15.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 468/36

—

atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 34 ir 35 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, į 1992 m. JT deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių, į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), į Europos socialinę chartiją ir susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas, į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9 ir 10 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ (COM(2012)0226),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (COM(2013)0460),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB (1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB (2), nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) romų apklausos rezultatų analizę pagal lytį, kurią FRA pateikė gavusi prašymą pagal 126 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0349/2013),

A.

kadangi 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje reikalaujama, kad Komisija remtų „lyčių lygybę įgyvendindama visus strategijos „Europa 2020“ aspektus“ ir kadangi Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų (angl. NRIS) plano teigiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“;

B.

kadangi romų tautybės moterys dažnai susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl lyties ir etninės kilmės ir ši diskriminacija yra stipresnė nei ta, su kuria susiduria romų tautybės vyrai arba ne romų tautybės moterys, ir kadangi romų tautybės moterims sunkiai prieinamos galimybės įsidarbinti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas ir priimti sprendimus; kadangi romų tautybės moterys dažnai kenčia nuo rasizmo, išankstinių nusistatymų ir stereotipų, o tai daro neigiamą poveikį tikrajai jų integracijai;

C.

atsižvelgiant į tai, kad romų tautybės moterys turi laikytis patriarchalinių ir moteris diskriminuojančių tradicijų, kurios joms trukdo pasinaudoti laisve rinktis pagrindiniais savo gyvenimo klausimais, kaip antai išsilavinimas, darbas, seksualinė ir reprodukcinės sveikata ir net santuoka; kadangi romų tautybės moterų diskriminacijos negalima pateisinti tradicija, o jos problema turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tradicijas ir įvairovę;

D.

kadangi ES romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką nei romų tautybės vyrai ir kadangi keturis ir daugiau vaikų turinčios romų šeimos patiria didesnę skurdo riziką;

E.

kadangi dažniausiai pateikiamuose rodikliuose paprastai neatsižvelgiama į tokias problemas kaip dirbančių asmenų skurdas, energijos nepriteklius, smurtas prieš moteris ir mergaites, didelių šeimų ir vienišų tėvų skurdas, vaikų skurdas ir socialinė moterų atskirtis;

F.

kadangi vyresnės romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką, nes dauguma jų dirbo neoficialiai be darbo užmokesčio ar socialinio draudimo;

G.

kadangi didžiausia dalis suaugusių romų tautybės žmonių, kurie vertinami kaip „neaktyvūs“, yra moterys, ir – iš dalies dėl tradicinio vyrų ir moterų darbų pasidalijimo ir dėl Europos darbo rinkose egzistuojančio rasizmo ir seksizmo – aktyvaus amžiaus pagal darbo sutartį dirbančių romų tautybės moterų skaičius yra dvigubai mažesnis nei romų tautybės vyrų (panašus santykis ir savarankiškai dirbančių asmenų);

H.

kadangi, remiantis visų šalių duomenimis, romų tautybės moterys susiduria su didele atskirtimi užimtumo srityje ir su diskriminacija darbo vietoje, ieškodamos darbo ar dirbdamos; ir kadangi romų tautybės moterys taip pat tebėra atskirtos nuo oficialios ekonomikos, suvaržytos ribotų švietimo galimybių, netinkamo būsto, blogos sveikatos priežiūros, tradicinių lyčių vaidmenų, apskritai nustumtos į visuomenės užribį ir diskriminuojamos daugumos bendruomenių; kadangi ES NRIS plano įgyvendinimo ataskaitose nepakankamai dėmesio skiriama lyčių lygybės aspektui;

I.

kadangi kaimo regionuose, kuriuose nėra palankių sąlygų, daug vaikų turinčioms motinoms arba vienišoms motinoms daug sunkiau dirbti toliau nuo namų ir šeimų;

J.

kadangi romų tautybės moterų raštingumo lygis ir mokslo rezultatai labai atsilieka nuo romų tautybės vyrų ir ne romų tautybės moterų ir kadangi dauguma romų tautybės mergaičių nebaigia mokyklos, o daugelis jų apskritai nėra lankiusios mokyklos;

K.

kadangi ekonomikos krizė turėjo neigiamą poveikį romų tautybės moterų sveikatai ir gerovei, pablogindama jų jau seniai nepriimtiną padėtį, kai daugiau nei ketvirtadalis visų romų tautybės moterų turi riboti savo kasdienę veiklą dėl sveikatos problemų;

