20.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 264/77

Pranešėjas:

Paulo BARROS VALE

1.1.

Nors su ginklais susiję klausimai visuomet kelia prieštaravimų, po tragiškų įvykių Europoje diskusijos šia tema dar labiau paaštrėjo. Tačiau direktyvos peržiūra turi būti vertinama objektyviau ir be didelių aistrų, vadovaujantis subalansuota saugumo ir rinkos problemų analize, o esminį kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu klausimą reikia palikti kitoms diskusijoms, kurios geriau atitiktų jo rimtumą.

1.2.

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro tyrimo dėl šaunamųjų ginklų duomenimis (1), 2007 m. buvo įregistruota 875 mln. ginklų, iš kurių tik 3 % buvo valdomi policijos pajėgų, o 23 % – kariškių. Tokio masto pramonės srityje teisės aktų leidėjas turi rasti priemonių, kuriomis būtų galima sušvelninti tokio didelio ginklų skaičiaus keliamą nematomą pavojų, ir tokias priemones taikyti.

1.3.

EESRK pritaria, kad reikia priimti nagrinėjamą direktyvą, kurioje išaiškinamos terminų apibrėžtys, nustatomi nauji reikalavimai ir darnesnės taisyklės ginklų ženklinimo bei sunaikinimo srityje, tačiau nori pasiūlyti imtis tam tikrų veiksmų, kuriais, jo nuomone, būtų galima užtikrinti didesnį piliečių saugumą.

1.4.

Palyginti su padėtimi kituose sektoriuose, dėl kurių Europos Sąjunga yra priėmusi daug teisės aktų, padėtis ginklų pramonės sektoriuje labai skiriasi: jame galiojančios saugumo ir ginklų, šaudmenų bei nusikalstamą veiką vykdančių asmenų sekimo taisyklės nėra tokios griežtos, kokios galėtų būti. Taigi turime parodyti, jog esame nusiteikę ryžtingai siekti tikslų tokioje opioje srityje kaip saugumas.

1.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad svarbu atsekti ne tik ginklus, bet ir šaudmenis, EESRK pritaria, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų išnagrinėta galimybė pramonei vystytis ta linkme, kad šaudmenys būtų ženklinami ženklais, kurie būtų neišdildomi arba įspaudžiami tokioje vietoje, kuri panaudojus šaudmenis negalėtų būti sunaikinta. Jeigu tai techniškai įmanoma, šiuos ir kitus su ginklais susijusius duomenis teisėtvarkos institucijos turėtų skelbti sąveikiosiose duomenų bazėse, ir tai labai padėtų padidinti tyrimų veiksmingumą. Šios duomenų bazės turėtų būti ne paprasti nacionaliniai registrai, o Europos lygmens duomenų bazė, prie kurios visų valstybių narių valdžios institucijos turėtų prieigą ir galėtų ją pildyti.

1.6.

EESRK pažymi, kad Europa galėtų apsvarstyti galimybę pasekti Australijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir įgyvendinti ginklų supirkimo programą. Tai padėtų iš apyvartos pašalinti tūkstančius ginklų. Nors apyvartoje esančių ginklų ir nusikaltimų skaičiaus tiesioginė sąsaja nėra įrodyta, atsižvelgiant į statistiką visgi tikėtina, kad būtų padaroma mažiau nusikaltimų, įvyktų mažiau nelaimingų atsitikimų, o į nusikaltėlių rankas patektų mažiau ginklų.

1.7.

Pavojų kelia trimatės spaudos technologijos raida, nes ji gali būti naudojama ginklams, įskaitant mirtinus, gaminti, be jokios galimybės kontroliuoti ar atsekti tokią gamybą. Be to, šie ginklai daugiausia gaminami iš medžiagų, kurių neaptinka tradicinės saugos sistemos. Reikia skubiai įtraukti šį klausimą į darbotvarkę aptariant nacionalines saugumo programas, kad būtų galima sutartinai imtis prevencinių priemonių prieš niekaip nekontroliuojamą mirtinų ginklų platinimą.

2.1.

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai saugumo problemos kelia itin didelį nerimą, Komisija ketina pasiūlyti iš dalies pakeisti Direktyvą 91/477/EEB (2) dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, iš dalies pakeistą Direktyva 2008/51/EB (3).

2.2.

Šis pakeitimas atliekamas vadovaujantis 2015 m. balandžio 28 d. pristatyta Europos saugumo darbotvarke, kuria siekiama Europos lygmeniu pateikti veiksmingą ir suderintą atsaką į grėsmes saugumui. Europos saugumo darbotvarkė padėjo nustatyti, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai yra kliūtis jų policijos pajėgų kontrolės ir bendradarbiavimo veiksmingumui užtikrinti, ir rekomenduoja peržiūrėti šaunamiesiems ginklams taikomus teisės aktus ir ginklų deaktyvavimo taisykles.

