4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/67

A.

kadangi Europos Sąjunga yra konkurencingiausia veikėja prekybos paslaugomis srityje; kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia eksportuotoja ir paslaugų teikėja pasaulyje, o jos eksportas sudaro daugiau nei 28 proc. viso pasaulinio eksporto, todėl ji labai suinteresuota užtikrinti, kad prekėms, paslaugoms ir investicijoms būtų atvertos naujos rinkos,

B.

kadangi 2007 m. daugiau nei 75 procentus bendro 25 ES valstybių narių BVP (skaičiuojant procentais) sudarė paslaugų sektorius; kadangi 2007 m. paslaugoms tenkanti BVP dalis sudarė maždaug 78 proc. Šiaurės Amerikoje, 52 proc. – Afrikoje ir 60 proc. – Azijoje,

C.

kadangi prekyba paslaugomis kol kas sudaro 25 proc. pasaulinės prekybos; kadangi sektorius turi didžiulį potencialą ir šiame ekonomikos sektoriuje sukuriama daugiau naujų darbo vietų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje,

D.

kadangi kokybiško užimtumo plėtra neatsiejama nuo darbo vietų padaugėjimo; pažymi, kad būtent paslaugų sektoriuje yra daugiausia darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, ir kad norint užtikrinti šio ūkio sektoriaus vystymąsi reikia atsižvelgti į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas,

E.

kadangi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įtvirtinta daugiašalė prekybos sistema išlieka veiksmingiausia priemone, padedančia užtikrinti sąžiningą ir teisingą prekybą prekėmis ir paslaugomis pasaulio mastu, nes kuriamos atitinkamos taisyklės ir užtikrinamas jų laikymasis; kadangi PPO vaidmuo įgyvendinant GATS turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į tai, kad paslaugų sektorius kitoks – neįmanoma kiekybiškai įvertinti jo liberalizavimo lygio ar likusių kliūčių prekybai,

F.

kadangi GATS yra ir privalo būti daugiašalis pagrindas, kuriuo remiantis reglamentuojama prekyba paslaugomis; kadangi pagal jį valstybėms ir ypač ES nėra draudžiama derėtis dėl dvišalių susitarimų, kuriuose numatomi didesnės aprėpties specialiems įsipareigojimams skirti tvarkaraščiai, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad dvišaliai susitarimai gali turėti neigiamos įtakos šio daugiašalio pagrindo tobulinimui ir svarbai,

G.

kadangi veiksminga paslaugų infrastruktūra – tai pradinė ekonominės sėkmės sąlyga; kadangi galimybė naudotis pasaulinio lygio paslaugomis padeda prekių ir paslaugų eksportuotojams ir gamintojams besivystančiose šalyse įgyti konkurencinės stiprybės; kadangi daugybė besivystančių šalių, naudodamosi užsienio investicijomis ir patirtimi, taip pat galėjo padaryti pažangą tarptautinėse paslaugų rinkose; kadangi paslaugų liberalizavimas tapo daugelio vystymosi strategijų pagrindiniu elementu,

H.

kadangi prekybos suvaržymai ir užsienio šalims sudaromos kliūtys ne tik riboja prekybą prekėmis, bet ir turi didelį poveikį prekybai paslaugomis ir viešiesiems pirkimams,

I.

kadangi atveriant paslaugų rinką reikėtų aiškiai išskirti industrines šalis ir besivystančias šalis, taip pat atskiras besivystančias šalis, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingą jų išsivystymo lygį,

J.

kadangi kai kurios besivystančios šalys, o ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų stiprinti savo valdymo pajėgumus ir sukurti veiksmingas struktūras bei infrastruktūrą prekybai padidinti ir paslaugų rinkoms išplėsti,

K.

kadangi svarbu, kad Parlamentas būtų tinkamu laiku užtikrinama galimybė susipažinti su įvairiais Komisijai suteiktų derybų įgaliojimų tekstais,

1.

pažymi, kad tarptautinė prekyba, nukreipta į vystymąsi ir skurdo mažinimą, turi prisidėti prie socialinės pažangos ir kokybiško užimtumo; prekybos taisyklės turi atitikti TDO socialinius standartus; siekiant subalansuotos prekybos, kuria suinteresuoti visi, labai svarbu imtis priemonių prieš bet kokį išnaudojimą darbe (uždraudžiančių priverstinį darbą, ypač vaikų darbą), taip pat gerbti profesinių sąjungų laisves; dar kartą patvirtina, kad būtina išnagrinėti prekybos ir socialinių klausimų tarpusavio ryšį;