L.

kadangi nepakankamos galimybės visapusiškai naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, įskaitant kontracepciją, yra kliūtis romų tautybės moterims įgyti galių ir įtvirtinti lyčių lygybę, ir lemia neplanuotą nėštumą, įskaitant paauglių nėštumą, o tai pablogina mergaičių mokslo ir darbo galimybes; kadangi ankstyva motinystė dažniausiai yra nepakankamo socialinių paslaugų prieinamumo ir netinkamų sveikatos priežiūros sistemų padarinys – jose neatsižvelgiama į romų tautybės moterų reikmes;

M.

kadangi dėl žemo socialinio ir ekonominio statuso bei diskriminacijos, su kuria jos susiduria sveikatos priežiūros srityje, romų tautybės moterys nežino daugumos savo teisių ir daug rečiau, nei dauguma gyventojų, prašo medicinos paslaugų;

N.

kadangi romų tautybės moterys ir mergaitės neproporcingai smarkiai kenčia nuo kelių ligų, įskaitant ŽIV ir AIDS, bet joms skirtoms prevencijos programoms dažnai neteikiama pirmenybė ir skiriamas per mažas finansavimas, o atrankinė patikra vis dar išlieka sunkiai pasiekiama;

O.

kadangi dėl ypač didelio skurdo, lyčių nelygybės ir vidaus diskriminacijos padidėja romų tautybės moterų prekybos žmonėmis, prostitucijos, smurto šeimoje ir išnaudojimo pavojus ir jos susiduria su papildomomis kliūtimis ieškodamos apsaugos;

P.

kadangi daugelis romų tautybės moterų patyrė smurtą šeimoje – nukentėjo nuo savo vyrų, jų giminių ir kitų šeimos narių; kadangi apie didžiąją dalį smurto ir žmogaus teisių pažeidimų romų tautybės moterų atžvilgiu lieka nepranešta, nes smurtas prieš moteris patriarchalinėje visuomenėje vis dar priimtinas kaip teisėtas naudojimasis valdžia, taip pat todėl, kad smurtautojai prieš moteris dažnai lieka nenubausti už savo veiksmus ir taip moterys atgrasomos nuo teisinės pagalbos paieškų;

Q.

kadangi visų ES valstybių narių valdžios institucijos dažnai taiko smurtą prieš romų tautybės moteris ir jis pasireiškia kaip šiurkščios formos diskriminacija ir aiškūs Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai, kurie gali būti įvairių formų, kaip antai duomenų apie romus, įskaitant vaikus, rinkimas ir saugojimas registruose vien etninės kilmės pagrindu arba šimtų žmonių iškeldinimas nesuteikiant jokio tinkamo alternatyvaus būsto ar paramos, ir visa tai yra gėdingi ir beširdiški veiksmai, kuriais visiškai nepaisoma valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

R.

kadangi visos ES institucijos ir valstybės narės privalo panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat nutraukti nebaudžiamumą ir įvykdyti teisingumą romų tautybės moterų ir mergaičių atžvilgiu vykdomų neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo, diskriminacijos ir smurto prieš jas kaltininkams;

S.

kadangi Tarybos direktyvoje 2000/43/EB draudžiama diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės; kadangi Komisija valstybių narių atžvilgiu pradėjo apie 30 pažeidimo tyrimo procedūrų už netinkamą Rasių lygybės direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

1.

kadangi NRIS didelis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad romų tautybės moterys įgytų galių kontroliuoti savo gyvenimą tapdamos pastebimomis permainų dalyvėmis savo bendruomenėse ir darydamos įtaką politikos priemonėms ir programoms, taip pat didelis dėmesys turi būti skiriamas romų tautybės moterų socialiniam ir ekonominiam atsparumui, t. y. jų gebėjimui prisitaikyti prie greitai kintančios ekonominės aplinkos taupant ir neleidžiant pasibaigti ištekliams;

2.

palankiai vertina 2012 m. Komisijos pažangos ataskaitą (5) ir 2013 m. birželio 26 d. pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (6), kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinimo, būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros galimybėms, valstybės narės raginamos imtis pozityviosios diskriminacijos ir įtraukti romų integravimo strategiją kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

3.

ragina valstybes nares, per Europos semestrą su romais susijusiais klausimais papildomai gavusias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, jas skubiai įgyvendinti ir kovoti su diskriminacija, taip pat darbo vietoje, įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant romų organizacijas, į sprendimų priėmimo procesą ir, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal romų integracijos nacionalines strategijas, skirti ne tik ES, bet ir nacionalinių bei kitų lėšų;

