4.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 295/13

A.

kadangi mokestinis sukčiavimas turi rimtas pasekmes valstybių narių biudžetams ir Europos Sąjungos išteklių sistemai, veda prie sąžiningo ir skaidraus apmokestinimo principo sulaužymo ir konkurencijos iškraipymo, taip paveikdamas vidaus rinkos veiklą; kadangi dėl mokestinio sukčiavimo sąžiningos įmonės atsiduria blogesnėje padėtyje konkurenciniu požiūriu, o prarastas pajamas galiausiai padengia Europos mokesčių mokėtojai per kitų formų apmokestinimą,

B.

kadangi mokestinis sukčiavimas kelia pavojų mokesčių teisingumui, nes valstybės pajamų trūkumas dažnai kompensuojamas didinant mokesčius, kurie paliečia neturtingiausius ir sąžiningiausius mokesčių mokėtojus, neturinčius galimybės arba noro vengti savo mokestinių įsipareigojimų arba juos pažeisti,

C.

kadangi sukūrus vidaus rinką padidėjo tarpvalstybinė prekyba, todėl padaugėjo tokių operacijų, kurių apmokestinimo vieta ir asmens, privalančio mokėti PVM, įsikūrimo vieta yra dviejose skirtingose valstybėse narėse,

D.

kadangi asmenys, užsiimantys naujų formų mokestiniu sukčiavimu, susijusiu su tarptautinėmis operacijomis, pvz., vadinamasis karuselinis arba dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas Bendrijoje, pasinaudojo dabartinių mokesčių sistemų fragmentiškumu ir spragomis ir kadangi būtina keisti PVM veikimo mechanizmą,

E.

kadangi PVM slėpimas ir sukčiavimas turi įtakos Europos Sąjungos biudžeto finansavimui, nes tuomet reikia daugiau nuosavų valstybių narių išteklių, priklausančių nuo bendrųjų nacionalinių pajamų,

F.

kadangi, nors kova su sukčiavimu iš esmės ir priklauso valstybių narių kompetencijai, tai nėra problema, kurią galima išspręsti tik nacionaliniu lygmeniu,

G.

kadangi dėl globalizacijos vis sunkiau kovoti su mokestiniu sukčiavimu tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad karuselinio sukčiavimo procese dalyvauja trečiosiose šalyse įsteigtos įmonės, taip pat į elektroninės prekybos plėtrą ir į paslaugų rinkų globalizaciją; kadangi šie veiksniai rodo, kad būtina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač PVM srityje,

H.

kadangi toks mokestinio sukčiavimo Europos Sąjungoje mastas pasiektas dėl dabartinės pereinamojo laikotarpio PVM sistemos, kuri pernelyg sudėtinga (dėl šios priežasties sunku atsekti operacijas Bendrijos viduje), neaiški ir todėl suteikia galimybių piktnaudžiauti,

I.

kadangi nagrinėdamos kovos su mokestiniu sukčiavimu galimybes Komisija ir valstybės narės, jei tik įmanoma, neturi svarstyti tokių priemonių, kurios užkrautų neproporcingą administracinę naštą įmonėms ir mokesčių administravimo institucijoms arba galėtų lemti prekiautojų diskriminaciją,

J.

kadangi ir Komisija, ir Audito Rūmai nuolat teigia, kad valstybių narių keitimosi informacija apie prekių tiekimą Bendrijos viduje sistema laiku nesuteikia svarbios informacijos, jog būtų galima efektyviai kovoti su sukčiavimu; kadangi dėl šios priežasties reikia valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) taisyklių, kurios būtų aiškesnės ir labiau saistytų,

K.