2.3.

Nagrinėjamos direktyvos tikslas – užtikrinant piliečių saugumą palengvinti šaunamųjų ginklų vidaus rinkos veikimą, nustatant, kokias taisykles reikėtų priimti, kad jos galiotų visą šaunamojo ginklo gyvavimo ciklą – nuo pagaminimo iki sunaikinimo.

2.4.

Direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai, kuriuos visos valstybės narės turės taikyti kiekvienos kategorijos šaunamųjų ginklų, įskaitant medžioklinius ir sportinius, įsigijimui, laikymui ir perdavimui.

2.5.

Atlikti trys tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar galiojantys teisės aktai gali būti laikomi pagrindu peržiūrėti esamą teisinę sistemą. Padaryta išvada, kad reikia priimti ES lygmens minimaliuosius standartus, taikytinus neteisėtai prekybai ginklais, ir peržiūrėti esamą direktyvą siekiant:

2.6.

Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su Europos civiliniam naudojimui skirtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gamintojų asociacijų atstovais, civilinės prekybos ginklais dalyviais, medžiotojais, kolekcininkais, NVO ir mokslinių tyrimų institutais. Valstybės narės ir NVO pripažino, kad esama direktyva yra naudinga siekiant užkirsti kelią prekybai šaunamaisiais ginklais neteisėtoje rinkoje, tačiau privačiojo sektoriaus atstovai išreiškė susirūpinimą dėl šaunamųjų ginklų kategorijų pakeitimų ir jų neigiamų padarinių mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.7.

Suinteresuotieji subjektai, su kuriais Komisija konsultavosi, mano, kad pakartotinis deaktyvuotų šaunamųjų ginklų aktyvavimas yra svarbus nusikaltėlių apsirūpinimo ginklais būdas ir kad visų pirma reikia suderinti kovos su tokia praktika taisykles.

2.8.

Be to, suinteresuotieji subjektai pripažįsta, kad valstybės narės privalo keistis informacija, suderinti apibrėžtis ir nustatyti minimaliuosius ginklų deaktyvavimo gairių standartus.

3.1.

Pasiūlyme dėl nagrinėjamos direktyvos pateikus paaiškinimus gerokai patobulinta ankstesnė direktyva, todėl EESRK jiems pritaria. Šiais pasiūlymais siekiama ne uždrausti šaunamuosius ginklus, o suderinti ginklų įsigijimui ir laikymui taikomus standartus visą šaunamojo ginklo gyvavimo ciklą, kad rinka būtų reguliuojama ir užtikrinamas saugumas.

Vis dėlto, EESRK, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su policijos pajėgomis, pramonės atstovais, prekybininkais, naudotojais, kolekcionieriais ir piliečių saugumo srityje veikiančiomis NVO ir atsižvelgiant į nuolat kylančias saugumo problemas, mano, kad teisės aktas dėl šaunamųjų ginklų turėtų būti platesnio užmojo. Komisija negali teisės aktų kurti vien tam, kad pateiktų skubų atsaką į pastaruosius teroro aktus: ji turi tai daryti siekdama išspręsti legalių šaunamųjų ginklų saugumo klausimą.

3.2.

Buvo atlikti įvairūs ginklų kontrolės tyrimai. Vieni jų rodo, kad ginklų ribojimas mažina smurtą (4), nelaimingų atsitikimų (5) ir savižudybių skaičių (6), kitų išvadose teigiama, kad neteistiems ir psichinių problemų neturintiems piliečiams leidžiant laikyti ginklus mažėja smurtinių nusikaltimų ir iš esmės nedaugėja nelaimingų atsitikimų ir savižudybių (7).

3.2.1.

Vertinant ginklų kontrolę pavyzdžiu galima laikyti Australijos atvejį. Po to, kai 1997 m. į kavinę užėjęs vyras dviem ginklais nužudė 35 ir sužeidė 23 asmenis, šioje šalyje buvo pradėta viena didžiausių ginklų naudojimo ir laikymo taisyklių reformų, kurią įgyvendinant akivaizdžiai sumažėjo nuo šaunamųjų ginklų žuvusių asmenų skaičius. Buvo uždrausti tam tikrų tipų ginklai, nustatyta prievolė nurodyti teisėtą ginklo turėjimo priežastį (paprasta savigyna negali būti laikoma tokia priežastimi) ir skirtas finansavimas valstybinei ginklų supirkimo programai. Įgyvendinant šią iniciatyvą iš apyvartos buvo pašalinta apie 700 000 ginklų ir, įvedus papildomų apribojimų, labai sumažėjo žmogžudysčių šaunamaisiais ginklais dalis (8).

