21.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 341/6

1.1

Moterų užimtumo klausimas nebeturėtų būti keliamas kaip dar vienos diskusijos apie lyčių lygybę tema, bet turėtų būti vertinamas kaip ekonominė būtinybė siekiant klestėjimo ir užimtumo Europos Sąjungoje, nes kartu tai ir socialinė būtinybė norint atremti demografinius iššūkius ir spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas bei užtikrinti tvarų augimą.

1.2

Pastaruosius 50 metų didėjęs moterų užimtumo lygis jau svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tačiau norint išnaudoti visą moterų indėlio į ekonomikos augimą potencialą, ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis būtina įgyvendinti dar daugiau tikslinių priemonių. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad tokia politika būtų kompleksinė ir orientuota ne tik į akivaizdžiausių ekonominių kliūčių šalinimą, bet ir spręstų mokesčių, išmokų ir pensijų sistemos, darbo teisių, sprendimų priėmimo, verslumo, švietimo, kovos su stereotipais ir smurtu klausimus. Taip pat akivaizdu, kad norint išspręsti šiuos daugialypius klausimus tam tikras vaidmuo tenka tiek moterims, tiek vyrams. Be to, vyrai ir moterys turėtų būti įtraukti į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų vykdomą dialogą ir bendradarbiavimą bei sėkmingos praktikos taikymą.

1.3

Norint didesnio moterų užimtumo ir didesnio jų indėlio į ekonomikos augimą, be toliau ir visame tekste pateiktų konkrečių rekomendacijų būtinos šios pagrindinės priemonės:

2.1

Komitetas tvirtai įsitikinęs, kad tikrai visuomenės pažangai užtikrinti vien tik ekonomikos augimo neužtenka – jis dar turi būti integracinis ir tvarus. Tad lyčių lygybė tampa svarbia sąlyga tokiai pažangai pasiekti. Be to, nuo šiol BVP turėtų būti apskaičiuojamas ne tik pagal gamybos ar vartojimo rodiklius, bet ir pagal tokius rodiklius kaip gerovė ir tvarumas (ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais), kad eitume link „labiau subalansuotos politikos“ (3).

2.2

Lyčių lygybė dažnai laikoma suvaržymu arba papildomomis sąnaudomis. Būtina pripažinti, kad papildomų sąnaudų kelia nelygybė ir kad lyčių lygybė teigiamai veikia ekonomiką kaip investicija ir produktyvus veiksnys.

2.3

Be aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime nebus įmanoma pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, o ypač iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 amžiaus žmonių užimtumą ir bent 20 mln. sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, skaičių. Be to, jei būtų pasiekta visiška moterų ir vyrų aktyvumo pusiausvyra, vienam gyventojui tenkantis BVP iki 2030 m. padidėtų apie 12 proc (4).

2.4

Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui (5), Europa nepasieks norimo ekonomikos augimo nedidindama moterų potencialo darbo rinkoje. 2012 m. 20–64 metų amžiaus vyrų užimtumas sudarė 74,6 proc., o moterų – tik 62,4 proc. Užimtumo lygį išreiškus visos darbo dienos ekvivalentu, padėtis atrodo dar blogesnė, nes dabartinis moterų užimtumo lygis sudaro 53,5 proc. viso visu etatu dirbančių moterų skaičiaus (6).

2.5

Pastaruosius 50 metų didėjęs moterų užimtumo lygis jau svariai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad buities darbai, už kuriuos moterys negauna atlygio, neįskaičiuojami kaip jų įnašas į ekonomiką. Kuriant darbo vietas, kurios teiktų paslaugas šeimoms, šią nematomą darbo formą būtų galima paversti apmokamu darbu, už kurį būtų mokami mokesčiai, įmokos į pensijų fondus ir pan.