kadangi siekiant, kad valstybių narių mokesčių sistemos tinkamai veiktų, būtina naudoti visas turimas technologijas, įskaitant elektronines tam tikrų duomenų, susijusių su PVM ir akcizais, laikymo ir perdavimo technologijas; kadangi kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti pagerinta tiesioginė valstybių narių prieiga prie elektroniniu būdu laikomų duomenų ir keitimosi šiais duomenimis sąlygos; kadangi valstybių narių mokesčių administravimo institucijos asmens duomenis turėtų tvarkyti atidžiai, naudoti nurodytiems tikslams ir su atitinkamo asmens sutikimu arba remdamosi kitu įstatymuose nustatytu teisėtu pagrindu,

L.

kadangi prekiautojai dažnai gali gauti tik labai mažą dalį informacijos apie savo klientų, kaip PVM mokėtojų, statusą,

M.

kadangi griežtinant priemones, skirtas mokestiniam sukčiavimui nustatyti, taip pat reikėtų stiprinti dabartinius teisės aktus dėl pagalbos mokesčių išieškojimo, vienodos apmokestinimo tvarkos ir verslo vykdymo srityse,

1.

pažymi, kad ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijos tikslas turi būti spręsti mokesčių praradimo dėl mokestinio sukčiavimo problemą, nustatant sritis, kuriose galima pagerinti ir ES teisės aktus, ir administracinį valstybių narių bendradarbiavimą, nes tai veiksmingai skatintų mokestinio sukčiavimo mažėjimą, kuo labiau stengiantis neužkrauti nereikalingos naštos mokesčių administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams;

2.

ragina valstybes nares pagaliau atsakingai žvelgti į kovą su mokestiniu sukčiavimu;

3.

primena, kad kilmės principu (jis reiškia, kad PVM apmokestinamai operacijai tarp valstybių narių taikomas kilmės šalies mokestis, o ne nulinis tarifas) grindžiamos PVM sistemos sukūrimas ir toliau yra ilgalaikis sprendimas, leisiantis veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; pažymi, kad pagal kilmės principą prekių, kuriomis prekiaujama vidaus rinkoje, nebūtina atleisti nuo PVM ir vėliau jų apmokestinti paskirties šalyje; primena, kad tam, jog kilmės principu grindžiama PVM sistema veiktų, reikia sukurti tarpuskaitos sistemą, kaip Komisija siūlė dar 1987 m.;

4.

apgailestauja, kad tai, jog kurios valstybės narės pastaruosius 10 metų blokavo pastangas, užkirto kelią bet kokiai veiksmingai ES kovos su mokestiniu sukčiavimu strategijai;

5.

apgailestauja, kad, nepaisant ne kartą atliktos analizės, pateiktų prašymų ir prieštaravimų, Taryboje iki šiol nepriimta veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija;

6.

ragina Komisiją ryžtingai spręsti problemą nepaisant per pastaruosius dešimtmečius ne kartą patirtų nesėkmių;

7.

pripažįsta, kad apskaičiuota, jog bendras (tiesioginis ir netiesioginis) mokesčių praradimas dėl mokestinio sukčiavimo siekia nuo 200 iki 250 mlrd. EUR, o tai atitinka nuo 2 iki 2,5 Europos Sąjungos BVP, iš tos sumos 40 mlrd. EUR prarandama dėl PVM sukčiavimo, o tai sudaro 10 proc. įplaukų iš PVM, 8 proc. bendrų įplaukų iš akcizo alkoholiniams gėrimams 1998 m. ir 9 proc. bendrų įplaukų iš akcizo tabako gaminiams; tačiau apgailestauja, kad dėl itin skirtingų nacionalinių apskaitos standartų nėra jokių tikslių skaičių;

8.

ragina, kad visose valstybėse narėse būtų sukurta vieninga duomenų rinkimo sistema, kuri užtikrintų skaidrumą ir leistų valstybėms narėms numatyti kovos su mokestiniu sukčiavimu priemones;

9.

apgailestauja, kad dėl duomenų, renkamų nacionaliniu lygmeniu, stokos neįmanoma tinkamai nustatyti realaus problemos masto ir tinkamai stebėti teigiamų ar neigiamų pokyčių;