3.2.2.

Australijos valstybinė ginklų supirkimo programa grindžiama idėja, kad galimybė įsigyti šaunamųjų ginklų sudaro sąlygas pavojui, kad koks nors pražūtingo impulso užvaldytas individas sukels masines žudynes.

3.2.3.

Po to, kai buvo nušauta 15 ir sužeista 15 asmenų, Jungtinė Karalystė perėmė Australijos modelį ir savo ruožtu uždraudė naudoti tam tikrų tipų ginklus, nustatė ginklų savininkams prievolę registruoti ginklus ir skyrė finansavimą jų supirkimo programai. Šios priemonės padarė mažesnį poveikį, palyginti su Australijos programa nuo šaunamųjų ginklų žuvusių asmenų skaičius požiūriu (9).

3.2.4.

Naujausiame dideliame ginklų kontrolės tyrime, paskelbtame 2016 m. vasario mėn., išanalizuota 130 kitų tyrimų, 1950–2014 m. surengtų 10 skirtingų šalių (10). Autorių nuomone, nors neįrodyta, kad ribojantys įstatymai mažina smurtą, duomenys leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse įgyvendinami teisės aktai, kuriais siekiama riboti galimybes įsigyti įvairių tipų ginklus, yra susiję su mažesniu nuo šaunamųjų ginklų žuvusių asmenų skaičiumi. Taikant įstatymus, ribojančius galimybes įsigyti šaunamuosius ginklus (pavyzdžiui, tikrinant praeities faktus) ar prieigą prie ginklų (patekimą į laikymo patalpas) taip pat nustatyta, kad atitinkamai mažėja nusikaltimų iš aistros ir atsitiktinių vaikų mirčių.

3.3.

Atsižvelgdamas į šiuos pavyzdžius ir tyrimus EESRK mano, kad reikia nustatyti griežtas leidimo naudoti ir nešiotis ginklą, įsigyti ginklų ir šaudmenų gavimo taisykles, uždraudžiant tam tikrų tipų ginklus ar juos deaktyvuojant, galbūt net įgyvendinant programą, pagal kurią valstybės narės supirktų ginklus jų sunaikinimo tikslais.

4.1.

Iniciatyva paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų. Direktyva yra tinkamas teisės aktas, nes kyla abejonių, ar valstybės narės būtų pasirengusios priimti reglamentą.

4.2.

Nagrinėjama direktyva iš dalies keičiami keli ankstesnės direktyvos straipsniai juos paaiškinant ir nustatant naujus reikalavimus, kuriais ankstesnė versija bus gerokai patobulinta; taigi EESRK juos vertina palankiai.

4.3.

EESRK pritaria tam, kad būtų pradėti rengti privalomi sveikatos patikrinimai, kurie būtų kokybiški ir apimtų minimalius Europos reikalavimus, siekiant įvertinti fizinę ir psichinę sveikatą išduodant arba pratęsiant leidimus naudoti ir nešiotis ginklą. Tokia praktika jau taikoma tam tikrose valstybėse narėse. Komitetas vis dėlto pažymi, kad direktyvoje taip pat galėtų būti reikalaujama reguliariai rengti mokymus, kaip elgtis su šaunamaisiais ginklais, numatyti saugaus jų laikymo užtikrinimo (visų pirma įpareigojant ginklus laikyti specialiame seife, kaip tai jau daroma kai kuriose valstybėse narėse) ir ginklų bei jų dalių saugaus gabenimo reikalavimus.

4.4.

Europos Sąjunga pasirodė esanti pajėgi priimti daug įvairių sričių teisės aktų. Geras pavyzdys šioje srityje yra automobilių pramonė, kuriai teko įvykdyti saugos reikalavimus (susijusius su keleiviais ir aplinka) ir siekiant šio tikslo investuoti daug lėšų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Išplėstos ginklų ir jų dalių ženklinimo sąvokos. Vertindamas šaudmenų ženklinimą EESRK siūlo vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu žengti dar toliau išnagrinėjant galimybę pramonei vystytis ta linkme, kad šaudmenys būtų ženklinami ženklais, kurie būtų neišdildomi arba įspaudžiami tokioje vietoje, kuri panaudojus šaudmenis negalėtų būti sunaikinta, pavyzdžiui, jų viduje, kad būtų galima užtikrinti jų visišką atsekamumą. Kadangi paprastai nusikaltimo vietoje randamas šaudmuo, o ne ginklas, taip ženklinant būtų galima policijos tyrimams suteikti svarbios informacijos.

4.5.