2.6

Komitetas atkreipia dėmesį, kad nedirbančios moterys ne visada įtraukiamos į statistiką ir nesiregistruoja bedarbėmis, tačiau iš tiesų jos turėtų būti vertinamos kaip neišnaudotas potencialas. Mažėjantis moterų užimtumo lygis nebūtinai reiškia, kad jos negali gauti darbo, tai gali būti siejama su neveiklumu ar nedeklaruojamu darbu, kadangi dėl „nedirbti skatinančių“ aplinkybių jų darbo pasiūla yra nedidelė. Taigi nacionaliniai ar Europos statistiniai duomenys negali teisingai atspindėti realios padėties. EESRK prašo Europos lygmeniu surinktus ir parengtus moterų užimtumo duomenis suskirstyti pagal privačių paslaugų sektorius.

2.7

EESRK pažymi, kad Metinėje augimo apžvalgoje turėtų būti nustatyti moterų užimtumo tikslai (7), nes tikslinė politika gali padėti panaikinti lyčių atotrūkius ir skatinti įtrauktį ir taip iš esmės padidinti ES ekonomikos augimo galimybes (8). Tokia politika, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) priežiūros paslaugų teikimą išlaikomiems šeimos nariams ir finansinių paskatų antram galinčiam dirbti šeimos nariui nedirbti panaikinimą, yra labai svarbi norint didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Valstybės narės turėtų vykdyti tokią politiką, kad gerėtų gebėjimai įsidarbinti ir didėtų galimybė patekti ar grįžti į darbo rinką.

2.8

Dėl griežto taupymo mažinamas viešojo sektoriaus biudžetas ir paslaugų finansavimas, todėl darbą prarasti labiau gresia moterims, nes būtent jos sudaro viešojo sektoriaus darbuotojų daugumą. Viena iš grupių, kurių pragyvenimo lygis dėl viešųjų paslaugų mažinimo krenta labiausiai, yra vieniši tėvai, kurių dauguma taip pat yra moterys. Be to, moterys sudaro daugumą tų, kurie nemokamai teikia priežiūros paslaugas, tad būtent joms teks savo darbu kompensuoti sumažintas socialinės priežiūros paslaugas (9). Komisija turėtų parengti išsamų griežto taupymo priemonių poveikio lygioms galimybėms tyrimą ir rasti kokybiškesnių sprendimų, taip pat atlikti tyrimą dėl griežto taupymo priemonių poveikio moterų užimtumo kiekybei ir kokybei tiek viešajame, tiek privačių paslaugų sektoriuje.

2.9

Verta pažymėti, kad ES politikos rengėjai dėmesį sutelkia į gebėjimus įsidarbinti apskritai, tačiau nenurodo priemonių, kaip išnaudoti ekonomiškai neaktyvių moterų potencialą, kad jos galėtų svariai prisidėti prie ES ekonomikos augimo.

2.10

EESRK rekomenduoja ES finansavimą skirstyti labiau atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ragina ir ES institucijas, ir valstybes nares įgyvendinti Europos socialinio fondo paramos lyčių lygybei vertinimo ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas (10).

3.1

Nuo 1960 m. iki 2008 m. išsilavinimo lygio padidėjimas lėmė apie 50 proc. BVP augimo ES šalyse; maždaug pusę šio poveikio užtikrino pagerėjęs moterų išsilavinimo lygis (11).

3.2

Europos lyčių lygybės instituto (ELLI) (12) ir EBPO ataskaitų duomenimis, moterys dėl įvairių priežasčių turi mažiau galimybių įsidarbinti negu vyrai ir už tokį patį darbą gauna mažesnį atlygį, nors daugumoje ES šalių moterų išsilavinimo lygis didesnis negu vyrų.

3.3

Sisteminga lyčių nelygybė (13) renkantis studijų dalyką neleidžia ekonomikai visapusiškai išnaudoti gabių žmonių potencialo, todėl neteisingai paskirstomas žmogiškasis kapitalas ir prarandamos inovacijų ir ekonomikos augimo galimybės. ES institucijos ir valstybės narės turėtų spręsti lyčių nelygybės švietimo sistemoje problemą, skatindamos keisti mokinių ir studentų, mokytojų ir dėstytojų, tėvų ir plačiosios visuomenės požiūrį. Tokių priemonių reikėtų pradėti imtis kuo anksčiau, nelaukiant, kol susiformuos stereotipinis mąstymas ir požiūris apie tai, kokiose srityse sekasi berniukams, o kokiose mergaitėms, ir ką jiems patinka veikti.

