors būtent jos priima atitinkamus reglamentus Taryboje. Jos yra atsakingos už dažnai nepakankamą Europos teisės aktų įgyvendinimą ir tai patvirtinama kasmet rengiamose ES teisės aktų taikymo ataskaitose. Komisija taip pat turėtų atlikti sisteminį patikrinimą, kokių priemonių būtina imtis norint iš esmės pakeisti dabartinę padėtį, ir atsižvelgti į ankstesnius EESRK pasiūlymus šiuo klausimu (29).

5.3.

Svarbiausi Komisijos įgaliojimai geresnio ES teisės aktų taikymo srityje (ES teisės aktų taikymo stebėsena (30) ir šių teisės aktų vykdymas valstybėse narėse)

5.3.1.

EESRK, be abejo, svarbus ES teisės aktų taikymo stebėsenos klausimas, kuriam jis skyrė keletą nuomonių (31). Komitetas šį klausimą svarstė ir nuomonėse kitomis temomis (Pažangus reglamentavimas, Geresnis reglamentavimas, REFIT ir kt.), taip pat šiai sričiai skirtuose klausymuose ir seminaruose (visų pirma Bendrosios rinkos observatorijoje).

5.3.2.

Šiomis aplinkybėmis EESRK ne kartą ragino Komisiją paprašyti jo nuomonės dėl metinės ataskaitos, kad būtų galima atsižvelgti į organizuotos pilietinės visuomenės požiūrį į ES teisės aktų įgyvendinimą ir taip sustiprinti jų taikymą (32).

5.3.3.

EESRK mano, kad jis iš tiesų gali atlikti naudingą tarpininko tarp ES teisės aktų leidėjų ir naudotojų vaidmenį. Komitetas galėtų konkrečiai prisidėti prie Europos Parlamento pranešimo savo iniciatyva dėl metinės ataskaitos dėl valstybių narių įgyvendinamų ES teisės aktų, pavyzdžiui, įvertindamas perkėlimo metu valstybių narių atliktus papildymus (33).

5.3.4.

Be to, EESRK pasiūlė priemones (34) direktyvų perkėlimui į nacionalinę teisę pagerinti, visų pirma:

5.3.5.

Be to, EESRK mano, kad Komisijai būtų labai naudinga, jei valstybėse narėse būtų tinkamai vykdoma ES reikalų stebėsena, nes tai galėtų užtikrinti geresnę jos darbo kokybę (35).