10.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti vieningą Europos statistikos duomenų apie mokestinį sukčiavimą rinkimo ir pateikimo sistemą, kuri leistų kuo tiksliau įvertinti realų šio reiškinio mastą;

11.

primena, kad šešėlinės ekonomikos negalima panaikinti neįgyvendinus tinkamų skatinamųjų priemonių; be to, siūlo kad valstybės narės, rengdamos Lisabonos strategijos įgyvendinimo vertinimo ataskaitas, informuotų, kaip joms sekasi mažinti šešėlinės ekonomikos apimtį;

12.

pažymi, kad su PVM susijęs mokestinis sukčiavimas yra itin didelė vidaus rinkos veiklos problema, nes turi tiesioginės įtakos tarpvalstybiniu mastu, dėl šio sukčiavimo prarandama daug pajamų ir jis tiesiogiai veikia ES biudžetą;

13.

primena, kad 1993 m. sukurta dabartinė PVM sistema turėjo būti tik pereinamoji, o Parlamentas prašė Komisijos pateikti pasiūlymų, siekiant iki 2010 m. priimti galutinį sprendimą dėl galutinės PVM sistemos;

14.

tvirtina, kad dėl laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo vidaus rinkoje nuo 1993 m. ir dėl pažangos naujų technologijų, susijusių su mažomis vertingomis prekėmis, srityje vis sudėtingiau kovoti su PVM sukčiavimu, o padėtį dar labiau apsunkina dabartinės sistemos sudėtingumas ir fragmentiškas pobūdis, dėl kurių sunku atsekti operacijas, taigi sudaroma galimybių piktnaudžiauti;

15.

pažymi, kad dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą vis dažniau vykdo ir PVM sistema sąmoningai piktnaudžiauja nusikaltėlių grupuotės, sukuriančios schemas, skirtas pasinaudoti PVM sistemos trūkumais; atkreipia dėmesį į Eurojusto pradėtą tirti karuselinio PVM sukčiavimo bylą, susijusią su 18 valstybių narių grupuotėmis ir apie 2,1 mlrd. EUR siekiančia mokestinio sukčiavimo apimtimi;

16.

pritaria Komisijos pastangoms pradėti iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą; džiaugiasi, kad valstybės narės šį klausimą jau laiko prioritetiniu, ir ragina valstybes nares būti pasirengusias imtis esminių priemonių šioje srityje;

17.

mano, kad dabartinė sistema turi būti atnaujinta ir kad reikia radikalių permainų, neužkraunant per didelės biurokratinės naštos sąžiningiems verslininkams; mano, kad galimybė išlaikyti dabartinę padėtį nesvarstytina;

18.

pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą PVM apskaičiuoja apmokestinamas klientas, o ne tiekėjas; pripažįsta, kad tokios sistemos pranašumas yra tai, jog panaikinama galimybė vykdyti dingusio PVM mokėtojo sukčiavimą, nustatant, kad PVM turi mokėti apmokestinamas asmuo, kuriam tiekiamos prekės;

19.

pažymi, kad sukūrus dvigubą PVM sistemą būtų trukdoma efektyviai veikti vidaus rinkai, būtų sukurta dar sudėtingesnė aplinka, kai gali būti trukdoma verslo investicijoms, ir problema būtų ilgam išspręsta tik sukūrus bendrą privalomą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, kuri pakeistų neprivalomą arba tik tam tikrais atvejais taikomą sistemą;

20.

taip pat pažymi, kad pagal atvirkštinio apmokestinimo sistemą negalima mokėti dalimis ir visas PVM sumokamas tik tiekimo grandinės pabaigoje, taip pašalinant PVM savikontrolės mechanizmą; įspėja, kad gali rastis naujų formų sukčiavimas, įskaitant padidėjusį mokesčių praradimą mažmeniniu lygmeniu ir su PVM mokėtojo kodais susijusį sukčiavimą, o kova su tokiu sukčiavimu įvedant papildomus patikrinimus tik užkrautų papildomą naštą sąžiningiems prekiautojams; dėl šios priežasties ragina rimtai ir nuodugniai apsvarstyti, ar įvesti atvirkštinio apmokestinimo sistemą; vis dėlto pažymi, kad ribos nustatymas siekiant sumažinti neapmokestinamo galutinio vartojimo pavojų padeda kovoti su sukčiavimu, o 5 000 EUR riba, kurią pasiūlė Taryba, yra pagrįsta;