3.4

Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti įvairiomis ES priemonėmis (ESF finansavimas, mokymosi visą gyvenimą programos ir kt.) finansuojamoms iniciatyvoms ir projektams. Šiomis priemonėmis būtų galima didinti į darbo rinką sugrįžtančių moterų galimybes atnaujinti gebėjimus ir gauti darbą ir (arba) daryti karjerą.

4.1

Daugumai ES valstybių narių tenka spręsti dvi problemas: senėjančios visuomenės ir mažų gimstamumo rodiklių. Dėl šių veiksnių ateinančius 20 metų darbo jėgos pasiūla mažės, jei vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai nesikeis (14).

4.2

Būtina visam laikui panaikinti Europos visuomenėje įsišaknijusią lyčių nelygybę. Norint užtikrinti vienodesnį mokamo ir nemokamo darbo pasidalijimą tarp vyrų ir moterų, reikia siekti sudaryti palankesnes sąlygas vyrams derinti asmeninį ir darbinį gyvenimą. Jei abu tėvai lygesnėmis dalimis dalytųsi vaiko priežiūros atostogas, sumažėtų darbdavių nenoras į darbą priimti reprodukcinio amžiaus moteris.

4.3

Darbo jėgos paklausos pokyčiai, kuriuos galėtų lemti, pavyzdžiui, nauji gamybos metodai ir kitokios darbo sąlygos, o ypač perėjimas nuo gamybos ir žemės ūkio prie paslaugų, yra svarbūs veiksniai, galintys paskatinti didesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti darbuotojų moterų paklausą.

4.4

Nors galimybė dirbti ne visą darbo dieną paskatino daugiau moterų prisijungti prie oficialios darbo jėgos, ilgainiui darbas ne visą darbo dieną gali reikšti mažesnes galimybes mokytis, prastesnes karjeros perspektyvas, mažesnes senatvės pensijas ir didesnę skurdo riziką tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek sulaukus garbaus amžiaus. Tai ypač akivaizdu „priverstinio“ darbo ne visą darbo dieną atvejais, kurių skaičius pastaraisiais metais išaugo (15), kadangi krizės laikotarpiu moterims siūlomas darbas ne visą darbo dieną ir jos priverstos tokius pasiūlymus priimti, nes neturi kito pasirinkimo arba nenori prarasti darbo vietos. Reikėtų atkreipti dėmesį į didžiulį ne visą darbo dieną dirbančių moterų ir vyrų dalies skirtumą (atitinkamai, 31,6 ir 8 proc.). Reikia šalinti visas kliūtis, trukdančias pereiti nuo darbo ne visą darbo dieną iki visiško užimtumo.

4.5

Komitetas pabrėžia, kad politika, skatinanti namų ūkius, kuriuose abu suaugę šeimos nariai dirba, ir padedanti dirbantiems suaugusiesiems derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais, yra svarbus veiksnys skatinant moterų dalyvavimą. Svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamas piniginės ir natūrinės paramos derinys.

4.6

Antram dirbančiam šeimos nariui taikant didesnius mokesčius gali sumažėti dirbančių moterų skaičius, nes taip jos skatinamos nedalyvauti darbo rinkoje (16). Todėl mokesčių ir išmokų sistemas reikia koreguoti, kad jos neskatintų antro galinčio dirbti šeimos nario nedirbti.

4.7

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neoficialiam, mažų garantijų darbui, taip pat fiktyviai savisamdai. Tokį darbą dažniau turi moterys nei vyrai, todėl joms gresia didesnė išnaudojimo tikimybė. ES valstybės narės turėtų kuo greičiau ratifikuoti 189-ąją TDO konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (17), kurioje nustatomi šiems darbuotojams taikytini darbo standartai.