2.

atkreipia dėmesį į aukštą ES paslaugų teikėjų išorinio konkurencingumo lygį; ragina Komisiją vedant derybas prekybos klausimu siekti progresyvaus ir abišalio paslaugų rinkos atvėrimo ir vykdyti politiką, kuria būtų siekiama užtikrinti didesnį taisyklių bei nuostatų skaidrumą ir numatomumą bei nustatyti griežtas taisykles ir sankcijas prieš korupciją ir monopolius, kad abiejų susitarimo šalių piliečiams ir verslininkams būtų užtikrinta didesnė paslaugų įvairovė;

3.

visiškai pripažįsta skirtingą paslaugų prigimtį, ypač poreikį skirti komercines ir nekomercines paslaugas; pabrėžia, kad visuotinės svarbos paslaugų rinką reikia atverti diferencijuotai;

4.

primena, kad Komisija, derėdamasi dėl su įsipareigojimais susijusių tvarkaraščių, privalo atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ir besivystančių šalių interesus, taip pat į atskirų žmonių kategorijų ekonominę nelygybę;

5.

laikosi nuomonės, kad veiksmingai funkcionuojanti paslaugų vidaus rinka svarbi ES įmonių pajėgumui konkuruoti pasaulyje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbu laiku ir teisingai taikyti bei perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę Bendrijos teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (10);

6.

pabrėžia, kad paslaugų sektorius siūlo daugybę būdų, kaip spręsti aplinkos apsaugos problemas, ir yra įsitikinęs, kad paslaugos yra vienas iš svarbiausių ES eksportuojamų žinių ir patirties pridėtinės vertės aspektų; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į paslaugų sektoriaus reikmes formuojant tvaraus vystymosi politiką;

7.

palankiai vertina Komisijos raginimą užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teigiamais globalizacijos rezultatais; pabrėžia, kad sąžininga konkurencija paslaugų sektoriuje, derinama su aukšto lygio vartotojų apsauga, itin svarbi siekiant užtikrinti, kad vartotojai naudotųsi liberalizuotų ES rinkų teikiama nauda;

8.

įsitikinęs, kad paslaugos atlieka svarbų vaidmenį kiekvienoje šalyje ir mano, kad platesnis paslaugų rinkos atvėrimas atsižvelgiant į esamas skirtingas ekonomines sąlygas svarbus ne tik išsivysčiusioms, bet ir besivystančioms šalims;

9.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga, reikalaudama mažinti reguliavimą ir liberalizuoti paslaugas, turi atsižvelgti į skirtingą išsivystymo lygį ir todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ES negali ir neturėtų primesti kitoms šalims vienodo modelio;

10.

mano, kad norint užtikrinti palankius rezultatus, kiekvieno naujo paslaugų sektoriaus liberalizavimas, ypač besivystančiose šalyse, turi būti vykdomas kartu nustatant naujas taisykles ir priežiūros bei įgyvendinimo mechanizmus, kad būtų kontroliuojamas jo poveikis gyventojams ir aplinkai, kad būtų mažinamos galimybės piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ar vykdyti koncentraciją ir kad būtų liberalizuojama palaipsniui, kartu imantis būtinų pagalbinių priemonių;

11.

žino, kad siūloma nauja reguliavimo šalies viduje tvarka būtų tvirtinama kaip Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) priedas, o dėl to būtų reikalingas šio susitarimo pakeitimas; ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie GATS darbo grupės dėl reguliavimo šalies viduje nuveiktus darbus ir bet kokį sprendimą dėl GATS pakeitimų Parlamentui pateikti pagal bendrojo sprendimo procedūrą;

12.

pripažįsta šalių suverenitetą ir jų teisę reguliuoti visas paslaugų sritis, visų pirma viešųjų paslaugų sritį, neatsižvelgiant į tai, ar prisiimti įsipareigojimai pagal GATS, jei toks reguliavimas vyksta laikantis GATS VI straipsnio dėl reguliavimo šalies viduje nuostatų; mano, jog paslaugų rinkoms reikalingos aiškios ir teisiniu požiūriu nedviprasmiškos taisyklės, kad jos galėtų efektyviai veikti;