21.

nors ir išlaikydamas atsargumą ir kritišką požiūrį, pažymi, kad bandomasis projektas gali padėti valstybėms narėms geriau suprasti su atvirkštinio apmokestinimo sistema susijusį pavojų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamas garantijas siekiant užtikrinti, jog vykdant bandomąjį projektą nei dalyvaujančioms, nei jokioms kitoms valstybėms narėms nekiltų didelis pavojus;

22.

mano, kad geriausias būdas kovoti su PVM sukčiavimu, susijusiu su tarpvalstybiniu tiekimu, būtų pradėti taikyti sistemą, pagal kurią PVM netaikymo tiekimui Bendrijos viduje nuostata būtų pakeista apmokestinimu 15 proc. tarifu; pažymi, kad tokia sistema veiktų geriau, jei būtų daug mažiau sumažintų tarifų ir jie būtų ne tokie sudėtingi, taip sumažinant administracinę naštą verslininkams ir mokesčių administravimo institucijoms; pažymi, kad pavieniai atvejai, kai iki 1992 m. sumažinti PVM tarifai, turėtų būti nuodugniai išnagrinėti ir turėtų būti įvertinta, ar jie ekonomiškai pagrįsti;

23.

pripažįsta, kad dėl skirtingų PVM tarifų apmokestinant tiekimą Bendrijos viduje reikėtų dar kartą subalansuoti mokėjimus tarp valstybių narių; mano, kad toks naujas subalansavimas turi būti atliekamas per tarpuskaitos namus, kurie palengvintų pajamų perdavimą tarp valstybių narių; pabrėžia, kad techniniu požiūriu tarpuskaitos namai gali veikti;

24.

mano, kad decentralizuota tarpuskaitos namų sistema gali būti tinkamesnė ir ją būtų galima sukurti sparčiau, nes taikant tokią sistemą valstybės narės galėtų dvišaliu pagrindu susitarti svarbiais klausimais, atsižvelgdamos į savo individualų prekybos balansą, PVM sistemų ir jų kontrolės mechanizmų panašumus ir tarpusavio pasitikėjimą;

25.

pabrėžia, kad tiekėjo valstybės narės mokesčių administravimo institucija turėtų būti atsakinga už PVM surinkimą iš tiekėjo ir PVM pervedimą valstybės narės, kurioje įsigyta prekė ar paslauga, mokesčių administravimo institucijai, pasinaudojant tarpuskaitos sistema; pripažįsta, kad būtina didinti mokesčių administravimo institucijų tarpusavio pasitikėjimą;

26.

pabrėžia, kad valstybės narės negali pavieniui kovoti su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu; mano, kad iki šiol valstybės narės nepakankamai išsamiai ir sparčiai keitėsi informacija ir bendradarbiavo tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų veiksmingai kovojama su mokestiniu sukčiavimu; mano, kad nepakankamai išplėtoti ir palaikomi vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu institucijų tiesioginiai ryšiai ir dėl to nepakankamai veiksmingai išnaudojami administracinio bendradarbiavimo susitarimai ir randasi bendravimo trukdžių;

27.

primygtinai teigia, kad, norint apsaugoti visų valstybių narių mokestines pajamas vidaus rinkoje, valstybės narės turėtų imtis panašių priemonių prieš sukčiautojus, nepaisydamos to, kur pajamos prarandamos; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kurios galėtų paskatinti tokį valstybių narių bendradarbiavimą;

28.