5.1

EESRK ragina politikos rengėjus mažinti lyčių nelygybę panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą (kuris vidutiniškai sudaro 16,2 proc.), nes vienodas darbo užmokestis būtų naudingas ne tik moterims, bet ir visai visuomenei – remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu, ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc (18).

5.2

Be to, EESRK susirūpinęs dėl itin didelio vyrų ir moterų pensijų skirtumo, kuris yra daugiau negu dvigubai didesnis už darbo užmokesčio skirtumą (27 ES valstybių narių vidurkis – 39 proc.) (19). Ypač neramina tai, kad ši problema mažai žinoma. Problema ne tik ta, kad dideli skirtumai egzistuoja daugumoje ES šalių, bet ir tai, kad jie yra nepaprastai kompleksiški, nes priklauso nuo profesinės veiklos istorijos (visų pirma darbo užmokesčio, dirbtų valandų ir darbo stažo metais skirtumų), pensijų sistemų ir ypač per visą profesinę veiklą gauto darbo užmokesčio poveikio pensijos dydžiui bei to, kiek pensijų sistema kompensuoja už karjeros pertraukas dėl vaikų ar išlaikomų giminaičių priežiūros.

5.3

Todėl EESRK mano, kad panaikinus vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir į pensijų kaupimo sistemas įskaičiavus tiek moterų, tiek vyrų „šeimos laiką“ – vaikų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūrai, šeimos nario slaugai trumpos ir (arba) užsitęsusios ligos atveju skirtą laiką ir pan. – (ir kartu užtikrinus galimybę darbuotojams išeiti slaugos ir priežiūros atostogų dėl šeiminių priežasčių), vyrų ir moterų pensijų dydžio skirtumai sumažėtų (20).

6.1

Neseniai paskelbtame EBPO tyrime (21) pabrėžiama, kad verslumo srityje lyčių nelygybė yra didelė ir atspari pokyčiams daugeliu aspektų, įskaitant subjektyvų pirmenybės teikimą verslumui, įmonės dydį, finansinius veiklos rezultatus, galimybes gauti ir naudoti finansinį kapitalą. Moterys verslininkės siekia ne tik pelno, bet ir kitų tikslų, ir tokiomis papildomomis priemonėmis siekiant veiklos rezultatų jos prisideda prie socialinio ir ekonominio vystymosi.

6.2

Jei didesniam moterų skaičiui būtų teikiama pagalba pradėti verslą ir plėsti pradėtą verslą, būtų (22) sukurta daugiau darbo vietų, diegiama daugiau inovacijų, padidėtų konkurencingumas ir ekonomikos augimas, sumažėtų socialinė atskirtis. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje, reikia imtis radikalių priemonių visam įmonių potencialui panaudoti, ypač po krizės.

6.3

EESRK jau yra siūlęs imtis šių moterų verslumo skatinimo ES mastu priemonių (23):

7.1

Tarptautiniai tyrimai (24) patvirtina, kad vadovaujamąsias pareigas einančios moterys daro teigiamą įtaką įmonės finansiniams rezultatams, įmonės kultūrai, vadovavimo stiliui ir atsparumui krizėms. Moterys prisiima mažesnę riziką ir pirmenybę teikia tvariam vystymuisi, tačiau kliūtys, trukdančios pasiekti lyčių lygybę sprendimų priėmimo lygmenyje, yra daug didesnės negu atvirai pripažįstama.

7.2

EESRK tikisi, kad visi viešojo ir privataus sektoriaus sprendimus priimantys organai, veikdami pagal savireguliacijos principą, taikys bent minimalų lygaus lyčių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese santykį. Biržinės bendrovės ir visos viešojo sektoriaus įstaigos turėtų propaguoti skaidrias kandidatavimo ir skyrimo į pareigas procedūras ir įtraukties bei pasirinkimo laisvės kultūrą. Tačiau mažai ką pavyks pasiekti, jei nebus tiek vyrų, tiek moterų noro imtis pozityvių veiksmų.