4.

apgailestauja, jog, nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2006 m. priėmė rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties, o Europos Sąjungos Taryba patvirtino 10 pagrindinių romų įtraukties principų, iš kurių vienas susijęs su sąmoningumu lyčių klausimais, Europos ir nacionalinės politikos formuotojai praktiškai nesiėmė spręsti pažeidžiamos romų ir klajoklių moterų padėties klausimo;

5.

pabrėžia, kad ES NRIS plano veiksmingumą būtų galima gerokai padidinti labiau įtraukiant Komisiją, nes ji gali pagerinti reguliavimo ir kitų priemonių kokybę, skatinti didesnį politikos priemonių nuoseklumą ir populiarinti svarbiausius plano tikslus;

6.

ragina valstybes nares, numatant konkrečius tikslus ir uždavinius, finansavimą, rodiklius ir laikotarpį, parengti nacionalinius veiksmų planus keturiose pagrindinėse prioritetinėse srityse – sveikatos apsaugos, būstų, užimtumo ir švietimo, o pažangą įvertinti patikrinant įgyvendinimo rezultatus;

7.

ragina valstybių narių vyriausybes ir vietos valdžios institucijas įtraukti romų tautybės moteris per moterų organizacijas, romų NVO ir susijusias suinteresuotąsias šalis į NRIS rengimą, įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną ir padėti kurti lyčių lygybės institucijų arba moterų teisių organizacijų ir socialinės įtraukties strategijų sąsajas; be to, ragina Komisiją įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir nacionalines reformų programas lyčių lygybės klausimą traktuoti nuosekliai;

8.

ragina Komisiją pateikti ES romų įtraukties proceso „srautų diagramą“, kuri apimtų pasiektus rezultatus, nustatytus tikslus ir konkrečias jų įgyvendinimo priemones, kuriomis buvo siekiama šių tikslų, įgyvendinimo priemonių taikymo padėtį ir tolesnius veiksmus;

9.

ragina valstybes nares stengtis panaikinti romų tautybės vyrų ir moterų patiriamą teritorinę segregaciją, priverstinius iškeldinimus ir benamystę ir parengti veiksmingą ir skaidrią būsto politiką;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi romų tautybės moterų ir vaikų pagrindinių teisių ir kad romų tautybės moterys ir mergaitės – be kita ko, per sąmoningumo ugdymo kampanijas – būtų informuojamos apie savo teises pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus lyčių lygybės ir diskriminacijos klausimais, taip pat ragina ir toliau kovoti su patriarchalinėmis ir moteris diskriminuojančiomis tradicijomis;

11.

ragina Komisiją konkrečiai nurodyti institucinį uždavinių ir pareigų paskirstymą atitinkamoms organizacijoms, forumams ir įstaigoms ir aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį prižiūrint, kontroliuojant ir koordinuojant ES NRIS plano įgyvendinimą atlieka šie veikėjai: EK Romų reikalų darbo grupė, Nacionalinių informacijos centrų tinklas, Europos romų platforma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir jos ad hoc darbo grupė romų įtraukties klausimais;

12.

ragina Komisiją padėti įgyvendinti NRIS: siekti bendrų, palyginamų ir patikimų rodiklių ir parengti ES romų įtraukties rodiklių suvestinę, kad būtų galima pateikti aiškius, nedviprasmiškus rezultatus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą, taip pat įvykdyti veiksmingos kontrolės reikalavimą;

13.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų neproporcingo poveikio romų tautybės ir klajoklėms moterims ir kad priimant sprendimus dėl biudžeto būtų vadovaujamasi žmogaus teisių principais;

14.

ragina Komisiją primygtinai raginti valstybes nares savo nacionalinėse strategijose pateikti svarbiausių prioritetinių sričių rezultatų rodiklius, pagrindinius scenarijus ir kiekybiškai išreikštus pagrindinius tikslinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose administracinėse sistemose būtų renkami ir politikai formuoti naudojami neapibendrinti duomenys pagal lytis ir etninę kilmę; pažymi, kad duomenys turi būti renkami laikantis atitinkamų žmogaus teisių principų;

16.

ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių savo nacionaliniams politikos įsipareigojimams įvykdyti, kad būtų įgyvendintos NRIS, ir užtikrinti, kad jų integracijos strategijos atsispindėtų nacionalinėse biudžeto politikos priemonėse;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti deramą politikos formuotojų ir romų organizacijų konsultavimosi, tarpusavio mokymosi ir keitimosi patirtimi sistemą ir inicijuoti struktūrizuotą dialogą, kuriuo į ES, nacionalinių ir vietos romų integracijos strategijų planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtrauktos romų organizacijos ir NVO;

18.

ragina valstybes nares užtikrinti pilietinių teisių lygybę ir vienodą sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo, įsidarbinimo ir būstų prieinamumą, laikantis žmogaus teisių, nediskriminavimo principo ir atitinkamais atvejais užtikrinant suderinamumą su klajoklių gyvenimo būdu;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemones į savo partnerystės sutartis, panaudoti jas nepakankamai išsivysčiusiems labai mažiems regionams ir blogesnes sąlygas turinčioms teritorijoms, taip pat bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą įtraukti į veiklos programas, kurias planuojama parengti;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų priimti ir įgyvendinti konkretūs, visapusiški kovos su diskriminacija teisės aktai, atitinkantys tarptautinius ir Europos standartus, kartu užtikrinant, kad kovos su diskriminacija įstaigos galėtų populiarinti vienodą požiūrį ir turėtų skundų nagrinėjimo mechanizmus, prieinamus romų tautybės moterims ir mergaitėms;

21.

ragina valstybes nares savo nacionalinėse strategijose daugiau dėmesio skirti socialinės įtraukties teritoriniams aspektams ir blogiausias sąlygas turintiems labai mažiems regionams taikyti sudėtines integruotas plėtros programas;

22.

ragina valstybes nares skirti dėmesio ir sanglaudos politikos miestų aspektui, pirmiausia atsižvelgiant į miestus, kuriems būdingas nevienodas socialinis disbalansas – nedarbas, socialinė atskirtis ir poliarizacija, ir padėti jiems plėtoti infrastruktūrą siekiant išnaudoti jų galimybes prisidėti prie ekonomikos augimo ir stiprinti miestų bei kaimų vietovių sąsajas siekiant skatinti įtraukią plėtrą;

23.

ragina valstybes nares įgyvendinant savo NRIS stiprinti lyčių aspekto integravimą, visose politikos ir veiklos srityse, turinčiose poveikį romų tautybės moterims, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, ir susieti jų įgyvendinimą su esamomis lyčių lygybės strategijomis, ypač romų bendruomenėse naikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir kaip aiškų tikslą nurodant smurto prieš moteris bei mergaites panaikinimą ir imantis konkrečių veiksmų šiuo tikslu;

24.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad į NRIS būtų įtrauktos konkrečios priemonės moterų teisėms ir lyčių aspektams integruoti, kad jose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir daugialypės bei tarpsektorinės romų tautybės moterų patiriamos diskriminacijos padėtį, ypač užimtumo, sveikatos, būstų ir švietimo srityse, ir kad ES Komisijai ir ypač Pagrindinių teisių agentūrai atliekant kiekvieno NRIS skirsnio vertinimą ir kasmetinę kontrolę būtų atsižvelgiama į moterų teises ir lyčių lygybės aspektą; prašo pateikti šiuos duomenis Europos Parlamentui;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad NRIS atsispindėtų konkrečios romų tautybės moterų teisės ir poreikiai, ir parengti konkrečius šių strategijų įgyvendinimo, tolesnių veiksmų ir kontrolės rodiklius, grindžiamus, pvz., Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) su lytimis susijusio vystymosi indeksu (angl. GDI), pagal kurį atsižvelgiama į tokius aspektus kaip ilgas ir sveikas gyvenimas, žinios ir deramas gyvenimo lygis, ir galių suteikimo abiejų lyčių atstovams priemone (angl. GEM), kuri apima dalyvavimą ir sprendimų priėmimą politikoje, dalyvavimą ir sprendimų priėmimą ekonomikoje ir galią valdyti ekonominius išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą naudotis kaip viena iš priemonių lyčių aspektui integruoti;

26.