pritaria Komisijos pasiūlymams iš dalies keisti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (3), siekiant, kad nuo 2010 m. būtų sparčiau renkama informacija apie Bendrijos viduje vykstančias operacijas ir tokia informacija būtų sparčiau keičiamasi; pripažįsta, kad siūlomos atsiskaitymo taisyklės užkrautų administracinę naštą įmonėms, teikiančioms tik tokias paslaugas, kurioms šiuo metu ši taisyklė netaikoma, tačiau mano, jog tai būtina turint mintyje, kad kai kurių paslaugų atveju galimas karuselinis sukčiavimas;

29.

ragina Tarybą greitai priimti siūlomas priemones ir kviečia Komisiją pateikti tolesnių pasiūlymų dėl visų kitų valstybių narių galimybės automatiškai naudotis valstybių narių turimais neslaptais duomenimis apie jų apmokestinamus asmenis (pvz., verslo sektorius, tam tikri duomenys apie apyvartą ir pan.) ir dėl PVM mokėtojų registravimo ir išregistravimo tvarkos suvienodinimo, siekiant užtikrinti, kad fiktyvūs mokėtojai būtų greitai nustatyti ir išregistruoti; pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti atsakomybę už tai, kad jų duomenys, visų pirma duomenys apie fiktyvių mokėtojų nustatymą ir išregistravimą, būtų atnaujinami;

30.

primena, kad mokesčių rojumi vadinamos teritorijos galėtų trukdyti įgyvendinti Lisabonos strategiją, jei dėl jų itin mažėtų mokesčių tarifai ir apskritai mokestinės pajamos;

31.

taip pat pabrėžia, kad biudžeto drausmės laikais bet koks mokesčių bazės mažėjimas trukdys valstybėms narėms laikytis pakeisto Stabilumo ir augimo pakto;

32.

pabrėžia, kad, norint panaikinti mokesčių rojumi vadinamas teritorijas, be kitų dalykų, reikia laikytis trijų krypčių strategijos: kovoti su mokesčių vengimu, plėsti 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (4) taikymo sritį ir prašyti, kad EBPO per savo narius taikytų sankcijas mokesčių rojumi vadinamoms teritorijoms;

33.

apgailestauja, kad valstybės narės, reikšdamos vis naujus prieštaravimus ir taikydamos delsimo taktiką, trukdo įgyvendinti Direktyvos 2003/48/EB reformą, ir ragina Komisiją, nepaisant priešinimosi, kuo greičiau pateikti pasiūlymų;

34.

pabrėžia, kad, įgyvendinant Direktyvos 2003/48/EB reformą, turi būti pašalintos įvairios jos spragos ir trūkumai, dėl kurių neįmanoma aptikti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo;

35.

ragina Komisiją reformuojant Direktyvą 2003/48/EB apsvarstyti reformos galimybes, įskaitant galimybę tirti, ar gali būti išplėsta direktyvos taikymo sritis, atsižvelgiant į skirtingus teisės subjektus ir finansinių pajamų šaltinius;

36.

ragina Europos Sąjungą siekti, kad mokesčių rojumi vadinamų teritorijų panaikinimas ir toliau būtų pasauliniu lygmeniu svarstoma tema, atsižvelgiant į žalingą jų poveikį atskirų valstybių narių mokestinėms pajamoms; ragina Tarybą ir Komisiją naudotis ES prekybos galia sudarant prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus su mokesčių rojumi vadinamų teritorijų vyriausybėmis, siekiant įtikinti jas panaikinti mokesčių nuostatas ir praktiką, kurios sudaro sąlygas mokesčių slėpimui ir sukčiavimui; kaip pirmą žingsnį, teigiamai vertina Tarybos 2008 m. gegužės 14 d. susitikimo išvadose pateiktas rekomendacijas į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl gero valdymo mokesčių srityje; prašo Komisijos iškart įtraukti tokias nuostatas į būsimas derybas dėl prekybos susitarimų;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.