7.3

Norint pasiekti lyčių pusiausvyrą visuose sprendimus priimančiuose organuose, EESRK rekomenduotų politikos rengėjams ir įmonėms apsvarstyti šiuos klausimus:

7.4

Norint įgyvendinti 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybė strategiją (25), EESRK ragina siekti vienodo vyrų ir moterų atstovavimo visuomenės gyvenime, visų pirma politikoje, nes dabartinis nepakankamas atstovavimas riboja moterų dalyvavimo teises (26). ES institucijos ir valstybės narės, o taip pat socialinių partnerių organizacijos, turėtų rodyti pavyzdį ir savo politiniams ir administraciniams organams, ypač aukščiausio lygio, nustatyti lyčių lygybės tikslus.

8.1

Svarbus veiksnys, skatinantis moteris dalyvauti darbo rinkoje, yra galimybė naudotis vaikų, ypač mažų, priežiūros visą dieną paslaugomis. Didesnės viešojo sektoriaus išlaidos vaikų priežiūros paslaugoms turėtų tiesioginės įtakos didesniam moterų užimtumui visą darbo dieną (27).

8.2

Todėl būtina siekti Barselonos tikslų. Tačiau, kaip teigiama neseniai Komisijos paskelbtoje ataskaitoje, 2010 m. Barselonos tikslą dėl vaikų iki 3 metų buvo pasiekusios tik 10 valstybių narių. Tais pačiais metais, tikslą dėl vaikų nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus buvo pasiekusios tik 11 valstybių narių ir tik 90 proc. viso tikslo (28).

8.3

Kadangi valstybės narės, kuriose gimstamumas yra didžiausias, yra tos, kurios yra daugiausia nuveikusios gerindamos tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimą ir kuriose yra aukštas moterų užimtumo lygis (29), valstybės narės turėtų vaikus auginančioms šeimoms teikti veiksmingesnę, įperkamesnę, prieinamesnę ir kokybiškesnę paramą vykdydamos tokią politiką (30) kaip:

9.1

Nors per keletą pastarųjų dešimtmečių išaugęs moterų išsilavinimo lygis padidino moterų galimybes užsidirbti, visuomenės požiūris į moterų darbą ir šeimos vertybių ir lygybės konfliktas tebėra kliūtis lyčių pusiausvyrai darbo rinkoje.

9.2

EESRK itin neramina negalią turinčių, migrančių ir etninei mažumai priklausančių moterų diskriminacija. Šiuo klausimu Komitetas ragina kuo greičiau įgyvendinti vienodo požiūrio direktyvą (31).

9.3

Smurtas prieš moteris – ne tik pateisinimo neturinti socialinė problema, bet ir didelės ekonominės sąnaudos. Paskaičiuota, kad 47 Europos Tarybos šalims narėms smurto prieš moteris problema kainuoja ne mažiau kaip 32 mlrd. eurų per metus (32). Svarbus vaidmuo šiuo klausimu tenka valstybės kovos su smurtu dėl lyties politikai; įsišaknijęs moters vietos visuomenėje suvokimas pasikeis tik tada, kai moterys vienodomis sąlygomis su vyrais galės eiti įtakingas pareigas.

9.4

Labai svarbų vaidmenį propaguojant lyčių lygybę atlieka žiniasklaida. Būdama įtakinga viešosios nuomonės ir kultūros formuotoja, ji ne tik parodo, bet ir pati formuoja socialinius–kultūrinius modelius ir normas. Būtent dėl žiniasklaidos priemonėse pateikiamo turinio visi visuomenės sluoksniai, įskaitant politikos rengėjus ir visuomenę, pradeda geriau suvokti lyčių lygybės klausimo sudėtingumą, todėl reikia kuo greičiau spręsti žiniasklaidos sektoriuje įsišaknijusios nelygybės, kuri pasireiškia per mažo moterų atstovavimo (ypač vadovų lygmeniu) pavidalu, kliūčių karjerai ir mažo darbo užmokesčio (palyginti su vyrais) problemas (33).