ragina valstybes nares parengti nacionalinę NRIS kontrolės ir vertinimo sistemą, apimančią tokius aspektus, kaip antai biudžeto kontrolė ir kitų formų pilietinės visuomenės stebėsena (šias funkcijas atlieka nacionalinės NVO, NVO tinklai arba bendrosios organizacijos), ekspertų vertinimas (šias funkcijas atlieka nepriklausomi ekspertai, turintys įrodytų specialių žinių atitinkamoje srityje) ir administracinė kontrolė;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares, kuriant specialias savo NRIS priemones, atlikti poveikio lytims vertinimus;

28.

ragina Komisiją pristatyti veiksmingesnes priemones, kuriomis būtų galima įvertinti tikrąją romų tautybės moterų socialinę ir ekonominę padėtį, pvz., į savo projektą „Ne tik BVP“ įtraukiant kiekybinį „gyvenimo ekonomikos“ įvertinimą ir neoficialios ekonomikos pripažinimą; todėl ragina Komisiją sukurti ir stebėti specialius lyčių rodiklius, skirtus NRIS ir socialinės įtraukties politikai;

29.

ragina šioje srityje veikiančias valstybių narių NVO parengti asmeninėms reikmėms pritaikytus veiksmų planus, kuriais būtų siekiama padėti moterims ir jaunimui ieškoti darbo, teikti psichologines konsultacijas siekiant paskatinti romus įsitraukti į švietimą ir profesinį mokymą ir žinoti savo asmeninius įgūdžius bei gebėjimus, kad socialiniu požiūriu galėtų geriau įsitraukti į darbo rinką; tarpininkauti tarp mokymo ir (arba) perkvalifikavimo kursų paslaugų teikėjų bei darbdavių ir romų tautybės moterų ir (arba) romų tautybės gyventojų; skatinti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą teikiant subsidijas ir stipendijas, laikantis vienodų galimybių principo ir atsižvelgiant į tai, kad merginos tuokiasi jaunesnės negu vaikinai;

30.

ragina valstybes nares savo priemones aiškiai taikyti romų tautybės moterims, patiriančioms ypatingą socialinį ir ekonominį nepriteklių, ir kartu skirti dėmesį rizikos grupėms, užkertant kelią skurdą sukeliantiems veiksniams ir su jais kovojant;

31.

ragina valstybes nares didinti romų ir klajoklių programų bei romų ir klajoklių naudos gavėjų skaičių ir regimumą, taip pat teikti konkrečią paramą klajoklių ir romų organizacijoms, skatinančioms suteikti galių moterims ir skatinančioms NVO galimybes gauti struktūrinių fondų finansavimą;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti finansinius mechanizmus, skirtus remti pilietinės visuomenės ir bendruomenių atliekamą romų tautybės ir klajoklių moterų socialinės įtraukties politikos, iniciatyvų ir projektų kontrolę;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares į ES romų įtraukties procesą įtraukti tikslą sumažinti vaikų skurdą, kad į socialinės įtraukties priemones būtų įtrauktos vaikų teisės, būtų stebima vaikų skurdo mažinimo pažanga, nustatyti prioritetiniai veiksmai šioje srityje ir kad jų būtų imtasi;

34.

pabrėžia, kad marginalizacijos prevencija turi būti vykdoma nuo kūdikystės; mano, kad labai svarbu laikytis požiūrio, taikomo įvairių kartų moterims, kad skurdas nebebūtų perduodamas iš kartos į kartą;

35.

ragina valstybes nares į savo NRIS specializuotas programas įtraukti aktyviai romų tautybės moterų įtraukčiai į darbo rinką, romų tautybės moterims ir mergaitėms užtikrinant aukštos kokybės švietimo programų prieinamumą ir sudarant galimybes mokytis visą gyvenimą, kad jos galėtų įgyti rinkoje reikalingų įgūdžių; ragina valstybes nares kaip horizontalųjį tikslą į visas NRIS prioritetines sritis įtraukti romų tautybės moterų gebėjimų ugdymą ir didesnių galių joms suteikimą ir skatinti politinio dalyvavimo politikoje priemones – remti aktyvų romų tautybės moterų dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

36.

ragina valstybes nares parengti pozityviųjų veiksmų priemones, kuriomis romų tautybės moterims ir vyrams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti darbą viešojo administravimo srityje;

37.

ragina valstybes nares sukurti specialias priemones didelėms šeimoms (turinčioms keturis ar daugiau vaikų) ir vienišų tėvų namų ūkiams, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas jiems patekti į darbo rinką, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu taikyti specializuotas gerovės užtikrinimo priemones, plėsti vaikų priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad romų vaikai būtų integruojami į vietos mokyklas bei vaikų priežiūros įstaigas ir turėtų visapusiškas ir vienodas galimybes įgyti privalomąjį išsilavinimą, taip kovojant su socialine atskirtimi ir getų formavimusi;

38.

ragina valstybes nares romų vaikams suteikti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis ir prieinamomis priežiūros ir ankstyvojo ugdymo, vaikų raidos ir tėvų partneryste pagrįsto švietimo paslaugomis, iš naujo nustatyti Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje ir sukurti prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės priežiūros paslaugas visiems gyvenimo etapams;

39.

ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias darbuotojų atleidimui iš darbo jų nėštumo ir motinystės laikotarpiu, ir svarstyti būdus pripažinti vaikų auginimą laikotarpiu, už kurį įgyjama teisė į pensiją;

40.

primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti romų tautybės moterims kylančias kliūtis dirbti savarankiškai, sudaryti prieinamos, greitos ir nebrangios registracijos sąlygas romų tautybės verslininkėms ir sukurti naujų mažųjų įmonių steigimui ir verslininkams skirtas mikropaskolų sistemas, pagal kurias būtų taikomos paprastos, verslininkams palankios administravimo procedūros, įskaitant techninę pagalbą bei paramos priemones ir specialias licencijas, kuriomis tam tikri sezoniniai ir laikini darbai būtų pripažįstami apmokamu darbu, už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas mobilizuoti Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonės lėšas;

41.

ragina valstybes nares parengti tikslines integracijai skirtas paramos nedarbo atveju priemones (perkvalifikavimas, darbo vietų kūrimas, įdarbinimas mokant priemokas prie atlyginimo, per socialinį draudimą teikiama parama, mokesčių lengvatos ir kt.), o ne, kaip dabar, susitelkti beveik vien tik į viešųjų darbų programas;

42.

ragina remti ir skatinti romų bendruomenės patekimą į darbo rinką; pažymi, kad siekiant diferencijuoti įdarbinimo administravimo paslaugas ir priemones ir parengti orientavimo procedūras reikia romų kilmės pagalbinių darbuotojų ir bylų tvarkytojų;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares, naudojantis bendruomeninėmis švietimo ir socialinėmis paslaugomis, sukurti specialią romų tautybės jaunimui skirtą švietimo kuravimo ir paramos sistemą, kuri veiktų nuo ankstyvosios vaikystės iki universiteto, ypatingą dėmesį skiriant lyčių klausimams;

44.

ragina valstybes nares visiškai naudotis galimybėmis, kurias teikia struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas (ESF), kad būtų pagerintos romų švietimo ir užimtumo perspektyvos ir jie galėtų turėti tikrų socialinės įtraukties galimybių ir galimybių išvengti vis dar didelio skurdo; primygtinai ragina valstybes nares reguliariai stebėti pažangą, visų pirma atsižvelgiant į romų jaunimo, visų pirma moterų, švietimą ir mokymą;

45.

ragina valstybes nares kovoti su stereotipais, kad būtų išvengta šios etninės grupės niekinimo, lemiančio tai, kad darbdaviai vengia samdyti romus, dėl to atsiranda diskriminacija viešojo administravimo institucijose ir mokyklose, o tai turi neigiamų padarinių santykiams su institucijomis ir įsidarbinant;

46.

pakartoja, kad romų išsilavinimo spragos labai skiriasi lyčių aspektu, nes vidutinis romų tautybės moterų raštingumo lygis yra 68 %, o vyrų – 81 %, pradinę mokyklą lanko tik 64 % romų mergaičių; šis skirtumas matyti ir iš prašymų įgyti profesinę kvalifikaciją skaičiaus; tačiau pažymi, kad šie statistiniai duomenys valstybėse narėse labai skiriasi;

47.

ragina valstybes nares sukurti specialias programas, kuriomis būtų užtikrinama, kad romų tautybės mergaitės ir jaunos moterys toliau mokytųsi – įgytų pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat imtis specialių priemonių, skirtų paauglėms motinoms ir mokyklos nebaigusioms mergaitėms, ypač remti nepertraukiamą mokymąsi, subsidijuojant jų patekimą į darbo rinką ir suteikiant galimybes mokytis darbo vietoje; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į šias priemones koordinuojant ir vertinant NRIS;

48.

ragina valstybes nares parengti kovos su diskriminacija strategijas, siekiant užkirsti kelią rasistiniam elgesiui viešojo sektoriaus tarnybose, ypač darbo rinkoje, ir jį pasmerkti, taip užtikrinant, kad romų tautybės moterų ir vyrų teisės darbo rinkoje būtų tvirtai ginamos;

49.

ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti išteklių į „netradicinių besimokančių asmenų“ pritraukimą, kad šie galėtų toliau mokytis, ir teikti paramą NVO ir programoms, kuriomis siekiama skatinti netradicinių besimokančių asmenų įtrauktį į švietimo ir suaugusiųjų mokymosi programas;

50.

ragina valstybes nares skatinti studentų romų tinklus, skatinti jų solidarumą, didinti sėkmės pavyzdžių regimumą ir padėti įveikti studentų romų izoliuotumą;

51.

ragina valstybes nares skatinti romų šeimas lankytis mokyklose, vertinti mokyklas, kuriose mokosi romų vaikai ir jaunimas, ir atlikti visus pakeitimus, reikalingus siekiant užtikrinti visų besimokančių asmenų integraciją į švietimo sistemą ir jų pasiekimus; pažymi, kad romų tautybės mergaitėms turėtų būti skiriamos specialios priemonės, grindžiamos sėkmės pavyzdžiais, patvirtintais akademinės bendruomenės;

52.

prašo Komisijos ir valstybių narių skirti lėšų daugiau vietų turinčioms mokykloms, vaikų darželiams ir lopšeliams statyti, kad romų vaikai galėtų dalyvauti pamokose kartu su kitais, ne romų, vaikais, nebūtų diskriminuojami, paliekami už švietimo sistemos ribų ar atstumiami mokytojų dėl savo etninės kilmės;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams skirtas sistemingas mokymo lyčių skirtumų ir kultūrinių ypatumų klausimais programas;

54.

pabrėžia, kad romų tautybės mergaičių švietimas įvairiais būdais padeda gerinti romų gyvenimą, nes jis, be kita ko, yra būtina sąlyga norint padidinti romų tautybės moterų įsidarbinimo galimybes, sudaryti joms palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką ir užtikrinti tam tikras pajamas, be to, jis itin svarbus siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat pažymi, kad mokytojų žinių apie romų kultūrą didinimas padeda mažinti atskirtį; todėl ragina valstybes nares kovoti su segregacija siekiant užtikrinti įtraukesnį ir prieinamą švietimą ir mokymo metodus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į kultūrinius ypatumus ir būtų įtraukiami romų kilmės mokytojų padėjėjai bei tėvai, ir visų pirma tobulinti profesinius įgūdžius, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius;

55.

ragina Komisiją ir valstybes nares savo sveikatos iniciatyvose išskirti romų tautybės moteris kaip atskirą tikslinę grupę, ypač dėl ligų, kurios yra glaudžiai susijusios su moterų hormonine sistema ir (arba) skurdu, kaip antai osteoporozė, raumenų ir kaulų sistemos problemos ir centrinės nervų sistemos ligos; be to, primygtinai ragina pasirūpinti, kad krūtų ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros ir profilaktika, įskaitant vakciną nuo žmogaus papilomos viruso, būtų prieinamos visoms moterims, ir siekti pradėti nėščių moterų sveikatos priežiūrą jau per pirmąjį nėštumo trimestrą;

56.

ragina valstybes nares užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, pirmiausia užtikrinant, kad romų tautybės moterų NVO dalyvautų kuriant, įgyvendinant ir vertinant sveikatos priežiūros programas, ir užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl savo lytiškumo, sveikatos ir motinystės, populiarinti šeimos planavimą, galimybes naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir lytinį švietimą ir apsaugoti vaikus bei paauglius nuo seksualinės prievartos ir ankstyvos santuokos, užkirsti kelią kūdikių ir motinų mirtingumui ir priverstinės sterilizacijos reiškiniui;

57.

ragina valstybes nares palengvinti ir skatinti lyčių požiūriu proporcingą romų bendruomenių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant ligų prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programas, taip pat mažinant niekinimą ir diskriminaciją medicinos sistemoje;

58.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas parengti ir vykdyti politiką, kuria būtų užtikrinama, kad visos romų tautybės moterys, net ir iš labiausiai atskirtų bendruomenių, galėtų naudotis pirminėmis, skubiosiomis ir prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat, siekiant panaikinti išankstinius nusistatymus romų atžvilgiu, ragina organizuoti mokymus sveikatos priežiūros darbuotojams;