13.

nurodo, kad dėl didesnio efektyvumo, kurį galima būtų pasiekti atvėrus rinkas paslaugų konkurencijai ir kartu imantis vidaus reguliavimo priemonių, mažiau išsivysčiusios šalys galėtų užtikrinti savo piliečiams didesnę paslaugų įvairovę; pabrėžia, kad svarbu tenkinti poreikį visiems užtikrinti aukštos kokybės visuotines, prieinamas ir tvarias viešąsias paslaugas už priimtiną kainą;

14.

pabrėžia, kad reikia taisyklių ir standartų liberalizavimui reguliuoti; ragina protingai ir objektyviai laikytis aplinkosaugos ir kokybės standartų ir nesudaryti nereikalingų prekybos kliūčių;

15.

pritaria tam, kad Komisija viešai paskelbė Bendrijos pasiūlymų, skirtų esamoms deryboms dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, paketą; vis dėlto mano, kad Komisija esamus pokyčius turėtų išsamiau aptarti su Parlamentu ir atitinkamais jo komitetais;

16.

pažymi, kad prekyba paslaugomis iš esmės yra patirties ir žinių mainai tarp šalių ir kad dėl šios priežasties laisva prekyba paslaugomis yra svarbi bet kokios vystymosi strategijos dalis, nes sudaro galimybes sklandžiai ir veiksmingai perduoti sukauptą praktinę patirtį;

17.

pripažįsta, kad dėl tam tikrų problemų dėl paslaugų teikimo sąžiningumo ir skaidrumo, kylančių kai kuriose besivystančiose šalyse, dažnai iš dalies atsakingos išsivysčiusių šalių bendrovės;

18.

prašo, kad Komisija atliktų išsamią tokių specifinių sektorių kaip programinės įrangos, filmų, logistikos ir finansinių paslaugų, kurios tam tikrose besivystančiose šalyse atlieka lemiamą vaidmenį ir kurios teikiamos ir platinamos visame pasaulyje, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos išsamiai išnagrinėti, kokią įtaką tai turi Europos paslaugų rinkai;

19.

prašo Komisijos atlikti išsamią svarbių duomenų gavybos paslaugų, vykdomų pasauliniu mastu, apžvalgą; taip pat prašo Komisijos pateikti išsamią informaciją apie šio sektoriaus paslaugų teikimo vietą, teikėjus, mastą ir kokybę;

20.

primena, kad GATS XIX straipsnyje nurodoma, kad šalys narės ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po PPO sutarties įsigaliojimo dienos pradeda periodiškais etapais rengiamas derybas, kurių tikslas – užtikrinti nuoseklų liberalizavimą; primena, kad šios derybos vyksta vadovaujantis bendro įsipareigojimo principu ir todėl jose turi būti atsižvelgiama ir į kitose derybų srityse iškeltus interesus;

21.

primena, kad remiantis GATS principais nedraudžiama privatizacija ar reguliavimo panaikinimas; pabrėžia, kad kiekviena valstybė gali laisvai liberalizuoti bet kokį paslaugų sektorių; pabrėžia, kad GATS tvarkaraščiuose numatyti privalomi kiekvieno PPO nario įsipareigojimai, susiję su prekyba paslaugomis, ir kad kiekvienas narys gali laisvai atverti savo rinką viršydamas savo įsipareigojimus pagal GATS, jei laikomasi II straipsnyje esančio didžiausią palankumą turinčios šalies principo ar GATS V straipsnio dėl ekonominės integracijos nuostatų;

22.

primena, kad Dohos vystymosi derybų raunde reikia sutelkti dėmesį į vystymąsi ir kad atitinkamai derybos dėl prekybos paslaugomis privalo pasitarnauti ES interesams ir vargingiausių šalių ekonominio augimo reikmėms;

23.

pabrėžia, kad besivystančioms šalims reikia duoti politinę laisvę sprendžiant, kokiu mastu jos, atvėrusios prekybą, taikys abipusiškumo principą, taip siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias šalis, kad jos pačios galėtų spręsti, kokiu mastu ir tempu jos liberalizuos rinką;

24.