Vertindamas šaunamųjų ginklų duomenų bazes EESRK pritaria naujai nuostatai, kad registrai turi būti pildomi iki pat šaunamojo ginklo sunaikinimo. Tokia priemonė teiktų papildomą naudą ir būtų svarbi atliekant ginklų kontrolę ir tyrimą. Komisija turėtų remti valdžios institucijas siekdama suteikti galimybes visose valstybėse narėse šiais registrais naudotis tikruoju laiku, kad būtų galima lengviau gauti įrodymus ir užtikrinti greitą ir veiksmingą keitimąsi informacija siekiant identifikuoti šaunamuosius ginklus bei nustatyti jų buvimo vietą.

4.6.

Draudžiamų ginklų kategorijai taip pat priklauso civiliniam naudojimui skirti pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, „kurie yra panašūs į ginklus su automatiniais mechanizmais“. Sąvoka „panašūs“ nėra nei objektyvi, nei pakankama. Pirmiausia reikia nustatyti aiškius panašumo apibrėžties kriterijus, kuriais remiantis būtų galima šiuos ginklus priskirti draudžiamų šaunamųjų ginklų kategorijai.

4.7.

Dujiniai ir garsiniai ginklai, imitaciniai ginklai ir ginklų kopijos nuo šiol turi būti laikomi priklausančiais C kategorijai (šaunamieji ginklai, kuriuos reikia deklaruoti). Nors jau numatyta šią nuostatą įtraukti į kai kurių šalių teisės aktus, EESRK abejoja jos tikslingumu, nes šie ginklai nepripažinti šaunamaisiais ginklais JT protokole, be to, šalyse, kurių teisės aktuose dar nenustatyta prievolė juos deklaruoti, tokia priemonė lemtų dideles administravimo išlaidas dėl šio tipo ginklų, kurie neatrodo, kad keltų labai didelį pavojų piliečių saugumui.

4.8.

Tokių ginklų ir tam tikrų kitų tipų ginklų, pavyzdžiui, pneumatinių, keliama rizika piliečių saugumui turėtų būti ištirta siekiant įvertinti jų pavojingumą ir galimybes juos perdirbti į ginklus, keliančius didesnį pavojų gyvybei. Šis tyrimas galėtų tapti pagrindu siekiant nustatyti naujas technines ir teisines ginklų saugumo, perdirbimo, keitimo, deaktyvavimo ir sunaikinimo taisykles.

4.9.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad skaitmeninėje visuomenėje vyksta pavojinga elektroninė prekyba ginklais ir šaudmenimis. „Facebook“ ir „Instagram“ pranešė apie ginklų pardavimo šiuose socialiniuose tinkluose suvaržymus, o jų naudotojams buvo uždrausta siūlyti arba organizuoti prekybos ginklais sandorius pasinaudojant skelbimais, diskusijų grupėmis ar asmeniniais pranešimais. EESRK mano, kad nors numatyta, jog ginklų prekeiviams ir tarpininkams leidžiama užsiimti elektronine prekyba tam tikrų rūšių ginklais ir šaudmenimis, sandoriai turėtų vykti tik susitikus akis į akį, kad kompetentingos institucijos galėtų griežtai juos kontroliuoti.

4.10.

Technologinės inovacijos sudarė sąlygas pažangai trimačių spausdintuvų srityje. Ginklų sektorius neliko nuošalyje taikant šią technologiją. Internete greitai atsirado mirtinų ginklų spausdinimo instrukcijų ir programų. Nesant jokių ginklų spausdinimą reglamentuojančių teisės aktų ši technologija kelia tikrą pavojų, kurio svarba iki šiol deramai nepripažinta. Šalys turės kartu imtis veiksmų sprendžiant šį klausimą, stebėti tinklą ar net kontroliuoti medžiagų, naudojamų tokio tipo ginklams gaminti, pirkimą ir numatyti griežtai uždrausti jų gamybą.

4.11.

Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės gali leisti įstaigoms, kurios rūpinasi ginklų kultūriniais ir istoriniais aspektais ir kurių tokią veiklą pripažįsta valstybė narė, savo kolekcijose turinčioms A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, įsigytų iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, toliau laikyti šiuos ginklus, jeigu tie ginklai buvo deaktyvuoti. EESRK pritaria tam, kad būtų numatyta speciali direktyvos taikymo tvarka muziejuose, kurių veiklos svarbą tinkamai pripažįsta valstybės narės, laikomoms kolekcijoms, su sąlyga, kad nekeliamas pavojus saugumui ir viešajai tvarkai. Laikantis tokios tvarkos reikėtų griežtų taisyklių ginklų eksponavimui, registravimui, laikymui ir naudojimui, bet jos padėtų išvengti A kategorijos ginklų, turinčių didelės istorinės vertės, naikinimo.