59.

ragina valstybes nares ištirti, uždrausti tiesioginę ir netiesioginę savo pagrindinėmis teisėmis besinaudojančių ir viešąsias paslaugas bandančių gauti romų tautybės moterų diskriminaciją ir bausti dėl jos, taip pat užkirsti kelią tolesnei diskriminacijai; pabrėžia, kad svarbu organizuoti sąmoningumo ugdymo kampanijas, siekiant kovoti su romų, ypač romų tautybės moterų, diskriminacija ir panaikinti rasinius stereotipus;

60.

ragina Komisiją ir valstybes nares kitu programavimo laikotarpiu įtraukti romus, ypač romų tautybės moteris, kaip konkrečią tikslinę grupę, į veiklos programas ir kaimo vietovių plėtros programas;

61.

ragina Komisiją paskelbti Tarybos direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimo ataskaitą; panašiai ragina Komisiją parengti konkrečias rekomendacijas kiekvienai valstybei narei, kad pagal šią direktyvą būtų atsižvelgiama ir į lyčių aspektą;

62.

ragina Tarybą pasiekti susitarimą dėl vienodo požiūrio direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, siekiant užtikrinti, kad visose gyvenimo srityse visi diskriminavimo ir daugialypio diskriminavimo pagrindai būtų laikomos neteisėtais; atitinkamai ragina visas ES institucijas užtikrinti, kad į šią direktyvą būtų įtraukta tarpsektorinė diskriminacija;

63.

ragina valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, pvz., smurtu šeimoje, seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, ypač atkreipiant dėmesį į romų tautybės moteris, ir padėti aukoms, į NRIS įtraukiant konkrečius tikslus kovoti su prekyba romų tautybės moterimis, užtikrinant tinkamus išteklius susijusioms viešosioms paslaugoms ir taip pat teikiant pagalbą per pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos, užimtumo ir švietimo; be to, ragina Komisiją remti vyriausybių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti šias problemas, ir užtikrinti pagrindines aukų teises;

64.

ragina valstybes nares bendradarbiauti su romų tautybės moterimis rengiant galių suteikimo joms strategijas, kuriose būtų pripažintas jų tarpsektorinis pobūdis ir būtų skatinama moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams skirta veikla, kuria kovojama su lyčių stereotipais;

65.

pažymi, kad iš anksto suplanuota santuoka, vaikų santuoka ir priverstinė santuoka vis dar yra paplitusios kaip „tradicinė praktika“, pabrėžia, kad ši praktika yra žmogaus teisių pažeidimai, ne tik turintys didelį poveikį romų tautybės mergaičių sveikatai, didinantys nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, bet ir sudarantys sąlygas seksualinei prievartai ir išnaudojimui, taip pat menkinantys galimybes mokytis ir įsidarbinti;

66.

ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir iki galo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos (7) nuostatas, ypač stiprinant aukų nustatymą, apsaugą ir pagalbą joms, ypatingą dėmesį skiriant vaikams;

67.

prašo valstybių narių ir Komisijos ES lygmeniu spręsti romų problemas, atsižvelgiant į jų, kaip ES piliečių, laisvo judėjimo teisę ir būtinumą valstybėms narėms bendradarbiauti sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria ši etninė grupė;

68.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keistis informacija ir gerąja patirtimi romų tautybės moterų integracijos visose visuomenės srityse klausimais;

69.

rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų veiksmų, kad romų tautybės moterys daugiau nebūtų atiduodamos iš anksto suplanuotai santuokai, kuri yra jų orumo įžeidimas;

70.

ragina valstybes nares skubiai atsižvelgti į vyresnių romų tautybės moterų reikmes, nes jos yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, neturi pakankamų pajamų, bet senstant joms reikalinga sveikatos ir ilgalaikė priežiūra;

71.

primygtinai ragina Komisiją paskelbti visapusišką kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kaip Parlamentas prašė kelete rezoliucijų; ragina Komisiją parengti teisines priemones, įskaitant Europos direktyvą, kuriomis būtų kovojama su smurtu dėl lyties;

72.

ragina plėtoti ir skatinti romų kalbą ir kultūrą, kurti administracines struktūras, kurios spręstų su romais susijusius klausimus, stiprinti romų politiką ir jos įgyvendinimą, taip pat aktyviau dalyvauti tarptautiniu mastu bendradarbiaujant romų klausimais;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.