atsižvelgia į besivystančių šalių prašymą, visų pirma ES ir JAV, pagerinti pasiūlymus 4-ajame režime; mano, jog reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad abi šalys būtų patenkintos; prašo, kad Komisija informuotų jį apie visus pasikeitimus lyginant su pradiniu prašymu;

25.

ragina, kad būsimuose susitarimuose, taip pat ir tuose, dėl kurių šiuo metu deramasi, būtų nustatyti aiškūs ir ambicingi įsipareigojimai; pabrėžia, kad svarbu į juos įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių ir socialinių standartų;

26.

atkreipia dėmesį į rezultatus, kurie pasiekti pagal Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) su Karibų jūros regiono forumo AKR valstybėms (CARIFORUM); mano, kad prekyba paslaugomis – tai vystymosi varomoji jėga, tačiau su sąlyga, kad yra įtvirtintos tinkamos ir skaidrios vidaus taisyklės paslaugoms reguliuoti; skatina teikti visuotines, prieinamas, tvarias ir įperkamas viešąsias paslaugas visiems, užtikrinant aukštos kokybės standartą;

27.

pažymi, kad CARIFORUM EPS dalyje dėl investicijų investuotojams garantuojamas jų planuojama nauda iš pagal tą susitarimą prisiimtų įsipareigojimų;

28.

ypač pritaria susitarimui dėl 4–jo režimo ES ir CARIFORUM susitarime; mano, kad tai bus priemonė, padėsianti išvengti protų nuteikėjimo;

29.

mano, kad derybų dėl ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimo (LPS) metu aptariant su viešaisiais pirkimais, investicijomis ir paslaugomis susijusius susitarimo punktus turėtų būti atsižvelgta į skirtingą ASEAN narių išsivystymo lygį ir paisoma visų dalyvaujančių šalių teisės reguliuoti viešąsias paslaugas, ypač tas, kurios susijusios su pagrindiniais poreikiais, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio privačioms bendrovėms užpildyti spragas, kai valstybė nepajėgia suteikti piliečiams reikalingų paslaugų;

30.

kalbant apie derybų ES ir Korėjos LPS, žino apie sunkumus, su kuriais susiduria užsienio bendrovės siekdamos patekti į Korėjos paslaugų rinką, įskaitant bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, naujienų agentūrų ir teisinių konsultacijų sektorius; taip pat ragina Komisiją, sprendžiant šį klausimą derybose dėl LPS, atsižvelgti į didėjančius nuogąstavimus ES dėl pavojaus, kad bankų ir draudimo sektorius, kurie buvo liberalizuoti sparčiai ir be gerų ir skaidrių nacionalinių taisyklių, gali ištikti krizė;

31.

pabrėžia, turėdamas mintyje derybas dėl ES ir Indijos LPS, partnerystės su Indija svarbą ir poreikį sudaryti ambicingą susitarimą su dideliais ir plačiais įsipareigojimais ir su kuo mažiau apribojimų dėl patekimo į Indijos rinką, kad ir kokie tiekimo režimai būtų taikomi; pažymi, kad prekybos paslaugomis liberalizavimas turėtų apimti bent 90 proc. visų sektorių ir visos prekybos apimties, kaip reikalauja GATS V straipsnyje numatytas žymios dalies reikalavimas; pabrėžia, kad apribojimai ypač dideli finansų, vertybinių popierių, apskaitos, telekomunikacijos, platinimo, pašto ir kurjerių bei teisės paslaugų srityje;

32.

susirūpinęs dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių derybų dėl LPS, kuriose svarstomas finansinių paslaugų ir ypač valstybės turto fondų investicijų skaidrumo ir atskaitomybės lygis;

33.

pažymi, kad PPO nariai dar neprisiėmė jokių įsipareigojimų vandens paskirstymo sektoriuje; pabrėžia, kad jei toks įsipareigojimas būtų prisiimtas, valstybei nebūtų draudžiama nustatyti kokybės, saugumo, kainų lygius ar kitokius politikos tikslus, kurie, jos nuomone, yra tinkami, ir tos pačios taisyklės galiotų ir užsienio, ir vietos tiekėjams;

34.

pabrėžia kultūrinių paslaugų, tokių kaip garso ir vaizdo, muzikos ir leidybos paslaugų, svarbą tiek ES ūkio šakoms, tiek mūsų prekybos partneriams; ragina Komisiją užtikrinti, kad dėl šios priežasties prekyba kultūrinėmis paslaugomis būtų geriau suderinta, kartu užtikrinant ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

35.

pabrėžia, kad didelį indėlį daugelio besivystančių šalių ekonomikoje visų pirma turi turizmo sektorius; taigi mano, jog labai svarbu, kad ES padėtų vykdydama vystomąjį bendradarbiavimą ir teikdama techninę pagalbą;

36.

mano, kad, remiantis iš anksto nustatytu patikimu ir skaidriu šalies vidaus reguliavimu, apdairus ir laipsniškas besivystančių šalių finansų rinkų atvėrimas gali suteikti piliečiams ir verslininkams galimybę pasinaudoti fondais, kad būtų galima kurti darbo vietas bei mažinti skurdą, kadangi jie daugiau nebūtų priversti priklausyti nuo valstybinių monopolijų ar institucijų;

37.

mano, kad siekdama padidinti išorinį konkurencingumą ES privalo imtis veiksmų komercinės politikos srityje ir stiprinti elektroninių operacijų, prekybos saugumą ir gerinti duomenų apsaugą;

38.

pažymi, kad paslaugos, ypač finansinės paslaugos, susijusios su daugeliu kompetencijos sričių ir pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje dėmesys sutelkiamas į prekybą paslaugomis, t. y. į siekį atverti rinkas, kai rinkos atveriamos savanoriškai taikant derybinį pageidavimų ir pasiūlymų metodą; siūlo, kad tokios sritys kaip finansinė priežiūra, reguliavimas ir kiti klausimai, susiję su skirtingais finansinių paslaugų aspektais, turėtų būti svarstomi tinkamame forume;

39.

tvirtai pritaria Komisijos nuomonei, kad rinkos atvėrimas ir laisva prekyba paslaugomis – pagrindinė Lisabonos darbotvarkės sudedamoji dalis, skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; pabrėžia, kad atvirų rinkų ir subalansuotos bei reglamentuotos laisvos prekybos paslaugomis derinys atneš naudos visoms dalyvaujančioms šalims ir regionams;

40.

pažymi, kad ES įmonės vis dažniau veikia tarptautiniu lygmeniu ir kad pasaulinį ekonomikos augimą žymiu mastu skatina trečiosios šalys, todėl pagerinus patekimą į rinką būtų prisidedama prie Europos Sąjungos konkurencingumo stiprinimo;

41.

mano, kad prekyba paslaugomis yra būtinas prekybos prekėmis papildymas bet šios dvi sritys turėtų būti laikomos skirtingomis;

42.

mano, kad paslaugų ekonomika tapo kiekybiškai svarbiausiu sektoriumi EBPO šalyse ir kad didėjanti prekyba paslaugomis ir jų gausėjimas padidins ekonomikos augimą ir palengvins verslo augimą bei vystymąsi, pagerės kitų pramonės šakų veiklos rezultatai, nes paslaugos, ypač vis labiau globalizuotame pasaulyje, kuriame gausu tarpusavio sąsajų, yra svarbus tarpinis produktas;

43.

pripažįsta, kad paslaugų sektoriaus rinkos atvėrimas – tai sudėtingas procesas ir tebevykstančių PPO Dohos vystymosi darbotvarkės derybų dalis; ragina Komisiją siekti, kad paketas būtų subalansuotas ir kad pasiūlymas, susijęs su paslaugų, ypač finansinių, sektoriumi būtų ambicingas, nes ES finansinių paslaugų sektoriuje įgyta daug konkurencingos kompetencijos ir esama daug augimo galimybių; pabrėžia, kad siekiant išvengti netarifinių kliūčių, kurios gali būti delikatus su paslaugų sektoriumi susijęs klausimas, reikia laikytis taisyklių ir standartų;

44.

ragina Komisiją prekybos derybų metu visiškai atsižvelgti į visuotinės svarbos paslaugų egzistavimą ir galimą rinkų atvėrimo įtaką jų organizavimui;

45.

pažymi, kad kalbant apie finansines paslaugas ES rinka viena iš atviriausių rinkų pasaulyje, bet pabrėžia, kad Europos Sąjunga, derėdamasi dėl prekybos paslaugų sektoriuje, turi laikytis agresyvesnės, bet suderintos derybinės pozicijos ir vadovautis atvirumo, vystymosi ir abipusiškumo principais;

46.

pabrėžia, kad svarbu, jog institucijos, atsakingoms už finansinių paslaugų sektorių, neatsiliktų nuo visų Europos ir pasaulio finansinių paslaugų rinkoje vykstančių procesų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti Europos reguliavimo sistemas bei palaikyti intensyvesnį ES ir jos prekybos partnerių dialogą reguliavimo srityje siekiant šalinti prekybos kliūtis;

47.

ragina Komisiją nagrinėti į reguliavimo sferą nepatenkančią trečiosiose šalyse vykdomą veiklą, dėl kurios kyla pavojus rinkų atvėrimui, kuris būtų naudingas abiems šalims;

48.

ragina valstybes nares kartu su Komisija dėti pastangų, kad prekybos politika, ypač investicijų srities politika, būtų labiau integruota ir nuoseklesnė; pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų pervertinti užsienio investicijų rizikos, o turėtų siekti, kad jų ekonomika būtų veiksminga ir atvira, taip pat turėtų siekti laikytis bendro požiūrio kalbant apie valstybės turto fondus; taip pat pabrėžia, kad reikia įvertinti tokias problemas kaip tiekimo saugumas, ypač kai tai susiję su užsienio investicijomis į energetikos sektorių ir kai investuoja valstybei priklausančios organizacijos, ir primena, kad tokiu vertinimu negali būti naudojamasi kaip protekcionistine priemone;

49.

atkreipia Komisijos dėmesį į galimą riziką, susijusią su konkurencijos taisyklių ES laikymusi, kuri kyla dėl abipusiškumo principo trūkumo PPO susitarime dėl viešųjų pirkimų;

50.

ragina Komisiją stiprinti kovą su klastotėmis, ypač naudojantis internetu, inter alia, skatinant geresnį nacionalinių institucijų bendradarbiavimą ir stiprinant klastočių stebėsenos ir vertinimo priemones; be to, prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, pagal kurį Bendrijai ir valstybėms narėms būtų pateikiami kokybiški statistikos duomenys Europos lygmeniu apie klastotes, ypač internetu;

51.

pritaria tam, kad Komisija labai ryžtingai remia daugiašales prekybos derybas, bet pabrėžia, kad prekybos paslaugų, ypač finansinių, sektoriuje atveju laisvosios prekybos susitarimai gali būti tinkamesnis būdas siekti atverti rinką; mano, kad tada, kai su AKR šalimis bus sudaromi EPS, jie galėtų būti taikomi ne tik prekėms, bet ir paslaugoms bei investicijoms, tačiau tik tuo atveju, jei šios šalys to pageidauja;

52.

pabrėžia, kad veiksmingas finansinių paslaugų rinkos atvėrimas sukuria palankesnes sąlygas konkurencijai, skaidrumui ir įvairovei; pažymi, kad ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse veiksminga prieiga prie rinkos galėtų paskatinti geresnį vietos finansinės rinkos vystymąsi ir tai būtų naudinga įmonėms, kurios nori įsikurti, be to, vartotojai turėtų didesnį pasirinkimą ir gautų geresnius produktus;

53.

atsižvelgdamas į silpnus AKR šalių finansinius, administracinius ir institucinius pajėgumus ragina Komisiją užtikrinti, kad derantis ir įgyvendinant prekybos susitarimus su šalimis, kurios laikomos „mokesčių rojumi“, būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu pripažintų reguliavimo ir priežiūros standartų finansinių paslaugų sektoriuje;

54.

mano, kad būtina sudaryti galimybes visų pirma besivystančių šalių gyventojams naudotis finansinėmis paslaugomis (gauti mikrokreditus, atsidaryti banko sąskaitas, naudotis pagrindinėmis bankų paslaugomis, hipotekos, išperkamosios nuomos, faktoringo, draudimo, pensijų, vietos ir tarptautinio pervedimo paslaugomis), kad jie galėtų verstis pagrindine ūkine veikla; taigi prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant gerinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis besivystančiose šalyse ir skatinti protingą reguliavimą, konkurencingų rinkų plėtrą bei mokymą finansinių paslaugų srityje.

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pasaulio prekybos organizacijai ir jos šalims narėms.